Nr. DOK-4431

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01016-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 9 d. paduotu ieškovės A. Padvelskio firmos „Komota“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės A. Padvelskio firmos „Komota“ paduotas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės UAB „Komotos sistemos“ patikslintą priešieškinį ieškovei A. Padvelskio firmai „Komota“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 10 793,10 Eur be pagrindo įgyto turto, 651,57 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodyta, jog teisinėje sistemoje netoleruojamos situacijos, kada galiotų vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021) ir sukūrė situaciją, kai teisinėje sistemoje egzistuoja vienas kitam prieštaraujantys sprendimai: 1) įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11-301/2021, kuriame konstatuota, jog atsakovė faktiškai naudojosi 61,41 kv. m išnuomotų patalpų plotu (arba 29,27 proc. viso pastato ploto) ir šios aplinkybės pagrindu iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys; 2) pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris kasaciniu skundu skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas, kuriame konstatuota, jog atsakovė faktiškai naudojosi 36,52 kv. m išnuomotų patalpų plotu (arba 17,4 proc. viso pastato ploto) ir šios aplinkybės pagrindu tenkintas atsakovės priešieškinis.

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi patvirtino ir palaikė pirmosios instancijos teismo sprendime jokiu teisės aktu nepagrįstą išvadą dėl nuomininko pareigos atsiskaityti už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas (jeigu tokių būtų) už nuomojamą objektą pagal nuomojamų patalpų plotą, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta kitaip, ir tokiu būdu padarė esminius CPK 263 straipsnio 1 dalies, CPK 265 straipsnio 1 dalies, CPK 270 straipsnio 4 dalies, CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų nustatymo, nesiėmė reikiamų veiksmų ir nenustatė, neištyrė bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu padarė esminį CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti jokiu teisės aktu nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl komunalinių mokesčių apskaičiavimo būdo ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų egzistavimo, lėmusią sprendimą tenkinti atsakovės priešieškinį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei A. Padvelskio firmai „Komota“ (j. a. k. 185325060) 258 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 9 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 623, kodas ZN80095.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė