Administracinė byla eA-1410-502/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01701-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys A. V. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydami: 1) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)) planas; 2) įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį kuriuo parengtas 1299 kv.m žemės planas, per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A. atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atmetė.
Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinto iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeitė – pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Įsakymą ir įpareigojo Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
II.
Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2024 m. rugsėjo 18 d. gautas pareiškėjų prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017.
Pareiškėjai prašo išaiškinti, ar: 1) Birštono savivaldybės administraciją privalo savo lėšomis suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atlikti sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypą įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre per protingą laikotarpį ir tik įregistravus žemės sklypą prie statinių, adresu (duomenys neskelbtini), jis bus laikomas suformuotu? 2) panaikinto 2015 m. rugsėjo 3 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-380 “Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo” ir jo priedų pagrindu negali būti priimami jokie Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) prie Aplinkos ministerijos sprendimai ir apie įsakymo panaikinimą turi būti paskelbta Birštono savivaldybės tinklapio teisinės https://birstonas.lt/administracijos-direktoriaus-isakymai/?
Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 panaikinto Įsakymo pagrindu suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai akcentuoja, kad Birštono miesto savivaldybės administracija nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, tyčia ir sąmoningai neformuoja prie mums priklausančio statinio žemės sklypo, nevykdo įstatyme įtvirtintų pareigų, vilkina klausimo sprendimą, piktnaudžiauja teise ir tokiu būdu pažeidžia įstatymus ir mūsų teises, kas yra nesuderinama su viešojo administravimo principais. Atsakovas piktnaudžiauja savo įgaliojimais, taip pažeisdamas esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus proporcingumo, efektyvumo principus.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai 2024 m. birželio 19 d. pateikė skundą dėl Birštono savivaldybės administracijos pareigūnų piktnaudžiavimo, savavaldžiavimo ir biurokratizmo.
Pareiškėjai paaiškina, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. gavo Birštono savivaldybės mero atsakymą dėl skundo nagrinėjimo Nr. (6.6.Mr.)-SR 0854, kuriame nurodyta, kad Birštono savivaldybės administracija įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir suformavo žemės sklypą, reikalingą administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, taip pat nurodyta, kad Birštono savivaldybės administracija negali paaiškinti dėl kokių priežasčių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo sprendime nurodytas kitoks Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo numeris, nei, kad nurodytas pateiktame dokumente. Į šį klausimą galėtų atsakyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Birštono savivaldybės administracija pateikė tik Įsakymo kopiją.
Pareiškėjai nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. gavo NŽT raštą Nr. 1SD-56630-(6.1 E.), atsakant į pareiškėjų 2024 m. birželio 19 d. skundą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų skundai dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre – administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), teisėtumo buvo atmesti (priimta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. neskundžiama nutartis) NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1SK-2795(10.1 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Birštono savivaldybės patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Narma“ matininko D. Z. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 3S-23-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) V. L.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,1192 ha žemės grąžinant natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjai teigia, kad panaikintas Įsakymas galimai buvo suklastotas, priskiriant jam numerį Nr. AV-385, ir suklastoto įsakymo pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2024 m. kovo 27 d., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. N444-2663/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ nustatyta, jog sprendimo išaiškinimas galimas iki tol, kol jis nėra įvykdytas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prie prašymo išaiškinti nutartį pridėtų dokumentų matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 buvo įvykdyta, t. y. Įsakymas buvo panaikintas ir buvo suformuotas žemės sklypas prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. AV- 27 „Dėl 0.0732 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo plano dokumentui, patvirtinimo“, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1076-520-2024)).
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjų prašymo turinio matyti, jog pareiškėjai nesiekia, kad jiems būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis), kiek tai susiję su teismo sprendimo vykdymu, bet siekia papildomų nutarties motyvų pateikimo, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas išaiškinti teismo nutartį neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija