ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS PREVENCIJOS IR PAGALBOS SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE PATYRUSIEMS ASMENIMS 2018–2020 M. PROGRAMOS, VEIKSMŲ IR PRIEMONIŲ PLANŲ PATVIRTINIMO
2017 m. lapkričio 30 d. Nr. T-395
Alytus
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsniu ir Valstybine smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 485 „Dėl Valstybinės smurto artimojoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, Alytaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti:
1.1. Alytaus miesto savivaldybės prevencijos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims 2018–2020 m. programą (pridedama).
1.2. Alytaus miesto savivaldybės prevencijos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims 2018–2020 m. programos veiksmų planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad už šio sprendimo įgyvendinimą yra atsakinga Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė.
Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Alytaus miesto savivaldybės tarybos
2017 m. lapkričio 30 d.
sprendimu Nr. T-395
ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS PREVENCIJOS IR PAGALBOS SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE PATYRUSIEMS ASMENIMS 2018–2020 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
ĮVADAS
1. Alytaus miesto savivaldybės prevencijos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims 2018–2020 metų programos (toliau – programa) paskirtis – nustatyti tikslus ir priemones, kuriomis bus siekiama vykdyti efektyvią smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir laiku teikti specializuotą sveikatos priežiūros, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių ir laisvių pažeidimams.
2. Programą parengė Alytaus miesto savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims programos parengimo darbo grupė (toliau – darbo grupė), sudaryta Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. DV-938. Programoje taip pat panaudota įvairių valstybės, Alytaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) institucijų bei nevyriausybinių organizacijų informacija.
3. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys prevenciją ir pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, yra Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Kitų susijusių Jungtinių Tautų organizacijos, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašas pateikiamas priede.
4. Programoje vartojamos sąvokos:
4.1. smurtas artimoje aplinkoje – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis (psichologinis), seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą aplinkoje, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį;
4.2. smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai;
4.3. smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (toliau – smurtą patyręs asmuo) – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties, arba vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Smurtautojas nelaikomas smurtą patyrusiu asmeniu;
4.5. specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims – specializuotos pagalbos centrų smurtą patyrusiems asmenims teikiama kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje atveju įveikiant kritinę būklę, specializuota psichologo, teisinė ir kita pagalba;
4.6. ilgalaikės pagalbos paslaugos – specializuotos pagalbos centrų, savivaldybių, įstaigų ir (ar) nevyriausybinių organizacijų teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamos ir (ar) teikiamos tęstinės paslaugos (teisinės, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, socialinės pagalbos ir kitos), kuriomis siekiama suteikti efektyvią pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui, visiškai panaikinti ar sumažinti smurtu artimoje aplinkoje šiam asmeniui sukeltą neigiamą poveikį sveikatai (įskaitant psichikos sveikatą) ir socialiniam gyvenimui.
II SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAI
6. Programos tikslai:
6.1. sumažinti savivaldybės gyventojų pakantumą smurtiniam elgesiui, vykdant visuomenei skirtą šviečiamojo pobūdžio veiklą;
6.2. padidinti skubios, ilgalaikės, specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims prieinamumą savivaldybėje;
6.3. užtikrinti efektyvų specialistų, siekiančių įveikti smurtą artimoje aplinkoje, reagavimą į smurto artimoje aplinkoje nusikaltimus, ugdant šių specialistų kompetenciją ir sukuriant jų bendradarbiavimo tinklą;
III SKYRIUS
BENDROJI TENDENCIJA
7. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad 62 mln. arba viena iš trijų moterų ES yra patyrusi fizinio ir (ar) seksualinio pobūdžio išpuolį, viena iš dešimties moterų yra patyrusi tam tikrą seksualinio smurto formą ir viena iš 20 moterų buvo išprievartauta, būdama vyresnė nei 15 metų amžiaus. Taip pat atskleistas didelis smurto artimoje aplinkoje lygis: 22 proc. moterų patyrė fizinį ir (ar) seksualinį partnerio smurtą, 43 proc. – psichologinį smurtą iš dabartinio ar buvusio partnerio. Įvairūs tyrimai rodo, kad dažnai smurtas prasideda gimus pirmam vaikui, penktadalyje atvejų vyrai smurtavo prieš nėščias moteris, su dešimtadaliu nėščiųjų buvo blogai elgiamasi fiziškai ar morališkai, 3,7 proc. moterų patyrė sunkią prievartą, dėl kurios dalis jų prarado kūdikius.
8. Smurtas artimoje aplinkoje yra ilgalaikis sisteminis latentiškas nusikaltimas, jis nėra lemtas nei socialinio sluoksnio, nei išsilavinimo, nei tautybės kriterijų. Esminė šio nusikaltimo priežastis – jėgos, galios ir išteklių kontrolės disbalansas tarp moterų ir vyrų patriarchalinėje visuomenėje ir šeimoje. Dažniausiai fizinio, psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto formos persipina tarpusavyje ir sukuria smurto ratą, iš kurio nukentėjęs asmuo be išorinės pagalbos išsivaduoti negali.
9. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. paskelbtoje ataskaitoje konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas gali didinti suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurtui požiūriu ar polinkį smurtauti artimoje aplinkoje. Taip pat nustatyta, kad moterys, kurių partneriai dažnai ir stipriai svaiginasi alkoholiu, žymiai dažniau patiria partnerio fizinį ir seksualinį smurtą: kai partneris alkoholio nevartoja tiek, kad stipriai apsvaigtų, fizinio ir seksualinio smurto lygis – 5 procentai, kai partneris stipriai apsvaigsta kartą per mėnesį ar dažniau, smurto lygis – 23 procentai.
10. Artimoje aplinkoje smurtaujantiems asmenims pataisos įstaigose, probacijos tarnybose, socialinių partnerių buveinėse taikomos resocializacijos priemonės – smurtinio elgesio keitimo (korekcijos) programos (grupinio, individualaus ir mišraus pobūdžio). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, šių programų dalyvių Lietuvos Respublikos pataisos įstaigose ir probacijos tarnybose skaičius 2014 m. siekė 2 146, 2015 m. – 3 975.
11. 2015–2016 metų tyrimų Lietuvoje rezultatai rodo, kad baigiantis smurtinio elgesio keitimo programai jos dalyviai yra linkę naudoti konstruktyvesnius konfliktinių situacijų sprendimo būdus, mažiau kaip trečdalis padarė naują nusikalstamą veiką, o nesprendžiant smurtaujančių asmenų elgesio problemų pasireiškia kartotinis smurtas (recidyvas). Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad smurtautojų dalyvavimas elgesio pataisos programose nėra efektyvus, smurtą ir prievartą patyrusiems asmenims suteikia netikrą saugumo jausmą ir daugeliu atvejų pablogina jų padėtį, nes smurto formos tampa labiau rafinuotos bei sunkiau įrodomos. Šiuo atveju veiksmingesnis yra organizuotas policijos darbas užkardant smurtą, mažinant nebaudžiamumą ir aktyvi linkusių nusikalsti asmenų stebėsena (Brooks, Kellen ir Walker, 2005).
12. 2016 m. pabaigoje paskelbti Eurobarometro duomenys rodo, kad 45 proc. lietuvių mano, kad smurtą prieš moteris dažnai išprovokuoja pati auka, 42 proc. – kad išprievartavimą moteris išsigalvojo ar perdeda. 78 proc. respondentų įsitikinimu, smurtas prieš moteris yra nepriimtinas ir visada turi būti baudžiamas įstatymiškai.
IV SKYRIUS
LIETUVOS IR ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SITUACIJA
13. Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portalo duomenimis, policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius kiekvienais metais auga.
1 lentelė. Policijoje užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje 2012–2016 m.
|
|
2012 m.
|
2013 m. |
2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
| Lietuvos Respublikoje |
182 168 |
21 615 |
29 339 |
38 510 |
50 285 |
| Alytaus apskrityje |
534 |
597 |
1 271 |
2 357 |
3 444 |
| Alytaus miesto savivaldybėje |
248 |
225 |
458 |
782 |
1 137 |
2013 m. užregistruota 21,6 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, 2016 metais gauta net 50,2 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Lyginant kelių metų duomenis matyti, kad smurto artimoje aplinkoje mastai itin dideli.
Pagal 1 lentelės duomenis Alytaus apskrities ir Alytaus miesto savivaldybės situacija taip pat nedžiugina. Alytaus apskrityje 2012 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 534 pranešimai, o 2016 m. – net 6 kartais daugiau, t. y. 3 444 pranešimai. Alytaus miesto savivaldybėje pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius 2012 m. buvo 248, o 2016 m. siekė net 1 137, t. y. padidėjo daugiau nei 4 kartus.
14. 2015 m. Lietuvoje nukentėjusiais nuo smurto šeimoje, globėjų šeimoje ar šeimynoje pripažinti 186 vaikai (120 mergaičių ir 66 berniukai), iš jų 28 mirė nelaimingų atsitikimų metu, nusižudė ar mirė dėl nenustatytų priežasčių. Dažniausiai vaikai nukentėjo nuo seksualinio smurto (43 proc.), šią smurto formą daugiausiai patyrė 10–14 m. amžiaus vaikai. 13 proc. vaikų nukentėjo nuo fizinio smurto, didžioji dalis vaikų buvo 0–3 ir 10–14 metų amžiaus. Pažymėtina tai, kad dauguma smurtą patyrusių vaikų augo vaiko teisių apsaugos ir kitiems specialistams iki įvykio nežinomose šeimose, t. y. ne socialinės rizikos šeimose: 2015 m. ypatingi atvejai, kai vaikas augo šeimoje, įrašytoje į socialinės rizikos šeimų apskaitą, sudarė 36 proc. (2014 m. – 30 proc., 2013 m. – 43 proc.). Suaugusiųjų neprižiūrėtų vaikų daugiausia buvo 0–3 metų amžiaus grupėje.
15. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2014 m. dirbo su 19 smurtą tiesiogiai patyrusių vaikų, 2015 m. su 35 vaikais, 2016 m. su 15 vaikų. Skyriaus specialistai dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu kreipėsi į teisėsaugos institucijas 2015 m. 26 kartus, 2016 m. 15 kartų, iki 2017 m. rugsėjo 1 d. 27 kartus. Skyriaus specialistai 2016 m. 13 asmenų nukreipė psichologo konsultacijai, iki 2017 m. rugsėjo 1 d. 99 asmenis, 54 asmenys nukreipti mediatoriaus paslaugai gauti.
V SKYRIUS
INSTITUCIJŲ, DIRBANČIŲ SU SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE PATYRUSIAIS ASMENIMIS IR SMURTAUTOJAIS, SISTEMA
16. 2 lentelėje pateikiamas Alytaus miesto savivaldybės institucijų, dirbančių su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis ir smurtautojais, sąrašas.
2 lentelė. Alytaus miesto savivaldybės institucijų, dirbančių su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis ir smurtautojais, sąrašas
| Eil. nr. |
Pagalbos (veiklos) aprašymas |
Teikėjai (vykdytojai) |
|
| 1. |
Pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus registravimas |
Bendrasis pagalbos telefonas à Policija |
|
| 2. |
Smurto artimoje aplinkoje atvejų tyrimas |
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas |
|
| 3. |
Bylų dėl smurto artimoje aplinkoje nagrinėjimas |
Alytaus miesto apylinkės teismas |
|
|
|||
| 4. |
Vaiko teisių apsauga |
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius |
|
| 5. |
Medicininė vaikų ir suaugusių apžiūra |
Alytaus miesto sveikatos priežiūros įstaigos |
|
| 6. |
Emocinė pagalba telefonu ir internetu (el. paštu) vaikams ir jaunimui |
VšĮ „Vaikų linija“ |
|
| Paslauga „Pagalbos vaikams linija“ |
|
||
| VšĮ „Jaunimo linija“ |
|
||
| 7. |
Emocinė pagalba telefonu ir internetu (el. paštu) moterims |
VšĮ „Moters pagalba moteriai“ |
|
| 8. |
Valstybės garantuojama teisinė pagalba |
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius |
|
| 9. |
Specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC), finansuojamų valstybės lėšomis, teikiama specializuota kompleksinė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (informavimas, konsultavimas, palaikymas, tarpininkavimas institucijose, dokumentų rengimas, specializuota psichologo ir teisininko pagalba) |
Alytaus miesto moterų krizių centras |
|
| 10. |
Psichologinė, psichiatro, socialinė ir teisinė pagalba smurtą patyrusiems vaikams, jų šeimoms. Tėvystės įgūdžių ugdymas. |
Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba |
|
| VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centras |
|
||
| Alytaus miesto moterų krizių centras |
|
||
| Alytaus miesto vyrų krizių centras |
|
||
| mokyklų psichologai |
|
||
| Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras |
|
||
| Alytaus miesto savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos |
|
||
| 11. |
Socialinės (bendrosios ir socialinės priežiūros – apnakvindinimo ir apgyvendinimo) paslaugos smurtą patyrusioms moterims, jų vaikams, vyrams |
Alytaus vaikų globos namų Šeimos krizių grupė |
|
| Alytaus nakvynės namai |
|
||
| 12. |
Socialinė pagalba smurto atveju be priežiūros likusiems globos reikalingiems neįgaliems asmenims, kai policijos pareigūnai įpareigoja smurtautoją išsikelti |
Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai |
|
| Alytaus vaikų globos namai |
|
||
| VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras |
|||
| VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras (teikiamos socialinės globos paslaugos asmenims, turintiems negalią) |
|
||
| 13. |
Mediacijos paslaugos |
VšĮ biuras „Pactum“ |
|
| 14. |
Psichologinis, teisinis, socialinis konsultavimas smurtą patyrusiems, smurtaujantiems vyrams, jų šeimų nariams |
Alytaus miesto vyrų krizių centras |
|
| 15. |
Smurtinio elgesio keitimo programų vykdymas |
Kauno apygardos probacijos tarnybos Alytaus skyrius |
|
VI SKYRIUS
PREVENCINĖS VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS
17. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nurodyta, kad savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose, o prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų. Prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas.
18. Vykdant prevencinę veiklą ypatingas vaidmuo tenka švietimo sistemai: į formaliojo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio švietimo programas turi būti įtraukti moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, tarpusavio pagarbos, nesmurtinio konfliktų sprendimo, smurto prieš moteris lyties pagrindu ir asmens neliečiamybės teisės klausimai. Šie principai turi būti taikomi ir neformaliojo švietimo įstaigose, įskaitant sporto, kultūros, laisvalaikio objektus bei žiniasklaidą. Smurto prevencija nėra vieno specialisto (socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo) atsakomybė.
VII SKYRIUS
INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
20. 2014 m. atliktas tyrimas „Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“[1] ir 2015 m. valstybės audito vykdyta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo analizė[2] atskleidė, kad institucijų tarpusavio koordinavimo nėra, skirtingų sričių specialistams dažnai trūksta informacijos apie kitų institucijų darbo specifiką ir kompetencijos ribas, siekiant sustabdyti smurtautojus ir apsaugoti nukentėjusiuosius. Smurto artimoje aplinkoje nusikaltimus sunku identifikuoti ir nutraukti, kai institucijos ir organizacijos veikia atskirai ir fragmentiškai, neturėdamos bendro ir tvirto atsako į šį nusikaltimą.
21. Geroji kitų šalių praktika rodo, kad veiksmingai sustabdyti smurtą artimoje aplinkoje ir apsaugoti nukentėjusius asmenis galima tik sutelkus įvairių sričių specialistų pastangas, t. y. užtikrinus koordinuotą bendruomenės atsaką (angl. coordinated community response). Tuo tikslu yra būtinas specializuotos pagalbos centrų, paramą teikiančių organizacijų, policijos, teisėsaugos, medicinos, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų sutarimas, siekiant efektyviai užtikrinti asmens, šeimos ir bendruomenės saugumą ir reikalingą pagalbą iš smurtinių santykių ištrūkti siekiantiems asmenims.
VIII SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR VERTINIMAS
22. Siekiant įgyvendinti programos tikslus ir uždavinius, parengtas Programos 2018–2020 metų veiksmų planas. Kasmet iki lapkričio 1 d. rengiami kasmetiniai (ateinančių metų) priemonių planai, nustatant planuojamų rodiklių (vertinimo kriterijų) reikšmes.
23. Priemonės, nustatytos Programos veiksmų plane ir kasmetiniuose priemonių planuose, finansuojamos savivaldybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšomis.
Alytaus miesto savivaldybės
prevencijos ir pagalbos
smurtą artimoje aplinkoje
patyrusiems asmenims
2018–2020 metų programos
priedas
TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ APSAUGĄ NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE, SĄRAŠAS
| Priėmimo (patvirtinimo) data |
Teisės akto pavadinimas |
| 1950 m. |
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija |
| 1979 m. (Lietuvos pasirašyta 1992 m.) |
Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Bendroji rekomendacija Nr. 19 „Dėl smurto prieš moteris“ |
| 2011-06-01 (Lietuvos pasirašyta 2013-06-07) |
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) |
| 2012-10-25 (į Lietuvos teisinę bazę perkelta 2016-03-01) |
Europos Parlamento ir Tarybos Nusikaltimų aukų teisių direktyva |
| 2000-10-25 |
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas |
| 2002-04-09 |
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas |
| 2015-06-25 |
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas |
| 1996-03-14 |
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas |
| 1998-12-01 |
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas |
| 2006-01-19 |
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas |
| 2011-05-26 |
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas |
| 2012-01-31 |
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-84 „Dėl Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ |
| 2012-05-10 |
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. BV-8 „Dėl Informavimo apie ypatingus atvejus, susijusius su galimais vaiko teisių pažeidimais, tvarkos aprašo patvirtinimo“ |
| 2014-05-28 |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 485 „Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ |
| 2015-02-04 |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 112 „Dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programos patvirtinimo“ |