LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
į s a k y m a s
DĖL valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų PATVIRTINIMO
2013 m. gruodžio 20 d. Nr. 4-1100
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 88-4637; 2012, Nr. 30-1399; 2013, Nr. 130-6671) 4 punktu,
t v i r t i n u Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijas (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1100
Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir Informacijos pateikimo rekomendacijos
I. bendrosioS nuostatos
1. Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos padėti ūkinę komercinę veiklą vykdančioms valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (toliau – valstybės valdomos įmonės), taip pat valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių valstybei priklausančių akcijų valdytojams (toliau – valstybei atstovaujanti insstitucija) identifikuoti valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) vykdomus specialiuosius įpareigojimus ir atskirai įvertinti finansinius rezultatus (pelną ar nuostolius), gautus VVĮ atliekant jai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas (specialiuosius įpareigojimus ir komercinę veiklą).
2. Finansinės informacijos analizė pagal VVĮ atliekamas funkcijas, atskiriant komercinę veiklą ir specialiuosius įpareigojimus, suteikia galimybę VVĮ valdymo organams, akcininkams ir kitiems finansinės informacijos naudotojams geriau suprasti VVĮ atliekamų skirtingų funkcijų tipų įtaką VVĮ finansiniams rodikliams (pelningumui, efektyvumui ir kt.) ir šios informacijos pagrindu priimti kokybiškus valdymo sprendimus, skirtus veiklos skaidrumui ir efektyvumui didinti. Todėl VVĮ rekomenduojama apskaityti specialiųjų įpareigojimų finasinius rezultatus ir atskleisti specialiųjų įpareigojimų ir komercinės veiklos finansinę informaciją vadovaujantis Rekomendacijomis ir Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 (Žin., 2010, Nr. 88-4637; 2012, Nr. 30-1399), taip pat tobulinti savo finansinės informacijos paskirstymo pagal atliekamas funkcijas ir specialiųjų įpareigojimų finansinės informacijos atskleidimą įtvirtinančią apskaitos politiką, atsižvelgiant į poreikį įvertinti atskirų VVĮ atliekamų funkcijų finansinius rezultatus ir, esant galimybei, plėtoti informacijos, reikalingos VVĮ atliekamoms funkcijoms, rinkimo, sisteminimo, valdymo, įvertinimo ir pateikimo (toliau – valdymo apskaita) sistemą.
3. Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation of Economic Co-operation and Development) (toliau – EBPO) parengtas gaires ir rekomendacijas, skirtas VVĮ valdymui gerinti, valdymo apskaitos organizavimo gerą praktiką bei Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (angl. International Accounting Standards Board) leidžiamais Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartais (toliau – TFAS).
4. Rekomendacijos nėra Lietuvoje galiojančių ir taikomų apskaitos ir finansinių ataskaitų rengimo standartų aiškinimas ar papildymas ir nereguliuoja atitinkamais standartais ir teisės aktais nustatytų apskaitos ir finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo principų. Rekomendacijos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į kiekvienos VVĮ poreikius ir galimybes, visų pirma užtikrinant atitinkamą VVĮ veiklos sritį reguliuojančių teisės aktų nuostatų laikymąsi, VVĮ veiklą kontroliuojančių ir prižiūrinčių institucijų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą ir VVĮ valdymo organų priimtų sprendimų ir nurodymų vykdymą.
5. Rekomendacijos taikytinos tik toms VVĮ atliekamoms funkcijoms, kurios laikytinos reikšmingomis. Atliekama funkcija laikoma reikšminga, jeigu tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų:
5.1. jos apimtys ir įtaka VVĮ veiklos rezultatams pakankami, kad galėtų būti įvertinami planuojant VVĮ veiklą ir priimant svarbius valdymo sprendimus;
5.2. su funkcijos atlikimu susijusių pajamų ir sąnaudų dalį lyginant su bendromis VVĮ pajamomis ar sąnaudomis, funkcijos atlikimo rezultatą lyginant su bendru VVĮ veiklos rezultatu, funkcijai atlikti skiriamą VVĮ turto dalį, funkcijas atliekant dalyvaujančių darbuotojų skaičių ir kitus konkrečią funkciją apibūdinančius rodiklius VVĮ valdymo organai pripažįsta reikšmingais;
6. Jeigu VVĮ atskleidžia specialiųjų įpareigojimų ir komercinės veiklos finansinę informaciją VVĮ finansinių ataskaitų rinkiniuose vadovaudamasi 8-uoju TFAS „Veiklos segmentai“ arba 34-uoju VAS „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“, jai reikalavimai, įtvirtinti Rekomendacijomis, susiję su analogiškos informacijos pateikimu, nėra taikomi.
7. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:
Funkcija – VVĮ vykdoma veikla, kuriai valstybei atstovaujanti institucija nustato atskirus veiklos vykdymo reikalavimus, o jos finansinių rezultatų įvertinimui naudojami atskiri rodikliai, kuriai vykdyti skiriami reikšmingi VVĮ materialiniai, finansiniai ir (arba) žmogiškieji ištekliai, kurios vykdymas turi esminę įtaką VVĮ veiklos rezultatams ir kurios kainodara iš esmės skiriasi nuo kitos VVĮ vykdomos veiklos kainodaros.
Sąnaudų apskaitos sistema – valdymo apskaitos dalis, apimanti VVĮ sąnaudų apskaitą ir paskirstymą, taip pat sąnaudų apskaitos ir paskirstymo principus, metodus ir taisykles, skirtas VVĮ sąnaudų apskaitai ir paskirstymui tarp skirtingų VVĮ atliekamų funkcijų tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti ir pateikti.
Specialusis įpareigojimas – VVĮ atliekama funkcija, kurią VVĮ įstatymu ar kitu teisės aktu yra įpareigota atlikti, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ar politinių valstybės tikslų įgyvendinimas.
II. VVĮ vykdomų specialiųjų įpareigojimų nustatymo kriterijai
8. Laikoma, kad VVĮ vykdo specialųjį įpareigojimą, jeigu jos atliekama funkcija tenkina šiuos du kriterijus:
8.1. VVĮ įpareigota įstatymu ar kitu teisės aktu atlikti funkciją (teikti paslaugą, gaminti produkciją, atlikti darbus, parduoti prekes), kurios neprivalo atlikti kiti ūkio subjektai;
8.2. VVĮ turi išskirtines (monopolines) teises atlikti funkciją, t. y. VVĮ atliekama funkcija valstybės nustatytomis įprastomis rinkos sąlygomis neatliekama arba negali būti patenkinamai atliekama kitų ūkio subjektų. Valstybės nustatytos įprastos rinkos sąlygos apima paslaugos, produkcijos, darbų, prekių (toliau kartu – paslauga) kainą, objektyvius paslaugos kokybės reikalavimus, tęstinumą ir galimybę naudotis teikiama paslauga gyventojams ir ūkio subjektams ir kt.
III. VVĮ vykdomų Specialiųjų įpareigojimų požymiai
9. Nustatant vykdomus specialiuosius įpareigojimus yra svarbūs šie požymiai:
9.1. teisės aktai nustato VVĮ vykdomų specialiųjų įpareigojimų kainodarą – paslaugų teikimo kainą ir (arba) reguliuoja kainų ribas;
10. VVĮ vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai gali būti visiškai ar iš dalies kompensuojamos šiais būdais:
IV. Informacijos apie VVĮ ATLIEKAmas funkcijas pateikimas
11. Informaciją apie VVĮ atliekamas funkcijas ir vykdomų specialiųjų įpareigojimų nustatymo kriterijus ir požymius rekomenduojama pateikti naudojantis Atliekamų funkcijų aprašymo pagal kriterijus ir požymius forma (toliau – Forma) (Rekomendacijų 1 priedas).
12. Pildant Formą, konkreti VVĮ funkcija gali būti priskirta tik vienam funkcijų tipui (specialiajam įpareigojimui arba komercinei funkcijai). Jeigu nėra aišku, kuriam funkcijų tipui priskirti konkrečią funkciją, ji gali būti skaidoma į atskiras smulkesnes funkcijas, kurios pagal savo savybes aiškiai atitiktų vieną iš funkcijos tipų.
V. finansinės informacijos paskirstymas pagal VVĮ ATLIEKAmas funkcijas ir šios inforamcijos pateikimas
14. Finansinės informacijos paskirstymas pagal VVĮ atliekamas funkcijas ir tokia finansinė informacija atskleidžiama laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516; Žin., 2008, Nr. 79-3098) įtvirtintų bendrųjų apskaitos principų.
15. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, skirstoma VVĮ balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikta informacija, pagal poreikį įtraukiant (arba panaikinant) duomenis, darančius įtaką VVĮ pajamoms, sąnaudoms, turtui ir įsipareigojimams.
16. Rekomenduojama, atsižvelgiant į VVĮ dydį, veiklos kompleksiškumą ir valdymo apskaitos galimybes, finansinę informaciją, nurodytą Rekomendacijų 15 punkte, paskirstyti pagal VVĮ atliekamas funkcijas, kurias VVĮ, vadovaudamasi Rekomendacijų 5 punktu, pripažįsta reikšmingomis.
17. VVĮ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių paskirstymo pagal funkcijas principai:
17.1. Pajamų priskyrimas. Kiekvienam funkcijų tipui priskiriamos tiesiogiai su jų atlikimu susijusios pajamos (pvz., atliekant komercines funkcijas ar specialiuosius įpareigojimus gautos pajamos už suteiktas paslaugas ar parduotą produkciją). Jeigu VVĮ:
17.1.1. vykdydama specialųjį įpareigojimą teikia tam tikras paslaugas be užmokesčio ir negauna jokios kompensacijos, tokiai funkcijai pajamos nėra priskiriamos;
17.1.2. vykdo specialųjį įpareigojimą ir šią funkciją atliekant jos patiriami nuostoliai yra kompensuojami, kompensacijos įtraukimas į finansinės informacijos paskirstymą pagal atliekamas funkcijas turėtų atitikti VVĮ finansinėse ataskaitose taikomus tokios kompensacijos įtraukimo į apskaitą principus;
17.1.3. teikia kompleksines paslaugas, kurios pagal savo pobūdį priskirtinos skirtingų tipų funkcijoms, ir už tokias paslaugas nustatomas vienas kompleksinis įkainis, VVĮ pajamos turėtų būti paskirstomos pagal skirtingų tipų funkcijas, atsižvelgiant į įkainio struktūrą (t. y. išskaidant kompleksinės paslaugos įkainio dalis į dedamąsias pagal skirtingus funkcijų tipus);
17.1.4. konsoliduoja dukterinių įmonių finansinę informaciją, ši finansinė informacija taip pat skirstoma pagal funkcijų tipus, t. y. konsolidavimo metu neeliminuotos dukterinių VVĮ pajamos, įtrauktos į konsoliduotosios finansinės ataskaitos, priskiriamos atitinkamam (konsoliduotos grupės) verslo segmentui.
17.2. Sąnaudų priskyrimas. Kiekvienam funkcijų tipui priskiriamos:
17.2.1. tiesioginės sąnaudos, kurias galima tiesiogiai ir vienareikšmiškai priskirti konkrečiai funkcijai (ją atliekant teikiamoms paslaugoms) (pvz., prekių ir paslaugų savikaina, darbuotojų, visą savo darbo laiką skiriančių konkrečiai funkcijai atlikti, darbo užmokestis, tiesiogiai konkrečiai funkcijai atlikti naudojamos nematerialiojo turto ir palaikymo sąnaudos ir pan.);
17.2.2. netiesioginės sąnaudos, kurios su konkrečia funkcija (ją atliekant teikiamomis paslaugomis) siejamos netiesiogiai (pvz., darbuotojų, dalyvaujančių atliekant kelias funkcijas, darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos, kurios turėtų būti paskirstomos pagal funkcijas, atsižvelgiant į kiekvienai funkcijai atlikti skiriamą darbo laiko dalį ar kitą, patiriamas sąnaudas didinantį, veiksnį (pvz., jeigu atlygio sistema priklauso nuo atliekamų operacijų skaičiaus ar kito kriterijaus). Netiesioginės sąnaudos paskirstomos vadovaujantis VVĮ apskaitos politikoje pasirinktais netiesioginių sąnaudų paskirstymo principais ir rodikliais;
17.2.3. bendrosios sąnaudos, kurias paskirstant nėra galimybių laikytis priežastingumo principo, tačiau kurių atsiradimas (susiformavimas) yra būtinas nuolatinei VVĮ veiklai užtikrinti ir visoms funkcijoms atlikti (pvz., bendrosios VVĮ veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo sąnaudos, susijusios su bendromis administracinėmis ir nepagrindinėmis VVĮ funkcijomis ar procesais (buhalterinė apskaita, žmogiškųjų išteklių valdymas ir kt.). Bendrosios sąnaudos paskirstomos vadovaujantis VVĮ apskaitos politikoje pasirinktais bendrųjų sąnaudų priskyrimo principais ir rodikliais. Bendrosios sąnaudos turėtų sudaryti mažiausią įmanomą visų per ataskaitinį laikotarpį VVĮ patirtų sąnaudų dalį, t. y. kuo didesnė sąnaudų dalis turėtų būti priskiriama tiesioginėms ir netiesioginėms atitinkamų funkcijų sąnaudoms.
17.3. Turto priskyrimas. Kiekvienam VVĮ atliekamų funkcijų tipui priskiriamas turtas (pvz., naudojami įrengimai, pastatai, atsargos ir pan.), kuris tiesiogiai panaudojamas atliekant konkrečią funkciją. Turtas atitinkamam funkcijų tipui priskiriamas apskaitos standartų nustatyta tvarka sumažinus jo vertę (pvz., dėl abejotinų skolų). Jeigu:
17.3.1. atitinkamam funkcijų tipui buvo priskirtos tam tikros pajamos, joms uždirbti panaudotas turtas priskiriamas tam pačiam funkcijų tipui (pvz., sumos, gautos už suteiktas komercines paslaugas, priskiriamos komercinei funkcijai);
17.3.2. atitinkamam funkcijų tipui atlikti buvo priskirtos tam tikros sąnaudos (pvz., ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos), su jomis susijęs turtas turi būti priskiriamas tam pačiam funkcijų tipui;
17.3.3. turtas negali būti tiesiogiai priskirtas atitinkamam funkcijų tipui visa apimtimi, nes yra naudojamas kelioms skirtingoms funkcijoms atlikti, jis priskiriamas naudojant pasirinktus priskyrimo kriterijus (pvz., pagal patalpų plotą, naudojamą skirtingoms funkcijoms atlikti, įrengimų darbo laiką ar kitą panaudojimo intensyvumą apibūdinantį rodiklį).
17.4. Įsipareigojimų priskyrimas. Įsipareigojimai paskirstomi pagal funkcijas, atsižvelgiant į įsipareigojimų tiesiogines sąsajas su atitinkamų funkcijų vykdymu. Jeigu:
17.4.1. atitinkamam funkcijų tipui buvo priskirtos tam tikros sąnaudos, su šiomis sąnaudomis susiję įsipareigojimai priskiriami tam pačiam funkcijų tipui (pvz., mokėtinos sumos, vykdant finansinius įsipareigojimus atsiradusios palūkanų sąnaudos);
18. Apskaičiuojant kiekvienos VVĮ atliekamos funkcijos finansinius rezultatus (pelną ir nuostolius), turi būti įvertinami ir vidiniai pervedimai. Vidinis pervedimas – tai vieno VVĮ struktūrinio padalinio kitam VVĮ padaliniui teikiamos paslaugos pajamų arba sąnaudų perkėlimas (pervedimas) iš gaunančio VVĮ padalinio pajamų sąskaitos į teikiančio VVĮ padalinio pajamų sąskaitas ir iš teikiančio VVĮ padalinio sąnaudų sąskaitos į gaunančio VVĮ padalinio sąnaudų sąskaitas. Kiekvienas vidinis pervedimas turi būti aiškiai ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.
19. Atsižvelgiant į VVĮ veiklos pobūdį, sudėtingumą ir valdymo ir sąnaudų apskaitos sistemos galimybes, netiesioginės ir bendrosios sąnaudos gali būti priskiriamos vienu ar keliais etapais, skirtingai detalizuojant. Rekomenduojama valdymo ir sąnaudų apskaitos sistemos sudėtingumą pasirinkti įvertinant netiesioginių ir bendrųjų sąnaudų paskirstymo kaštus, kurie neturėtų viršyti gaunamos tikslesnės informacijos teikiamos ekonominės naudos.
20. Pagal atskiras VVĮ atliekamas funkcijas nėra skirstoma:
20.1. kitos pajamos (sąnaudos), kurios nėra tiesiogiai susijusios su VVĮ atliekamomis pagrindinėmis funkcijomis ir todėl pagrįstai negali būti prie jų priskirtos (pvz., labdara ir parama, netesybos (bauda, delspinigiai) ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus ar dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo) ir pan.);
20.2. finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos), išskyrus atvejus, kai finansinė ir (arba) investicinė veikla yra atskira VVĮ atliekama funkcija ir (ar) kai šias pajamas (sąnaudas) VVĮ turi galimybę arba pagal kitus teisės aktus privalo paskirstyti;
20.3. grynieji pinigai ir jų ekvivalentai, finansinis ir investicinis turtas, išskyrus atvejus, kai finansinė ir investicinė veikla yra atskira VVĮ atliekama funkcija, ir kitas turtas, kuris pagal savo pobūdį negali būti logiškai ir pagrįstai priskirtas kuriai nors konkrečiai VVĮ atliekamai funkcijai;
20.4. pelno mokestis, išskyrus atvejus, kai jį VVĮ turi galimybę arba pagal kitus teisės aktus privalo paskirstyti;
20.5. įsipareigojimai sumokėti atidėtąjį pelno mokestį ir kiti įsipareigojimai, kurie pagal savo pobūdį negali būti logiškai ir pagrįstai priskirti kuriai nors konkrečiai VVĮ atliekamai funkcijai;
21. VVĮ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktos finansinės informacijos paskirstymo pagal VVĮ atliekamas funkcijas rezultatai pateikiami užpildant Balanso finansinės informacijos pagal atliekamas funkcijas pateikimo ir Pelno (nuostolių) ataskaitos finansinės informacijos pagal atliekamas funkcijas pateikimo formas (Rekomendacijų 2 ir 3 priedai).
22. Rekomendacijų 21 punkte nurodytose formose pateikiamų visų VVĮ specialiųjų įpareigojimų, komercinių funkcijų ir nepaskirstytos dalies finansinių rodiklių suma turi būti lygi VVĮ finansinių ataskaitų atitinkamuose straipsniuose pateiktų finansinių rodiklių sumai, t. y. visų specialiųjų įpareigojimų, komercinių funkcijų ir nepaskirstytos dalies pajamos, sąnaudos ir pelnas (nuostoliai) turi būti lygūs atitinkamų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių, turtas ir įsipareigojimai – atitinkamų balanso straipsnių sumoms.
23. Jeigu VVĮ įgyvendina didelės apimties investicinius projektus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos VVĮ finansiniams rezultatams, kartu su finansinės informacijos paskirstymu pagal atliekamas funkcijas rekomenduojama Rekomendacijų 21 punkte nurodytose formose pateikti pagrindinę su įgyvendinamais investiciniais projektais susijusią finansinę informaciją, t. y. atitinkamo su investiciniu projektu susijusio turto vertę, investicinio projekto finansavimo apimtis bei šaltinius, ataskaitinio laikotarpio investicijas į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat pajamas ir sąnaudas, susijusias su investiciniu projektu ir įtrauktas į atitinkamo laikotarpio VVĮ pelno (nuostolių) ataskaitą.
VI. VVĮ, rengiančios Įmonių grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, atliekamų funkcijų išskyrimas, PASKIRSTYMAS ir finansinės informacijos pateikimas
24. Visos VVĮ dukterinių įmonių atliekamos funkcijos analizuojamos įmonių grupės mastu, vadovaujantis įmonių grupės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, neatsižvelgiant į tai, kuris ūkio subjektas, sudarantis įmonių grupę, atlieka konkrečią funkciją ar jos dalį.
25. Rekomenduojama išskirti tik tas funkcijas, kurios yra reikšmingos įmonių grupės atžvilgiu. Funkcijos pripažįstamos reikšmingomis vadovaujantis įmonių grupės konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje pateikta informacija ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punktą.
26. Funkcijos, kurias atlikdamos dukterinės įmonės teikia paslaugas išimtinai kitoms tos pačios įmonių grupės įmonėms ir kurių finansinis rezultatas yra eliminuojamas konsolidavimo metu, nėra atskirai analizuojamos, neatsižvelgiant į tokių funkcijų reikšmingumą.
VII. Valdymo ir sąnaudų apskaitos organizavimas
28. VVĮ valdymo ir sąnaudų apskaitos sistema turėtų būti kuriama ir tobulinama atsižvelgiant į VVĮ finansinės informacijos naudotojų (VVĮ valdymo organų, priežiūros funkcijas atliekančių institucijų ir pan.) keliamus reikalavimus ir įvertinant VVĮ valdymo sprendimams priimti reikalingos informacijos poreikius, kurių svarbiausias – galimybė tiksliai paskirstyti ir analizuoti VVĮ finansinę informaciją pagal atliekamų funkcijų tipus. Aiški ir racionali VVĮ valdymo ir sąnaudų apskaitos politika yra esminė prielaida siekiant, kad skirtingoms VVĮ atliekamoms funkcijoms būtų patikimai priskirti finansiniai rezultatai.
29. Kiekvienos VVĮ konkrečiu atveju praktiniai sprendimai (pvz., sprendimai dėl valdymo ir sąnaudų apskaitos) pasirenkami atsižvelgiant į VVĮ veiklos sudėtingumą ir galimus sprendimų kaštus, lyginant su tikėtina nauda iš tikslesnės informacijos. Valdymo ir sąnaudų apskaitos sistemos tobulinimo sąnaudos neturėtų viršyti naudos, gaunamos iš detalesnės ar tikslesnės informacijos.
30. Rekomenduojama valdymo ir sąnaudų apskaitą organizuoti pelno (kaštų) centrų pagrindu, kai VVĮ veiklos rezultatai (pelnas ar nuostoliai) apskaitomi atskirai kiekvienam VVĮ struktūriniam padaliniui, atliekančiam nustatytą funkciją. Pelno (kaštų) centrai turėtų būti siejami su pagrindinėmis VVĮ atliekamomis funkcijomis ir sudaryti galimybę analizuoti finansinę informaciją reikiamais pjūviais, siekiant nustatyti kiekvienos pagrindinės funkcijos finansinį rezultatą. Administravimo funkcijas atliekančių padalinių (pvz., personalo valdymo, apskaitos, informacinių technologijų ir pan.) veiklos sąnaudos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos pagrindinėms funkcijoms atlikti, turėtų būti apskaitomos atskirame kaštų centre ir vėliau paskirstomos pagrindinių funkcijų pelno (kaštų) centrams.
VIII. Sąnaudų priskyrimo metodai
31. EBPO rekomendacijose pateikiami šie ūkio subjektų atskiroms atliekamoms funkcijoms priskirtų sąnaudų įvertinimo metodai, kurie gali būti taikomi tiek siekiant nustatyti specialiųjų įpareigojimų vykdymo sąnaudas, tiek ir įkainį už jų vykdymą, jeigu VVĮ renka įmokas už specialiųjų įpareigojimų vykdymą:
31.1. Visiškai paskirstytųjų sąnaudų metodas (angl. Fully distributed costs). Pagal šį metodą, visos VVĮ patiriamos sąnaudos paskirstomos teikiamoms paslaugoms, tokiu būdu nustatant kiekvienos paslaugos savikainą. Sąnaudų paskirstymas turi būti atliekamas vadovaujantis priežastingumo kriterijumi – t. y. paslaugai turi būti priskirtos tos sąnaudos ar jų dalis, kurias lėmė konkrečios paslaugos suteikimas. Paslaugai priskiriamos tiesiogiai su ja susijusios sąnaudos ir netiesiogiai susijusių sąnaudų dalis ir bendrųjų sąnaudų dalis.
31.2. Ribinių sąnaudų metodas (angl. Marginal costs). Pagal šį metodą, teikiamoms (įskaitant nekomercinio pobūdžio) paslaugoms nustatomas ir priskiriamas toks sąnaudų dydis, kuriuo padidėja bendros VVĮ sąnaudos pradėjus teikti šias paslaugas. Siūloma vertinti trumpojo laikotarpio ribines sąnaudas, kadangi jos geriausiai atspindi teikiamų paslaugų įtaką sąnaudų dydžiui;
31.3. Išvengiamųjų sąnaudų metodas (angl. Avoidable costs). Išvengiamosios sąnaudos yra VVĮ ilgojo laikotarpio bendrųjų sąnaudų, patirtų teikiant visas paslaugas, ir VVĮ ilgojo laikotarpio bendrųjų sąnaudų, patirtų teikiant visas paslaugas, išskyrus analizuojamą teikiamų paslaugų grupę, skirtumas. Šis metodas taikomas atskirais atvejais, jeigu prireikia įvertinti sąnaudas, patirtas teikiant tam tikras paslaugas (pvz., reguliuojamos kainodaros nustatymo tikslais);
31.4. Konkrečiųjų sąnaudų metodas (angl. Stand – alone costs). Šio metodo pagalba įvertinamos sąnaudos, patiriamos suteikus vieną paslaugos mato vienetą. Toks vertinimas visiškai nepriklauso nuo masto ekonomijos ir lemia reikšmingai didesnį sąnaudų lygį lyginant su kitais sąnaudų įvertinimo metodais;
31.5. Veiklų apimtimis pagrįstas sąnaudų apskaitos metodas (angl. Activity Based Costing). Vienas plačiausiai paplitusių metodų, skirtų netiesioginių veiklos sąnaudų priskyrimui VVĮ teikiamoms paslaugoms ar jų grupėms. Veiklų apimtimis pagrįsto sąnaudų apskaitos metodo esmė ta, kad sąnaudos priskiriamos paslaugoms, atsižvelgiant į sąnaudų kilmę ir išlaidų paskirstymo bazes (angl. cost drivers), t. y. išlaidų, kurios reikalingos paslaugoms suteikti, rūšis ir išteklius, naudojamus veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, darbuotojo, kuris dalyvauja VVĮ atliekant komercines funkcijas ir vykdant specialiuosius įpareigojimus, darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos gali būti paskirstomos priklausomai nuo darbo laiko, skiriamo atitinkamoms veikloms vykdyti, proporcijų (išlaidų paskirstymo bazė yra darbo valandų skaičius), atliekamų operacijų, skirtų atitinkamoms funkcijoms atlikti, proporcijų (išlaidų paskirstymo bazė yra operacijų skaičius) ir pan.
Valstybės valdomų įmonių specialiųjų
įpareigojimų nustatymo ir informacijos
pateikimo rekomendacijų
1 priedas
(Atliekamų funkcijų aprašymo pagal kriterijus ir požymius formos pavyzdys)
Sudarymo data: ______ m. _________________ d. Nr._____
___________________________ ______________________ ATLIEKAMŲ FUNKCIJŲ APRAŠYMO PAGAL KRITERIJUS IR POŽYMIUS FORMA
(įmonės pavadinimas, kodas, adresas) (ataskaitinis laikotarpis)
| Eil. Nr.
|
Funkcija (nurodyti visas įmonės atliekamas funkcijas) |
Funkcijos aprašymas (pagal poreikį)
|
Funkcijos tipas (pažymėti tik vieną)
|
Specialiųjų įpareigojimų nustatymo kriterijai
|
Specialiųjų įpareigojimų požymiai
|
Pastabos
|
|||
| Komercinė funkcija
|
Specialusis įpareigojimas
|
Ar įmonė įstatymu ar kitais teisės aktais yra įpareigota atlikti funkciją, neprivalomą kitiems ūkio subjektams? Reguliuojantys teisės aktai
|
Ar įmonė turi išskirtines (monopolines) teises atlikti funkciją? Reguliuojantys teisės aktai
|
Ar teikiamos paslaugos kainodara reguliuojama? Reguliuojantys teisės aktai ir institucijos
|
Ar kompensuojamos vykdant specialiuosius įpareigojimus patiriami nuostoliai? Kokiu būdu? Reguliuojantys teisės aktai
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sudarė:
| _____________________
|
______________________
|
______________________
|
| (pareigos)
|
(parašas)
|
(vardas, pavardė)
|
Valstybės valdomų įmonių specialiųjų
įpareigojimų nustatymo ir informacijos
pateikimo rekomendacijų
2 priedas
(Balanso finansinės informacijos pagal atliekamas funkcijas pateikimo formos pavyzdys)
Sudarymo data: _______ m. ___________________ d. Nr._____
_____________________________ BALANSO FINANSINĖS INFORMACIJOS PAGAL _________________ ATLIEKAMAS FUNKCIJAS
(įmonės pavadinimas, kodas, adresas) (ataskaitinis laikotarpis)
PATEIKIMO FORMA
| Rodiklis
|
Komercinės funkcijos
|
Specialieji įpareigojimai
|
Nepaskirstyta dalis
|
Viso
|
||||||
| I specialusis
|
II specialusis įpareigojimas
|
|||||||||
| finansiniai metai |
praėję finansiniai metai |
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai |
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai |
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai |
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai |
|
| TURTAS
|
||||||||||
| Ilgalaikis turtas
|
||||||||||
| Materialusis turtas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nematerialusis turtas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Finansinis turtas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kitas ilgalaikis turtas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Ilgalaikio turto iš viso
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Trumpalaikis turtas
|
||||||||||
| Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Per vienerius metus gautinos sumos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kitas trumpalaikis turtas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Trumpalaikio turto iš viso
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Turto iš viso
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
|
||||||||||
| Nuosavas kapitalas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Įstatinis kapitalas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Rezervai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nuosavo kapitalo iš viso
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Dotacijos, subsidijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
|
||||||||||
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
|
||||||||||
| Finansinės skolos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų iš viso
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
|
||||||||||
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų iš viso
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sudarė:
| _____________________
|
______________________
|
______________________
|
| (pareigos)
|
(parašas)
|
(vardas, pavardė)
|
Valstybės valdomų įmonių specialiųjų
įpareigojimų nustatymo ir informacijos
pateikimo rekomendacijų
3 priedas
(Pelno (nuostolių) ataskaitos finansinės informacijos pagal atliekamas funkcijas pateikimo formos pavyzdys)
Sudarymo data: _______ m. ___________________ d. Nr._____
_________________________ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FINANSINĖS INFORMACIJOS PAGAL ________________
(įmonės pavadinimas, kodas, adresas) (ataskaitinis laikotarpis)
ATLIEKAMAS FUNKCIJAS PATEIKIMO FORMA
| Rodiklis
|
Komercinės funkcijos
|
Specialieji įpareigojimai
|
Nepaskirstyta dalis
|
Viso
|
||||||
| I spec. įpareigoj.
|
II spec. įpareigoj.
|
|||||||||
| finansiniai metai |
praėję finansiniai metai
|
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai
|
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai
|
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai
|
finansiniai metai |
praėję finansiniai metai
|
|
| Pardavimo pajamos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų – vidinių sandorių pardavimo pajamos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pardavimo savikaina
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jos – vidinių sandorių pardavimo savikaina
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Veiklos sąnaudos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš jų – nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita veikla
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Finansinė ir investicinė veikla
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pelno mokestis
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Grynasis pelnas (nuostoliai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sudarė:
| _____________________
|
______________________
|
______________________
|
| (pareigos)
|
(parašas)
|
(vardas, pavardė)
|