Administracinė byla Nr. A-2637-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00394-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. M., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
vertėjai O. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. M..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. M. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad Užsienietis buvo sulaikytas 2024 m. rugsėjo 30 d. Buvo nustatyta, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Užsienietis Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu įpareigotas iki 2024 m. rugsėjo 29 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet šio sprendimo neįvykdė. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu bei jo atžvilgiu priimtas sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
3. Centro vertinimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 5 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis turi galiojanti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, jam skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
4. Užsienietis paaiškino, kad jis nori būti kuo greičiau išsiustas į kilmės šalį, kur gyvena jo šeima, arba jam būtų leista pasilikti Lietuvoje ir čia dirbti. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos neišvyko, nes buvo suklaidintas advokato, kuris nurodė, kad yra pateiktas prašymas teismui ir todėl jam išvykti nereikia, iki sulaikymo nuomos pagrindais gyveno bute Vilniuje, turi lėšų pragyvenimui.
5. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad, Užsienietis turi lėšų pragyvenimui, gali save išlaikyti, todėl iki jo išsiuntimo galėtų ir toliau gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Užsieniečio atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį nuotolinių būdu informuoti apie savo buvimo vietą.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 2 d. sprendimu tenkino teikimą iš dalies – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą nustatė iki 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau kol jis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. S. M. 2023 m. balandžio 11 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025 m. balandžio 11 d. Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 24S181118 leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2024 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 24S199409 dėl grąžinimo, kuriuo Užsienietis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 29 d. Užsienietis minėto sprendimo neįvykdė ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis 2024 m. rugsėjo 29 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu buvo sulaikytas 48 val.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Užsienietis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu, konstatavo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas, teismui nėra pateikta duomenų, jog Lietuvoje turi socialinių ryšių, todėl yra pagrindas jį sulaikyti (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, kad, būdamas Lietuvoje, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus, teismas sprendė, kad Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 115 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad nors Užsienietis nustatytu laiku ir neišvyko iš Lietuvos Respublikos, bet paaiškino neišvykimo priežastis, nesislapstė, paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje jis nuomos pagrindais gyveno bute Vilniuje, turi lėšų pragyvenimui, šios aplinkybės nėra paneigtos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju Užsieniečiui iki sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymo galėtų būti taikoma su judėjimo laisvės ribojimu nesusijusi alternatyvi sulaikymui priemonė.
III.
10. Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimą tenkinti ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau kol priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.
11. Centras apeliaciniame skunde nurodo, kad:
11.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Užsienietis nebuvo pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų. Užsieniečio asmens byloje, kuri buvo pateikta teismui, yra Migracijos departamento prie 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, kuriame konstatuotina, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir tuo pagrindu buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, todėl darytina išvada, kad Užsienietis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, reguliuojančių leidimo laikinai gyventi išdavimo tvarką. Be to, Užsienietis nevykdė Migracijos departamento sprendimo išvykti iš Lietuvos. Migracijos departamento prie 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nustatyta, jog Užsienietis nuo 2023 m. balandžio 21 d. vykdė individualią veiklą, t. y. pagal licenciją vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal sakymą veiklą. Patikrinus administracinių nusižengimų registrą, nustatyta, jog yra užregistruota 20 administracinių nusižengimų, kuriuos S. M. įvykdė laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d., už kuriuos asmeniui buvo skiriamos piniginės baudos, ir didelė dalis paskirtų baudų nėra sumokėta (nesumokėtų baudų suma – 290 Eur). Taigi, darytina išvada, jog S. M., 20 kartų atlikdamas administracinius nusižengimus, sąmoningai nesilaiko Kelių eismo taisyklių, o jas pažeidęs sąmoningai nesumoka paskirtų baudų.
11.2. Teismas padarė išvadą dėl Užsieniečio gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje tik remdamasis Užsieniečio žodiniais paaiškinimais ir nepagrįstai nereikalavo pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
11.3. Teismas nenustatė, ar Užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi ir neišreikalavo iš jo įrodymų, patvirtinančių šį faktą, arba bent konkretaus turimų lėšų įvardijimo, tam kad galima būtų spręsti dėl taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės.
11.4. Teismas turi pareigą atsižvelgti ir į visos visuomenės gerovę. Šiuo atveju, nustačius, jog S. M. nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, teismas turėjo užkirsti kelią tokiam užsieniečiui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos.
12. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
13. Užsieniečio vertinimu, jis nėra tas asmuo, kuris keltų grėsmę Lietuvos Respublikai ar visuomenės saugumui. Tai, kad Užsienietis yra padaręs administracinius nusižengimus nėra pagrindas taikyti Centro prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, o teismo pritaikytos priemonės pakanka pasiekti Įstatyme numatytą tikslą – Užsieniečio išsiuntimą į kilmės valstybę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino Centro teikimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, nustatydamas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau, nei Užsienietis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Centro prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojanti Užsieniečio judėjimo laisvę, nėra proporcinga jos taikymo tikslams, todėl taikė su judėjimo ribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.
16. Centras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, patvirtinančias, kad Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, t. y. nesilaikė leidimų išdavimą laikinai gyventi nustatančių Įstatymo nuostatų, todėl buvo panaikintas Užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi, nesilaiko Kelių eismo taisyklių, nevykdo Migracijos departamento įpareigojimo išvykti iš Lietuvos. Centro vertinimu, teismas nepagrįstai nepareikalavo iš Užsieniečio pateikti įrodymus, patvirtinančius turimą gyvenamąją vietą ir lėšas pragyvenimui Lietuvoje. Centras teigia, kad teismas nepagrįstai suteikė prioritetą vieno asmens interesams ir neatsižvelgė į visos visuomenės gerovę.
17. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu buvo panaikintas Užsieniečio leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos Užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir konstatavus, kad Užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 2) VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Užsienietį nuspręsta grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) iki 2024 m. rugsėjo 29 d.; 3) VSAT 2024 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėnesius nuo išsiuntimo ir įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos (sprendimas neįsiteisėjęs, ginčas nagrinėjamas Regionų administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI2-17731-386/2024).
18. Nagrinėjamu atveju prašymą taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Centras grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, kadangi per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (Įstatymo 113 str. 5 d. 5 p.).
19. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas – kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.
20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
22. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).
23. Teisėjų kolegija vertina, kad Centro apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime įgyvendintą proporcingumo principo, kuris pabrėžiamas šiame sprendime nurodytoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, taikymą tokioje situacijoje, kai Užsienietis nesislapstė ir nesiekia slapstytis, byloje nėra įrodymų apie konkretų ir realų Užsieniečio išsiuntimo proceso vykdymą. Byloje nėra Centro pateiktų duomenų, kad Užsienietis nevykdytų jam pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – nesilaikytų įpareigojimo elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Centro pabrėžiama aplinkybė, kad Užsienietis buvo baustas už padarytus administracinius nusižengimus Lietuvoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti proporcingumo principą visiškai kitaip, nei jį taikė pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog Užsienietis neįvykdė Migracijos departamento sprendimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos, nesant kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, savaime taip pat nėra pakankama taikyti jam pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, apribojant judėjimo laisvę.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie nepagrindžia, kad Užsienietis savo elgesiu parodė ketinimus išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitaip neteisėtai sutrukdyti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms įgyvendinti jo išsiuntimą iš Lietuvos, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, nustatydamas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2025 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau, nei Užsienietis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos. Ši priemonė nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, kvalifikuotina kaip proporcinga jos taikymo tikslui, t. y. užtikrinti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinimui Centro apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl Centro apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis