Kasacinio skundo Nr. DOK-1182/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27130-2019-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. A. atstovės advokatės Vaidos Genaitytės kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio išteisintojo B. K. (B. K.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria B. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. paskiriant jam atitinkamą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones palikti galioti nepakeistą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas palikti galioti nepakeistą; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nuosprendį, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant išvadas: 1) „neginčytinai nustatyta, kad techniniu požiūriu pėsčiosios veiksmai turėjo priežastinį ryšį ir tai buvo viena iš sąlygų nagrinėjamam eismo įvykiui kilti“; 2) „eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sąlygojo <...> ir pėsčiosios I. A. veiksmai“; 3) „bylos duomenimis patvirtinta, kad žuvusioji I. A. nebuvo atidi, dėmesinga, judėjo nesaugiai, kas turėjo įtakos eismo įvykiui kilti“; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nuosprendį, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant motyvus: 1) „atsižvelgtina ir į žuvusiosios pėsčiosios veiksmus, kurie buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui“; 2) „žuvusiosios veiksmai turėjo priežastinį ryšį ir tai buvo viena iš sąlygų nagrinėjamam eismo įvykiui kilti“; 3) „dėl eismo įvykio buvo nustatyta abipusė kaltė, tai yra <...> tiek žuvusiosios“; 4) „pačios žuvusiosios elgesys nebuvo tinkamas, ji prie nustatytų aplinkybių elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Jeigu žuvusioji pati nebūtų pažeidusi bent jau elementarių atsargumo ir saugumo taisyklių, įvykis nebūtų sukėlęs tokių skaudžių ir sunkių pasekmių“.
Kasaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus vertindamas byloje esančius duomenis dėl ko buvo padarytos neteisingos išvados dėl žuvusiosios veiksmų priežastinio ryšio ir sąlygų eismo įvykiui kilti, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį B. K. atžvilgiu, taip pat nesilaikė BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir LAT praktikos, o tai nulėmė netinkamą materialinės teisės normų taikymą (BK 16 straipsnio 3 dalis, BK 281 straipsnio 5 dalis). Tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir nustačius nusikalstamos veikos sudėties požymį (kaltės formą ir turinį), pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas būtų padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas B. K. nuteisė pagrįstai ir išteisinamasis nuosprendis negali būti priimtas jo atžvilgiu.
Skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikė dviejų liudytojų (M. T. ir P. G.) parodymams ir 2019 m. gruodžio 17 d. eksperimento rezultatams. Teismai, pripažindami ir žuvusiosios veiksmus, susijusius su kilusiais padariniais, o apeliacinės instancijos teismas laikydamas, kad nėra B. K. kaltės, nevertino to, kad žuvusioji manevrą pradėjo anksčiau, todėl jai nebegalėjo būti taikoma sąlyga praleisti transporto priemonę, kuri nejuda nepriklausomai, ar variklis užvestas ar ne. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žuvusioji eidama pro užvestą transporto priemonę galėjo tikėtis, kad ši pradės važiuoti- laikytina prielaida, kuria priimant nuosprendį vadovautis negalima. Be to, įvertinus B. K. teiginius apie neišjungtą variklį, tampa aišku, kad transporto priemonė buvo užvesta ilgą laiką, todėl nėra logiška tikėtis, kad bet kuris pro transporto priemonę einantis asmuo bent teoriškai galės numatyti, kad ši pajudės iš vietos. Taigi, vėliau manevrą pradėjęs transporto priemonės vairuotojas B. K. privalėjo vykdyti KET 101 p. reikalavimus ir prieš pradėdamas manevrą įsitikinti, kada tai daryti saugu. Jeigu B. K. būtų laikęsis KET, net ir pripažinus, kad nukentėjusioji I. A. pažeidė KET reikalavimus, eismo įvykis galėjo neįvykti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nors kasatorė tvirtina, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai bei netinkamai taikytos BK 16 straipsnio 3 dalies, BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau konkrečių ir teisinę reikšmę turinčių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šių pažeidimų buvimą, nepateikia.
Kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, plačiai atliekant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą bei savaip interpretuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes, bandoma paneigti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų padarytas išvadas dėl žuvusiosios veiksmų priežastingumo ryšio su kilusiais neigiamais padariniais buvimo, kartu tvirtinant, kad būtent išteisintojo B. K., o ne žuvusiosios I. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais ir kad B. K. apeliacinės instancijos teismo iš kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas nepagrįstai.
Atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Taigi minėti kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio apskundimo pagrindų buvimo nepatvirtina. Nesant teisinių argumentų nėra ir kasacinio nagrinėjimo pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,