LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ STATUSO

Į S T A T Y M A S

I skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

Sutinkamai su  Lietuvos TSR Konstitucija teisingumą Lietuvos

Tarybų Socialistinėje Respublikoje vykdo tik teismas.

2 straipsnis.  Lietuvos TSR teismų santvarkos ir teisėjų

statuto įstatymai

Lietuvos TSR  teismų santvarką  ir teisėjų  statusą  nustato

Lietuvos TSR  Konstitucija, šis  įstatymas ir  kiti Lietuvos  TSR

įstatymai.

3 straipsnis. Teismo uždaviniai

1. Vykdydamas  teisingumą, teismas gina piliečių socialines,

ekonomines, politines  ir asmenines  teises bei  laisves, siekia,

kad visi piliečiai tiksliai vykdytų Lietuvos TSR Konstitucijos ir

įstatymų reikalavimus,  gerbtų kitų  piliečių  teises,  garbę  ir

orumą, būtų ištikimi Respublikai.

2. Teismas  savo kompetencijos  ribose gina įmonių, įstaigų,

organizacijų,  kooperatinių  ir  kitų  visuomeninių  organizacijų

teises ir teisėtus interesus.

4 straipsnis. Teisingumo vykdymas

1. Teisingumas  Lietuvos Tarybų  Socialistinėje Respublikoje

vykdomas tiksliai laikantis Lietuvos TSR įstatymų.

2. Teisingumas vykdomas:

1) nagrinėjant ir išsprendžiant teismo posėdžiuose civilines

bylas  dėl   ginčų,  susijusių   su  piliečių,  įmonių,  įstaigų,

organizacijų,  kooperatinių,   kitų   visuomeninių   organizacijų

teisėmis;

2) nagrinėjant  teismo posėdžiuose  baudžiamąsias  bylas  ir

skiriant bausmes asmenims, kurie teismo nuosprendžiu pripažįstami

padarę  nusikaltimus,  arba  išteisinant  nepagrįstai  kaltinamus

asmenis.

5 straispnis.  Administracinių teisės pažeidimų bylų       

nagrinėjimas

Rajonų (miestų)  teismai, teisėjai,  administracinio proceso

teisėjai, laikydamiesi  įstatymų  nustatytos  tvarkos,  nagrinėja

Lietuvos TSR įstatymų jų kompetencijai priskirtas administracinių

teisės pažeidimų bylas.

6 straipsnis. Piliečių lygybė prieš įstatymą ir teismą

1.  Lietuvos   Tarybų   Socialistinėje   Respublikoje   visi

piliečiai prieš įstatymą ir teismą lygūs.

2. Teisingumas  Lietuvos  TSR  vykdomas  tiksliai  laikantis

piliečių   lygybės    prieš   įstatymą    ir   teismą   principo,

nepriklausomai nuo  socialinės  ir  turtinės  padėties,  pareigų,

partiškumo, kilmės,  rasės  ir  tautybės,  kalbos,  išsilavinimo,

santykio su religija, užsiėmimo ir kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Piliečių teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos  TSR piliečiai sutinkamai su įstatymu turi teisę

į teisminę  gynybą  nuo  kėsinimosi  į  jų  gyvybę  ir  sveikatą,

asmeninę laisvę  it turtą,  garbę ir  orumą ir  kitų Lietuvos TSR

Konstitucijos jiems  numatytų teisių ir laisvių apsaugą, taip pat

gynybą  nuo  valstybės  valdymo  organų  ir  pareigūnų  neteisėtų

veiksmų.

2.  Kitų   valstybių  piliečiai  ir  asmenys  be  pilietybės

Lietuvos TSR  teritorijoje  naudojasi  teise  į  teisminę  gynybą

lygiai su Lietuvos TSR piliečiais.

8 straipsnis. Teismų sudarymas

Lietuvos TSR  teismai sudaromi  iš renkamų teisėjų ir teismo

tarėjų.

9 straipsnis.  Kolegialus civilinių ir baudžiamųjų bylų    

nagrinėjimas

1. Civilines  ir baudžiamąsias  bylas visi teismai nagrinėja

kolegialiai, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.

2. Pirmosios  instancijos teismas civilines ir baudžiamąsias

bylas nagrinėja dalyvaujant teisėjui ir dviem teismo tarėjams.

3. Įstatymo  numatytais atvejais Lietuvos TSR aukščiausiasis

teismas  kaip   pirmosios  instancijos   teismas   civilines   ir

baudžiamąsias bylas nagrinėja dalyvaujant trims teisėjams.

4. Lietuvos  TSR  įstatymų  nustatyta  tvarka  baudžiamąsias

bylas   dėl padarytų  nusikaltimų, už  kuriuos įstatyme  numatyta

mirties bausmė, nagrinėja prisiekusiųjų teismas.

5.  Lietuvos   TSR  aukščiausiojo  teismo  kolegijose  bylas

kasacine ir priežiūros tvarka nagrinėja trys teisėjai.

6.  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  prezidiumas  bylas

nagrinėja dalyvaujant daugumai Prezidiumo narių.

7.  Lietuvos   TSR  aukščiausiojo   teismo  plenumas   bylas

narginėja  dalyvaujant   ne  mažiau  kaip  dviem  trečdaliams  jo

sudėties.

10 straipsnis. Vienasmeniškas bylų nagrinėjimas

1.  Įstatymo   nustatytais  atvejais  bylas  teismuose  gali

nagrinėti teisėjas vienasmeniškai.

2. Nagrinėdamas bylas vienasmeniškai, teisėjas veikia teismo

vardu.

11 straipsnis. Teisminio proceso kalba

Teisminis  procesas  Lietuvos  TSR  vyksta  lietuvių  kalba.

Byloje dalyvaujantiems  asmenims, nemokantiems  lietuvių  kalbos,

užtikrinama teisė  visapusiškai susipažinti  su  bylos  medžiaga,

dalyvauti teisminiuose  veiksmuose per  vertėją ir  teisė kalbėti

teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka.

12 straipsnis. Bylų nagrinėjimo viešumas

1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

2. Nagrinėti  bylas uždarame  teismo posėdyje  leidžiama tik

įstatymo nustatytais atvejais.

3.  Teismų  sprendimai  ir  nuosprendžiai  visada  skelbiami

viešai.

13 straipsnis. Nekaltumo prezumcija

Asmuo laikomas  nekaltu,  kol  jo  kaltumas  nebus  įrodytas

įstatymo nustatyta  tvarka ir  pripažintas  įsiteisėjusiu  teismo

nuosprendžiu.

14 straipsnis. Teisės į gynybą užtikrinimas

Įtariamasis,  kaltinamasis   ir  teisiamasis  turi  teisę  į

gynybą. Gynėjas  kviečiamas nuo  sulaikymo, suėmimo  ar kaltinimo

pareiškimo momento.

15 straipsnis. Teisinė pagalba piliečiams ir

organizacijoms

1.  Civilinių,   baudžiamųjų   ir   administracinių   teisės

pažeidimų   bylų    procese   teisinę   pagalbą   piliečiams   ir

organizacijoms teikia advokatų kolegijos.

2. Teisinės  pagalbos teikimo  tvarką, dalyvaujančių procese

asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos TSR įstatymai.

16 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylas     

teismuose

Lietuvos  TSR   prokuroras  ir   jam  pavaldūs   prokurorai,

remdamiesi Lietuvos  TSR įstatymais ir laikydamiesi jų nustatytos

tvarkos, dalyvauja nagrinėjant bylas teismuose.

17 straipsnis. Organizacinis rajonų (miestų) teismų        

veiklos užtikrinimas

1. Organizacinę  rajonų  (miestų)  teismų  veiklą  užtikrina

Lietuvos TSR  teisingumo ministerija griežtai laikydamasi teisėjų

nepriklausomumo ir jų klausymo tik įstatymo principo.

2. Lietuvos TSR teisingumo ministerija:

1) rengia  ir teikia  Lietuvos  TSR  Aukščiausiajai  Tarybai

pasiūlymus rajonų  (miestų) teismų  organizavimo, rajonų (miestų)

teismų teisėjų rinkimų klausimais;

2) rengia  ir teikia  Liaudies deputatų  taryboms pasiūlymus

rajonų (miestų) teismų tarėjų rinkimų klausimais;

3) rengia  kandidatus į  rajonų  (miestų)  teismų  teisėjus,

organizuoja šių teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;

4) organizuoja  rajonų (miestų)  teismų materialinį-techninį

aprūpinimą ir sudaro jiems tinkamas sąlygas teisingumui vykdyti;

5) organizuoja  teisminės  statistikos  tvarkymą  ir  teismų

sprendimų vykdymą;

6) rengia  ir įgyvendina  priemones rajonų  (miestų)  teismų

teisėjų nepriklausomumui stiprinti.

II skyrius

TEISMŲ SISTEMA

Pirmasis skirsnis

LIETUVOS TSR TEISMAI

18 straipsnis. Lietuvos TSR teismai

1. Lietuvos  TSR teismai  yra  Lietuvos  TSR  aukščiausiasis

teismas, rajonų (miestų) teismai.

2.  Teismų   su  ypatingais   įgaliojimais  Lietuvos  Tarybų

Socialistinėje Respublikoje negali būti.

Antrasis skirsnis

RAJONŲ (MIESTŲ) TEISMAI

19 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudarymas

1.  Rajono   (miesto)  teismas   sudaromas  rajone,   mieste

(išskyrus rajono pavaldumo miestus), miesto rajone.

2. Lietuvos TSR AUkščiausioji Taryba Lietuvos TSR teisingumo

ministro teikimu  gali  sudaryti  vieną  rajono  (miesto)  teismą

rajonui ir miestui arba rajonui ir miestams, esantiems šio rajono

teritorijoje.

3. Rajono (miesto) teisme gali būti sudaryta teismo sudėtis,

nagrinėjanti bylas, kylančias iš šeimos santykių, nepilnamečių ir

kitas bylas.

20 straipsnis. Rajono (miesto) teismo sudėtis

1. Rajonų  (miestų) teismai  sudaromi iš  teismo pirmininko,

teisėjų, administracinio proceso teisėjų ir teismo tarėjų.

2. Rajonų  (miestų) teismų  sudėtyje gali  būti  šių  teismų

pirmininkų pavaduotojai.

3.  Rajono   (miesto)  teismo   pirmininką   ir   pirmininko

pavaduotoją iš  teisėjų tarpo tvirtina Lietuvos TSR Aukščiausioji

Taryba remdamasi Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimu.

21 straipsnis. Rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų    

skaičius

Kiekvieno rajono  (miesto) teismo  teisėjų,  administracinio

proceso teisėjų  ir teismo  tarėjų skaičių  nustato Lietuvos  TSR

Aukščiausioji Taryba Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimu.

22 straipsnis. Rajono (miesto) teismo įgaliojimai

1.  Rajono   (miesto)  teismas  nagrinėja  visas  civilines,

baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, išskyrus

bylas, kurias  įstatymas  priskiria  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo

teismo kompetencijai.

2.  Rajono   (miesto)  teismas   analizuoja  ir  apibendrina

teisminę praktiką, vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

23 straipsnis. Administracinio proceso teisėjo             

įgaliojimai

Administracinio proceso  teisėjai nagrinėja  administracinių

teisės  pažeidimų   bylas,  rajono  (miesto)  teismo  pirmininkui

pavedus, organizuoja  teismo vykdytojų  darbą ir jį kontroliuoja,

Lietuvos TSR  įstatymų numatytais  atvejais nagrinėja  klausimus,

susijusius su teismų ir kitų organų sprendimų vykdymu.

24 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininkas

1. Rajono (miesto) teismo pirmininkas:

1) paskirsto darbą teisėjams;

2) organizuoja teismo tarėjų mokymą;

3) priima  piliečius, organizuoja  piliečių priėmimą  ir  jų

pasiūlymų, pareiškimų bei skundų svarstymą;

4) vadovauja  teisminės praktikos  apibendrinimui, teisminės

statistikos    tvarkymui,    teikia    valstybiniams    organams,

visuomeninėms organizacijoms  ir pareigūnams bei jų priežastis ir

sąlygas;

5) siūlo  paskirti teismo  vykdytojus, priima ir atledžia iš

darbo kitus teismo aparato darbuotojus;

6) vadovauja teismo aparato darbui;

7)  organizuoja  teismo  darbuotojų  kvalifikacijos  kėlimą,

teisėjų profesinių žinių gilinimą.

2. Teismuose,  kuriuose yra  vienas teisėjas, jis yra ir šio

teismo pirmininkas.

25 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko           

pavaduotojas

Rajono (miesto) teismo pirmininko pavaduotojas:

1) pagal darbo pasiskirstymą vykdo jam pavestas funkcijas;

2) rajono  (miesto) teismo pirmininkui laikinai nesant, eina

teismo pirmininko pareigas.

26 straipsnis. Rajono (miesto) teismo pirmininko            

pavadavimas

1.  Rajono   (miesto)  teismuose,   kuriuose   nėra   teismo

pirmininko  pavaduotojo,   teismo  pirmininkui  laikinai  nesant,

Lietuvos TSR teisingumo ministras eiti teismo pirmininko pareigas

paveda vienam iš šio teismo teisėjų.

2.  Teisėjui  laikinai  nesant,  taip  pat  jį  atšaukus  ar

atleidus prieš  terminą, Lietuvos TSR teisingumo ministro teikimu

Lietuvos TSR  Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas  eiti  teisėjo

pareigas paveda  vienam iš  šio  teismo  tarėjų,  o  kai  kuriais

atvejais ir kito rajono (miesto) teismo teisėjui.

Trečiasis skirsnis

LIETUVOS TRS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

27 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas -

aukščiausioji teisminė valdžia

1. Lietuvos  TSR aukščiausiasis  teismas  yra  aukščiausioji

teisminė valdžia  Lietuvos  Tarybų  Socialistinėje  Respublikoje,

kuri Lietuvos  TSR įstatymų  nustatoma tvarka vykdo teisingumą ir

prižiūri Lietuvos TSR teismų teisminę veiklą.

2.  Lietuvos   TSR  aukščiausiasis   teismas   susideda   iš

pirmininko, pirmininko pavaduotojų, teisėjų ir teismo tarėjų.

28 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

įgaliojimai

1. Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas:

1) savo  įgaliojimų ribose  bylas nagrinėja  kaip  pirmosios

instancijos  teismas,   kasacine  tvarka,  priežiūros  tvarka  ar

paaiškėjus naujomis aplinkybėmis;

2) analizuoja  ir apibendrina  teisminę  praktiką,  teisminę

statistiką  ir   duoda  vadovaujamuosius   išaiškinimus  teismams

Lietuvos   TSR    įstatymų   taikymo   klausimais,   iškylančiais

nagrinėjant teismines  bylas. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo

plenumo  vadovaujamieji   išaiškinimai  yra  privalomi  teismams,

kitiems organams ir pareigūnams, taikantiems įstatymą;

3) savo  įgaliojimų ribose sprendžia klausimus, kylančius iš

Lietuvos TSR tarptautinių sutarčių;

4) vykdo kitus įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

2. Sutinkamai  su Lietuvos  TSR  Konstitucija  Lietuvos  TSR

aukščiausiasis teismas  turi įstatymų  leidybos iniciatyvos teisę

Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje.

29 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

sudėtis

Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas veikia šios sudėties:

1) Aukščiausiojo teismo plenumas;

2) Aukščiausiojo teismo prezidiumas;

3) Civilinių bylų kolegija;

4) Baudžiamųjų bylų kolegija.

30 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

plenumas

1. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo plenumas  veikia šios

sudėties:  Lietuvos   TSR   aukščiausiojo   teismo   pirmininkas,

pirmininko  pavaduotojai,   Lietuvos  TSR   aukščiausiojo  teismo

teisėjai.

2. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo  plenumo  posėdžiuose

dalyvauja Lietuvos  TSR prokuroras  ir  Lietuvos  TSR  teisingumo

ministras. Lietuvos  TSR prokuroro  dalyvavimas plenumo darbe yra

būtinas.

3. Nagrinėjant  plenumo posėdžiuose  bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus  naujoms  aplinkybėms,  įstatymo  nustatyta  tvarka

dalyvauja advokatai.

4. Plenumo  posėdžiuose Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo

pirmininko  kvietimu   gali  dalyvauti   rajonų  (miestų)  teismų

pirmininkas ir  teisėjai, Mokslinės  konsultacinės  tarybos  prie

Lietuvos   TSR    aukščiausiojo   teismo   nariai,   ministerijų,

valstybinių komitetų,  žinybų, mokslo įstaigų ir kitų valstybinių

bei visuomeninių organizacijų atstovai.

31 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

plenumo įgaliojimai

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumas:

1) savo  įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

2) nagrinėja  teisminės praktikos  ir teisminės  statistikos

apibendrinimo  medžiagą,  taip  pat  Lietuvos  TSR  prokuroro  ir

Lietuvos   TSR    teisingumo   ministro    teikimus   ir    duoda

vadovaujamuosius išaiškinimus  teismams  Lietuvos  TSR  įstastymų

taikymo klausimais;  išklauso rajonų (miestų) teismų arba teisėjų

pranešimus apie teisminę įstatymų taikymo praktiką;

3) Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  pirmininko  teikimu

sudaro  Lietuvos   TSR  aukščiausiojo   teismo  kolegijas  ir  iš

Aukščiausiojo teismo teisėjų renka plenumo sekretorių;

4) Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  pirmininko  teikimu

sudaro   Mokslinę   konsultacinę   tarybą   prie   Lietuvos   TSR

aukščiausiojo teismo;

5) įgyvendindamas įstatymų leidybos iniciatyvą, nagrinėja ir

sprendžia  klausimus  dėl  teikimų  Lietuvos  TSR  Aukščiausiajai

Tarybai  priimti  naujus,  pakeisti  ar  panaikinti  galiojančius

įstatymus kreipiasi  į  Lietuvos  TSR  Aukščiausiąją  Tarybą  dėl

Lietuvos TSR įstatymų aiškinimo;

6) išklauso  informacijas apie  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo

teismo prezidiumo  darbą ir  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo

kolegijų pirmininkų ataskaitas apie kolegijų veiklą;

7) nagrinėja  Lietuvos TSR  aukščiausiojo teismo  pirmininko

teikimus dėl  to, kad  Lietuvos TSR  aukščiausiojo teismo plenumo

vadovaujamieji išaiškinimai nebeatitinka Lietuvos TSR įstatymų;

8)  renka   Lietuvos  TSR   aukščiausiojo   teismo   teisėjų

kvalifikacinę kolegiją.

32 straipsnis. Klausimų, nesusijusių su teisminių bylų     

nagrinėjimu, svarstymas plenume

1.  Klausimai,   nesusiję  su  teisminių  bylų  nagrinėjimu,

kuriuos sutinkamai  su šiuo  įstatymu plenumui  svarstyti pateikė

Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  pirmininkas,  Lietuvos  TSR

prokuroras ar  Lietuvos TSR teisingumo ministras, svarstomi pagal

jų arba jų įgaliotų asmenų pranešimus.

2. Svarstant  klausimus, kuriuos  plenumui pateikia Lietuvos

TSR aukščiausiojo  teismo pirmininkas  ar Lietuvos TSR teisingumo

ministras, Lietuvos TSR prokuroras pateikia išvada.

3.  Nutarimo,   kuriame   yra   vadovaujamųjų   išaiškinimų,

projektui parengti  plenumas gali  sudaryti redakcinę komisiją iš

plenumo narių.

33 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

plenumo darbo tvarka

1. Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  plenumas  šaukiamas

nerečiau kaip  du kartus  per metus.  Plenumo data  ir pateikiami

svarstyti  klausimai  pranešami  plenumo  nariams,  Lietuvos  TSR

prokurorui, Lietuvos  TSR teisingumo  ministrui  ne  vėliau  kaip

trisdešimt dienų iki posėdžio.

2. Plenumo  nutarimų projektai,  protestų  arba  išvadų  dėl

teisminių bylų  nuorašai siunčiami  plenumo nariams, Lietuvos TSR

prokurorui ir  Lietuvos TSR  teisingumo ministrui  ne vėliau kaip

dešimt dienų iki posėdžio.

3. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo plenumo  posėdis  yra

teisėtas, jeigu  jame dalyvauja  ne mažiau  kaip du trečdaliai jo

narių.  Lietuvos   TSR  aukščiausiojo  teismo  plenumo  nutarimai

priimami balsuojant atvirai. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už

jį balsavo dauguma plenumo narių.

4. Plenumo nutarimus pasirašo plenumo pirmininkas ir plenumo

sekretorius.

5. Lietuvios  TSR aukščiausiojo  teismo plenumo  sekretorius

organizuoja plenumo  posėdžius,  užtikrina,  kad  būtų  surašomas

plenumo posėdžio protokolas.

34 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo            

prezidiumas

1. Lietuvos  TSR Aukščiausioji  Taryba sudaro  Lietuvos  TSR

aukščiausiojo  teismo  prezidiumą  šios  sidėties:  Lietuvos  TSR

aukščiausiojo  teismo  pirmininkas,  pirmininko  pavaduotojai  ir

Lietuvos TSR  aukščiausiojo  teismo  teisėjai.  Prezidiumo  narių

skaičių nustato Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

2.  Lietuvos   TSR  prokuroro   dalyvavimas   Lietuvos   TSR

aukščiausiojo    teismo    prezidiumo    posėdžiuose,    kuriuose

nagrinėjamos teisminės  bylos, būtinas. Įstatymo nustatyta tvarka

posėdžiuose taip pat dalyvauja advokatai.

3. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo prezidiumo  posėdžiai

rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

4. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo prezidiumo  posėdžiai

yra teisėti, jeigu juose dalyvauja prezidiumo narių dauguma.

5. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo prezidiumo  nutarimai

priimami, jei  už juos  balsavo posėdyje  dalyvavusių  prezidiumo

narių dauguma. Nutarimus pasirašo prezidiumo pirmininkas.

35 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

prezidiumo įgaliojimai

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo prezidiumas:

1) savo  įgaliojimų ribose nagrinėja bylas priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

2) nagrinėja  teisminės  praktikos  apibendrinimo  medžiagą,

analizuoja teisminę statistiką;

3) nagrinėja  Lietuvos TSR  aukščiausiojo teismo kolegijų ir

tesimo aparato darbo organizavimo problemas.

36 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

kolegijos

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegiją ir

baudžiamųjų bylų  kolegiją tvirtina  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo

teismo plenumas iš Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjų.

37 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

kolegijų įgaliojimai

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegija ir

Baudžiamųjų bylų  kolegija savo įgaliojimų ribose bylas nagrinėja

kaip pirmosios  instancijos teismas,  kasacine, priežiūros tvarka

ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

38 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

pirmininkas

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas:

1) savo  įgaliojimų  ribose  ir  įstatymo  nustatyta  tvarka

paduoda  protestus   dėl  teisminėse  bylose  priimtų  sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

2)  įstatymo   nustatytais  atvejais   ir  laikydamasis   jų

nustatytos  tvarkos   turi  teisę  sustabdyti  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų vykdymą;

3) organizuoja  teisminės praktikos ir teisminės statistikos

analitinį darbą,  teikia  valstybiniams  organams,  visuomeninėms

organizacijoms teikimus,  kad būtų  pašalinti įstatymo pažeidimai

ir jų priežastys;

4) šaukia  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  plenumą  ir

pirmininkauja jo posėdžiams;

5) šaukia  Lietuvos TSR  aukščiausiojo teismo  prezidiumą ir

pateikia  jam   svarstyti  klausimus,   pirmininkauja  prezidiumo

posėdžiams, gali  pirmininkauti Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo

kolegijų teismo posėdžiams nagrinėjant bet kokią bylą;

6) pateikia  Lietuvos TSR  Aukščiausiajai Tarybai ataskaitas

apie Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo veiklą  ir teikimus  dėl

Lietuvos TSR įstatymų išaiškinimo;

7)  pateikia  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  plenumui

teikimus dėl  Lietuvos TSR  aukščiausiojo teismo plenumo nutarimų

pateikimo, jei jų nuostatos nebeatitinka įstatymo;

8) paskirsto  pareigas  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo

pirmininko pavaduotojams;

9) priima piliečius ir organizuoja teisme piliečių priėmimą,

pasiūlymų, pareiškimų ir skundų svarstymą.

39 straipsnis. Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo           

pirmininko pavaduotojai

1.   Lietuvos    TSR   aukščiausiojo    teismo    pirmininko

pavaduotojai:

1) gali  pirmininkauti  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo

kolegijų teisminiams posėdžiams;

2)  įstatymo   nustatytuose  ribose   ir   laikydamiesi   jo

nustatytos  tvarklos  paduoda  protestus  dėl  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų;

3)  įstatymo   nustatytais  atvejais   ir  laikydamiesi   jo

nustatytos  tvarkos   turi  teisę  sustabdyti  teisminėse  bylose

priimtų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymą;

4) pagal  pasiskirstymą pareigomis  vadovauja  Lietuvos  TSR

aukščiausiojo teismo kolegijų ir teismo aparato padalinių darbui;

5)  sudaro   teismo  sudėtis   byloms   nagrinėti   kolegijų

posėdžiuose;

6)  pateikia   Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo  plenumo

kolegijų veiklos ataskaitas;

7) organizuoja  atitinkamos kolegijos teisėjų kvalifikacijos

kėlimą.

2. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo  pirmininkui  nesant,

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininko pareigas jo pavedimu

eina Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo pirmininko pavaduotojas.

Eidamas pirmininko pareigas, jis turi visas pirmininko teises.

3.  Lietuvos   TSR   Aukščiausioji   Taryba   Lietuvos   TSR

aukščiausiojo  teismo   pirmininko  teikimu   iš   Lietuvos   TSR

aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojų tvirtina Lietuvos TSR

aukščiausiojo teismo kolegijų pirmininkus.

40 straipsnis. Procesiniai Lietuvos TSR aukščiausiojo      

teismo pirmininko ir jo pavaduotojų         

apribojimai

Lietuvos  TSR   aukščiausiojo  teismo   pirmininkas  ir   jo

pavaduotojai,   jeigu   jie   paduoda   protestą   Lietuvos   TSR

aukščiausiojo  teismo   kolegijai,  prezidiumui   arba   plenumui

konkrečiojoje byloje, negali balsuoti sprendžiant šią bylą.

III skyrius

TEISĖJŲ STATUSAS

Pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

41 straipsnis. Teisėjai ir teismo tarėjai

1. Teisėjai  ir teismo  tarėjai yra  Lietuvos TSR piliečiai,

įstatymo nustatyta  tvarka išrinkti  į Lietuvos TSR aukščiausiąjį

teismą, rajonų (miestų) teismus.

2. Teisėjai  ir teismo  tarėjai atsakingi  juos išrinkusiems

valstybės valdžios organams.

3. Teismo  tarėjai, vykdydami teisingumą, turi visas teisėjo

teises.

Antrasis skirsnis

PAGRINDINĖS TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ NEPRIKLAUSMUMO GARANTIJOS

42 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų                    

nepriklausomumas

1. Teisėjai  ir teismo  tarėjai yra  nepriklausomi ir klauso

tik įstatymo.

2.  Teisėjų   ir  teismo  tarėjų  nepriklausomumą  užtikrina

įstatymo  nystatyta   jų  išrinkimo   ir  atleidimo   tvarka,  jų

neliečiamumas,   griežtai    reglamentuota   teisingumo   vykdymo

procedūra,   teisėjų   pasitarimo   slaptumas   priimant   teismo

sprendimus  ir   draudimas   reikalauti   atskleisti   pasitarimo

paslaptį, atsakomybė  už teismo negerbimą ir kišimąsi į konkrečių

bylų nagrinėjimą,  reikiamų  organizacinių  ir  techninių  sąlygų

teismų  veiklai  sudarymas,  taip  pat  teisėjų  materialinis  ir

socialinis aprūpinimas.

3. Teisėjai  negali būti  jokios politinės  partijos  nariu,

visuomeninio politinio judėjimo dalyviu.

43 straipsnis. Atsakomybė už teismo negerbimą

Dalyvaujančių byloje  asmenų arba  esančių  teismo  posėdyje

piliečių  parodyta   nepagarba  teismui,   taip   pat   veiksmai,

liudijantys aiškų  teismo niekinimą,  nepaisant kas  juos padarė,

užtraukia atsakomybę sutinkamai su Lietuvos TSR įstatymais.

44 straipsnis. Draudimas kištis į teisminių bylų           

sprendimą

1. Valstybės  valdžios ir valdymo organų, politinių partijų,

visuomeninių organizacijų,  visuomeninių judėjimų,  pareigūnų  ir

kitų piliečių  kišimasis  į  teisėjų  ir  teismo  tarėjų  veiklą,

vykdant teisingumą, draudžiamas.

2. Bet  koks poveikis  teisėjams arba teismo tarėjams turint

tikslą  kliudyti   teisingai  išnagrinėti   konkrečią  bylą  arba

pasiekti,  kad   būtų  priimtas   neteisėtas  teismo  sprendimas,

užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

3.  Masinės   informacijos  priemonės   neturi  teisės  savo

pranešimuose iš  anksto skelbti žinių, darančių poveikį teisminio

nagrinėjimo rezultatams ar pažeidančių nekaltumo prezumpciją.

45 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų neliečiamumas

1. Teisėjui negali būti iškelta baudžiamoji byla, jis negali

būti suimtas  be Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, o tarp jos

sesijų -  be  Lietuvos  TSR  Aukščiausiosios  Tarybos  Prezidiumo

sutikimo. Teismo  tarėjams šios  garantijos galioja, kai jie eina

tarėjo pareigas teisme.

2. Neleidžiama  teisėjo sulaikyti, atvesdinti ar taikyti jam

administracines nuobaudas  teismine tvarka.  Teismo tarėjams šios

garantijos galioja, kai jie eina tarėjo pareigas teisme.

3. Baudžiamąją  bylą teisėjams  arba  teismo  tarėjams  gali

iškelti tik  Lietuvos TSR  prokuroras. Tuo  pat metu sprendžiamas

teisėjo įgaliojimų  sustabdymo klausimas.  Bylos tyrimo priežiūrą

vykdo Lietuvos TSR prokuroras.

4. Teisėjų  ir teismo  tarėjų baudžiamosios bylos teismingos

Lietuvos TSR aukščiausiajam teismui.

46 straipsnis. Teismo tarėjų darbo teisių garantijos

Administracijos iniciatyva  atleisti iš  darbo teismo tarėją

jo įgaliojimų  laikotarpių arba  drausminės nuobaudos  tvarka  ir

perkelti į  mažiau apmokamą  darbą  leidžiama  laikantis  bendros

atleidimo tvarkos,  tik sutikus  jį išrinkusiai Liaudies deputatų

tarybai.

Trečiasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ RINKIMAI

47 straipsnis. Reikalavimai, keliami kandidatams į         

teisėjus ir teismo tarėjus

1. Rajono  (miesto) teisėju gali būti išrinktas Lietuvos TSR

pilietis, kuriam  rinkimų dieną  yra ne  mažiau  kaip  25  metai,

turintis aukštąjį  juridinį išsilavinimą,  ne mažesnį  kaip dvejų

metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.

2. Rajono  (miesto) teismo  adminisracinio  proceso  teisėju

gali būti  išrinktas Lietuvos  TSR pilietis, kuriam rinkimų dieną

yra  ne   mažiau  kaip   23  metai,  turintis  aukštąjį  juridinį

išsilavinimą ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.

3. Lietuvos  TSR aukščiausiojo teismo teisėju, Aukščiausiojo

teismo pirmininko  pavaduotoju ar Aukščiausoijo teismo pirmininku

gali būti  išrinktas Lietuvos  TSR  pilietis,  turintis  aukštąjį

juridinį išsilavinimą  ir ne  mažesnį kaip penkerių metų teisėjo,

prokuroro arba advokato darbo stažą.

4. Teismo  tarėju gali būti išrinktas Lietuvos TSR pilietis,

kuriam rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 25 metai.

48 straipsnis. Kandidatų į teisėjus parinkimas

1.   Kandidatus    į   rajonų   (miestų)   teismų   tarėjus,

administracinio proceso  teisėjus parenka Lietuvos TSR teisingumo

ministerija, remdamasi  kolektyvų, kuriuose jie dirba, nuomone ir

teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvada.

2. Kandidatus  į Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjus,

laikantis  šio   įstatymo  reikalavimų,   parenka  Lietuvos   TSR

aukščiausiojo teismo  plenumas, remdamasis teisėjų kvalifikacinės

kolegijos išvada.

3.  Asmenys,   pirmą  kartą   rekomenduojami  kandidatais  į

teisėjus, atlieka  profesinį pasirengimą  Lietuvos TSR teisingumo

ministerijos ir  Lietuvos TSR  aukščiausiojo  teismo  nustatomais

atvejais ir tvarka.

4.   Kandidatus   į   rajonų   (miestų)   teismų   teisėjus,

administracinio  proceso  teisėjus  Lietuvos  TSR  Aukščiausiajai

Tarybai  pristato  kartu  Lietuvos  TSR  tesingumo  ministras  ir

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas.

5. Kandidatus  į Lietuvos  TSR aukščiausiojo teismo teisėjus

Lietuvos  TSR   Aukščiausiajai  Tarybai   pristato  Lietuvos  TSR

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

49 straipsnis. Kandidatų į teismo tarėjus iškėlimas

1.  Kandidatus   į   teismo   tarėjus   kelia   visuomeninės

organizacijos, darbo  kolektyvai,  gyvenamosios  vietos  piliečių

susirinkimai.

2.  Kandidatų   į  rajonų  (miestų)  teismų  tarėjus  kėlimą

organizuoja rajonų,  miestų Liaudies deputatų tarybų prezidiumai,

o kandidatų į Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo tarėjus - Lietuos

TSR  Aukščiausiosios   Tarybos  Prezidiumas   sutinkamai  su  šio

įstatymo reikalavimais.

3.  Kandidatus  į  rajonų  (miestų)  teismų  tarėjus  rajono

(miesto)  Liaudies   deputatų  tarybai   pristato  šios   tarybos

prezidiumas.

4. Kandidatus  į Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo tarėjus

Lietuvos  TSR   Aukščiausiajai  Tarybai   pristato  Lietuvos  TSR

Aukščiausiosios Tarybos Prezidumas.

50 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų rinkimo tvarka     

bei įgaliojimų laikas

1. Rajonų  (miestų) teismų teisėjus, administracinio proceso

teisėjus ir  Lietuvos TSR  aukščiausiojo  teismo  teisėjus  renka

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

2.   Rajonų (miestų)  teismų tarėjus renka Liaudies deputatų

tarybos, o  Lietuvos TSR  aukščiausiojo teismo tarėjus - Lietuvos

TSR Aukščiausioji Taryba.

3. Teismų  teisėjai renkami dešimčiai metų, o teismų tarėjai

- penkeriems metams.

4. Jeigu teisėjų ir teismo tarėjų įgaliojimų laikas baigiasi

tuo  metu,  kai  jie  nagrinėja  teisminę  bylą,  jų  įgaliojimai

išlieka, kol bus baigta nagrinėti ši byla.

5. Eiti  savo pareigų teismuose tarėjai šaukiami iš eilės ne

daugiau kaip  dviem savaitėms per metus, išskyrus atvejus, kai šį

laiką būtina  prailginti teisminės  bylos nagrinėjimui,  pradėtam

jiems dalyvaujant, užbaigti.

51 straipsnis. Teisėjo ir teismo tarėjo priesaika

1. Teisėjai ir teismo tarėjai duoda priesaiką.

2. Teisėjo  ir teismo tarėjo priesaikos tekstą, taip pat jos

davimo  tvarką   nustato  Lietuvos  TSR  Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumas.

Ketvirtasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

52 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų teisės

1. Teisėjai  ir teismo  tarėjai turi  valdingus įgaliojimus,

reikalingus  teisingumui   vykdyti.  Šiuos   įgaliojimus  nustato

Lietuvos TSR įstatymai.

2. Teisėjai, be to, turi teisę:

1)  reikalauti,  kad  pareigūnai  ir  piliečiai  vykdytų  jo

nurodymus, susijusius su įstatymo jam pavestų pareigų vykdymu;

2)    teikti     valstybiniams    organams,    visuomeninėms

organizacijoms ir pareigūnams teikimus dėl įstatymų pažeidimų, jų

priežasčių ir sąlygų pašalinimo;

3)  išreikalauti   žinias  iš  valstybinių  ir  visuomeninių

organų, mokslo įstaigų ir informacijos centrų.

3.  Valstybiniai   organai,  visuomeninės  organizacijos  ir

pareigūnai privalo  vykdyti teisėjų  reikalavimus  ir  nurodymus,

susijusius su  teismine veikla,  laiku atsakyti  į jų teikimus ir

paklausimus.

4. Teisėjas  gali pateikti  teisėjų konferencijai,  Lietuvos

TSR aukščiausiajam teismui svarstyti pasiūlymus dėl vadovaujamųjų

išaiškinimų įstatymų taikymo klausimais.

5. Teismo  tarėjas, turintis aukštąjį juridinį išsilavinimą,

gali  pavaduoti  rajono  (miesto)  teismo  teisėją  jam  laikinai

nesant, taip pat jį atšaukus arba atleidus prieš terminą.

53 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų pareigos

1.  Teisėjai   ir  teismo  tarėjai,  nagrinėdami  civilines,

baudžiamąsias ir  administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo

tiksliai  vykdyti   įstatymo  reikalavimus,  užtikrinti  piliečių

teisių ir  laisvių,  jų  garbės  ir  orumo,  visuomenės  interesų

gynybą,  aukštą  teisminės  veiklos  kultūrą,  būti  teisingi  ir

humaniški.

2.  Teisėjai   privalo  ugdyti   savo   profesines   žinias,

analizuoti ir apibendrinti teisminę praktiką.

3. Teisėjai  ir teismo tarėjai, eidami savo pareigas teisme,

taip pat  ir netarnybiniuose  santykiuose, turi  vengti  poelgių,

kurie galėtų  menkinti teisingumo  autoritetą, teisėjo orumą arba

kelti abejonę dėl jo objektyvumo.

4. Teismo  tarėjai privalo  gilinti teisės  žinias,  rengtis

kiekvienos bylos teisminiam nagrinėjimui.

5. Teisėjai  turi iš  anksto supažindinti  teismo tarėjus su

nagrinėtinomis bylomis, įstatymais ir jų taikymo praktika, teikti

kitą pagalbą, susijusią su tarėjo įgaliojimų vykdymu.

6. Teisėjai  ir  teismo  tarėjai  neturi  teisės  atskleisti

teisėjų  pasitarimo   paslapties  ir   žinių,   gautų   uždaruose

posėdžiuose.

7. Teismo  tarėjai privalo  laiku atvykti  į teismą  vykdyti

teisingumą. Teismo  tarėjo iškvietimas  į teismą  yra  privalomas

įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai.

Penktasis skirsnis

TEISĖJŲ KONFERENCIJOS, TEISĖJŲ KVALIFIKACINĖS KOLEGIJOS

54 straipsnis. Teisėjų konferencijos

1.  Lietuvos   TSR  teismų   teisėjai  kasmet   šaukiami   į

konferencijas.

2. Teisėjų  konferencijas  šaukia  Lietuvos  TSR  teisingumo

ministerija ir Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas.

3.  Teisėjų   konferencijos  svarsto  teisminėje  praktikoje

iškilusius įstatymo  taikymo klausimus,  kreipiasi į Lietuvos TSR

aukščiausiąjį teismą dėl vadovaujamųjų išaiškinimų davimo.

4. Teisėjų  konferencijų šaukimo  ir jų darbo tvarką nustato

Lietuvos   TSR    teisingumo   ministerija    ir   Lietuvos   TSR

aukščiausiasis teismas.

55 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos

1. Teisėjų  kvalifikacinės kolegijos sudaromos siekiant, kad

į  teisminį   darbą  būtų  iškelti  tinkami  kandidatai  ir  būtų

užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas.

2. Rajonų  (miestų) teismų  teisėjų  kvalifikacinę  kolegiją

renka teisėjų konferencija iš šių teismų teisėjų.

3. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo teisėjų kvalifikacinę

kolegiją renka  Lietuvos TSR  aukščiausiojo  teismo  plenumas  iš

Aukščiausiojo teismo teisėjų.

4.   Teisėjų   kvalifikacinės   kolegijos   narių   skaičius

nustatomas  ją   renkant.  Lietuvos   TSR  aukščiausiojo   teismo

pirmininkas ir jo pavaduotojai į teisėjų kvalifikacinės kolegijos

sudėtį neįeina.

5.  Teisėjų  kvalifikacinės  kolegijos  renkamos  penkeriems

metams.  Jos   atsiskaito  atitinkamai   teisėjų   konferencijai,

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo plenumui.

6. Teisėjų  kvalifikacinių kolegijų  rinkimų ir  jų  veiklos

tvarką nustato  Lietuvos TSR  Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumo

tvirtinami nuostatai.

56 straipsnis. Teisėjų kvalifikacinių kolegijų

įgaliojimai

1. Teisėjų kvalifikacinės kolegijos:

1) įvertina  kiekvieno  kandidato,  pirmą  kartą  keliamo  į

teisėjus, tinkamumą teisėjo darbui ir rengia kandidatų į teisėjus

kvalifikacinį egzaminą;

2) pateikia išvadą, ar asmuo tinka dirbti teisėjo darbą;

3) rengia teisėjų kvalifikacinį atestavimą;

4) pateikia išvadą dėl teisėjo atšaukimo;

5) nagrinėja teisėjų drausminės atsakomybės bylas.

2. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo teisėjų kvalifikacinė

kolegija nagrinėja  skundus dėl  rajonų (miestų)  teismų  teisėjų

kvalifikacinės   kolegijos   sprendimų   teisėjų   atšaukimo   ir

drausminės atsakomybės klausimais.

Šeštasis skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ ATŠAUKIMAS IR JŲ ATLEIDIMAS PRIEŠ

TERMINĄ. TEISĖJŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

57 straipsnis. Teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimas ir      

atleidimas prieš terminą

1. Teisėjas  ir  teismo  tarėjas  gali  būti  prieš  terminą

atšaukti  už   tyčinį  šiurkštų   įstatymo  pažeidimą,  jų  vardą

žeminantį  poelgį,   taip  pat   kai  jų   atžvilgiu   įsiteisėja

apkaltinamasis teismo nuosprendis.

2. Teisėjas  ir  teismo  tarėjas  prieš  terminą  gali  būti

atleistas iš pareigų:

1) dėl sveikatos būklės, kliudančios dirbti;

2) išrinkus  į kitas  pareigas arba  perkėlus jo  sutikimu į

kitą darbą;

3) savo noru.

3. Teisėjų  ir teismo  tarėjų atšaukimo  ir atleidimo  prieš

terminą  tvarką  nustato  šis  įstatymas  ir  kiti  Lietuvos  TSR

įstatymai.

4. Teisėjų atšaukimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į

teisėjų kvalifikacinės kolegijos išvadas.

58 straipsnis. Teisėjų atsakomybė

1. Teisėjas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn:

1)  už   tyčinį  šiurkštų   įstatymo  pažeidimą  nagrinėjant

teismines bylas;

2) už kitokį tarnybinį nusižengimą;

3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį.

2. Teismo  sprendimo panaikinimas  arba  pakeitimas  savaime

neužtraukia   teisėjo,   dalyvavusio   priimant   šį   sprendimą,

drausminės atsakomybės  jeigu jis  sąmoningai nepažeidė  įstatymo

arba nenusikalto nesąžiningumu, kuris sukėlė esminių pasekmių.

3. Teisėjų  patraukimo drausminėn atsakomybėn tvarką nustato

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Septintasis skirsnis

KITOKIE TEISĖJŲ IR TEISMO TARĖJŲ STATUSO KLAUSIMAI

59 straipsnis. Kvalifikacinis teisėjų atestavimas

Teisėjai Lietuvos  TSR  Aukščiausiosios  Tarybos  Prezidiumo

nustatoma tvarka  yra atestuojami ir pagal atestacijos rezultatus

jiems, atsižvelgus  į kvalifikaciją ir darbo patirtį, suteikiamos

kvalifikacinės klasės.

60 straipsnis. Teisėjų materialinis ir socialinis          

aprūpinimas

Teisėjų darbo  užmokiestį, tarnybinių atlyginimų priemokų už

kvalifikaciją skyrimo tvarką ir dydžius, atostogų trukmę, pensinį

ir kitokį  materialinį bei  socialinį aprūpinimą nustato Lietuvos

TSR įstatymai.

61 straipsnis. Teisėjų antraeilis darbas

Teisėjams  dirbti   antraeilį  darbą  neleidžiama,  išskyrus

pedagoginę ir mokslinio tyrimo veiklą.

62 straipsnis. Darbo užmokesčio, kitokių išmokų ir         

lengvatų palikimas teismo tarėjams už       

laiką, kai jie eina pareigas teisme

1. Teismo  tarėjams už  laiką, kai jie eina pareigas teisme,

nuolatinėje darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis.

2. Sprendžiant  kitokių išmokų ir lengvatų klausimą, laikas,

kurį teismo tarėjas ėjo pareigas teisme, prilyginamas pagrindinio

darbo atlikimo laikui.

3. Materialinio  skatinimo ir  išlaidų, susijusių  su teismo

tarėjų pareigų  ėjimu teisme,  atlyginimo tvarką  ir dydį nustato

Lietuvos TSR įstatymai.

63 straipsnis. Teismo valdžios simbolis. Teisėjo ir        

teismo tarėjo pažymėjimai

1. Teismo  valdžios  simbolis  Lietuvos  TSR  teismuose  yra

teisėjo mantija su Lietuvos TSR valstybinio herbo atvaizdu.

2. Lietuvos  TSR  teismų  teisėjams  ir  tarėjams  išduodami

pažymėjimai,    kurių    pavyzdžius    nustato    Lietuvos    TSR

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

IV skyrius

TEISMO VYKDYTOJAI

64 straipsnis. Teismo vykdytojų skyrimas

1. Teismo  vykdytojai yra  prie rajonų (miestų) teismų. Juos

skiria Lietuvos TSR teisingumo ministras.

2. Teismuose,  kuriuose yra  du ar daugiau teismo vykdytojų,

vienas jų skiriamas vyresniuoju teismo vykdytoju.

3. Teismuose, kuriuose yra vienas teismo vykdytojas, jis yra

šio teismo vyresnysis teismo vykdytojas.

65 straipsnis. Teismo vykdytojų įgaliojimai

Teismo vykdytojai vykdo:

1) sprendimus, nutartis ir nutarimus cilivinėse bylose;

2) nuosprendžių,  nutarčių ir  nutarimų  dalis,  numatančias

turtines išieškas baudžiamosiose bylose;

3)  kitus   sprendimus  ir   nutarimus  įstatymo  numatytais

atvejais.

66 straipsnis. Teismo vykdytojų reikalavimų                

privalomumas

Teismo  vykdytojų   reikalavimai   dėl   teismų   sprendimų,

nuosprendžių, nutarčių  ir nutarimų,  kitų vykdytinų sprendimų ir

nutarimų vykdymo  yra  privalomi  visoms  įmonėms,  įstaigoms  ir

organiacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

V skyrius

KITOKIE LIETUVOS TSR TEISMŲ ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI

67 straipsnis. Lietuvos TSR teismų aparatų struktūra ir    

etatų skaičius

1. Užtikrinti  teismų darbą  vykdant  teisingumą,  teisminei

praktikai apibendrinti ir kitokiai veiklai Lietuvos TSR teismuose

yra teismų aparatas.

2. Rajono (miesto) teismo aparato struktūrą ir etatų skaičių

nustato Lietuvos  TSR teisingumo    ministras  patvirtintų  etatų

skaičiaus ir metinio darbo apmokėjimo fondo ribose.

3. Teisminei praktikai analizuoti ir apibendrinti, teisminei

statistikai   analizuoti,   įstatymams   sisteminti   ir   kitoms

funkcijoms, susijusioms  su  Lietuvos  TSR  aukščiausiojo  teismo

veikla,  vykdyti   Lietuvos  TSR   aukščiausiojo  teismo  aparate

sudaromi skyriai ir kiti padaliniai.

4. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo aparato struktūrą, jo

etatų skaičių  ir metinį darbo apmokėjimo fondą tvirtina Lietuvos

TSR   Aukščiausiosios    Tarybos   Prezidiumas    Lietuvos    TSR

aukščiausiojo teismo pirmininko teikimu.

5. Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo etatų  sąrašą ir kitų

padalinių nuostatus  tvirtina Lietuvos  TSR aukščiausiojo  teismo

pirmininkas.

68 straipsnis. Lietuvos TSR teismų antspaudas

Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas, rajonų (miestų) teismai

turi antspaudą su Lietuvos TSR valstybinio herbo atvaizdu ir savo

pavadinimu.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas

A.BRAZAUSKAS

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius

L.SABUTIS

Vilnius, 1990 m. vasario 13 d.

Nr. XI-3684