LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL TIKĖTINŲ KREDITO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. kovo 13 d. Nr. 03-39
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Nustatyti, kad pagal Tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo reikalavimų aprašą tikėtini kredito nuostoliai pradedami skaičiuoti nuo ataskaitinio laikotarpio, kuriuo pirmą kartą pritaikytas 9-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas, pradžios.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 114 „Dėl Minimalių paskolų vertinimo reikalavimų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2018 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 03-39
TIKĖTINŲ KREDITO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I Skyrius
Bendrosios nuostatos
1. Tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) nustatyta, kokių minimalių reikalavimų turi laikytis Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai, centrinės kredito unijos ir užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai (toliau – bankas) apskaičiuodami tikėtinus kredito nuostolius dėl skolinimo pozicijų ir sudarydami specialiuosius atidėjinius.
2. Bankai tikėtinus kredito nuostolius dėl skolinimo pozicijų apskaičiuoja ir specialiuosius atidėjinius sudaro vadovaudamiesi Aprašu, tarptautiniais apskaitos standartais, Europos bankininkystės institucijos 2017 m. rugsėjo 20 d. priimtomis Kredito įstaigų kredito rizikos valdymo praktikos ir tikėtinų kredito nuostolių apskaitos gairėmis (EBA/GL/2017/06) ir banko tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo taisyklėmis.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. 12 mėnesių kredito nuostoliai – galiojimo laikotarpio kredito nuostolių dalis, kuri susidaro dėl nuostolio įvykių, galimai įvyksiančių per artimiausius 12 mėnesių nuo vertinimo datos;
3.2. banko tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo taisyklės (toliau – banko taisyklės) – banko valdybos arba užsienio banko filialo vadovo patvirtintas dokumentas, apimantis metodiką, procedūras ir kontrolės priemones, kuriomis naudodamasis bankas vertina visų skolinimo pozicijų kredito riziką ir apskaičiuoja tikėtinus kredito nuostolius;
3.3. galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tikėtinų kredito nuostolių dydis, kuris susidaro dėl visų galimų nuostolio įvykių per visą skolinimo pozicijos galiojimo laikotarpį;
3.4. įsipareigojimų neįvykdymas – skolininko būklė esant bent vienam iš šių požymių:
3.4.1. bankas mano, kad tikėtina, jog skolininkas iki galo neįvykdys savo įsipareigojimų bankui (t. p. patronuojančiajai įstaigai ar bet kuriai iš jos patronuojamų įstaigų), jei bankas nerealizuos užtikrinimo priemonės (tikėtinumo, kad bus nesumokėta, įvykis);
3.5. laikini specialiųjų atidėjinių koregavimai – koregavimai, atliekami siekiant apskaitoje parodyti paaiškėjusias aplinkybes, kai kredito rizikos reitingavimo ir modeliavimo procese nebuvo atsižvelgta į finansinių ataskaitų datą, esamus arba tikėtinus rizikos veiksnius;
3.6. nuostolio įvykis – įvykis, objektyviai įrodantis, kad skolinimo pozicijos vertė nuo jos pirminio pripažinimo sumažėjo;
3.7. panašių skolinimo pozicijų grupė – norint įvertinti bendrus tikėtinus kredito nuostolius pagal panašius kredito rizikos požymius sugrupuotos skolinimo pozicijos;
3.8. skolinimo pozicijos – finansinis turtas, banko laikomas pagal verslo modelius, kurių tikslas arba laikyti turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, arba rinkti sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduoti finansinį turtą, kreditavimo įsipareigojimai ir finansinių garantijų sutartys;
3.9. skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam bankas turi piniginių reikalavimų, priskiriamų skolinimo pozicijoms;
3.10. specialieji atidėjiniai – sumos, pripažintos banko balanse skolinimo pozicijų nuostoliams padengti;
3.11. su banko taisyklėmis susiję dokumentai – banko vidaus dokumentai, kurių nuostatų būtina laikytis, kad būtų nuosekliai ir teisingai taikomos banko taisyklės (dokumentai, į kuriuos duodamos nuorodos arba kurie minimi banko taisyklėse);
II skyrius
PAGRINDINIAI tikėtinų kredito nuostolių dėl skolinimo pozicijų VERTINIMO PRINCIPAI
4. Pirmą kartą pripažįstama skolinimo pozicija turi būti įvertinta sumokėto atlygio tikrąja verte (sandorio savikaina), įtraukiant tiesiogines sandorio sudarymo išlaidas.
5. Bankas turi periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus) įvertinti skolininko kredito rizikos profilio pasikeitimus.
6. Skolinimo pozicijos kredito rizika įvertinama individualiai arba panašių skolinimo pozicijų grupėje, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (pvz., skolinimo pozicijų valdymo būdą).
7. Panašių skolinimo pozicijų grupę sudaro pozicijos, kurių kredito rizikos požymiai panašūs, atsižvelgiant į pozicijos (pozicijos rūšis, produkto sąlygos, rinkos segmentas, geografinė vietovė, užtikrinimo priemonės, mokėjimo terminų pradelsimas, praeityje patirtas panašių pozicijų nuostolis (istoriniai duomenys ir pan.) ir skolininko požymius, turinčius įtakos nustatant kredito nuostolius.
8. Bendros banko specialiųjų atidėjinių sumos, nepaisant to, ar specialieji atidėjiniai nustatomi bendrai, ar individualiai, turi pakakti kredito nuostoliams padengti, t. y. bankas turi užtikrinti, kad individualaus arba bendro skolinimo pozicijų vertinimo parinkimas netrukdytų laiku pripažinti tikėtinų kredito nuostolių, o apskaičiuojant atidėjinius turi būti tinkamai atsižvelgiama į esamus veiksnius ir į ateitį orientuotą informaciją, kuri gali turėti įtakos likusių pinigų srautų susigrąžinimui.
9. Skolinimo pozicijų negalima grupuoti taip, kad trukdytų laiku nustatyti kredito rizikos padidėjimą ir kad tam tikrų pozicijų kredito rizikos padidėjimas būtų padengtas visos grupės rezultatais.
10. Siekiant užtikrinti, kad panašių skolinimo pozicijų grupę sudarančios pozicijos į kredito rizikos veiksnius nuolat reaguotų vienodai (t. y. nesikeistų būdingos kredito rizikos ypatybės) net ir keičiantis ekonominėms sąlygoms ar kredito rizikos požymiams, turi būti laiku pergrupuojamos skolinimo pozicijos. Atitinkamai turi būti perskaičiuojamos ir specialiųjų atidėjinių sumos. Jei bankas tokio pergrupavimo negali atlikti iš karto, turi būti atliekami Aprašo IV skyriuje nurodyti laikinieji specialiųjų atidėjinių koregavimai.
11. Skolinimo pozicijos, įvertinus jų kredito riziką nuo pirminio pripažinimo, priskiriamos vienai iš trijų pakopų:
11.1. veiksnioms pozicijoms, kurių kredito rizika reikšmingai nepadidėjo (t. y. sutartyje numatyti mokėjimai vykdomi laiku ir tikimasi, kad skolininkas bus pajėgus vykdyti sutartyje numatytus pinigų srautų įsipareigojimus ateityje);
11.2. pozicijoms, kurių kredito rizika reikšmingai padidėjo (vertinama atsižvelgus į Aprašo V skyriuje nurodytus reikalavimus. Šiai pakopai priskiriamos ir tos skolinimo pozicijos, kurioms nustatyti nuostolio įvykiai, tačiau joms neapskaičiuoti sutartyje numatytų pinigų srautų trūkumai);
12. Skolinimo pozicijų, priskiriamų Aprašo 11.1 ir 11.2 papunkčiuose nurodytoms pakopoms, palūkanų pajamos apskaitoje pripažįstamos bendrąja apskaitine verte (amortizuota savikaina, neatėmus sudarytų specialiųjų atidėjinių). Aprašo 11.3 papunktyje nurodytai pakopai priskiriamų skolinimo pozicijų palūkanos apskaitoje pripažįstamos grynąja apskaitine verte (amortizuota savikaina, atėmus sudarytus specialiuosius atidėjinius).
13. Jei vertinimo dieną skolinimo pozicijos kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo, specialieji atidėjiniai įvertinami suma, lygia tikėtiniems 12 mėnesių kredito nuostoliams. Nulinės vertės atidėjiniai gali būti taikomi tik retais atvejais (pvz., visiškai užtikrintoms skolinimo pozicijoms, jei bankas gali pagrįsti, kad užtikrinimo priemonių vertinimas, užfiksuotas sandorio sudarymo metu, skolinimo pozicijos vertinimo metu nesikeitė).
14. Tikėtini 12 mėnesių kredito nuostoliai apskaičiuojami kaip tikėtinas skolinimo pozicijos arba skolinimo pozicijų grupės galiojimo laikotarpio pinigų srauto trūkumas, atsirandantis per kitus 12 mėnesių įvykus nuostolio įvykiams.
15. Specialiųjų atidėjinių, apskaičiuotų remiantis tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostoliais, sumą būtina koreguoti, kai kredito rizikos padidėjimas nelaikomas reikšmingu. Toks koregavimas turi būti atliekamas anksčiau nei skolinimo pozicija individualiai arba bendrai perkeliama į pakopą, kuriai specialiųjų atidėjinių suma apskaičiuojama remiantis galiojimo laikotarpio nuostoliais.
16. Vertindami, ar skolinimo pozicijos kredito rizika reikšmingai padidėjo, bankai taip pat turi atsižvelgti į skolinimo pozicijos galiojimo laikotarpio, o ne artimiausių 12 mėnesių, įsipareigojimų nevykdymo rizikos pasikeitimą, jei:
16.1. reikšmingi skolinimo pozicijos mokėjimų įsipareigojimai vykdytini tik praėjus artimiausiems 12 mėnesių;
16.2. matyti makroekonominiai arba kitų su kreditu susijusių veiksnių pasikeitimai, kurie nebuvo tinkamai įvertinti nustatant per artimiausius 12 mėnesių kylančią įsipareigojimų neįvykdymo riziką;
17. Įsipareigojimų neįvykdymas tiek apskaitos, tiek ir kredito rizikos valdymo tikslais turi būti suprantamas vienodai.
18. Bankas turi užtikrinti, kad skolinimo pozicijos sutarties sąlygų pakeitimai arba persvarstymas netrukdytų įvertinti kredito rizikos padidėjimą, tinkamai apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius ir laiku perkelti skolinimo poziciją į tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių apskaičiavimo kategoriją, taip pat kad būtų išvengta netinkamo tikėtinų kredito nuostolių sumažinimo, skolinimo poziciją sugrąžinant iš galiojimo laikotarpio kredito nuostolių kategorijos į 12 mėnesių kredito nuostolių kategoriją.
19. Skolinimo pozicijos, kurios sutarties sąlygos pakeistos arba persvarstytos, negalima automatiškai priskirti sumažėjusios kredito rizikos pozicijai. Prie įrodymų, kad persvarstytų skolinimo pozicijų arba skolinimo pozicijų, kurių sutarties sąlygos pakeistos, tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo kriterijai nebetenkinami, priskiriama istorinė informacija apie aktualius ir laiku atliekamus mokėjimus pagal pakeistas sutarties sąlygas. Bankas savo taisyklėse turi nusistatyti tinkamą geros mokėjimo praktikos laikotarpį (ilgesnį nei vienas mokėjimas po to, kai buvo pakeistos sutarties sąlygos), kad galėtų pagrįsti nuoseklų kredito rizikos mažėjimą ir skolinimo pozicijos sugrąžinimą į 12 mėnesių kredito nuostolių kategoriją. Tačiau bankas turi įvertinti, ar paskolos pagrindinės dalies atgavimas yra pagrįstai tikėtinas, kai persvarsčius arba pakeitus skolinimo pozicijos sutarties sąlygas lėšos grąžinamos mokant tik palūkanas. Toks pinigų srautų modifikavimas gali rodyti, kad kredito rizika nesumažėjo ir skolinimo pozicijos tikėtinų kredito nuostolių kategorija nepasikeitė.
20. Jei atskirų skolinimo pozicijų arba pozicijų grupių reikšmingam kredito rizikos padidėjimui nustatyti reikia labai daug išlaidų ar pastangų, bankas gali tokioms pozicijoms arba pozicijų grupėms iš karto skaičiuoti galiojimo laikotarpio nuostolių sumą.
21. Tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimas turi būti maksimaliai integruotas su banko kredito rizikos prisiėmimo, stebėjimo, vertinimo ir valdymo procesais, sistemomis, priemonėmis ir duomenimis.
III skyrius
TIKĖTINIEMS KREDITO NUOSTOLIAMS APSKAIČIUOTI naudojamos informacijos vertinimas
23. Bankas, vertindamas kokybinę ir kiekybinę informaciją tikėtiniems kredito nuostoliams dėl skolinimo pozicijų apskaičiuoti, turi atsižvelgti į informaciją, susijusią su konkretaus skolininko kredito rizikos vertinimu, įskaitant duomenis apie ankstesnius įvykius (istorinius duomenis), esamą padėtį ir būsimos ekonominės padėties prognozes. Informacija turi būti pagrįsta stebėjimais ir patvirtinama reikšmingais faktais, susijusi su atskira skolinimo pozicija arba su skolinimo pozicijų grupe.
24. Būsimos ekonominės padėties prognozės vertinamos atsižvelgiant į visuotinai pripažintus ekonominės analizės ir prognozavimo metodus, analizuojamų duomenų kiekio turi pakakti.
25. Bankas turi atsižvelgti į aktualią informaciją, kurią galima pagrįstai gauti iš įvairių duomenų šaltinių be didelių išlaidų ar pastangų. Didelių išlaidų arba pastangų prielaida taikoma, jei tos išlaidos arba pastangos neprisideda prie tinkamo tikėtinų kredito nuostolių vertinimo.
IV skyrius
laikinieji specialiųjų atidėjinių koregavimai
27. Kai bankas negali iš karto įtraukti naujos informacijos į esamą kredito rizikos reitingavimo ir modeliavimo procesą ar perskirstyti skolinimo pozicijų grupių arba kai grupės skolinimo pozicijos į rizikos veiksnius ar įvykius reaguoja kitaip, nei tikėtasi pradinio priskyrimo metu, turi būti atliekami laikini specialiųjų atidėjinių koregavimai.
28. Laikinieji specialiųjų atidėjinių koregavimai gali būti atliekami tik ribotą laiką, kai priežastis, dėl kurios tokie koregavimai atliekami, nėra laikina, pvz., atsirado naujas rizikos veiksnys, turintis nuolatinę įtaką tikėtiniems kredito nuostoliams.
V skyrius
reikšmingo kredito rizikos padidėjimo vertinimas
30. Jeigu po pirminio skolinimo pozicijos arba skolinimo pozicijų grupės įvertinimo gaunama informacijos, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo, bankas nedelsdamas privalo šią poziciją arba pozicijų grupę įvertinti iš naujo ir pakoreguoti apskaičiuotų specialiųjų atidėjinių sumą remdamasis galiojimo laikotarpio nuostoliais.
31. Vertinant, ar skolinimo pozicijos kredito rizika reikšmingai padidėjo, naudojami šie rodikliai:
31.1. jei sandoris būtų sudaromas iš naujo vertinimo dieną, jo kainos elementas, kuriame atsispindi kredito rizika, banko sprendimu būtų reikšmingai didesnis nei skolinimo pozicijos pirminio įvertinimo metu, nes nuo sandorio sudarymo dienos padidėjo konkretaus skolininko arba skolininkų grupės kredito rizika;
31.2. papildomos užtikrinimo priemonės ir (arba) sutarties sąlygų keitimas, kai banko vadovų sprendimu taikoma naujoms skolinimo pozicijoms, turinčioms panašių požymių į vertinamą poziciją, dėl šių pozicijų kredito rizikos pokyčių nuo jų pirminio pripažinimo;
31.4. skolininko priskyrimas didesnės kredito rizikos kategorijai (rangui) pagal pripažintos kredito reitingų agentūros vertinimą arba banko vidaus kredito reitingų sistemą;
31.5. individualiai vertinamų skolinimo pozicijų, kai skolininkai vykdo savo įsipareigojimus, banko vidinio kredito kokybės rango sumažėjimas, palyginti su buvusiu skolinimo pozicijos pirminio pripažinimo metu;
31.6. skolininko arba skolininkų grupės kredito riziką lemiančių veiksnių (pvz., finansinės būklės, būsimų pinigų srautų) įverčių blogėjimas;
31.7. finansinių sunkumų nulemti tikėtini pokyčiai, įskaitant tuos, kurie laikomi restruktūrizavimu;
32. Vertindamas, ar skolinimo pozicijos kredito rizika reikšmingai padidėjo, bankas taip pat turi atsižvelgti į aplinkos, kurioje veikia bankas arba skolininkas, veiksnius:
32.1. makroekonominių perspektyvų, aktualių konkrečiam skolininkui arba skolininkų grupei, blogėjimą (makroekonominiai įvertinimai turi būti pakankamai išsamūs ir apimti veiksnius, susijusius su nepriklausomais paskolų gavėjais, įmonėmis, namų ūkiais ir kitų rūšių paskolų gavėjais, be to, jie turi apimti atitinkamų regionų ekonominių rodiklių skirtumų vertinimą);
33. Bankas turi laikyti, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo, jei skolinimo pozicija tapo pradelsta daugiau kaip 30 dienų, nebent remdamasis išsamia analize bankas gali pagrįsti, kad daugiau kaip 30 dienų pradelsimas nėra susijęs su reikšmingu kredito rizikos padidėjimu.
34. Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai turi būti pripažįstami prieš tai, kai nuostolio įvykis (arba įvykiai) lemia skolinimo pozicijos (skolinimo pozicijų grupės) pinigų srautų trūkumus (vertės sumažėjimą), todėl vertinant tikėtinus kredito nuostolius nepakanka kaip pirminiu rodikliu vadovautis tik informacija apie prievolių įvykdymo pradelsimus (pvz., prielaida dėl daugiau kaip 30 dienų pradelsto termino), nes duomenys apie vėlavimus orientuoti į ankstesnius įvykius (istorinę informaciją). Neigiami makroekonominių veiksnių ir skolininko elgsenos pokyčiai kredito rizikos lygį padidina anksčiau, nei tai parodo duomenys apie pradelsimus.
35. Kai informacija apie praleistą terminą yra geriausias turimas rodiklis, pagal kurį galima nustatyti reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, bankas turi užtikrinti, kad vien tik istoriniais duomenimis pagrįstas tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelis netaptų šališkas ir būtų atsižvelgiama į kitus kokybinius veiksnius.
36. Kad tikėtini kredito nuostoliai būtų įvertinti tinkamai, bankas turi istorinę informaciją koreguoti esamų tendencijų ir prognozuojamų sąlygų (pvz., palūkanų normų dydžiai arba laisvų darbo vietų skaičius) analizės duomenimis, kurie pagrįstų ir patvirtintų rizikos veiksnių įtaką būsimiems pinigų srautams ir lūkesčiams dėl nuostolių.
37. Bankas savo taisyklėse turi nurodyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos vertinama, koks kredito rizikos padidėjimas būtų laikomas reikšmingu skirtingų rūšių skolinimo pozicijoms. Vertinimo metu turi būti atsižvelgiama ne į tikėtinų kredito nuostolių sumos pasikeitimą, bet į skolinimo pozicijos tikėtinu galiojimo laikotarpiu kylančios įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pasikeitimą (t. y. prieš kredito rizikos mažinimo priemonių (įkaito arba garantijų) įtaką).
38. Kai bankas vidaus reitingų sistemą (rizikos kategorijas (rangus) naudoja kaip priemonę kredito rizikos padidėjimo reikšmingumui vertinti, turi būti užtikrinamas tinkamas pirminis suskaidymas ir pakankamas banko reitingų sistemos išsamumas, kad rizikos kategorijų (rangų) skaičiaus pakaktų kredito rizikai tinkamai nustatyti. Vertinimo metu turi būti atsižvelgiama į tai, kad rizikos kategorijos (rango) pablogėjimo ir skolininko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ryšys yra netiesiškas (t. y. mažos rizikos skolininko būklės pablogėjimas per vieną rizikos kategoriją (rangą) lemia mažesnį įsipareigojimo neįvykdymo tikimybės padidėjimą nei didelės rizikos skolininko būklės pablogėjimas per vieną rizikos kategoriją (rangą). Be to, kredito rizika reikšmingai padidėti gali anksčiau, nei pasikeičia kredito rizikos kategorija (rangas).
39. Kai reikšmingi kredito rizikos pokyčiai vertinami bendrai ir yra požymių, kad tam tikroje skolinimo pozicijų grupėje kredito rizika galėjo reikšmingai padidėti, skolinimo pozicijų grupė (arba pogrupis) turi būti perkeliama į tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių apskaičiavimo kategoriją net tada, jei reikšmingo kredito rizikos padidėjimo įrodymų atskirų skolinimo pozicijų lygmeniu dar nėra. Jei pagal bendrus kredito rizikos požymius neįmanoma nustatyti konkrečios skolinimo pozicijų dalies (pogrupio) grupėje, turi būti apskaičiuojami visos skolinimo pozicijų grupės, kurios kredito rizika reikšmingai padidėjo, galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai.
40. Skolinimo pozicijų grupėse, sudarytose iš daug smulkių skolinimo pozicijų, apie kurias turima daug istorinių duomenų, reikšmingas kredito rizikos padidėjimas gali būti nustatomas iš dalies naudojantis statistiniais metodais. Kitų skolinimo pozicijų reikšmingumo vertinimo metodas negali būti pagrįstas tik kiekybine analize.
41. Tam tikrais atvejais, pvz., kai skolinimo pozicijos yra suskirstytos į pakankamai detalias pozicijų grupes, kurių kredito rizikos lygis yra labai panašus (t. y. skirtumas tarp pozicijų grupėje esančios mažiausios rizikos pozicijos ir didžiausios rizikos pozicijos nelaikytinas reikšmingu kredito rizikos padidėjimu), bankas gali šioms pozicijoms nustatyti maksimalią kredito rizikos lygio ribą (absoliučią reikšmę, pvz., rizikos grupę, reitingą), kurią viršijus laikoma, kad kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi ir pozicija perkeliama į tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių apskaičiavimo kategoriją. Tada bankas, nustatydamas, ar kredito rizika reikšmingai padidėjo, gali lyginti vertinimo metu esantį pozicijos rizikos lygį su pozicijų grupei nustatyta maksimalia kredito rizikos lygio riba, o ne su konkrečios pozicijos pirminio pripažinimo metu buvusiu rizikos lygiu.
42. Jei vertinimo metu nustatoma, kad skolinimo pozicijos kredito rizika labai maža (pvz., atitinka išorės reitingų agentūrų nustatytą investicinį reitingą), bankas gali daryti prielaidą, kad skolinimo pozicijos kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo. Bankai gali nuspręsti nevertinti, ar „maža kredito rizika“ reikšmingai padidėjo nuo pirminio pripažinimo, šia išimtimi turi būti naudojamasi ribotai, t. y. bankai turi laiku įvertinti reikšmingą visų skolinimo pozicijų kredito rizikos padidėjimą.
VI skyrius
BANKo taisyklIŲ REIKALAVIMAI
44. Banko taisyklėse ir su banko taisyklėmis susijusiuose dokumentuose turi būti išsamiai aprašyta:
44.1. tikėtinų kredito nuostolių vertinimo organizavimas ir vidaus kontrolė, t. y. banko organų ir struktūrinių padalinių funkcijos ir atsakomybė, susiję su Aprašo, banko taisyklių ir su taisyklėmis susijusių dokumentų reikalavimų įgyvendinimu, aiški komunikacija tarp kredito rizikos vertinime ir tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo procese dalyvaujančių asmenų ir jų veiksmų koordinavimas;
44.2. aiški oficiali komunikacija tarp banko darbuotojų, atsakingų už kredito riziką, finansinių ataskaitų rengimą, banko vadovų, valdymo organo ir kitų kredito rizikos vertinime ir tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo procese dalyvaujančių asmenų ir jų veiksmų koordinavimas. Tai turi įrodyti rašytinė politika ir procedūros, valdymo ataskaitos, valdymo organų ir atitinkamų procedūrose dalyvaujančių komitetų posėdžių protokolai ir kt.;
44.4. skolinimo politika, įskaitant kreditavimo standartus ir procedūras, pagal kurias vykdomi skolinimo sandorių tvirtinimo procesai;
44.6. užtikrinimo priemonių vertinimo reikalavimai ir veiksniai, galintys turėti įtakos užtikrinimo priemonių vertei ateityje, taip pat užtikrinimo ir kitų rizikos mažinimo priemonių įtaka tikėtiniems kredito nuostoliams;
44.7. pagrindinės sąvokos, susijusios su kredito rizikos vertinimu ir tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimu. Kai skirtingus banko veiklos procesus reglamentuojančiuose vidaus dokumentuose (pvz., apskaitos tvarkymo, kapitalo pakankamumo skaičiavimo, kredito rizikos valdymo) vartojamos skirtingos sąvokos, informacija arba prielaidos, šių skirtumų priežastys turi būti dokumentuotos;
44.8. priemonės, užtikrinančios naudojamos informacijos patikimumą, ir kriterijai, kuriais remiantis vertinamos būsimos ekonominės padėties prognozės ir paskolos grąžinimui įtakos turintys veiksniai:
44.8.1. įvestys, duomenys ir prielaidos, kuriomis remiamasi tikėtinų nuostolių vertinimo ir specialiųjų atidėjinių apskaičiavimo procese;
44.8.2. skolinimo pozicijos arba pozicijų grupės trukmė (įskaitant tai, kaip atsižvelgta į paskolų grąžinimus anksčiau laiko, kuriuos tikimasi gauti, ir tikėtinus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus);
44.9. tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo procedūros:
44.9.1. kredito rizikos lygio, pobūdžio ir kredito riziką sukeliančių priežasčių pirminio skolinimo pozicijos pripažinimo metu identifikavimo ir tolesnių kredito rizikos pokyčių kiekybinio įvertinimo procedūros;
44.9.3. atskiroms skolinimo pozicijoms arba pozicijų grupėms taikomi tikėtinų kredito nuostolių vertinimo metodai (pvz., nuostolių dydžio metodas, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) arba nuostolių dydžio įsipareigojimų neįvykdymo atveju (LGD) metodas ir pan.);
44.9.4. jei skirtingų rūšių skolinimo pozicijoms arba atskiroms pozicijų grupėms taikomi skirtingi vertinimo metodai, tokio sprendimo pagrindimas, taip pat metodo keitimo priežastys ir kiekybinis tokio pakeitimo vertinimas;
44.9.6. baigtinis rodiklių, naudojamų kredito rizikos reikšmingam padidėjimui vertinti, sąrašas ir, jei reikia, papildomos sąlygos, kurioms esant laikoma, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo;
44.9.8. nuo modelio kūrimo ir palaikymo nepriklausomas patikimumo vertinimo procesas, suteikiantis galimybę tinkamai įvertinti kredito rizikos vertinimo ir tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo modelių, įskaitant rizikos reitingavimo sistemas bei procedūras, ir visų modelio sudedamųjų dalių tikslumą ir nuoseklumą;
44.10. procedūros, pagal kurias kuriami atitinkami scenarijai, naudojami tikėtiniems kredito nuostoliams vertinti:
44.10.1. procedūra, pagal kurią apibrėžiamas scenarijų laikotarpis ir, jei taikoma, atliekamas tų skolinimo pozicijų, kurių trukmė viršija ekonominės prognozės laikotarpį, vertinimas;
44.10.2. pakeisto scenarijaus (įskaitant susijusių išorės sąlygų pokyčius) įtaka tikėtinų kredito nuostolių įverčiams arba sudedamosioms apskaičiavimo dalims;
44.10.3. jei scenarijai įsigyti iš išorės tiekėjų, pagrindimas, kad įsigytieji scenarijai atitinka banko verslo ir kredito rizikos profilį;
44.11. skolinimo pozicijų persvarstymo arba sutarties sąlygų keitimo ir tokių pozicijų tikėtinų kredito nuostolių lygio pakeitimo kriterijai;
44.12. įsigytų arba sukurtų nuvertėjusių skolinimo pozicijų identifikavimo ir apskaitos metodika ir jos persvarstymo periodiškumas;
45. Banko taisyklės ir su banko taisyklėmis susiję dokumentai turi būti reguliariai (ne rečiau kaip kartą per metus) persvarstomi, tačiau taikomi nuosekliai, t. y. keičiami tik esant pagrįstam pagrindui. Banko taisyklėse turi būti su šiomis taisyklėmis susijusių dokumentų sąrašas.
VII skyrius
Baigiamosios nuostatos