LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. D1-233

APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO PROGRAMOS ORO IR VANDENS TARŠOS MAŽINIMO IR PREVENCIJOS INVESTICINIŲ PROJEKTŲ

2023–2024 M. FINANSAVIMO KRYPTYS

Eil. Nr.	Lėšų paskirtis	2023 m., Eur	2024 m., Eur	Lėšų gavėjas (atsakinga institucija)	Kita informacija
1.	Iš viso programoje suplanuota lėšų (1.1+1.2)	7 532 000	6 932 000
1.1.	Iš jų projektams (2.1+3+4+5)	7 470 000	6 870 000
1.2.	Iš jų kitoms išlaidoms (2.2+6)	62 000	62 000
2.	Nepaskirstytas rezervas (2.1+2.2)	421 000	4 898 927
2.1.	Iš jo projektams	411 000	4 836 927
2.2.	Iš jo kitoms išlaidoms	10 000	62 000
3.	Nepatvirtintos pažangos priemonės lėšos	600 000			Lėšos galės būti naudojamos tik patvirtinus pažangos priemonės „Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją ir valdymą“ aprašą
4.	Pažangos priemonių projektai (4.1+4.2)	3 620 000
4.1.	Vandenų apsauga	1 620 000
4.1.1.	Projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvado, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio pastato (būsto), tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e.	1 620 000		Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA)	Šiai finansavimo krypčiai taikomas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-398 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvena-mų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nustatant aglomeracijas vadovaujamasi 2021 m. aglomeracijų sąrašu, skelbiamu Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/nuoteku-tvarkymas/miesto-nuoteku-valymo-direktyvos-igyvendinimas
4.2.	Aplinkos oro apsauga	2 000 000			Projektais siekiama sumažinti esamą poveikį aplinkai, kaip numatyta priedo 3 punkte
4.2.1.	Projektai, susiję su taršos iš 1 MW ir didesnės, bet mažesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių mažinimu	2 000 000		APVA	Programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su eksploatuojamų kurą deginančių įrenginių, išmetamųjų dujų valymo įrenginių, šiluminės energijos grąžinimo įrenginių (kondensacinių (drėgno tipo) ekonomaizerių) ar kitų taršai mažinti skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu (vertinami pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nustatytus finansavimo krypčių priede). Jei pareiškėjas neturi galiojančio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo arba taršos leidimo (TL), privaloma pateikti Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“
5.	Finansiniai įsipareigojimai pagal sutartis	2 839 000	2 033 073
5.1.	Vandenų apsaugos projektai (pažangos priemonė)	30 000	670 340	APVA
5.2.	Vandenų apsaugos tęstiniai projektai	1 700 000	850 000	APVA
5.3.	Aplinkos oro apsaugos projektai (pažangos priemonės)	439 000	292 733	APVA
5.4.	Aplinkos oro apsaugos tęstiniai projektai	670 000	220 000	APVA
6.	Kitos išlaidos	52 000	0
6.1.	Informacinių technologijų prekės ir paslaugos	40 000	0	APVA
6.2.	Informacinės aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimas ir administravimas	12 000	0	Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

_________________________

Aplinkos apsaugos rėmimo programos oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investicinių projektų 2023–2024 m. finansavimo krypčių priedas

Pareiškėjo (juridinio asmens pavadinimas) aplinkos oro apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, VYKDOMO PAGAL 4.2.1 FINANSAVIMO KRYPTĮ, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelė

Kriterijaus pavadinimas	Kriterijaus reikšmė	Papildoma informacija	Maksimalus vertinimas balais	Projekto vertinimas
Kriterijaus pavadinimas	Kriterijaus reikšmė	Papildoma informacija	Maksimalus vertinimas balais	Balai	Vertinimo pagrindimas
1. Kurą deginančio įrenginio vardinė (nominali) šiluminė galia		1) Sąvoka „vardinė (nominali) šiluminė galia“ (toliau – nominali šiluminė galia) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. 2) Kurą projekto taikymo tikslais deginančiu įrenginiu laikomas esamas (pradėjęs veikti anksčiau nei 2018 m. gruodžio 20 d.) kurą deginantis įrenginys, apibrėžtas Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ (toliau – VKDĮ normos), įskaitant mažesnės kaip 1 MW vardinės nominalios šiluminės galios kurą deginančius įrenginius, kurių išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą su kitomis kurą deginančių įrenginių dujomis, kai visų per bendrą kaminą išmetamąsias dujas šalinančių kurą deginančių įrenginių nominalios šiluminės galios suma lygi 1 MW arba didesnė, bet nesiekia 50 MW ir, vadovaujantis VKDĮ normų 10 punktu, šie įrenginiai laikomi vienu kurą deginančiu įrenginiu	15		Nominalią šiluminę galią patvirtinančiu dokumentu laikomas įrenginio gamintojo išduotas dokumentas arba pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka kompetentingos institucijos išduotas dokumentas
	1 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 5 MW		15
	5 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 20 MW		10
	20 MW ar didesnė iki 50 MW		5
2. Kurą deginančio įrenginio naudojama kuro rūšis		Kai VKDĮ normose apibrėžtame kurą deginančiame įrenginyje deginamas skirtingų rūšių kuras, šiame projekte naudojama kuro rūšimi laikoma rūšis, kuri naudojama didžiausios nominalios šiluminės galios kurą deginančiame įrenginyje	10
2. Kurą deginančio įrenginio naudojama kuro rūšis	Kietąjį kurą deginantis įrenginys		10
3. Projekto poveikis aplinkai			75
3.1. Įgyvendinus projektą sumažėjusi oro tarša:		Įgyvendinus projektą turi būti užtikrinta, kad: 1) iš VKDĮ išmetamų šiame papunktyje nurodytų teršalų koncentracija neviršys jiems VKDĮ normose nustatytos ribinės vertės; 2) sumažės iš taršos šaltinio išmetamo teršalo kiekis	55		Projektas vertinamas naudojantis duomenimis, esančiais Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje (toliau – IS AIVIKS), arba, kai dėl pagrįstų priežasčių tokių duomenų IS AIVIKS nėra, veiklos vykdytojo pagal teisės aktų reikalavimus atliktais išmetamo teršalo koncentracijos tyrimo rezultatais. Abi šios sąlygos vertinamos lyginant situaciją iki projekto ir po projekto.
kietosiomis dalelėmis	80 proc. ir daugiau		30		Skaičiuojamas planuojamas išmetamo teršalo kiekio sumažėjimas lyginant 3 paskutinių kalendorinių metų išmestą kiekio vidurkį (šaltinis – IS AIVIKS ar Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita, jeigu neprivaloma teikti duomenų AIVIKS)
	60 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 80 proc.		25
	40 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 60 proc.		20
	20 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 40 proc.		15
azoto oksidais	50 proc. ir daugiau		25
	25 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 50 proc.		20
	10 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 25 proc.		15
3.2. Kietąjį kurą deginančio įrenginio eksploatavimo vieta			20
	Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto padidėjusios aplinkos oro taršos zona	Kas yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miesto padidėjusios aplinkos oro taršos zona ir kaip nustatyti, ar kurą deginančio įrenginio eksploatavimo (veiklos) vieta patenka į šią zoną, nustatoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros žemėlapiais ir jų naudojimo aprašu, parengtais pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1‑12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ (http://gamta.lt/cms/index). Kas yra miestas, apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme.	20		Vertinama, ar kurą deginantis įrenginys eksploatuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miesto teritorijoje, kuri patenka į padidėjusios aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis zoną, kitą išvardytų miestų ar kitų Lietuvos miestų teritoriją, kitą urbanizuotą teritoriją.
	Kita Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto teritorija arba kitas Lietuvos miestas		15
	Kita urbanizuota teritorija	Kas yra urbanizuota teritorija, apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.	10
Bendras balų skaičius			∑ 100

Pastabos:

1. Jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui skiriama mažiau kaip 30 balų, paraiška atmetama.

2. Jeigu pagal šią lentelę įvertinti projektai surenka vienodai balų (ne mažiau kaip 30), reitinguojama pagal subsidijos aplinkosauginį efektą, prioritetą teikiant didesnio aplinkosauginio efekto siekiančiam projektui.

3. Balai skiriami sudarius visų projektų paraiškų vertinimo suvestinę.

Subsidijos aplinkosauginis efektas

Balai apskaičiuojami pagal formulę:

E_i = (R_i/R_max)×10,

kur:

E_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto balai;

R_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur;

R_max – didžiausia visų vertinamų projektų paraiškose nustatyta subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur

Vertintojas (vardas ir pavardė, parašas), data

__________________________