VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
S P R E N D I M A S
DĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2022 METŲ UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2022 m. sausio 28 d. Nr. B-TS-954
Vilkaviškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 17 straipsniu, 48 straipsnio 3 dalimi, Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-715 „Dėl Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Vilkaviškio rajono savivaldybės
tarybos 2022 m. sausio 28 d.
sprendimu Nr. B-TS-954
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2022 Metų
UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA
I SKYRIUS
įvadas
1. Vilkaviškio rajono savivaldybės 2022 metų užimtumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis:
1.3. Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.4. Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-715 „Dėl Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliui įgyvendinti, rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2. Programos parengimą lėmė:
2.1. poreikis mažinti ilgalaikį nedarbą ir skurdą. Su sunkumais darbo rinkoje susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sunku darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus arba jų neturintys. Dėl ilgalaikio nedarbo bedarbiai praranda motyvaciją dirbti, tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais;
3. Programos tikslas – pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį. Šio tikslo siekiama, nes, įvertinus tai, kad visuomenė senėja, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, emigracija mažina rajono darbo jėgos potencialą, būtina sutelkti visus darbingo amžiaus Savivaldybės gyventojus, skatinti juos aktyviai dalyvauti ekonominėje veikloje, integruotis į darbo rinką ir kuo ilgiau joje išlikti.
4. Tikslui įgyvendinti iškeltas uždavinys – laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti.
5. Programa skirta Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytoms asmenų grupėms:
5.2. nėščioms moterims, vaiko motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), vaiko globėjui, rūpintojui ir asmenims, faktiškai auginantiems vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenims, prižiūrintiems sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
5.3. grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
5.5. priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusiems psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
5.6. prekybos žmonėmis aukoms, baigusioms psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
5.7. grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;
6. Siekiant suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, integruojant ilgą laiką nedirbusius asmenis į darbo rinką, Savivaldybė 2022 metais įgyvendina Užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims, modelį (toliau – Modelis).
7. Modelio tikslinės grupės asmenys yra atitinkantys visus šiuos kriterijus:
7.2. priklauso Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai asmenų grupei (piniginės socialinės paramos gavėjai) ar gauna Užimtumo įstatymo 481 straipsnyje nurodytą darbo paieškos išmoką;
7.3. priklauso bent vienai iš Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–3, 5–10 punktuose nurodytų asmenų grupių (rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai; nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų; priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos; turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; asmenys, patiriantys socialinę riziką; vyresni kaip 40 metų).
8. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), Užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
II SKYRIUS
BŪKLĖS ANALIZĖ
9. Pagrindiniai darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklę apibūdinantys duomenys, bendra šalies, apskrities ir Savivaldybės socialinė ekonominė ir demografinė situacija, darbo rinkos tendencijos šalyje, Savivaldybėje ir jos seniūnijose:
9.1. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamentas) duomenimis, 2021 m. liepos 1 d. Savivaldybėje gyveno 34 010 gyventojų[1], tai sudaro 25,43 proc. visų Marijampolės apskrityje gyvenančių gyventojų arba 1,22 proc. visų Lietuvos gyventojų (žr. 1 lentelę).
9.2. Daugiau nei pusė (57 proc.) Savivaldybės gyventojų gyvena kaimiškosiose rajono vietovėse (žr. 2 lentelę).
9.3. Moterų skaičius, tenkantis 1 tūkst. vyrų, 2021 m. pradžioje Savivaldybėje sudarė 1 094 asmenis.
9.4. Pagal gyventojų skaičių 2021 m. liepos 1 d. Savivaldybė užima antrąją vietą tarp Marijampolės apskrities savivaldybių (žr. 3 lentelę).
3 lentelė. Marijampolės apskrities savivaldybių gyventojai, asmenys
| Rodiklis / Metai |
2011 |
2021 m. liepos 1 d. |
| Lietuva |
3 052 588 |
2 783 463 |
| Marijampolės sav. |
61 527 |
53 110 |
| Vilkaviškio r. sav. |
42 710 |
34 010 |
| Kazlų Rūdos sav. |
13 273 |
11 066 |
| Šakių r. sav. |
32 590 |
25 738 |
| Kalvarijos sav. |
12 105 |
9 839 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys:
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=4afc61cc-bdb7-435f-9041-f8ba09de5b24#/
9.5. Per pastaruosius dešimt metų Savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 20,37 proc. arba 8 700 gyventojais (vidutiniškai kasmet Savivaldybėje gyventojų skaičius mažėja apie 2,24 proc.). Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, šis rodiklis yra vienas iš didžiausių (Marijampolės sav. gyventojų skaičius nuo 2011 m. sumažėjo 13,68 proc., Kazlų Rūdos sav. – 16,63 proc., Kalvarijos sav. – 18,72 proc., Šakių r. sav. – 21,02 proc., Lietuvoje – 8,82 proc.) (žr. 3 lentelę).
9.6. Lyginant su 2020 m., Savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 1,89 proc. arba 656 gyventojais. Šis rodiklis yra vienas žemiausių per pastaruosius dešimt metų.
1 pav. Savivaldybės gyventojų skaičiaus dinamika, 2011-2021 m.[2]
9.7. Viena iš gyventojų mažėjimo priežasčių yra neigiama natūrali kaita, t. y. mirusiųjų skaičius Savivaldybėje 2016–2020 m. laikotarpiu viršija gimusiųjų skaičių (žr. 4 lentelę).
9.8. Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, 2020 m. Savivaldybėje neigiama natūrali gyventojų kaita yra viena iš didžiausių.
4 lentelė. Natūrali gyventojų kaita Marijampolės apskrities savivaldybėse, asmenys
| Savivaldybė / Metai |
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
| Marijampolės sav. |
-168 |
-196 |
-251 |
-150 |
-446 |
| Vilkaviškio r. sav. |
-247 |
-253 |
-305 |
-292 |
-374 |
| Kalvarijos sav. |
-42 |
-60 |
-89 |
-85 |
-120 |
| Kazlų Rūdos sav. |
-48 |
-97 |
-69 |
-90 |
-129 |
| Šakių r. sav. |
-243 |
-231 |
-243 |
-228 |
-312 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=2a2a4134-0b53-4f8a-9d70-6f53301aec35#/
9.9. Kita ne mažiau svarbi gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – migracija. Savivaldybėje gyventojai emigruoja ne tik į užsienio šalis, bet ir migruoja šalies viduje, t. y. išvyksta į didesnius Lietuvos miestus, kur yra daugiau galimybių (geresnis darbas, studijos ir pan.).
9.10. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, emigracija Savivaldybėje mažėja, o imigracija auga, bet emigracija vis tiek išlieka aukštame lygyje. 2020 m. iš Savivaldybės išvyko 270 asmenys, atvyko – 415 asmenys. Palyginus su 2019 m., iš Savivaldybės išvyko 225 asmenimis mažiau, o atvyko 22 asmenimis daugiau (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Emigracijos ir imigracijos rodikliai, asmenys
| Teritorija/ Metai |
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
|||||
| Emigracija |
Imigracija |
Emigracija |
Imigracija |
Emigracija |
Imigracija |
Emigracija |
Imigracija |
Emigracija |
Imigracija |
|
| Lietuvos Respublika |
50 333 |
20 162 |
47 925 |
20 368 |
32 206 |
28 914 |
29 273 |
40 067 |
23 103 |
43 096 |
| Marijampolės sav. |
1 269 |
297 |
1 213 |
360 |
741 |
545 |
697 |
666 |
426 |
703 |
| Vilkaviškio r. sav. |
833 |
165 |
893 |
156 |
571 |
293 |
495 |
393 |
270 |
415 |
| Kazlų Rūdos sav. |
227 |
68 |
248 |
58 |
169 |
68 |
123 |
106 |
96 |
101 |
| Šakių r. sav. |
422 |
85 |
513 |
93 |
309 |
157 |
233 |
191 |
154 |
183 |
| Kalvarijos sav. |
182 |
52 |
205 |
39 |
113 |
72 |
112 |
108 |
80 |
99 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ed177f45-849b-4e1e-af80-67efdc8c6045#/
9.11. Esant neigiamam natūraliajam gyventojų prieaugiui, mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: Lietuva: 2015 m. – 74,5 m., 2016 m. – 74,8 m., 2017 m. – 75,7 m., 2018 m. – 75,9 m., 2019 m. – 76,4 m.; Marijampolės apskritis: 2015 m. – 74,1 m., 2016 m. – 74,8 m., 2017 m. – 75,9 m., 2018 m. – 75,4 m., 2019 m. – 76,3 m., 2020 m. – 74,8 m.[3]), didėja vyresnio amžiaus gyventojų skaičius.
9.12. 2021 m. pradžioje Savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojai sudaro 62,26 proc. visų Savivaldybėje gyvenančių gyventojų, pensinio amžiaus gyventojai sudaro 22,61 proc., vaikai iki 16 metų – 15,13 proc.
6 lentelė. Savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, asmenys
| Rodiklis / Metai |
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
2021 m. pradžioje |
| Savivaldybės gyventojai |
38 595 |
37 473 |
36 108 |
35 316 |
34 666 |
34 219 |
| Vaikai iki 16 metų |
6 050 |
5 826 |
5 541 |
5 388 |
5 319 |
5 177 |
| Darbingo amžiaus gyventojai (16-64 m.) |
24 700 |
23 760 |
22 750 |
22 162 |
21 623 |
21 305 |
| Pensinio amžiaus gyventojai (65+ m.) |
7 845 |
7 887 |
7 817 |
7 766 |
7 724 |
7 737 |
| Palyginus su bendru Vilkaviškio miesto gyventojų skaičiumi, % |
|
|
||||
| Vaikai iki 16 metų |
15,67 |
15,55 |
15,35 |
15,26 |
15,34 |
15,13 |
| Darbingo amžiaus gyventojai (16–64 m.) |
64,00 |
63,41 |
63,00 |
62,75 |
62,38 |
62,26 |
| Pensinio amžiaus gyventojai (65+ m.) |
20,33 |
21,04 |
21,65 |
21,99 |
22,28 |
22,61 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento informacija: https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1
Nuolatinių gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes apskrityse ir savivaldybėse metų pradžioje (XLSX)
9.13. Savivaldybėje fiksuojama ilgalaikė gyventojų senėjimo tendencija: mažėja vaikų iki 16 metų ir darbingo amžiaus gyventojų procentinė dalis nuo visų Savivaldybės gyventojų, didėja pensinio amžiaus gyventojų procentinė dalis nuo visų Savivaldybės gyventojų, taip pat didėja demografinės senatvės koeficientas (šis rodiklis nuo 2018 m. išaugo 5,26 proc. ir 2021 m. buvo 160 asmenys[4]).
9.14. Gyventojų senėjimas charakterizuojamas gyventojų senėjimo rodikliu (indeksu), kuris gali būti nustatomas keliais būdais. Jungtinių Tautų Organizacija rekomenduoja gyventojų senėjimo rodikliu laikyti 65 metų ir vyresnių žmonių skaičių (proc.) tarp visų gyventojų. Pagal šį gyventojų senėjimo rodiklį Savivaldybė priskiriama prie demografiškai seno regiono, nes 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius 2021 m. pradžioje tarp visų Savivaldybės gyventojų siekė 22,61 proc. Šis rodiklis viršija Lietuvos (19,93 proc.[5]) rodiklį.
9.15. Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatais[6], pagal tautinę sudėtį Savivaldybėje gyveno: 97,73 proc. lietuvių, 0,48 proc. rusų, 0,20 proc. lenkų, 0,09 proc. baltarusių, 0,06 proc. ukrainiečių, 1,43 proc. kitų tautybių arba tautybės nenurodžiusių asmenų.
9.16. Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatais, pagal išsilavinimą Savivaldybėje daugiausiai, t. y. 35,20 proc., gyventojų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 34,98 proc., Lietuvos rodiklis – 31,76 proc.), 17,26 proc. gyventojų įgiję pagrindinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 15,59 proc., Lietuvos rodiklis – 13,33 proc.), 17,15 proc. gyventojų įgiję aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 17,38 proc., Lietuvos rodiklis – 15,72 proc.), 15,69 proc. gyventojų įgiję aukštąjį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 18,50 proc., Lietuvos rodiklis – 27,01 proc.), 12,80 proc. gyventojų įgiję pradinį išsilavinimą (Marijampolės apskrityje – 11,62 proc., Lietuvos rodiklis – 10,45 proc.), 1,90 proc. gyventojų nebaigę mokyklos, neraštingi (Marijampolės apskrityje – 1,92 proc., Lietuvos rodiklis – 1,73 proc.[7]).
8 lentelė. Gyventojai (10 m. ir vyresni) pagal išsilavinimą Savivaldybėje, asmenys
| Teritorija / Išsilavinimas |
Aukštasis |
Aukštesnysis ir spec. vidurinis |
Vidurinis |
Pagrindinis |
Pradinis |
Nebaigę mokyklos, neraštingi |
| Lietuva |
684 846 |
398 692 |
805 167 |
337 958 |
265 051 |
43 758 |
| Marijampolės apskritis |
23 338 |
21 922 |
44 124 |
19 660 |
14 661 |
2 418 |
| Vilkaviškio r. sav. |
5 083 |
5 554 |
11 402 |
5 589 |
4 146 |
615 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys
9.17. Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, 2021 m. pabaigoje nedarbo lygis Savivaldybėje sudarė 14,1 proc. (Lietuvos rodiklis – 10,2 proc.). Lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, nedarbo lygis sumažėjo 7,6 proc. 2021 m. pabaigoje bedarbių registruotų Užimtumo tarnyboje skaičius buvo 2 897 asmenų (lyginant su 2020 m. bedarbių registruotų Užimtumo tarnyboje skaičius sumažėjo 36,5 proc.) arba 8,52 proc. visų Savivaldybės gyventojų.
9 lentelė. Nedarbo lygis Marijampolės apskrities savivaldybėse, proc.
| Rodiklis / Metai |
2018-12-31 |
2019-12-31 |
2020-12-31 |
2021-12-31 |
| Nedarbo lygis Lietuvoje, proc. |
8,9 |
8,7 |
16,1 |
10,2 |
| Nedarbo lygis Vilkaviškio r. sav., proc. |
10,3 |
10,0 |
21,7 |
14,1 |
| Nedarbo lygis Marijampolės sav., proc. |
8,0 |
7,8 |
16,0 |
9,4 |
| Nedarbo lygis Kalvarijos sav., proc. |
14,5 |
10,7 |
21,6 |
16,4 |
| Nedarbo lygis Šakių r. sav., proc. |
8,4 |
8,4 |
14,9 |
9,7 |
| Nedarbo lygis Kazlų Rūdos sav., proc. |
11,4 |
11,7 |
18,8 |
14,1 |
Šaltinis: Marijampolės užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriaus informacija
9.18. Analizuojat 2020–2021 metų laikotarpį, labiausiai bedarbių skaičius sumažėjo Virbalio seniūnijoje (45,1 proc.), mažiausiai – Klausučių seniūnijoje (22,9 proc.) (žr. 10 lentelę).
10 lentelė. Bedarbių skaičius Savivaldybės seniūnijose, asmenys
| Seniūnija / Laikotarpis |
2018-12-31 |
2019-12-31 |
2020-12-31 |
2021-12-31 |
Pokytis, 2019-2020 m., proc. |
| Vilkaviškio miesto sen. |
453 |
503 |
1242 |
741 |
-40,3 |
| Kybartų sen. |
547 |
531 |
882 |
557 |
-36,9 |
| Virbalio sen. |
129 |
120 |
215 |
118 |
-45,1 |
| Bartninkų sen. |
103 |
95 |
284 |
187 |
-34,2 |
| Gižų sen. |
32 |
30 |
79 |
51 |
-35,4 |
| Gražiškių sen. |
28 |
36 |
109 |
64 |
-41,3 |
| Keturvalakių sen. |
59 |
62 |
142 |
96 |
-32,4 |
| Klausučių sen. |
115 |
135 |
271 |
209 |
-22,9 |
| Pajevonio sen. |
64 |
62 |
148 |
96 |
-35,1 |
| Pilviškių sen. |
214 |
226 |
470 |
319 |
-32,1 |
| Šeimenos sen. |
263 |
260 |
590 |
369 |
-37,5 |
| Vištyčio sen. |
66 |
61 |
129 |
90 |
-30,2 |
Šaltinis: Marijampolės užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriaus informacija
9.19. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis per 2017 m. Vilkaviškio skyriuje buvo užregistruotos 1 814 laisvos darbo vietos, per 2018 m. – 2 336, 2019 m. – 1 930, 2020 m. – 1 853, 2021 m. – 2 876.
9.20. Išanalizavus pagrindinius demografinius faktorius, galima teigti, kad Savivaldybėje gyventojų skaičius mažėja (žr. 1 pav.), o tai sąlygoja ir potencialios darbo jėgos mažėjimą (žr. 6 lentelę). Mažėjimo priežastys – neigiama natūrali kaita, visuomenės senėjimas, dalies darbingo amžiaus žmonių savanoriškas pasitraukimas iš rajono darbo rinkos, siekiant įsidarbinti kituose Lietuvos miestuose ar Europos šalių darbo rinkose.
9.21. Analizuojant gyventojų užimtumą pastebima, kad užimtų gyventojų skaičius 2020 m. palyginus su 2019 m. sumažėjo 9,09 proc. (Lietuvoje sumažėjo – 1,47 proc., Marijampolės apskrityje sumažėjo – 2,95 proc.). 2020 m. neigiamą poveikį darbo rinkai turėjo ekonominio aktyvumo sumažėjimas dėl COVID-19 viruso plitimo ir priemonių, kurių imtasi jam stabdyti – įvesto karantino ir parduotuvių veiklos bei paslaugų teikimo vartotojams ribojimo. Šį poveikį sušvelnino Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, kurių dalis buvo skirta išsaugoti darbo vietas ir pajamas.
11 lentelė. Užimti gyventojai, tūkst., asmenys
| Rodiklis / Metai |
2015 |
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 |
| Užimtieji Lietuvoje |
1 334,9 |
1 361,4 |
1 354,8 |
1 374,7 |
1 378,4 |
1 358,1 |
| Užimtieji Marijampolės apskrityje |
64,2 |
59,4 |
62,2 |
63,2 |
61,1 |
59,3 |
| Užimtieji Marijampolės sav. |
25,7 |
24,0 |
25,0 |
27,5 |
24,8 |
24,6 |
| Užimtieji Vilkaviškio r. sav. |
16,4 |
14,4 |
14,8 |
16,5 |
16,5 |
15,0 |
| Užimtieji Šakių r. sav. |
11,8 |
11,6 |
10,9 |
9,9 |
10,7 |
10,5 |
| Užimtieji Kazlų Rūdos sav. |
5,9 |
5,2 |
7,1 |
5,7 |
5,3 |
5,3 |
| Užimtieji Kalvarijos sav. |
4,3 |
4,2 |
4,3 |
3,6 |
3,8 |
4,0 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=47c50ac2-50bf-47e2-a5df-d8698e1a64ce#/
9.22. 2021 m. III ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) Savivaldybėje siekė 1 181,0 Eur (bruto). Nors darbo užmokestis, lyginant su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 9,2 proc. arba 99,80 Eur, tačiau jis išlieka vienas žemiausių ne tik Marijampolės apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje (Savivaldybės vieta pagal bruto darbo užmokestį – 54[8], 2020 m. – 58 vieta). Darbo užmokesčio pokyčiams 2021 m. trečiąjį ketvirtį įtakos turėjo sustabdytos veiklos dėl COVID-19 infekcijos atnaujinimas, didesnis darbo dienų skaičius, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
9.23. Lyginant su ankstesniais metais, Savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius (be individualiųjų įmonių) padidėjo 2,0 proc. (šalies rodiklis padidėjo 3,5 proc.) ir sudarė 6 087 asmenis (žr. 12 lentelę) (Kazlų Rūdos savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 0,6 proc., Šakių rajono savivaldybėje padidėjo – 1,5 proc., Marijampolės savivaldybėje padidėjo – 3,6 proc., Kalvarijos savivaldybėje padidėjo – 8 proc.).
12 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, vidutinis darbuotojų (be individualiųjų įmonių) skaičius, 2021 m. III ketv.
| Teritorija / Metai |
Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
Vidutinis darbuotojų skaičius, asmenys |
| Lietuva |
1 598,1 |
1 288 140 |
| Marijampolės apskritis |
1 283,7 |
37 634 |
| Marijampolės sav. |
1 325,6 |
20 857 |
| Vilkaviškio r. sav. |
1 181,0 |
6 087 |
| Šakių r. sav. |
1 241,7 |
5 944 |
| Kazlų Rūdos sav. |
1 317,5 |
2 959 |
| Kalvarijos sav. |
1 234,0 |
1 787 |
Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=9474095
9.24. Atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, ieškančių darbo asmenų, galinčių dalyvauti Užimtumo didinimo programoje ir registruotų Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriuje, skaičius, 2021 m. pabaigos duomenimis, buvo[9]:
9.24.1. rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai – 0.
9.24.2. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra – 171;
9.24.3. grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų – 4;
9.24.5. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo – 0;
9.24.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo – 0;
9.24.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos – 0;
III SKYRIUS
PRIEMONIŲ PLANAS
10. Programos priemonės:
11. Įgyvendinant šios Programos 10.1 punkte nurodytą priemonę organizuojami laikinieji darbai teikiantys socialinę naudą vietos bendruomenei, prisidedantys prie socialinės infrastruktūros palaikymo ir plėtojimo:
11.1. valstybinėje žemėje esančių žaliųjų plotų, gėlynų, želdinių ir kitų viešųjų erdvių valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai (pakelėse esančių krūmų šalinimas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, gėlių sodinimas ir priežiūra, kt.);
11.2. gatvių, kelių, pakelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitų visuomenės paskirties rajono teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbai;
11.3. valstybinėje žemėje esančių vandens telkinių pakrančių, poilsio zonų, maudyklų valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai;
11.4. istorijos ir kultūros paveldo objektų, valstybinėje žemėje esančių neveikiančių kapinių priežiūros laikino pobūdžio darbai;
13. Numatoma, jog įgyvendinant šią Programą 2022 metais laikino pobūdžio darbus atliks ne mažiau kaip 40 darbo ieškančių asmenų.
14. Vieno asmens laikinųjų darbų trukmė negali būti mažesnė kaip 2 mėn. ir didesnė kaip 6 mėn., planuojama vieno asmens vidutinė laikinųjų darbų trukmė – 4 mėn. Dalyvavimo šioje Programoje trukmė skaičiuojama nuo darbo ieškančio asmens darbo sutartyje laikino pobūdžio darbams atlikti nurodytos pirmos darbo dienos iki jo atleidimo iš darbo dienos.
15. Asmenų, dirbančių laikinuosius darbus, skaičius nustatomas atsižvelgiant į esamą šios Programos finansavimą ir darbdavių poreikį vykdyti laikinus darbus.
16. Asmenys dirbti šioje Programoje numatytus laikinuosius darbus parenkami Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1- 257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte nustatyta tvarka.
18. Darbdavių, pageidaujančių dalyvauti šioje Programoje, atranką vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta nuolat veikianti Programos darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija. Darbdaviai, vykdantys veiklą Savivaldybės teritorijoje ir pageidaujantys dalyvauti šioje Programoje, pateikia paraiškas, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais Programos įgyvendinimo nuostatais, kuriuose nurodoma darbdavių, pageidaujančių dalyvauti šioje Programoje, atrankos sąlygos ir tvarka.
19. Programą įgyvendina Savivaldybės biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, uždarosios akcinės bendrovės, kurių steigėjas yra valstybė ar Savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos, kurių buveinės registracijos vieta ir veiklos vykdymo vieta yra Savivaldybės teritorijoje ir nėra bankrutavusios, likviduojamos ir (ar) laikinai sustabdžiusios veiklą (toliau – Darbdaviai).
20. Apie galimybę dalyvauti šioje Programoje Savivaldybės administracija skelbia vietos spaudoje ir Savivaldybės interneto puslapyje.
21. Įgyvendinant šios Programos 10.2 punkte nurodytą priemonę nustatomi šie Modelio įgyvendinimo etapai:
21.1. pirminis asmens vertinimas:
21.1.1. Savivaldybės administracijos, Užimtumo tarnybos specialistai ir (ar) NVO darbuotojai, prieš pradėdami pirminį asmens vertinimą, informuoja asmenį, kad, siekiant nustatyti jo tinkamumą dalyvauti užimtumo didinimo programoje, apie jį bus renkami duomenys iš valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų bei kitų šiems subjektams prieinamų oficialių informacijos šaltinių, nurodo šių duomenų saugojimo terminus, duomenų tvarkytoją, duomenų gavėjus ir duomenų subjekto teises, jų įgyvendinimo tvarką;
21.1.2. Savivaldybės administracijos, Užimtumo tarnybos specialistai ir (ar) NVO darbuotojai, atsižvelgdami į užimtumo didinimo programoje nustatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenys, turintys teisę dalyvauti užimtumo didinimo programoje (toliau – Kriterijai), atlieka pirminį asmens vertinimą;
21.2. asmens poreikių ir galimybių įvertinimas, profiliavimas:
21.2.1. Nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas atlieka asmens poreikių ir galimybių įvertinimą pagal:
21.2.1.1. Užimtumo tarnybos informaciją apie asmens darbo paiešką, teiktas ir teikiamas paslaugas, taikytas ir taikomas priemones bei kitą Darbo ieškančio asmens kortelėje esančią informaciją;
21.2.1.2. Savivaldybės informaciją apie asmeniui teiktą piniginę socialinę paramą ir socialines paslaugas;
21.2.1.3. informaciją apie asmens dalyvavimą NVO vykdytuose projektuose, skirtuose socialinę atskirtį patiriantiems nedirbantiems asmenims;
21.3. atvejo komandos darbo organizavimas:
21.3.1. Nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, atlikęs asmens poreikių ir galimybių įvertinimą bei profiliavimą, organizuoja atvejo komandos susitikimą, kuriame apibūdina asmens situaciją (aptaria surinktą informaciją ir prieitas išvadas, atlikus pirminį asmens vertinimą, asmens poreikių ir galimybių įvertinimą bei profiliavimą);
21.4. Susitarimo parengimas ir pasirašymas:
21.4.1. Nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, bendradarbiaudamas su asmeniu, parengia Susitarimą, kuriame nurodomi jo ir asmens teisės bei pareigos, numatomos teikti Paslaugos, jų apimtis, teikėjai, teikimo eiliškumas, tvarka;
21.4.2. Susitarime numatomos Paslaugos:
21.4.2.1. lydimoji pagalba – pagalba, teikiama asmeniui, siekiant padėti jam gauti Susitarime numatytas socialines, sveikatos, švietimo ar su įdarbinimu susijusias paslaugas, įskaitant ir palaikymą darbo vietoje, reikalingą siekiant padėti rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas;
21.4.2.2. socialinės paslaugos, nurodytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-290 redakcija)“;
21.5. Susitarimo įgyvendinimas:
21.5.1. Susitarimo įgyvendinimą koordinuoja, su jo įgyvendinimu, asmens pasiektais rezultatais dalyvaujant užimtumo didinimo programoje susijusią informaciją renka ir atvejo komandai teikia, taip pat Susitarimo pakeitimo ir nutraukimo projektus rengia Nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas;
21.5.2. pasirašius Susitarimą, Nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, iki pradedant teikti Paslaugas, suorganizuoja asmens susitikimą (-us) su vykdant Susitarimą numatytų teikti Paslaugų teikėjais;
21.6. sprendimas dėl pasirengimo darbo rinkai:
21.6.1. Nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas pateikia atvejo komandai informaciją apie Susitarimo įgyvendinimą ir asmens pasiektus rezultatus dalyvaujant užimtumo didinimo programoje;
21.6.2. atvejo komanda, gavusi ir įvertinusi šios Programos 21.6.1 papunktyje nurodytą informaciją, priima sprendimus dėl asmens pasirengimo darbo rinkai ir Susitarimo pakeitimo ar nutraukimo;
21.6.3. atvejo komandai nusprendus, kad asmuo yra pasirengęs darbo rinkai, Užimtumo tarnyba asmeniui teikia pasiūlymą dirbti ar pradėti savarankišką veiklą;
21.6.4. asmeniui pradėjus dirbti ar pradėjus savarankišką veiklą, priimamas sprendimas nutraukti Susitarimą;
21.6.5. atvejo komandai nusprendus, kad asmeniui reikia palaikymo darbo vietoje, pakeičiamas Susitarimas ir jame numatoma lydimoji pagalba ir (ar) kitos paslaugos po įsidarbinimo. Susitarimo nutraukimas atidedamas, bet ne ilgiau nei 12 kalendorinių mėnesių, išskyrus pavėžėjimo į darbą paslaugą, kuri gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 kalendorinius mėnesius;
21.6.6. atvejo komandai nusprendus, kad asmuo yra nepasirengęs darbo rinkai, įvertinamos Susitarimo nevykdymo priežastys, poreikis ir galimybė keisti pagal Susitarimą teikiamas Paslaugas, jų apimtį, teikimo eiliškumą, galimos neigiamos pasekmės nutraukus Susitarimą ir priimamas sprendimas dėl Susitarimo pakeitimo ar nutraukimo.
IV SKYRIUS
FINANSAVIMO PLANAS
22. Savivaldybė Programą finansuoja iš valstybės biudžeto Savivaldybei skirtų lėšų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktą (dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas). Esant papildomam laikinųjų darbų poreikiui, Programa gali būti finansuojama ir iš Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms skirtų lėšų.
23. Programos lėšų suma – 228,1 tūkst. Eur, iš jų: Programos 10.1 punkte nurodytai veiklai skiriama 141,1 tūkst. Eur, Programos 10.2. punkte nurodytai veiklai įgyvendinti skiriama 87,0 tūkst. Eur.
24. Vidutiniškai vienam asmeniui, dirbančiam laikinuosius darbus, per mėnesį planuojama skirti iki 838,00 Eur (806,00 Eur – šios Programos 26.1–26.3 punktuose nurodytoms, su darbo užmokesčiu susijusioms, išlaidoms ir 32,00 Eur kitoms šios Programos 26.4 punkte nurodytoms išlaidoms).
25. Programos administravimo išlaidoms planuojama skirti ne daugiau kaip 4 proc. nuo šios Programos 23 punkte nurodytų lėšų, skirtų Programos 10.1 punkte nurodytai veiklai įgyvendinti.
26. Iš šios Programos lėšų gali būti finansuojamos šios laikinųjų darbų išlaidos:
26.1. darbo užmokesčio už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, apskaičiuoto pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį arba minimalią mėnesinę algą;
26.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų nuo darbo užmokesčio;
26.3. piniginės kompensacijos už išmokėtą laikinuosius darbus dirbusiam asmeniui kompensaciją už nepanaudotas atostogas, įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą;
26.4. kitos, su laikinųjų darbų atlikimu susijusios, išlaidos:
26.4.3. nedarbingumo pašalpų, iš Darbdavio lėšų mokamų įdarbintam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos;
26.4.4. visos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, jeigu tai numatyta darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose (pagal pateiktus šias išlaidas pateisinančius dokumentus);
27. Modeliui įgyvendinti planuojama skirti:
V SKYRIUS
TĘSTINUMAS IR PROGNOZĖ
29. Prognozuojama, kad 2022 metais:
29.1. Programos 10.1 punkte nurodytoje priemonėje dalyvaus ne mažiau kaip 40 Programos tikslinių grupių bedarbių;
30. Programa bus tęstinė. Atsižvelgiant į ieškančių darbo užimtumo didinimo poreikius, pasibaigus Programai, 2023 metais planuojama toliau tęsti laikino pobūdžio, aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius laikinuosius darbus ir užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA