PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro

2023 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-948

INŽINERIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės (E) studijų programų specialieji reikalavimai. Inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės (toliau – inžinerijos mokslų kryptys) studijas Aprašas reglamentuoja tiek, kiek jų nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

2. Rengiant Aprašą atsižvelgta į Europos inžinerinių studijų programų akreditavimo standarto (EUR-ACE® Framework Standards and Guidelines (http://www.enaee.eu/)) rekomendacijas.

3. Aprašas taikomas trumposios pakopos studijų (toliau – trumposios studijos), koleginių bei universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų programoms ir aeronautikos inžinerijos krypties studijų programoms, kurios gali būti vykdomos kaip vientisosios studijos. Visų krypčių studijų programos gali būti įgyvendinamos nuolatine arba ištęstine studijų forma.

4. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 studijų kreditų.

5. Baigusieji trumpąsias studijas įgyja kvalifikaciją, atitinkančią penktąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamą aukštosios mokyklos išduodamu studijų pažymėjimu, suteikiančiu teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pagal koleginių arba universitetinių pirmosios pakopos studijų programas.

6. Baigusieji pirmosios / antrosios studijų pakopos studijas įgyja inžinerijos mokslų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinį laipsnį, atitinkantį šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją arba antrąją studijų pakopą, patvirtinamą aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.

7. Inžinerijos mokslų studijų krypčių studijos galimos pagal dviejų krypčių, tarpkryptines ar jungtines pirmosios pakopos studijų programas bei tarpkryptines ir jungtines antrosios pakopos studijų programas, jei numatyti studijų rezultatai tenkina Aprašo nuostatas ir suteikia naujų žinių ir karjeros galimybių.

8. Stojantiesiems į kolegines ir universitetines pirmosios pakopos studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.

9. Profesinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintys asmenys, stojantys į antrosios pakopos universitetinių studijų programas, turi baigti universitetines papildomąsias studijas, kurių turinį ir apimtį nustato priimančioji aukštoji mokykla.

10. Pagrindinis inžinerijos mokslų krypčių studijų programų tikslas yra suteikti studentams žinių ir kuo aukštesniu lygiu išugdyti gebėjimus pagal pasirinktos studijų krypties studijų rezultatus bei parengti juos tolesnei akademinei ir profesinei karjerai.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS SAMPRATA IR APRĖPTIS

11. Inžinerija yra kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti gamtinių išteklių ir gamtos reiškinių naudojimo žmonių poreikiams tenkinti įrankius, priemones ir sistemas. Inžinerinė veikla – tai pažinimu, sukauptu moksliniuose tyrimuose ir iš praktinės patirties, pagrįsti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas arba tobulinti jau sukurtas medžiagas, technologijas, gaminius, įrenginius, procesus, paslaugas, projektuoti jų diegimą, planuoti ir organizuoti gamybą naudojant informacines technologijas.

12. Inžinerijos mokslai turi tiesioginių sąsajų su technologijos mokslais, informacinėmis technologijomis, įgalinančiomis skaitmenine forma rengti inžinerinę, technologinę ir techninę informaciją bei dokumentaciją, valdyti procesus ir duomenų srautus, taip pat yra susiję su matematika, fizika ir chemija, su aplinkosauga ir verslo vadyba.

13. Inžinerijos mokslų krypčių studijų programų absolventams suteikiamos žinios, gebėjimai ir kompetencijos turi būti pripažinti ir aiškūs. Jie turi derėti su darbo rinkos poreikiais. Skiriamos šios pagrindinės tipinės inžinerijos profesinės sritys:

13.1. inžinierius technologas (VIII kvalifikacijos lygmens specialistai). Šios grupės profesijų veiklos sritys apima: vadovavimą atskiriems juridiniams vienetams bei naujų juridinių vienetų steigimą; materialinių ir kitų išteklių planavimą ir valdymą; probleminių sektoriaus sričių identifikavimą ir galimų sprendimų formulavimą; dalyvavimą darbo grupėse valstybiniu lygmeniu, atstovaujant inžinerijos srities pramonės įmonių interesams; rekomendacijų teikimą inžinerijos pramonės politikos formuotojams ir teisės aktų rengėjams, reguliuojantiems šios srities pramonės paslaugų teikimą;

13.2. inžinierius technologas (VII kvalifikacijos lygmens specialistai). Šios grupės profesijų veiklos sritys apima: produktų gamybos ir žmogiškųjų išteklių organizavimą, valdymą ir kontrolę (planuoti pramonės produktų gamybos išteklius; valdyti technologinį gamybos procesą; mokyti darbuotojus); produktų gamybos proceso optimizavimą ir tobulinimą (tvarkyti ir kontroliuoti gaminių gamybos apskaitą; analizuoti ir optimizuoti gamybos procesą; diegti gamyboje novatoriškus technologinius ir metodinius sprendimus);

13.3. inžinierius technologas (VI kvalifikacijos lygmens specialistai). Šios grupės profesijų veiklos sritys apima: pagal įmonės veiklos profilį medžiagų poreikio nustatymą, užsakymo tiekimo skyriui formavimą; kokybės standartų išmanymą; medžiagų saugos duomenų lapų analizę, apskaitos žurnalo pildymą, kokybės sertifikatų tikrinimą; sandėliavimo taisyklių parengimą ir vykdymą; inventorizacijos gamybos padaliniuose reikalavimų įgyvendinimą; gamybos techninės įrangos veikimo principų, sritys apima: išteklių planavimą, valdymą ir kontrolę, remiantis apskaitos, logistikos ir technine dokumentacija; gamybos įrangos techninių galimybių ir gamybinių pajėgumų vertinimą ir planavimą; gamybos proceso projektavimą ir valdymą; technologinio gamybos proceso inžinerinių uždavinių sprendimą; gamybos planų sudarymo programų išmanymą ir taikymą; techninių dokumentacijų rengimo ir pildymo reikalavimų išmanymą ir taikymą; netiesioginių kokybės kaštų įtakos įmonės rezultatams vertinimą ir jų mažinimo priemonių inicijavimą; techninių reikalavimų ir dokumentacijos analizę; pasiūlymų teikimą gamybos rodikliams gerinti, gamybos automatizavimo ir robotizavimo procesams tobulinti; gamybos planų sudarymą ir savalaikio jų vykdymo reikalavimų įgyvendinimą; gamybos strategijos ruošimą ir įgyvendinimą; gamybai reikalingų įrankių ir įrenginių, medžiagų sąnaudų, darbuotojų skaičiaus, gamybos efektyvumo ir kitų gamybos efektyvumą lemiančių veiksnių numatymą; gamyboje kylančių problemų analizę ir sprendimo būdus;

13.4. technikas, meistras (V kvalifikacijos lygmens specialistai). Šios grupės profesijų veiklos sritys apima: pagal įmonės veiklos profilį gamybos procesų išmanymą, gamybos procesų techninių uždavinių gamyboje sprendimo būdų ir priemonių parinkimą, technologinio proceso problemų šalinimą, gamybinės įrangos instaliavimą, vadovavimą žemesnės kvalifikacijos darbuotojams bei jų mokymą, gamybos užduočių planavimą ir skirstymą, gamybos proceso priežiūrą, gamybos kokybės tikrinimą, gamybos rezultatų įvertinimą, gamybinės dokumentacijos pildymą, pasiūlymų teikimą gamybos procesams tobulinti.

14. Atskirų inžinerijos mokslų studijų krypčių samprata ir aprėptis:

14.1. saugos inžinerija (E01) yra skirta analizuoti, vertinti ir valdyti su ekstremaliomis situacijomis susijusius procesus, identifikuoti grėsmes ir pavojus (stichinius, technogeninius, kriminalinius) ir kurti kompleksines prevencines sistemas, vertinti procesų panaudojimo riziką ir ją valdyti, užtikrinti ir kontroliuoti saugą pasyviomis ir aktyviomis saugos priemonėmis, parinkti ir tinkamai naudoti saugos užtikrinimo įrangą ir techniką, spręsti esminius saugos klausimus, turinčius didžiausią reikšmę žmonių ir turto apsaugai, prognozuoti ir vertinti žmogiškojo veiksnio įtaką saugos valdymui;

14.2. bioinžinerija (E02) – tai tarpkryptinė mokslinė ir praktinė inžinerijos sritis, formuojanti svarbiausių šiuolaikinių problemų supratimą inžinerijos, biologijos ir medicinos mokslų sandūroje, siekiant parengti specialistus, kurie įgytų žinių ir gebėjimų gerinti sveikatos paslaugų kokybę taikant inžinerinių mokslų metodus, inovatyvias technologijas ir vykdant tarpdalykinius tyrimus. Bioinžinerija siekiama tirti ir kurti biomedicininės inžinerijos, elektronikos ir mechatronikos bei biomechanikos technologijas ir inžinerinių principų bei metodų taikymą medicinos ir biologijos problemoms spręsti, kurti įrankius, priemones ir sistemas žmogaus ir visuomenės poreikiams tenkinti efektyviai naudojant gamtinius išteklius, vertinant ir valdant medžiagų ir reiškinių keliamą riziką;

14.3. aplinkos inžinerija (E03) – tai tarpkryptinė mokslinė ir praktinė inžinerijos sritis, kuria siekiama sukurti įrankius, priemones ir sistemas žmogaus ir visuomenės poreikiams tenkinti, efektyviai naudojant gamtinius išteklius, vertinant ir valdant medžiagų ir reiškinių keliamą riziką. Joje technologijų ir inžinerijos mokslo principai taikomi kuriant, planuojant, projektuojant technologinius įrenginius, priemones ir sistemas, skirtas gerinti gyvenimo kokybę, vertinant jas technologiniu, techniniu, saugos, aplinkosauginiu, ekonominiu, vadybiniu ar kitais aspektais. Aplinkos inžinerijos studijų krypties studijų metu asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą;

14.4. matavimų inžinerija (E04) – tai tarpkryptinė kryptinga mokslo ir matavimų veiklos sritis, apimanti visų inžinerijos srityse vykstančių procesų galimus matavimų principus, gautų rezultatų analizę bei interpretavimą, pakeičiamumą bei standartizaciją, tarp jų ir visos žemės ar jos dalies formos ir dydžio matavimus ir tikslinimą, gravitacinio lauko matavimus, žemės paviršiaus gamtinių, fizinių (reljefo, hidrografijos, augmenijos), antropogeninių ir kitų objektų erdvinius matavimus, minėtų objektų koordinačių nustatymą ir panaudojant geografines informacines sistemas vaizdavimu žemėlapiuose. Inžinerijos mokslo principai taikomi planuojant (teritorijų planavimas), projektuojant (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, projektavimo darbai statybvietėse, pramonės objektuose), nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kontroliuojant statybos procesus (pastatų, statinių ir inžinerinių tinklų objektų matavimai), vykdant įvairius sandorius – valdant objektus (perkant, parduodant, nuomojant), įrenginius, procesus, paslaugas ir kt.;

14.5. statybos inžinerijos (E05) samprata ir aprėptis:

14.5.1. statybos inžinerija – tai kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti bei efektyviai ir saugiai naudoti įrangą, priemones ir sistemas, naudojančias gamtinius išteklius ir gamtos reiškinius, žmonių būsto, darbo ir poilsio užstatytos aplinkos poreikiams tenkinti. Ši inžinerinė veikla – tai sistemingi mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiami darbai, kurių tikslas – kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas statybos medžiagas, statinių konstrukcijas, statybos technologijas, projektuoti, planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti statybą bei su ja susijusius veiklos procesus. Statybos inžinerija apima gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, specialiuosius ir hidrotechninius statinius, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus. Studijų kryptis aprėpia geotechninę inžineriją, geodeziją ir geoinformatiką, transporto statinių inžineriją; statinių konstrukcijų inžineriją, statybinių medžiagų inžineriją, hidrotechninę ir vandens inžineriją, statinių inžinerines sistemas, urbanistinę inžineriją;

14.5.2. asmenys, baigę studijas ir įgiję statybos inžinieriaus kvalifikaciją, siekdami Lietuvos Respublikoje eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, turi gauti kvalifikacijos atestatus. Atestavimą ir teisės eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimą atliekančios institucijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“, bei gali nustatyti reikalavimus statybos inžinieriams atestuoti. Atestuojant statybos inžinierius turi būti vadovaujamasi studijų programų rezultatais, o atestavimo pokyčius valstybinės institucijos turi derinti su visomis statybos inžinerijos studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis;

14.6. mechanikos inžinerija (E06) – tai mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas mechanines sistemas ar mechanines posistemes integraliose inžinerinėse sistemose, įvesti jas į eksploataciją bei techninėmis priemonėmis palaikyti jų veiksmingumą, vertinti jas technologiniu, techniniu, saugos, aplinkosauginiu, ekonominiu, vadybiniu ar kitais aspektais. Per mechanikos inžinerijos studijų krypties studijas asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą;

14.7. jūrų inžinerija (E07) – tai kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti, eksploatuoti, tobulinti ir prižiūrėti savaeiges ir nesavaeiges vandens transporto priemones, jų propulsines ir borto sistemas, inžinerinius statinius bei įrenginius ir priemones, skirtas žmonių poreikiams tenkinti tvariai naudojant jūros ir jūros aplinkos išteklius. Jūrų inžinerijos studijų kryptis apima laivo inžinerijos, laivų jėgainių inžinerijos, atviros jūros inžinerijos ir jūrų uostų inžinerijos veiklos sritis;

14.8. elektros inžinerija (E08) – tai kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti, tirti ir efektyviai bei saugiai naudoti elektros įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos gamybai, tiekimui ir vartojimui bei ekonomiškai ir ekologiškai darniai veiklai. Elektros inžinerija apima įvairios paskirties elektros bei elektros energijos įrenginius ir sistemas, automatiką, robotiką, valdymo bei ryšių įtaisus ir sistemas;

14.9. elektronikos inžinerija (E09) – tai kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti, efektyviai bei saugiai naudoti elektronikos įtaisus ir sistemas, skirtas žmonių saugiai, efektyviai, komfortiškai, ekonomiškai ir ekologiškai darniai veiklai. Elektronikos inžinerija apima įvairios paskirties elektronikos įtaisus ir mechatroninės / elektroninės sistemas, telekomunikacijas, valdymo bei automatikos įrangą ir sistemas, mikrobangų įtaisus, optoelektroninę ir kompiuterių techniką, analoginės ir skaitmeninės elektronikos projektavimo bei įtaisų gamybos ir programavimo procesus;

14.10. gamybos inžinerija (E10) – tai mokslinė ir praktinė inžinieriaus veikla, kurios tikslas – užtikrinti, kad teisingai techniškai veiktų visa įranga, ir kurti naujus gamybos būdus bei priemones, naudojant žinomas ir kuriant naujas arba iš esmės tobulinant jau sukurtas medžiagas, technologijas, įrenginius, procesus, gaminius, paslaugas, taip pat rengti jų įdiegimą, planuoti ir organizuoti gamybos procesus. Gamybos inžinerijos studijų metu asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą gamybos krypties inžinieriaus profesinės veiklos pagrindą;

14.11. chemijos inžinerija (E11) – tai kryptinga veikla, kuria siekiama kurti, vystyti, tobulinti ir pritaikyti procesus ir produktus žmonių poreikiams tenkinti. Ši veikla apima gamybinių procesų projektavimą, valdymą, kontrolę, tyrimus, ekonominį vertinimą bei vadybą. Šios studijų krypties studijų metu asmuo turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris kartu su praktine patirtimi sudaro pakankamą profesinės inžinieriaus veiklos pagrindą;

14.12. transporto inžinerija (E12) – tai tarpkryptinė mokslinė ir praktinė inžinerijos sritis, apimanti kryptingą veiklą, kuria siekiama sukurti ar patobulinti transporto objektus ir efektyviai, saugiai, ekologiškai juos eksploatuoti, žmonių susisiekimo ir prekių gabenimo poreikiams tenkinti, tvariai naudojant gamtos išteklius. Transporto inžinerijos tyrimo objektai apima kelių transportą, geležinkelių transportą, transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros mašinas, mobilius technologinius įrenginius, vamzdynų transportą, karo inžinerijos techniką;

14.13. energijos inžinerija (E13) – tai kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti gamtinių išteklių ir gamtos reiškinių naudojimo įrankius, priemones ir sistemas žmonių energijos poreikiams tenkinti, užtikrinti jų komfortą, didinti energinį efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Ši inžinerinė veikla – tai pažinimu, sukauptu moksliniuose tyrimuose ir iš praktinės patirties, pagrįsti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas arba tobulinti jau sukurtas medžiagas, technologijas, gaminius, įrenginius, procesus, paslaugas, projektuoti jų diegimą, planuoti ir organizuoti gamybą naudojant informacines technologijas. Šie darbai apima atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos gamybos, konversijos, tiekimo, vartojimo pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose modeliavimą ir analizę, patalpų mikroklimato inžinerinių problemų sprendimą, energetinių įrenginių ir sistemų projektavimą ir valdymą, siekiant aukšto energinio efektyvumo, ekologiškumo, rentabilumo, kokybės ir patikimumo;

14.14. aeronautikos inžinerija (E14) – tai kryptinga veikla, kuria siekiama sukurti gamtinių išteklių ir gamtos reiškinių naudojimo žmonių poreikiams tenkinti įrankius, priemones ir sistemas. Aeronautikos inžinerija apima oro transporto sistemos komponentus – orlaivius, skrydžių valdymo įrangą ir sistemas, techninę priežiūrą, sistemos komponentų tarpusavio sąveiką.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

15. Šiame skyriuje pateikti pamatiniai inžinerijos mokslų studijų rezultatai taikytini inžinerijos mokslų krypčių grupei priskiriamų krypčių studijoms, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija.

16. Asmuo, baigęs trumpąsias studijas, turi įgyti šių žinių ir gebėjimų:

16.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

16.1.1. turėti bendruosius matematikos, fizinių ir / arba technologijų mokslų žinių pagrindus, leidžiančius suprasti ir apibūdinti pasirinktoje inžinerijos mokslų studijų kryptyje vykstančius procesus;

16.1.2. išmanyti esmines pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

16.1.3. įgyti pamatinių ir naujausių pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties žinių, kurios būtų pritaikomos praktiškai;

16.1.4. būti susipažinęs su skaitmeninės gamybos principais, debesų gamybos procesais, daiktų internetu, verslo valdymo sistemomis bei papildyta realybe;

16.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

16.2.1. gebėti suprasti ir interpretuoti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties rezultatus;

16.2.2. gebėti spręsti inžinerinius uždavinius parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

16.2.3. suprasti projektavimo metodikas, gebėti taikyti specializuotą programinę įrangą procesams ir duomenims valdyti, įgyvendindamas pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties procesus ir produktų gamybą pagal nustatytus techninius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus;

16.3. gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla. Asmuo turi:

16.3.1. gebėti rasti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties studijoms reikalingą informaciją, ją susisteminti ir interpretuoti;

16.3.2. žinoti darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, turėti darbo su įranga, naudojama pasirinktos inžinerijos mokslų studijų kryptyje, įgūdžių; gebėti bendradarbiauti su kitų profesinių veiklų specialistais;

16.4. asmeniniai (sprendimų priėmimo, mokymosi visą gyvenimą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo) gebėjimai. Asmuo turi:

16.4.1. mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų;

16.4.2. suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

16.4.3. inžinerinės veiklos lygmeniu būti susipažinęs su pagrindiniais projektų vykdymo ir valdymo aspektais;

16.4.4. suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

17. Asmuo, baigęs kolegines studijas, turi įgyti šių žinių ir gebėjimų:

17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

17.1.1. turėti bendruosius matematikos, fizinių ir / arba technologijų mokslų žinių pagrindus, leidžiančius suprasti ir apibūdinti pasirinktoje inžinerijos mokslų studijų kryptyje vykstančius procesus;

17.1.2. išmanyti esmines pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties sąvokas ir suprasti jų turinį;

17.1.3. įgyti pamatinių ir naujausių pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties žinių, kurios būtų pritaikomos praktiškai;

17.1.4. būti susipažinęs su skaitmeninės gamybos principais, debesų gamybos procesais, daiktų internetu, verslo valdymo sistemomis bei papildyta realybe;

17.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

17.2.1. gebėti analizuoti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties procesus ir produktus, suprasti ir interpretuoti gautus rezultatus;

17.2.2. gebėti spręsti inžinerinius uždavinius parinkdamas tinkamus metodus, eksperimentinę bei gamybinę įrangą;

17.2.3. suprasti projektavimo metodikas, gebėti taikyti specializuotą programinę įrangą procesams analizuoti ir duomenims valdyti, projektuodamas pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties procesus ir produktus pagal nustatytus techninius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus;

17.3. gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla. Asmuo turi:

17.3.1. gebėti rasti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties studijoms reikalingą informaciją, ją susisteminti ir interpretuoti;

17.3.2. gebėti atlikti inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus eksperimentus, analizuoti gautus rezultatus ir pateikti išvadas;

17.3.3. turėti darbo su įranga, naudojama pasirinktos inžinerijos mokslų studijų kryptyje, įgūdžių;

17.3.4. gebėti praktiškai spręsti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties problemas;

17.3.5. gebėti dalyvauti darbo grupėse, įgyvendinant pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties projektus, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto, pramonės skaitmeninimo principus, etines, aplinkos apsaugos, komercines, veiklos organizavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos aplinkybes bei tvarumo koncepcijos plėtojimą;

17.3.6. gebėti bendradarbiauti su kitų profesinių veiklų specialistais;

17.4. asmeniniai (sprendimų priėmimo, mokymosi visą gyvenimą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo) gebėjimai. Asmuo turi:

17.4.1. gebėti spręsti inžinerinius uždavinius pavieniui ir komandoje;

17.4.2. mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų;

17.4.3. suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinės veiklos rezultatus;

17.4.4. inžinerinės veiklos lygmeniu išmanyti pagrindinius projektų vykdymo ir valdymo aspektus;

17.4.5. suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

18. Asmuo, baigęs matavimų inžinerijos studijų krypties kolegines studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

18.1.1. turėti pagrindinių matavimų inžinerijos žinių apie geodezinių, kadastrinių matavimų būdus ir priemones, kartografijos pagrindus (žemėlapių, planų sudarymą), nekilnojamojo turto formavimo pagrindus ir taikyti geografines informacines sistemas duomenims apdoroti. Šių žinių reikės dirbant praktiškai žemės sklypų, statybų, pramonės industrijos objektuose;

18.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

18.2.1. gebėti taikyti analitinius ir tipinius modeliavimo metodus, spręsdamas matavimų inžinerijos studijų krypties kokybinius ir kiekybinius inžinerinius uždavinius;

18.2.2. gebėti taikyti matavimų inžinerijos studijų krypties darbų procesus, naudoti šiuolaikines matavimų priemones ir gebėti optimaliai organizuoti bei atlikti darbus pagal apibrėžtus reikalavimus įvairiuose objektuose bei inžinerijos srityse.

19. Asmuo, baigęs gamybos inžinerijos kolegines studijas, turi gebėti įgyvendinti gamybinius projektus (naujų gaminių, paslaugų ir kt.), atsižvelgdamas į žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto, pramonės skaitmeninimo principus, etines, aplinkos apsaugos, komercines, veiklos organizavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos aplinkybes bei tvarumo koncepcijos plėtojimą.

20. Asmuo, baigęs transporto inžinerijos kolegines studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

20.1.1. išmanyti ir suprasti bendruosius matematikos, fizinių ir / arba technologijų mokslų, mechanikos, medžiagų mokslo, elektronikos ir informacinių technologijų dėsningumus ir dėsnius ne žemesniu lygiu, kurio reikia transporto inžinerijos studijų krypties studijų rezultatams pasiekti;

20.1.2. turėti pamatinių ir naujausių transporto inžinerijos žinių apie transporto priemonių ir mašinų konstrukcijas, jų veikimo ir eksploatavimo principus, konstrukcines ir eksploatacines medžiagas;

20.1.3. suprasti transporto inžinerijos mokslų daugiakryptiškumą ir galimybes inžineriniams sprendimams ir technologijoms pritaikyti kitų mokslų žinias;

20.1.4. gebėti taikyti transporto inžinerijos mokslų studijų krypties procesų ir produktų projektavimo metodus pagal apibrėžtus reikalavimus, panaudodamas mokslo pasiekimus transporto priemonių, mašinų ir jų sistemų valdymo, elektrifikavimo, automatizavimo srityse.

21. Asmuo, baigęs jūrų inžinerijos pirmosios studijų pakopos kolegines studijų programas ir įgijęs teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų gauti laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau, budinčiojo mechaniko ar elektromechaniko kompetencijos liudijimą, turi gebėti eksploatuoti ir prižiūrėti jūrų laivų mašinas, laivo elektromechaninę, elektroninę ir valdymo įrangą, vykdyti laivo eksploatacinį valdymą ir žmonių priežiūrą laive eksploatavimo ir vadovavimo lygiu, taikydamas įvairias priemones ir būdus, atsižvelgdamas į laivo gyvybingumo ir žmonių saugos bei sveikatos aplinkybes, aplinkos apsaugos, dirbtinio intelekto ir pramonės skaitmeninimo principus.

22. Asmuo, baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi įgyti šių žinių ir gebėjimų:

22.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

22.1.1. turėti bendrųjų matematikos, fizinių ir / arba technologijų mokslų žinių, leidžiančių suprasti ir apibūdinti pasirinktoje inžinerijos mokslų studijų kryptyje vykstančius procesus;

22.1.2. įgyti nuosekliai susietų žinių, leidžiančių kurti, modeliuoti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties procesus;

22.1.3. įgyti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų kryptyje vykstančių procesų matavimo ir valdymo pamatinių žinių;

22.1.4. gebėti paaiškinti tarpkryptinį pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties kontekstą;

22.1.5. būti susipažinęs su skaitmeninės gamybos principais, debesų gamybos procesais, daiktų internetu, verslo valdymo sistemomis bei papildyta realybe;

22.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

22.2.1. gebėti analizuoti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties procesus ir produktus, vertinti analizės metodus bei interpretuoti rezultatus;

22.2.2. gebėti identifikuoti, formuluoti ir taikydamas pamatinius principus holistiškai spręsti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties problemas;

22.2.3. gebėti tinkamai parinkti ir pritaikyti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties procesų ir produktų modeliavimo ir optimizavimo metodus;

22.2.4. gebėti taikyti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties skaitmeninėmis technologijomis grįstas projektavimo ir duomenų valdymo metodikas;

22.2.5. gebėti projektuoti ar tobulinti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties procesus ir produktus pagal nustatytus techninius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus;

22.3. gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla. Asmuo turi:

22.3.1. gebėti rasti reikiamą profesinę ir mokslinę informaciją duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose, ją sisteminti, interpretuoti, daryti išvadas bei taikyti studijų ir (ar) praktinėje veikloje;

22.3.2. gebėti kūrybiškai spręsti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties problemas naudodamas naujausią mokslinę medžiagą, laboratorinę analitinę ir procesų tyrimų įrangą bei metodus;

22.3.3. gebėti pasirinktoje inžinerijos mokslų studijų kryptyje pagal pateiktą metodiką atlikti eksperimentus, interpretuoti rezultatus ir pateikti išvadas;

22.3.4. gebėti efektyviai dirbti tyrėjų komandose, aprašyti ir pristatyti darbo rezultatus;

22.3.5. gebėti įvertinti poveikį žmogaus sveikatai ir gamtai prieš pradėdamas inžinerinę veiklą;

22.3.6. gebėti identifikuoti ir taikyti inžinerinių sprendimų poveikį aplinkai ir jų sąsają su ekonominiais padariniais, inžinerinės veiklos normas bei atsakomybę;

22.3.7. gebėti kurti ir įgyvendinti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties projektus, atsižvelgdamas į žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto, pramonės skaitmeninimo principus, etines, aplinkos apsaugos, komercines, veiklos organizavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos aplinkybes bei tvarumo koncepcijos plėtojimą;

22.4. asmeniniai (sprendimų priėmimo, mokymosi visą gyvenimą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo) gebėjimai. Asmuo turi:

22.4.1. gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje su kitų profesinių veiklų ir kvalifikacinių lygių specialistais;

22.4.2. mokėti bendrauti su nacionaline ir tarptautine inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų;

22.4.3. holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, profesinės etikos ir technologinės inžinerinės veiklos normas, atsakomybę už inžinerinės veiklos pasekmes;

22.4.4. išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus (rizikos ir pokyčių valdymą, gamybos skalės efektą ir kita), suprasti inžinerinių, technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais ir socialiniais padariniais;

22.4.5. suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti.

23. Asmuo, baigęs matavimų inžinerijos krypties pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

23.1. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

23.1.1. gebėti tinkamai parinkti ir pritaikyti matavimų inžinerijos mokslų studijų krypties matavimų procesų ir duomenų analizės, modeliavimo ir optimizavimo metodus ne tik geodezijos, kartografijos srityje, bet ir gamyboje, pramonėje;

23.1.2. gebėti projektuoti ar tobulinti matavimų inžinerijos mokslų studijų krypties procesus ir produktus pagal nustatytus techninius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus, apibrėžtus teisės aktais.

24. Asmuo, baigęs statybos inžinerijos pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi vadovautis statybos inžinerijos veiklos standartais ir saugos taisyklėmis.

25. Asmuo, baigęs jūrų inžinerijos pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

25.1. gebėti komponuoti, tobulinti, eksploatuoti ir prižiūrėti inžinerinę įrangą, taikydamas įvairias priemones ir būdus;

25.2. gebėti kurti ir įgyvendinti jūrų inžinerijos mokslų studijų krypties projektus, atsižvelgdamas į žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto, pramonės skaitmeninimo principus, etines, aplinkos apsaugos, komercines, veiklos organizavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos aplinkybes bei tvarumo koncepcijos plėtojimą.

26. Asmuo, baigęs gamybos inžinerijos pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

26.1. išmanyti ir suprasti matematikos, mechanikos, medžiagų mokslo, informacinių technologijų, mechatronikos bei robotikos mokslų dėsningumus ir dėsnius ne žemesniu lygiu, kurio reikia gamybos inžinerijos studijų krypties studijų rezultatams pasiekti;

26.2. gebėti spręsti gamybos inžinerijos studijų krypties problemas naudodamas laboratorinę analitinę ir procesų tyrimų įrangą.

27. Asmuo, baigęs transporto inžinerijos pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

27.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

27.1.1. išmanyti ir suprasti matematikos, fizinių ir / arba technologijų mokslų, mechanikos, medžiagų mokslo, elektronikos ir informacinių technologijų pagrindus bei dėsningumus ir dėsnius ne žemesniu lygiu, kurio reikia transporto inžinerijos mokslų studijų krypties studijų rezultatams pasiekti;

27.1.2. įgyti naujausių transporto inžinerijos nuosekliai susietų žinių, leidžiančių kurti naujus ir iš esmės tobulinti esamus transporto inžinerijos objektus ir atskiras jų sistemas pagal nustatytus techninius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus;

27.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

27.2.1. gebėti spręsti transporto inžinerijos objektų ir jų sistemų projektavimo, valdymo, elektrifikavimo, automatizavimo, eksploatavimo problemas, taikydamas teorinius analitinius ir skaitinius metodus, naudodamas laboratorinę, kompiuterinę ir kitą tyrimų įrangą;

27.2.2. gebėti pagal pateiktą metodiką atlikti eksperimentus, apdoroti ir interpretuoti rezultatus.

28. Asmuo, baigęs bioinžinerijos pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

28.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

28.1.1. žinoti ir suprasti matematikos ir kitų (fizikos, chemijos, biologijos) mokslų, susijusių su bioinžinerijos specifika, dėsningumus ir dėsnius ne žemesniu lygiu, kurio reikia bioinžinerijos studijų krypties studijų rezultatams pasiekti;

28.1.2. žinoti ir suprasti platesnį tarpkryptinį (daugiakryptį) bioinžinerijos kontekstą, gebėti pritaikyti kitų mokslo krypčių metodus ir procesus;

28.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

28.2.1. gebėti atpažinti, formuluoti ir spręsti inžinerines problemas bioinžinerijos studijų srityje; parinkti ir pritaikyti tinkamus metodus iš nusistovėjusių analitinių, skaičiavimo ir eksperimentinių metodų, teisingai interpretuoti analizės rezultatus;

28.2.2. gebėti kurti ir projektuoti sudėtingus gaminius (prietaisus, įrenginius ir kt.), procesus ir sistemas bioinžinerijos studijų srityje, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus, parinkti ir pritaikyti tinkamas projektavimo metodikas;

28.3. gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla. Asmuo turi:

28.3.1. gebėti spręsti bioinžinerijos studijų krypties problemas naudodamas laboratorinę analitinę ir procesų tyrimų įrangą;

28.3.2. turėti darbo su naudojama bioinžinerijos studijų kryptyje ir šakose laboratorine ir / ar dirbtuvių įranga įgūdžių, gebėti suplanuoti ir atlikti eksperimentinius tyrimus, interpretuoti gautus duomenis ir daryti išvadas.

29. Asmuo, baigęs antrosios studijų pakopos studijas, turi įgyti šių žinių ir gebėjimų:

29.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo turi:

29.1.1. gerai išmanyti ir mokėti kūrybiškai taikyti šiuolaikines matematikos ir fizinių ir / arba technologijų mokslų žinias, kurių reikia pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties užduočių tyrimams ir naujiems produktams ar procesams vystyti bei pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties studijų rezultatams pasiekti;

29.1.2. būti susipažinęs ir gebėti visapusiškai vertinti naujausius pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties srities pasiekimus;

29.1.3. išmanyti skaitmeninės gamybos principus, debesų gamybos procesus, daiktų interneto ir papildytos realybės galimybes bei verslo valdymo sistemas;

29.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

29.2.1. gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas problemas;

29.2.2. gebėti kompleksiškai, taikydamas naujausius mokslinius tyrimus, identifikuoti, analizuoti ir spręsti pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties srityse kylančias problemas;

29.2.3. gebėti taikyti kompleksinius metodus, metodikas ir priemones, kuriems reikia naujausių mokslinių žinių, pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties problemoms spręsti;

29.2.4. gebėti taikyti naujas procesų stebėjimo ir duomenų valdymo metodikas bei technologijas, kurdamas naujus produktus, įrenginius, procesus ar metodus;

29.2.5. gebėti priimti socialiai atsakingus, gamtos išteklius ir energiją tausojančius inžinerinius sprendimus, kai susiduriama su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis problemomis;

29.3. gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla. Asmuo turi:

29.3.1. gebėti atpažinti, surasti ir įvertinti inžineriniam darbui reikiamą profesinę ir mokslinę informaciją duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose;

29.3.2. gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, gebėti kritiškai įvertinti jų duomenis ir pateikti išvadas;

29.3.3. gebėti ištirti naujų pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties, problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą;

29.3.4. gebėti susieti į visumą skirtingų studijų krypčių žinias bei praktinius gebėjimus ir spręsti naujos kartos inžinerinius iššūkius, kylančius pramonės sektoriui;

29.3.5. mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą, sisteminti gautus rezultatus ir pateikti išvadas, identifikuodamas geriausius metodus bei taikydamas naujausią mokslinę literatūrą;

29.3.6. išmanyti ir gebėti praktiškai taikyti žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto, pramonės skaitmeninimo principus, etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus bei atsakomybes;

29.4. asmeniniai (sprendimų priėmimo, mokymosi visą gyvenimą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo) gebėjimai. Asmuo turi:

29.4.1. gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, gebėti būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių profesinių veiklų ir kvalifikacinių lygių atstovai, lyderiu;

29.4.2. mokėti bendrauti sklandžiai ir profesionaliai su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų;

29.4.3. gebėti atstovauti inžinerijos mokslo krypčiai nacionalinio ir tarptautinio lygio mokslo renginiuose;

29.4.4. profesionaliai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei technologinės inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą;

29.4.5. lyderio lygmeniu išmanyti inžinerinių, technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais ir socialiniais padariniais, išmanyti projektų valdymo ir verslo aspektus (rizikos ir pokyčių valdymą, gamybos skalės efektą ir kita);

29.4.6. suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir nuolat tobulėti.

30. Asmuo, baigęs matavimų inžinerijos antrosios studijų pakopos studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

30.1. gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla. Asmuo turi:

30.1.1. gebėti ištirti naujų matavimų inžinerijos mokslų studijų krypties, problemų sprendimo metodų ir būdų pritaikomumą geodezijos, kartografijos ir kitose tarpkryptinėse inžinerinėse srityse;

30.1.2. išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą inžinerinėms problemoms spręsti.

31. Asmuo, baigęs statybos inžinerijos antrosios studijų pakopos studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

31.1. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

31.1.1. gebėti analizuoti naujus ir sudėtingus statybos inžinerijos produktus, procesus ir sistemas platesniame arba tarpkryptiniame kontekste, parinkti ir taikyti tinkamiausius ir aktualiausius metodus iš nusistovėjusių arba naujų ir pažangių analitinių, skaičiavimo ir eksperimentinių metodų, teisingai interpretuoti analizės rezultatus;

31.1.2. gebėti konceptualizuoti statybos inžinerijos produktus, procesus ir sistemas;

31.2. gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla. Asmuo turi:

31.2.1. vadovautis statybos inžinerijos veiklos standartais ir saugos taisyklėmis;

31.2.2. išmanyti statybos inžinerijos srityje naudojamas medžiagas, įrangą ir priemones, inžinerijos technologijų procesus ir jų taikymo apribojimus;

31.2.3. išsamiai suprasti taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;

31.2.4. išmanyti žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto, pramonės skaitmeninimo principus, etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus bei atsakomybes.

32. Asmuo, baigęs gamybos inžinerijos antrosios studijų pakopos studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

32.1. žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti šiuolaikines matematikos, mechanikos, medžiagų mokslo, informacinių technologijų žinias, kurių reikia gamybos inžinerijos studijų krypties užduočių tyrimams ir naujiems produktams ar procesams vystyti ne žemesniu lygiu, kurio reikia studijų rezultatams pasiekti;

32.2. gebėti kurti ir pritaikyti gamyboje naujus procesus, medžiagas, įrangą ir (ar) organizuoti ir vykdyti gamybinius projektus nuo idėjos generavimo iki gaminio (paslaugos) pateikimo rinkai.

33. Asmuo, baigęs transporto inžinerijos antrosios studijų pakopos studijas, turi įgyti šių papildomų žinių ir gebėjimų:

33.1. žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti šiuolaikines matematikos, fizinių ir / arba technologijų mokslų, mechanikos, medžiagų mokslo ir informacinių technologijų žinias, kurių reikia transporto inžinerijos mokslų studijų krypties užduočių tyrimams ir naujų produktams ar procesams vystyti ne žemesniu lygiu, kurio reikia transporto inžinerijos mokslų studijų krypties studijų rezultatams pasiekti;

33.2. specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai. Asmuo turi:

33.2.1. gebėti spręsti netipines, negriežtai apibrėžtas ir neišsamiai apibūdintas transporto inžinerijos objektų bei sistemų tobulinimo, tyrimo, projektavimo problemas;

33.2.2. gebėti panaudoti savo žinias ir supratimą spręsdamas transporto srities inžinerinius uždavinius, taikyti teorinius modelius bei tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaitinį modeliavimą, optimizavimą, ir eksperimentinius tyrimo metodus;

33.2.3. gebėti taikyti savo įgytas transporto objektų ir jų sistemų kūrimo, tobulinimo, eksploatavimo, tyrimo žinias ir supratimą spręsdamas nestandartines problemas, tarp jų ir susijusias su kitomis mokslo bei inžinerijos studijų kryptimis.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

34. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs (atvejo analizė, bendradarbiavimu grįstas mokymais, darbas grupėse, debatai, dienoraštis, diskusija, dizainu grindžiamas mąstymas, filmo kūrimas, grupinis projektas, idėjų žemėlapio sudarymas, individualus projektas, iššūkiais grįstas mokymasis, koncepcijų žemėlapių sudarymas, konsultaciniai seminarai, kooperatyvinis mokymasis, kūrybinės dirbtuvės, kviestinių dėstytojų paskaitos, laboratoriniai darbai, modeliavimas, paskaita, patirtinis mokymasis, problemų sprendimu grįstas mokymasis, projektavimas, reflektyvus mokymasis, seminaras, simuliacijos, stebėjimas, tinklaraštis, tyrinėjimais grįstas mokymasis, uždavinių sprendimas, vaidmenų žaidimas ir kiti), savarankiško darbo užduotys turi būti susietos su studijų programos studijų rezultatais bei egzistuojančių problemų sprendimu ir motyvuoti studentus, turi būti racionaliai naudojamas studentų ir dėstytojų laikas bei materialieji ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kita), efektyviai taikomos skaitmeninės komunikavimo, informacijos paieškos technologijos.

35. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja. Studijų procesas turėtų būti paremtas realių ir egzistuojančių sistemų kūrimu ir problemų spendimu, kurio pagrindą sudaro integralus tarpkryptinių žinių taikymas, apimantis skaitmeninės gamybos principus, debesų gamybos procesus, daiktų interneto ir papildytos realybės galimybes bei verslo valdymo sistemas. Studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms panaudoti ir kitus galimus išteklius bei šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.

36. Dėstytojų kompetencijų ribos:

36.1. dėstytojai turi būti susipažinę su didaktine studijų programos koncepcija ir ją suprasti, savo kompetentingumu turi atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti konstruoti studijų dalyko (modulio) programą pagal studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Jie turi remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, tvarumo koncepcija, žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto ir gamybos skaitmeninimo principais, išmanyti dėstomo dalyko (modulio) sąsajas su fizinių ir / arba technologijų, gyvybės, matematikos ir informatikos mokslų studijų kryptimis, turėti tarpkryptinį požiūrį į problemų sprendimą, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti efektyvius, į studentą orientuotus studijų metodus ir studentų pasiekimų vertinimo būdus, kurti veiksmingesnius studijų metodus, teikti rekomendacijas studijų programos rengėjams programai tobulinti, išmanyti studijų krypčių akreditavimo reikalavimus;

36.2. jūrų inžinerijos studijų krypties programų, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų gauti laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau, budinčiojo mechaniko ar elektromechaniko kompetencijos liudijimą, dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai turi būti tinkamos kvalifikacijos ir atitikti tam tikrus jūrininkų rengimo ir veiklų, vykdomų laive arba krante, kompetencijos reikalavimus, nurodytus 1978 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų.

37. Rekomenduojamos šios mokymo ir mokymosi formos: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, laboratoriniai darbai, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, problemų analizės ir jų sprendimo pratybos, individualūs ir grupiniai projektai, ataskaitų pristatymo rinkiniai, taip pat konsultacijos ir studijų virtualizacija, jei dalis studijų vykdoma nuotoliniu būdu. Skirtingų pakopų studijoms gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau antrojoje studijų pakopoje jų taikymas turi būti grindžiamas nuodugnesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, mokslo tiriamuoju darbu ir studento savarankiškumo raiška.

38. Studijose, ypač antrosios pakopos, turi būti numatyti tiriamieji darbai, taikymo pramonėje ir perkeliamųjų mokėjimų plėtotė, akcentuojami asmeniniai įgūdžiai. Didelis dėmesys turi būti skiriamas darbams, susijusiems su skaitmeninės gamybos principų taikymu, debesų gamybos procesų diegimu, daiktų internetu, verslo valdymo sistemomis bei papildyta realybe. Didaktinė studijų programos sistema turi ir skatinti, ir sudaryti prielaidas taikyti analitinius, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus. Rekomenduojama, kad tai būtų įgyvendinta paskutinio studijų semestro baigiamuoju darbu, tačiau kiekviena aukštoji mokykla ir studijų programos rengėjai gali patys nuspręsti, kaip į tai atsižvelgti konkrečios studijų programos atveju.

39. Praktiką studentams rekomenduojama atlikti pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų institucijoje (ne mažiau kaip 2/3 studijų kreditų apimties), esant bandomosios įrangos laboratorijoms (ne daugiau kaip 2/3 studijų kreditų apimties), praktiką galima atlikti toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengtu praktikos organizavimo tvarkos aprašu, kuriame turi būti apibrėžti praktikos reikalavimai, konkrečių praktikos užduočių sudarymo principai ir pasiekimų vertinimo sistema (apimanti studento įgytų gebėjimų vertinimo būdus ir kriterijus), parama studentui praktikos laikotarpiu. Inžinerijos mokslų studijų krypčių studijų programų papildomi praktikos reikalavimai:

39.1. pagal jūrų inžinerijos studijų krypties programas, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų gauti laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau, budinčiojo mechaniko ar elektromechaniko kompetencijos liudijimą, praktiniai įgūdžiai formuojami dėstant bei vertinami treniruokliais, parenkant treniruoklių užduotis ir kuo glaudžiau susiejant jas su laivuose atliekamomis užduotimis ir nusistovėjusia tvarka;

39.2. rengiant statybos inžinierius, būtina įtraukti praktinės veiklos patirties (projektavimo, statybos darbų technologijų ir organizavimo, techninės priežiūros ir ekspertinės veiklos) turinčius dėstytojus, kurie dalyvauja studijų procese ir statybos įmonių veikloje;

39.3. pagal aeronautikos inžinerijos studijų krypties programas, kurias baigus įgyjama teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių, būtinų profesinės veiklos licencijai, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, praktiniai įgūdžiai formuojami bei vertinami tikrais orlaiviais ir (ar) treniruokliais bei kita atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalaujama įranga. Parenkant užduotis būtina atsižvelgti į atitinkamos srities reglamentuojančius teisės aktus.

40. Trumposios pakopos studijos turi remtis žinių ir įgūdžių taikymu praktikoje bei bendrųjų, per praktinę veiklą (praktikas, išvykas ir pan.) įgyjamų socialinių ir asmeninių gebėjimų ugdymu.

41. Dėstytojai gali rinktis įvairius vertinimo būdus, tokius kaip: egzaminai, kolokviumai, kompiuterinis testavimas, problemų sprendimo analizė, pranešimai, pristatymai, referatai, laboratorinių, kursinių, baigiamųjų darbų ataskaitos (gynimai), praktikos ataskaitos, projektų ataskaitos, mokymosi įrašai, savęs vertinimas, kolegų vertinimas. Dėstytojai turi išmanyti metodinius jų taikymo aspektus ir turi būti skatinami ieškoti naujų integruotų vertinimo būdų. Dėstytojui paliekama teisė rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgiant į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomojo ugdymo tikslus, numatomus mokymosi rezultatus ir kitus veiksnius.

42. Vertindami studentų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais. Visos studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti įvertinami būdu, įrodančiu, kad studentai šias žinias ir gebėjimus turi. Studentai turi laiku gauti grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus ar parengtus projektus. Jų įvertinimas turėtų būti grindžiamas aiškiais kriterijais ir lydimas konstruktyvių komentarų.

43. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti aiškiai dokumentuotas, patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius bei leista aukštajai mokyklai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę numatytus studijų rezultatus. Studentams turi būti suteikiamos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių kiekio ir apimties.

V SKYRIUS

STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

44. Studijų programa turi atitikti Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytus studijų programų reikalavimus, būti aktuali, būti nuolat tobulinama ir atnaujinama, atspindėti su studijų kryptimi susietų mokslo krypčių pasiekimus. Programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į programą būtų įtraukiamos inžinerinės pramonės įmonių bei inžinerijos mokslo aktualijos, suteikiančios galimybę pasiekti studijų rezultatus, atitinkančius darbo rinkos poreikius, temos, supažindinančios studentus dar studijų metu su naujovėmis ir studijų krypties raidos perspektyvomis.

45. Studijų programos tikslas turi būti aiškus, o studijų rezultatai – pasiekiami, atspindintys programos išskirtinumą, specifiką ir aprėptį, bet kartu jie turi apimti Apraše nustatytus siektinus studijų rezultatus. Studijų programos sandara turi atitikti inžinerijos mokslų krypčių specifiką, apimti projektavimo, specifikacijos sudarymo, technologinės veiklos įgyvendinimo, plėtros ir priežiūros, pramonės skaitmeninimo, taip pat darniosios plėtros koncepcijas.

46. Studentams turi būti suteikiama akademinė, psichologinė, socialinė ir finansinė parama. Paramos tvarka ir formos reglamentuojamos aukštosios mokyklos studijas reglamentuojančiais teisės aktais. Akademinė parama studentams teikiama šiais būdais:

46.1. administracija turi užtikrinti studentams galimybę gauti reikalingas konsultacijas;

46.2. akademinis ir administracinis personalas turi skatinti, motyvuoti, įpareigoti studentus įsitraukti į akademinę ir mokslinę veiklą;

46.3. turi būti sudarytos sąlygos konsultuotis karjeros klausimais, gauti akademinio konsultanto pagalbą;

46.4. turi būti sudarytos sąlygos studijuoti studentams, turintiems specialiųjų poreikių;

46.5. turi būti sudarytos sąlygos studentams organizuoti kultūrinius renginius aukštosios mokyklos patalpose, steigti studentų organizacijas ar klubus ir dalyvauti jų veikloje.

47. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai bei praktikai. Jie turi išmanyti dėstomą dalyką, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti ryšius ir sanklodas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes. Aeronautikos inžinerijos studijų krypties programos ar dalyko specifiniams tikslams pasiekti pasitelkiami instruktoriai, turintys atitinkamų kompetentingų institucijų išduotus leidimus. Dėstytojams, praktikams bei studijų krypties programai kokybiškai įgyvendinti keliami šie bendrieji reikalavimai:

47.1. visose studijų pakopose gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

47.2. ne mažiau kaip pusė atitinkamos inžinerijos studijų krypties dalykus dėstančio akademinio personalo turi turėti šios inžinerijos studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

47.3. praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir 3 metų profesinę veiklos patirtį inžinerijos sektoriuje arba magistro kvalifikacinį laipsnį ir 1 metų profesinę veiklos patirtį inžinerijos sektoriuje, arba mokslo daktaro laipsnį. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį;

47.4. visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su atitinkamos inžinerijos studijų krypties problematika, teorines žinias iliustruoti šios krypties veiklos pavyzdžiais;

47.5. pirmosios studijų pakopos kolegines studijas dėstantys mokslininkai turi vykdyti atitinkamos inžinerijos studijų krypties tyrimus, skelbti jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Dėstytojai, turintys didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje, ne rečiau kaip kas penkeri metai turi atnaujinti savo praktinio darbo patirtį dviejų mėnesių trukmės mokymais ar praktika stažuotėse arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, o valstybės reguliuojamų profesijų specialistus rengiančiose studijų programose – ir atitinkamos kvalifikacijos darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku;

47.6. pirmosios studijų pakopos universitetines studijas dėstantys mokslininkai turi vykdyti atitinkamos inžinerijos studijų krypties tyrimus, skelbti jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvauti nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, o valstybės reguliuojamų specialybių dėstytojai turi turėti atitinkamos kvalifikacijos darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Ne mažiau kaip 10 procentų studijų krypties dalykų apimties pirmosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Jei rengimas ir kompetencijos vertinimas vykdomas taikant treniruoklius, tai dėstytojai privalo būti tinkamai pasirengę mokymui taikant treniruoklius ir įgiję praktinės patirties rengti ir vertinti studentus naudojant ir eksploatuojant konkretaus tipo treniruoklius;

47.7. antrosios studijų pakopos universitetines studijas dėstantys mokslininkai, turintys magistro arba mokslo daktaro laipsnį, turi vykdyti atitinkamos inžinerijos studijų krypties tyrimus, skelbti jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvauti nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, o valstybės reguliuojamų specialybių dėstytojai turi turėti atitinkamos kvalifikacijos darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Jei rengimas ir kompetencijos vertinimas vykdomas taikant treniruoklius, tai dėstytojai privalo būti tinkamai pasirengę mokymui taikant treniruoklius ir įgiję praktinės patirties rengti ir vertinti studentus naudojant ir eksploatuojant konkretaus tipo treniruoklius.

48. Viešai ginamų baigiamųjų darbų (projektų) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių dalininkų atstovų iš įvairių institucijų.

49. Materialioji ir metodinė bazė turi glaudžiai sietis su vykdoma studijų programa ir tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:

49.1. studijoms yra būtinos pasirinktos inžinerijos mokslų studijų krypties laboratorijos, kuriose turi būti įrengta tiek analizinė, tiek ir procesų tyrimo aparatūra. Analizinė įranga yra būtina produktų kūrimo ir kokybės užtikrinimo tyrimams, tam yra naudojama stendinė aparatūra įvairiems procesams tirti;

49.2. naudojamų auditorijų, laboratorijų, kitų mokymo ir savarankiško darbo patalpų bei vietų jose skaičius, įranga ir išsidėstymas turi atitikti studijų reikmes ir darbų saugos bei higienos reikalavimus. Įvertinant inžinerinių sistemų kainą ir sparčią technologijų kaitą, aukštosioms mokykloms rekomenduojama sudaryti bendradarbiavimo ar panaudos sutartis su įmonėmis, kurios gali studentams užtikrinti galimybę susipažinti su inžineriniais, technologiniais procesais ir įranga bei įgyti darbo su tokia įranga įgūdžių;

49.3. techninių ir administracinių tarnybų darbas turi sudaryti palankias sąlygas ugdyti studentų praktinius gebėjimus ir individualizuoti programą;

49.4. mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (arba) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis praktiniams įgūdžiams įgyti reikalinga programine įranga.

50. Trumposiose studijose praktika realioje darbo aplinkoje turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties.

51. Praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų dalis. Ji turi garantuoti, kad būtų pasiekti studijų programoje numatyti praktinės veiklos įgūdžiai.

52. Antrojoje studijų pakopoje, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, gali būti numatyta profesinės veiklos arba mokslinė praktika.

53. Praktikos organizavimo procese turi būti sudaromos praktinio mokymosi, siejant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą, sąlygos.

54. Organizuojant praktiką, rekomenduojama bendradarbiauti su socialiniais partneriais:

54.1. socialinių partnerių paskirti vadovai įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;

54.2. aukštoji mokykla organizuoja (jei yra poreikis) praktikos vadovų mokymą, užtikrinantį kokybišką bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos ir įmonės ar institucijos, kur atliekama praktika, ir teorijos bei praktikos plėtojimo integralumą;

54.3. aukštoji mokykla turi būti sudariusi praktikos atlikimo sutartis su šiuolaikinę technologinę bazę turinčiomis ir praktikos vietas parengusiomis šalies ar užsienio pramonės įmonėmis. Jei aukštoji mokykla turi reikiamą technologinę ar techninę įrangą ir gebančių ja dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų, dalis ar visa praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje.

55. Nuolatinis studijų tobulinimas vykdomas, reguliariai vertinant darbo rinkos poreikius, organizuojant studentų, absolventų, darbdavių, darbuotojų ir socialinių partnerių apklausas.

__________________