Nr. DOK-4497

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08282-2023-7

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 13 d. paduotu atsakovės Kauno rajono savivaldybės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

 

n u s t a t ė :

 

Atsakovės Kauno rajono savivaldybės paduotas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės Z. P. ieškinį tenkino, t. y. pakeitė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ (toliau – Sprendimas) 1 dalį, nurodant parduoti ieškovei 51,06 kv. m bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), už 44 133,10 Eur.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovės taryba ginčijamu 2023 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė leisti parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Butą už nustatytą 58 372,96 Eur kainą ieškovei. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimu ir nutartimi, pakeisdami savivaldybės tarybos sprendimo dalį, pažeidė Konstitucijos 119 straipsnyje ir 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą savivaldos teisę veikti laisvai ir savarankiškai, Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatytą savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Teismai neturėjo teisės priimti įpareigojimą parduoti Butą ieškovei už kainą, kuri nebuvo svarstoma ir dėl kurios nebuvo priimtas atsakovės tarybos sprendimas. Teismai, nustatydami kitokią Buto pardavimo kainą, dėl kurios sprendimo nepriėmė atsakovės taryba, perėmė atsakovės išimtinei kompetencijai priskirtą funkciją, taip pažeidė nurodytas teisės normas.

2. Nors byloje ir kilo ginčas tik dėl Buto pardavimo kainos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog Buto kaina buvo nustatyta būtent teisėtame ir galiojančiame atsakovės tarybos sprendime, kurio turinys nesudaro pagrindo panaikinti atsakovės tarybos sprendimą ABTĮ 91 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais administracinių aktų panaikinimo pagrindais.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, nurodoma, kad materialiosios teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014). Remdamasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovė teigia, kad materialiosios teisės normas taiko atsakovė, todėl tik ji, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, turi teisę nuspręsti leisti arba neleisti parduoti ieškovei Butą už tam tikrą nustatytą kainą.

4. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nėra nustatyta imperatyvi atsakovės pareiga priimti sprendimą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą asmeniui, šiuo atveju ieškovei. Vien tai, kad asmuo atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, dar nereiškia, jog savivaldybės taryba privalo priimti šiam asmeniui palankų sprendimą ir parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą už įstatymų numatyta tvarka nustatytą kainą. Savivaldybės tarybos sprendimas parduoti turtą arba turto neparduoti yra išimtinė tarybos funkcija, susijusi su sprendimų priėmimu dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo, bei politinė savivaldos valios išraiška. Atsakovės taryba ginčijamu 2023 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė leisti parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Butą už nustatytą 58 372,96 Eur kainą ieškovei. Atsakovės taryboje nebuvo svarstomas sprendimas parduoti turtą už ieškovės nurodytą ar bylos nagrinėjimo metu teismų nustatytą 44 133,10 Eur Buto kainą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188756386) 320 (tris šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 11 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 5897, kodas ZN81998.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                      Andžej Maciejevski

 

Algirdas Taminskas

 

Dalia Vasarienė