Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 4 D.

NUTARIMO NR. 667 „DĖL VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ TEIKIMO, SUTEIKTŲ PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ GRĄŽINIMO IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. balandžio 15 d. Nr. 373

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pakeisti Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo“:

1. Papildyti 6.1.4 papunkčiu:

6.1.4. naudojamos ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti (toliau – paskolos ekonomikos skatinimo tikslams).“

2. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9. Valstybė, suteikdama valstybės garantiją dėl Taisyklių 6 punkte nurodytų paskolų, įsipareigoja kredito įstaigai padengti dalį, t. y. ne daugiau kaip 80 procentų, valstybės garantuojamo skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, jeigu valstybės garantuojamas skolininkas paskolos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžina paskolos sumos arba jos dalies ir (arba) nesumoka palūkanų. Valstybė, vykdydama valstybės garantiją, kredito įstaigai proporcingai padengia dalį (ne daugiau kaip 80 procentų) valstybės garantuojamo skolininko neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų (grąžinti paskolos sumą arba jos dalį ir (arba) sumokėti palūkanas). Ši nuostata netaikoma, kai valstybės garantija suteikiama dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų ir paskolų ekonomikos skatinimo tikslams.“

3. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10. Valstybės garantijos dėl savivaldybių gaunamų paskolų investicijų projektams, įtrauktiems į Valstybės investicijų programą, finansuoti ar dėl paskolų ekonomikos skatinimo tikslams teikiamos, jeigu atitinkamų metų savivaldybių biudžetuose numatytos su šiomis paskolomis susijusios išlaidos, taip pat numatytos pagal paskolų sutartis priklausančios sumokėti lėšos.“

4. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

11. Perskolinamų paskolų, išskyrus Taisyklių 3.1.2, 3.2 ir 3.4 papunkčiuose nurodytas perskolinamas paskolas, ir valstybės garantuojamų paskolų, išskyrus Taisyklių 6.1.4 papunktyje nurodytas paskolas, grąžinimas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užtikrintas šių paskolų grąžinimą užtikrinančiomis priemonėmis (savivaldybės ar kita garantija, turto įkeitimu (hipoteka) ar kitomis priemonėmis), išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime suteikti perskolinamą paskolą ar valstybės garantiją arba Lietuvos Respublikos Seimo nutarime suteikti valstybės garantiją nustatyta kitaip.“

5. Pakeisti III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

III. PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ, VALSTYBĖS GARANTIJŲ, TEIKIAMŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI, VALSTYBĖS GARANTIJŲ DĖL PASKOLŲ EKONOMIKOS SKATINIMO TIKSLAMS, DĖL PASKOLŲ APYVARTINĖMS LĖŠOMS PAPILDYTI, IR PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ SOCIALINĖS APSAUGOS FONDAMS TEIKIMAS“.

6. Pakeisti 20 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

20. Juridiniai asmenys, norintys gauti Taisyklių 3.1.1 papunktyje nurodytą perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją dėl Taisyklių 6.1 papunktyje nurodytų paskolų, pateikia Finansų ministerijai šiuos dokumentus:“.

7. Pakeisti 20.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

20.2. investicijų projektą (kai siekiama gauti valstybės garantiją dėl Taisyklių 6.1.3 ir 6.1.4 papunkčiuose nurodytų paskolų, – verslo planą);“.

8. Pakeisti 20.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:

20.8. informaciją apie savo ankstesnių investicijų projektų (verslo planų), finansuotų iš paskolų, gautų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir (arba) anksčiau gautų valstybės garantuotų paskolų lėšų, įgyvendinimo eigos, atsiperkamumo, šių paskolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi;“.

9. Pakeisti 37 punktą ir jį išdėstyti taip:

37. Administruodama centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui suteiktas perskolinamas paskolas, kontroliuodama šių paskolų grąžinimo eigą, Finansų ministerija gali pertvarkyti šias perskolinamas paskolas – siūlyti šalių susitarimu pakeisti perskolinamų paskolų sutarčių sąlygas, tai yra pakeisti perskolinamos paskolos (jos dalies) grąžinimo arba palūkanų mokėjimo terminus, palūkanų normą, padidinti perskolinamos paskolos sumą nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal perskolinamos paskolos sutartį arba nustatoma rizika, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas negalės įvykdyti šių įsipareigojimų, ir ekonominiu požiūriu netikslinga išieškoti negrąžintas sumas iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo. Taikydama šią priemonę, Finansų ministerija iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo gali pareikalauti sumokėti dalį lėšų perskolinamai paskolai padengti.“

10. Pakeisti 41 punktą ir jį išdėstyti taip:

41. Finansų ministerija parengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia nutarimo projektą, kuriame nurodomas perskolinamos paskolos gavėjas, suteikiamos perskolinamos paskolos didžiausia suma ir valiuta, metinė palūkanų norma, ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama perskolinama paskola, perskolinamos paskolos tikslinė paskirtis ir prireikus kitos svarbios perskolinamos paskolos sąlygos. Kartu su nutarimo projektu Finansų ministerija pateikia nutarimo projektą pagrindžiančią informaciją.“

11. Pakeisti 54.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

54.1. pertvarkyti paskolas – siūlyti šalių susitarimu pakeisti paskolos arba skolos grąžinimo sutarčių sąlygas, t. y. pakeisti paskolos arba skolos (jos dalies) grąžinimo arba palūkanų mokėjimo terminus, palūkanų normą, padidinti paskolos arba skolos sumą nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma, kai paskolų gavėjai nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos arba skolos grąžinimo sutartis arba nustatoma rizika, kad paskolų gavėjai negalės įvykdyti šių įsipareigojimų, ir ekonominiu požiūriu (kai paskolos gavėjas yra viešasis juridinis asmuo, tenkinantis viešuosius interesus, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė) netikslinga išieškoti negrąžintas sumas iš paskolų gavėjų. Taikydama šias priemones, Finansų ministerija iš paskolos gavėjų gali pareikalauti sumokėti dalį lėšų skolai padengti ir papildomų paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių;“.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                      Saulius Skvernelis

 

 

 

Finansų ministras                                                                                               Vilius Šapoka