Administracinė byla Nr. AS-668-502/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03066-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2024 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 12-01-1073 (toliau – ir KAM Sprendimas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Šiaulių karo prievolės ir komplektavimo tarnybai kviesti pareiškėją į tarnybą.
Pareiškėjas nurodė, kad, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o vėliau būtų nustatyta, kad yra pagrindas atidėti tarnybą, o pareiškėjas tarnybą jau būtų atlikęs, susiklostytų ydinga situacija, kai teismo sprendimas neturėtų jokios teisinės galios. Pareiškėjas teigė, kad jam būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala. Teisės aktai, skundo padavimo atveju, nestabdo krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, taigi, tikėtina, kad pareiškėjas bus pakviestas atlikti karo prievolės, o to nepadarius bus patrauktas administracinėn atsakomybėn.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą priėmė nagrinėti, o pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 ir 3 d.), pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, nors pareiškėjas skunde nurodė neigiamas pasekmes, kurios kiltų pašaukus jį atlikti karo tarnybą, tačiau iš esmės jis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta reali grėsmė, jog netaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas jam galimai kilsiančią žalą grindžia bendrais pagrindais, jos neindividualizuodamas ir argumentai grindžiami tik spėjimais.
Teismas akcentavo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonė, tuo atveju, jei administracinė byla nebus baigta nagrinėti iki prašyme nurodytų pasekmių kilimo pradžios, galėtų būti teikiama savalaikiai, tikėtinai pagrindžiant reikalavimo pagrįstumą.
III.
Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas, kuriuo prašoma atidėti tarnybą yra išsamus, motyvuotas ir perspektyvus. Pareiškėjas negali atlikti tarnybos, nes privalo rūpintis savo motina, kuri serga psichikos liga, tačiau Komisija ir KAM tinkamai neįvertino šių aplinkybių.
Pareiškėjas pažymi, kad KAM ir Komisija nepateikė atsiliepimų į skundą, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjo skundas yra neperspektyvus.
Pareiškėjas teigia, kad skunde pateikė labai daug informacijos ir įrodymų, kurie patvirtina, jog pareiškėjo darbdaviui, pačiam pareiškėjui ir jo asmeniniams interesams bus padaryta neatitaisoma ir didelė žala.
Pareiškėjas pabrėžia, kad jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o vėliau būtų nustatyta, kad yra pagrindas atidėti tarnybą, o pareiškėjas tarnybą jau būtų atlikęs, susiklostytų ydinga situacija, kai teismo sprendimas neturėtų jokios teisinės galios. Pareiškėjas teigė, kad jam būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala. Teisės aktai, skundo padavimo atveju, nestabdo krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, taigi, tikėtina, kad pareiškėjas bus pakviestas atlikti karo prievolės, o to nepadarius bus patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo J. S. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (uždrausti Šiaulių karo prievolės ir komplektavimo tarnybai kviesti pareiškėją į tarnybą), pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės argumentavo tuo, jog įvertinus jo (pareiškėjo) keliamo reikalavimo pobūdį ir aplinkybes, dėl kurių jis prašo privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti, galima daryti išvadą, jog tai yra susiję su neišvengiamu žalos (nuostolių) kilimu (nukentės pareiškėjo darbdavio interesai, pareiškėjas negalės rūpintis savo motina, sugyventine ir jos seneliais), todėl nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Pareiškėjas nurodė, kad privalomoji karo prievolė jau gali būti įvykdyta, o žala (nuostoliai) – patirta (-i), todėl šios bylos nagrinėjimas taptų beprasmis ir pažeistų jo teisę į teisminę gynybą, kadangi kol vyktų bylos nagrinėjimas, privalomoji pradinė karo tarnyba jau turėtų būti atliekama ar atlikta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (neatidėjus tarnybos, nukentės pareiškėjo darbdavys, taip pat pareiškėjo motinos ir pareiškėjo sugyventinės interesai) nepagrindžia, kad pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie konkrečią pareiškėjo tarnybos pradžios datą, todėl nėra pagrindo teigti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos nagrinėjimas taptų beprasmis, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat konstatuojama, kad pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra pagrindo stabdyti Komisijos sprendimą dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos ir uždrausti Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-525/2023).
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija