LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO ŽMOGAUS SVEIKATAI ĮVERTINIMO TARP SKIRTINGĄ EKSPOZICIJĄ PATYRUSIŲ ŽMONIŲ LIETUVOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2020 m. balandžio 9 d. Nr. V-803

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 55 straipsnio 1 dalimi:

1T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimo tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje programą.

1.2Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimo tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje programos įgyvendinimo 2020–2021 metų priemonių planą.

2. P a v e d u viceministrui pagal veiklos sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                      Aurelijus Veryga

 

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-803

 

 

 

PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO ŽMOGAUS SVEIKATAI ĮVERTINIMO TARP SKIRTINGĄ EKSPOZICIJĄ PATYRUSIŲ ŽMONIŲ LIETUVOJE PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimo tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje programa (toliau – Programa) nustato Programos tikslą, uždavinius, jų įgyvendinimo vertinimo kriterijus ir jų siektinas reikšmes, Programos įgyvendinimo ir finansavimo tvarką.

2. Programa vykdoma įgyvendinant biomedicininį tyrimą „Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimas tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje“, kurio užsakovas yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

3. Programoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1Pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėsena (toliau – Stebėsena)Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliekamas biomedicininis tyrimas „Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimas tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje“, siekiant įvertinti dioksinų, į dioksinus panašių medžiagų (furanų ir polichlorintų bifenilų), daugiaciklinių aromatinių angliavandenilių (benzpireno) ir metalų / metaloidų: švino, kadmio, chromo, gyvsidabrio, cinko ir arseno (toliau – pavojingos cheminės medžiagos) galimą poveikį žmonių, patyrusių skirtingą pavojingų cheminių medžiagų ekspoziciją gaisro padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ metu, sveikatai bei imtis atitinkamų prevencinių veiksmų, padedančių sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai.

3.2. Žmogaus biologinė terpė (toliau – biologinė terpė) – žmogaus organizmo minkštieji ir kietieji audiniai bei skysčiai, įskaitant kraują, plazmą, serumą, eritrocitų masę, šlapimą, plaukus, seiles, dantis, motinos pieną, nagus, placentą.

4. Programa įgyvendinama 2020–2021 metais.

 

II SKYRIUS

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

5. Stebėsena Lietuvoje bus atliekama pirmą kartą. Jos vykdymą nulėmė 2019  m. spalio 16 d. kilęs didelio masto gaisras Alytaus miesto Šiauriniame pramonės rajone įsikūrusioje padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“, kurio metu degė panaudotos padangos, į aplinką pateko daug pavojingų cheminių medžiagų. Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse minėto gaisro metu buvo paskelbta ekstremalioji situacija.

Nacionalinio saugumo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 477 „Dėl Nacionalinio saugumo komisijos sudarymo“, 2019 m. spalio 28 d. posėdyje (2019 m. spalio 29 d. posėdžio protokolas Nr. LV-290) buvo nuspręsta vykdyti aplinkos ir sveikatos monitoringą bei informuoti apie jo rezultatus Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Taip pat sprendimas vykdyti Stebėseną buvo priimtas 2019 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ posėdžio metu (2019 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolas Nr. 73-4).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu     Nr. V-1322 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėsenos padangų perdirbimo įmonės UAB „Ekologistika“ vykusio gaisro poveikio zonoje koordinavimo darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės 2019 m. lapkričio 21 d. (2019 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolas Nr. LP-382) ir 2019 m. gruodžio 17 d. (2020 m. sausio 6 d. posėdžio protokolas   Nr. LP-5) vykusių posėdžių metu buvo aptarti Stebėsenos planavimo ir organizavimo klausimai, sudarytas ir patvirtintas Stebėsenos priemonių planas.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pirmosiomis gaisro dienomis Miklusėnų gyvenvietėje kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore viršijo pusės valandos aplinkos oro užterštumo ribinę vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – Ribinės aplinkos oro užterštumo vertės). Siekiant įvertinti gaisro, kilusio Alytuje padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ metu į aplinkos orą galėjusių išsiskirti lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) koncentraciją, 2019 m. spalio 16–22 d. Aplinkos apsaugos agentūra ėmė aplinkos oro mėginius LOJ nustatyti įvairiose Alytaus miesto ir rajono vietose, taip pat Birštone, Prienuose, Marijampolėje, Lazdijuose, tiek pavėjui, tiek prieš vėją nuo gaisravietės. Juose nustatyti tokie LOJ junginiai kaip benzenas, 1,2,4-trimetilbenzenas, 1,3,5-trimetilbenzenas, etilbenzenas, m,p-ksilenai, o-ksilenas, stirenas, toluenas, heksanas, butilacetatas, tetrahidrofuranas, heptanas, izooktanas, kumenas, n-oktanas, kurie neviršijo pusės valandos aplinkos oro užterštumo ribinių verčių, nustatytų Ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, išskyrus vieną etilbenzeno mėginį. Kai kuriuose 2019 m. spalio 16 ir 19 d. mėginiuose aptikti metilstireno, limoneno, naftaleno, izopreno, pineno, indeno, bifenilo, 1-metilnaftaleno, 2-metilnaftaleno, 1,8-dimetilnaftaleno pėdsakai. 2019 m. spalio 19 d. etilbenzeno koncentracija 1,35 karto viršijo pusės valandos aplinkos oro užterštumo ribinę vertę, nustatytą Ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, aplinkos ore pavėjinėje pusėje 420 m atstumu nuo gaisravietės. Nuo 2019 m. spalio 22 d. jokių teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršijo leistinų ribinių verčių, nustatytų Ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2019 m. interneto svetainės duomenimis: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-padangu-gaisro-alytuje-poveiki-sveikatai).

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atlikti dirvožemio tyrimai (tyrimai atlikti Čekijos laboratorijoje) Miklusėnuose ir pietinėje gaisravietės pusėje, tirtame dirvožemyje dioksinų neaptikta (arba koncentracijos buvo mažesnės nei tyrimo jautrumo ribos), o nustatytos metalų koncentracijos buvo mažesnės nei leistinos ribinės vertės, nustatytos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (NVSC 2019 m. interneto svetainės duomenimis: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-padangu-gaisro-alytuje-poveiki-sveikatai).

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) organizuotų (atliktų) tyrimų duomenimis, gaisro paveiktų teritorijų dirvožemyje aptikta dioksinų, furanų ir polichlorintų bifenilų (tyrimai atlikti Olandijos laboratorijoje, kurios tyrimo jautrumo riba daug mažesnė nei Čekijos laboratorijos). Be šių cheminių medžiagų, NVSPL gaisro paveiktų teritorijų dirvožemio mėginiuose tyrė daugiaciklinius aromatinius angliavandenilius (toliau – DAA), LOJ – ksilenai (suma), toluenas, etilbenzenas, stirenas; metalus – cinkas, kadmis, kobaltas švinas. Visuose tirtuose mėginiuose DAA, LOJ ir metalų kiekybinių tyrimų rezultatai neviršijo ribinių verčių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN  60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad Alytaus rajono Navickų, Miklusėnų, Užbalių, Butrimiškių, Butkūnų, Kriaunių, Raudonikių, Dubėnų, Dubių, Taukotiškių, Genių, Karklynų, Kelmanonių, Vytautiškių, Paplanskų, Junonių ir Rutkos kaimuose atrinktuose žolės ir žiemkenčių želmenų mėginiuose rasta dioksinų (https://vmvt.lt/naujienos/po-naujausiu-tyrimu-dioksinais-uztersto-regiono-ribos-alytaus-rajone-sumazejo). Šios cheminės medžiagos aptiktos ir iš skirtingų ūkių atrinktuose pieno mėginiuose, kur dioksinų koncentracija svyravo nuo 3,01 iki 12,73 pg/g riebalų, kai didžiausia leistina šių teršalų koncentracija maisto produktuose – 2,5 pg/g riebalų (https://vmvt.lt/naujienos/tarsa-dioksinais-patvirtinta-dar-7-pieno-meginiuose).

Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdytas visų minėtų cheminių medžiagų nustatymas skirtingą cheminių medžiagų ekspoziciją turinčių žmonių biologinėse terpėse ir jų stebėsena, t. y. kas kelerius (2–3) metus atliekamas pakartotinis cheminių medžiagų ištyrimas. Įvairiose mokslo ir studijų institucijose atlikti pavieniai moksliniai tyrimai nesuteikia išsamios informacijos apie Lietuvos žmonių biologinėse terpėse esančias cheminių medžiagų ir (ar) jų metabolitų ar kitų biologinių žymenų koncentracijas. Šalyje buvo vykdoma Valstybinė aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“, šiuo metu vykdoma Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos  patvirtinimo“, pagal kurias cheminės medžiagos (švinas, kadmis, chromas, arsenas, varis, nikelis, selenas, cinkas, dioksinai, benzpirenas, benzo(b)fluoratenas, benzo(k) fluoratenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, PCB5, HCB6) tiriamos aplinkos ore, vandenyje (ežeruose, upėse, Baltijos jūroje) ir dirvožemyje.

Atsižvelgiant į padangų perdirbimo įmonės UAB „Ekologistika“ gaisro sukeltas rizikas gaisro paveiktų teritorijų gyventojų ir asmenų, dalyvavusių gaisro gesinime ir pasekmių sveikatai likvidavime, sveikatai, buvo nutarta atlikti Stebėseną, kurios metu bus nustatytos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos žmogaus biologinėse terpėse ir įvertintos jų sąsajos su žmonių, patyrusių skirtingą pavojingų cheminių medžiagų ekspoziciją gaisro padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ metu, sveikatos rodikliais. Stebėseną numatoma atlikti atsitiktinai atrinktiems 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos gyventojams, gyvenantiems Alytaus, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose bei jų rajonuose ir dėl skirtingos gyvenamosios vietos patyrusiems skirtingą aplinkoje esančių pavojingų cheminių medžiagų poveikį.

Alytuje ir jo rajone (Miklusėnų k., Genių k., Raudonikių k., Rutkos k. Butkūnų k., Paplanskų k., Vytautiškių k., Navickų k., Kalmanonių k., Karklynų k.) gyvenantys asmenys (planuojama tirti 100 Alytaus ir jo rajono gyventojų) galimai būtų patyrę, o likusiuose miestuose ir rajonuose (planuojama tirti 100 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų ir jų rajonų gyventojų) – nepatyrę dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ į aplinką patekusių pavojingų cheminių medžiagų poveikio sveikatai. Taip pat Stebėsenos metu numatoma ištirti ugniagesius gelbėtojus (planuojama ištirti 100 ugniagesių gelbėtojų), dalyvavusius ir nedalyvavusius gesinant padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ kilusį gaisrą. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos bus tiriamos žmonių biologinėse terpėse: kraujyje ir (ar) šlapime. Visi Stebėsenoje dalyvaujantys asmenys bus apklausti pagal parengtą anketą (t. y. duomenys apie gyvenamosios ir darbo aplinkos rizikos veiksnius, sveikatos būklę ir sveikatos istoriją, socialinius ir ekonominius veiksnius, gyvenseną, amžių, lytį, ūgį, svorį ir kt.).

 

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

6. Programos tikslas – įvertinti pavojingų cheminių medžiagų galimą poveikį žmonių, patyrusių skirtingą pavojingų cheminių medžiagų ekspoziciją gaisro padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ metu, sveikatai.

7. Programos uždaviniai:

7.1. nustatyti pavojingų cheminių medžiagų koncentracijas Stebėsenoje dalyvaujančių asmenų kraujyje ir (ar) šlapime;

7.2. įvertinti sąsajas tarp pavojingų cheminių medžiagų koncentracijų ir Stebėsenoje dalyvaujančių asmenų sveikatos rodiklių;

7.3. pateikti rekomendacijas, padedančias sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai;

7.4. supažindinti visuomenę su aplinkos taršos galima įtaka žmogaus sveikatai, galimais taršos šaltiniais.

 

IV SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLO BEI UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKTINOS JŲ REIKŠMĖS

 

8. Programos tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijus – atlikta Stebėsena, 1 vnt.

9. Įgyvendinus Programą, numatyta pasiekti šias Programos uždavinių vertinimo kriterijų reikšmes:

9.1. ištirtos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos Stebėsenoje dalyvaujančių asmenų kraujyje ir (ar) šlapime, 300 asmenų;

9.2. įvertintos pavojingų cheminių medžiagų ir Stebėsenoje dalyvaujančių asmenų sveikatos rodiklių sąsajos, 300 asmenų;

9.3. parengtas rekomendacijų, padedančių sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai, paketas, 1 vnt.;

9.4. visuomenė supažindinta su aplinkos taršos galima įtaka sveikatai, galimais taršos šaltiniais: parengta Stebėsenos ataskaita (1 vnt.), informaciniai pranešimai apie rekomendacijas, padedančias sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai (2 vnt.), organizuoti susitikimai su Alytaus miesto ir rajono, kitų Lietuvos rajonų gyventojais (2 vnt.), Sveikatos apsaugos ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis (1 vnt.).

 

 

 

 

V SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

10. Programa įgyvendinama pagal Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimo tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje programos įgyvendinimo 2020–2021 metų priemonių planą. Pavojingų cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai įvertinimo tarp skirtingą ekspoziciją patyrusių žmonių Lietuvoje programos įgyvendinimo 2020–2021 metų priemonių planas gali būti tikslinamas perkeliant veiklas ir lėšas į kitus metus, atsižvelgiant į nenumatytas priemonių įgyvendinimo rizikas ar kitas objektyvias priežastis.

11. Programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1322 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėsenos padangų perdirbimo įmonės UAB „Ekologistika“ vykusio gaisro poveikio zonoje koordinavimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė. 

12. Programą įgyvendina Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka leidimą atlikti Programos 2.1 papunktyje nurodytą biomedicininį tyrimą gavę NVSPL, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Programos vykdytojai).

13. Programos pagrindinis vykdytojas – NVSPL.

14. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su NVSC, Valstybine vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

15. Programos pagrindinis vykdytojas kartą per pusmetį, t. y. iki 2020 m. liepos 15 d., 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. liepos 15 d. ir 2022 m. sausio 15 d. teikia ataskaitas apie Programos įgyvendinimą (įskaitant gautų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą) Sveikatos apsaugos ministerijai.

16. Programos pagrindinis vykdytojas ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia ataskaitą apie Stebėsenos rezultatus. Sveikatos apsaugos ministerija ir NVSPL šią ataskaitą skelbia Sveikatos apsaugos ministerijos ir NVSPL interneto svetainėse. Ataskaita skelbiama su nuasmenintais Stebėsenoje dalyvavusių asmenų asmens duomenimis.

 

VI SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

17. Programos įgyvendinimas (įskaitant Stebėseną) finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl lėšų skyrimo“.

18. Už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį, jų finansinės apskaitos organizavimą ir atsiskaitymą už gautų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsako Programos vykdytojai.

________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-803

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO ŽMOGAUS SVEIKATAI ĮVERTINIMO TARP SKIRTINGĄ EKSPOZICIJĄ PATYRUSIŲ ŽMONIŲ LIETUVOJE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2020‒2021 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Programos uždavinio pavadinimas

Priemonės pavadinimas

Vertinimo kriterijus

Preliminarus lėšų poreikis 2020 m.
(tūkst. eurų)

Įgyvendinimo terminas (ketv.)

Atsakingas
vykdytojas

Pavadinimas,
matavimo vienetas

Reikšmė

Iš viso

iš jų

Išlaidos

iš jų darbo užmokestis

turtui įsigyti

Pradžia

Pabaiga

Programos tikslas Įvertinti pavojingų cheminių medžiagų galimą poveikį  žmonių, patyrusių skirtingą ekspoziciją gaisro padangų perdirbimo UAB  „Ekologistika“ metu, sveikatai

1.Nustatyti pavojingų cheminių medžiagų koncentracijas Stebėsenoje dalyvaujančių asmenų kraujyje ir (ar) šlapime

1.1. Atlikti laboratorinius tyrimus

 

 

290,4

290,4

38,6

0,0

 

 

 

1.1.1. Ištirtų asmenų skaičius, vnt.

300

60,4

60,4

21,3

0,0

2020 m.
II ketv.

2020 m.
IV ketv.

LSMU
(LSMU NI)

 

 

228,2

228,2

15,6

0,0

2020 m.
II ketv.

2020 m.
IV ketv.

NVSPL

 

 

1,8

1,8

1,7

0,0

2020 m.
II ketv.

2020 m.
II ketv.

VRM MC

1.2. Įsigyti tinkamam kraujo ir (ar) šlapimo ėminių gabenimui, saugojimui bei cheminių medžiagų koncentracijos nustatymui reikalingą laboratorinę įrangą ir priemones

 

 

98,8

9,7

0,0

89,1

 

 

 

1.2.1. Laboratorinės įrangos skaičius, vnt.

1

69,1

0,0

0,0

69,1

2020 m.
I ketv.

2020 m.
II ketv.

LSMU
(LSMU NI)

5

20,0

0,0

0,0

20,0

2020 m.
II ketv.

2020 m.
II ketv.

NVSPL

1.2.2. Laboratorinių priemonių skaičius, vnt.

1200

0,5

0,5

0,0

0,0

2020 m.
II ketv.

2020 m.
II ketv.

VRM MC

5300

9,2

9,2

0,0

0,0

2020 m.
II ketv.

2020 m.
II ketv.

 

 

NVSPL

 

 

 

 

Programos uždavinio pavadinimas

Priemonės pavadinimas

Vertinimo kriterijus

Preliminarus lėšų poreikis 2020 m.
(tūkst. eurų)*

Įgyvendinimo terminas (ketv.)

Atsakingas
vykdytojas

Pavadinimas,
matavimo vienetas

Reikšmė

Iš viso

iš jų

Išlaidos

iš jų darbo užmokestis

turtui įsigyti

Pradžia

Pabaiga

2. Įvertinti sąsajas tarp pavojingų cheminių medžiagų koncentracijų ir stebėsenoje dalyvaujančių asmenų sveikatos rodiklių

2.1. Atlikti gautų duomenų apie pavojingų cheminių medžiagų koncentracijas ir sveikatos rodiklius analizę ir įvertinti  pavojingų cheminių medžiagų koncentracijų sąsajas su sveikatos rodikliais

 

 

7,7

7,7

7,6

0,0

 

 

 

2.1.1. Asmenų, kuriems įvertintos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijų sąsajos su sveikatos rodikliais, skaičius, vnt.

300

7,7

7,7

7,6

0,0

2020 m.
IV ketv.

2021 m.
III ketv.

LSMU
(LSMU NI)

3. Pateikti rekomendacijas, padedančias sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai

3.1. Parengti rekomendacijų, padedančių sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai, paketą

3.1.1. Rekomendacijų paketų skaičius, vnt.

 

0,0

0,0

0,0

0,0

 

 

 

1

0,0

0,0

0,0

0,0

2021 m.
III ketv.

2021 m.
IV ketv.

LSMU (LSMU NI)

NVSC, VVKT,


NVSPL

4. Supažindinti visuomenę su aplinkos taršos galima įtaka žmogaus sveikatai, galimais taršos šaltiniais

4.1. Vykdyti viešinimo priemones: parengti Stebėsenos ataskaitą, informacinius pranešimus apie rekomendacijas, padedančias sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai, organizuoti susitikimus su Alytaus miesto ir rajono,  kitų Lietuvos rajonų  gyventojais, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis

 

 

2,5

2,5

2,4

0,0

 

 

 

4.1.1. Stebėsenos ataskaitų skaičius, vnt.

1

0,0

0,0

0,0

0,0

2021 m.
IV ketv.

2021 m.
IV ketv.

LSMU (LSMU NI)
NVSPL
VRM MC

4.1.2. Informacinių pranešimų skaičius, vnt.

2

2,0

2,0

1,9

0,0

2020 m.
IV ketv.

2021 m.
IV ketv.

LSMU (LSMU NI)

0,5

0,5

0,5

0,0

NVSPL

0,0

0,0

0,0

0,0

VRM MC

NVSC

4.1.3. Susitikimų skaičius, vnt.

3

0,0

0,0

0,0

0,0

2021 m.
III ketv.

2021 m.
IV ketv.

LSMU (LSMU NI)
NVSPL
VRM MC

NVSC

 

 

 

 

399,4

310,3

48,6

89,1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sutrumpinimai:

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LSMU NI – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institutas

NVSC – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

NVSPL – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

VRM MC – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos