Administracinė byla Nr. eA-1151-556/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02579-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo ir grąžinimo į valstybės tarnybą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4K-1176 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti ją į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vedėja tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Migracijos departamento direktorės pavaduotoją su prašymu organizuoti pareiškėjos veiklos neeilinį vertinimą siūlant tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai, nes pareiškėja negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, t. y. per šešis darbo mėnesius Kontrolės skyriuje neišmoko savarankiškai tinkamai atlikti net pačių nesudėtingiausių funkcijų, neturi gebėjimų rengti sprendimus – nesugeba analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu. Pareiškėja nurodė, kad direktorės pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas atlikti jos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. Pareiškėjos ir tiesioginės vadovės Kontrolės skyriaus vedėjos pokalbis įvyko 2023 m. rugpjūčio 28 d., kurio metu buvo vertinama jos tarnybinė veikla. Pareiškėja manė, kad pokalbio metu jos tiesioginė vadovė turėjo išankstinį nusistatymą, jog pareiškėjos tarnybinė veikla turi būti įvertinta nepatenkinamai ir ji atleista iš valstybės tarnybos. Taip pat pareiškėja manė, kad pokalbio metu tiesioginė vadovė visiškai nesistengė jos išklausyti, įvertinti argumentus. Tiesioginė vadovė visiškai visus vertinimo kriterijus vertino mažiausiais balais ir pareiškėjos veiklą įvertino nepatenkinamai bei pateikė pasiūlymą pareiškėją atleisti iš valstybės tarnybos.
3. Pareiškėja nurodė, kad jos tarnybinė veikla buvo vertinama 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje, kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“ bei valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateiktas siūlymas valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų. Atsakovo direktoriaus pavaduotojo 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu pareiškėja buvo atleista iš vyresniosios specialistės pareigų. Pareiškėja nesutiko su tokiu vertinimu ir kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Pareiškėja akcentavo, jog Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3232-1064/2024 jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024 jos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino ginčijamą įsakymą, grąžino pareiškėją į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, o reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Migracijos departamento direktorės Įsakymu ji vėl buvo atleista iš valstybės tarnybos. Įsakyme atleidimo pagrindu yra nurodomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsnio 7 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024. Pareiškėja teigė, kad su Įsakymu nėra pagrindo sutikti, jis yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, pareiškėja grąžinta į valstybės tarnybą ir priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, pareiškėja tvirtino, kad Įsakymas buvo priimtas praleidus naikinamąjį 2 mėnesių terminą ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų praleistą terminą, todėl vien šis faktas sudarė pagrindą naikinti Įsakymą, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.
5. Pareiškėja išdėsčiusi teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodė šiuos pagrindinius procedūrinius pažeidimus:
5.1. Tiesioginė vadovė motyvuotą siūlymą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą teikė ne Migracijos departamento direktorei, o direktorės pavaduotojai, nors pagal VTĮ 27 straipsnio 11 dalį toks siūlymas privalo būti teikiamas įstaigos vadovui, t. y. Migracijos departamento direktorei. Sprendimą atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą priėmė taip pat ne Migracijos departamento direktorė, o direktoriaus pavaduotoja, kuri tuo pačiu yra ir Komisijos pirmininkė. Atsižvelgiant į tai, kad ji priėmė sprendimą, jog yra pagrindas atlikti neeilinį vertinimą, o motyvuotame siūlyme taip pat buvo pateiktas išankstinis tiesioginės vadovės vertinimas, kad pareiškėjos tarnybinė veikla būtų vertinama nepatenkinamai atleidžiant ją iš pareigų, yra pagrindo abejoti, ar Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja galėjo būti nešališka vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisijos pirmininkė privalėjo nusišalinti.
5.2. Sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą buvo priimtas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 patvirtintus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai) direktoriaus pavaduotoja L. V. nėra asmuo, priimantis į pareigas ir atleidžiantis iš jų. Vien tas faktas, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisijai Migracijos departamento direktorės 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 buvo pavesta atlikti neeilinį vertinimą, nepaneigia to fakto, kad pats neeilinis vertinimas buvo inicijuotas netinkamo subjekto.
5.3. Komisija privalėjo nustatyti, kad pareiškėjos ir tiesioginės vadovės nuomonės dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo labai skyrėsi. Sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt. Su tiesiogine vadove buvo organizuojamas atskiras posėdis, į kurį pareiškėja nebuvo pakviesta, negalėjo tiesioginei vadovei užduoti klausimų, pateikti įrodymų, jeigu tiesioginė vadovė būtų sakiusi neteisingus faktus. Apraše nurodoma, kad Komisija turi teisę į vertinimo posėdį kviesti tiesioginį vadovą, bet apie vertinimo komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama tiesioginė vadovė, pareiškėja nebuvo informuota, todėl buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu.
5.4. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar Komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama Komisijos išvada. Komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti Komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai, o nesant garso įrašo negalima nustatyti apskritai, ar jis buvo. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai pareiškėjos klausinėjo apie jos santykius su tiesiogine vadove, taip pat su kuratore, tačiau visiškai neanalizavo pačio tiesioginės vadovės sprendimo pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdžio garso įrašas baigiamas pareiškėjai atsijungus iš ZOOM programos, nėra įrodymų, kad Komisija laikėsi pareigos aptarti būsimą vertinimą, taip pat ar buvo aptariami galimi pasiūlymai, visiškai neaišku, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas sutikti su tiesioginės vadovės vertinimu pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Būsimo vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas taip pat turėjo būti užfiksuoti garso įraše, nes nesant jo, nėra įrodymų, ar vertinimo aptarimas tarp Komisijos narių apskritai buvo, ar jo metu nebuvo pažeisti teisės aktai, ar priimant sprendimą komisijos nariai jį tinkamai motyvavo, ar motyvuotai buvo pasirinktas pasiūlymas atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėja buvo priimta į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės pareigas nuo 2023 m. sausio 19 d. Pareiškėjai buvo nustatytos einamųjų metų užduotys. Kontrolės skyriaus vedėja 2023 m. rugpjūčio 1 d. vertindama pareiškėjos 2023 m. nevykdomas veiklos užduotis ir kvalifikacinius trūkumus, pateikė pasiūlymą Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai atlikti neeilinį pareiškėjos vertinimą, kadangi pareiškėja negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.
8. Atsakovas nurodė, jog buvo pavesta Komisijai 2023 m. rugsėjo 14 d. įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą, buvo atliktas pareiškėjos neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, Komisijos pateiktas siūlymas – atleisti pareiškėją iš pareigų. Migracijos departamento direktorė, susipažinusi su pateiktu siūlymu, jam pritarė ir prašė atleisti pareiškėją iš pareigų. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 4K-935 pareiškėja, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, buvo atleista iš Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėja minėtą įsakymą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Regionų administracinio teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4K-935. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Migracijos departamento direktorė priėmė 2024 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4K-1176, kuriuo nusprendė atleisti pareiškėją iš Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės pareigų nuo 2024 m. gegužės 2 d.
9. Atsakovas, remdamasis vertinimo išvada, manė, kad pareiškėja ne tik neatliko jai paskirtų metinių užduočių, bet ir jos gebėjimai bei kvalifikacija neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Pareiškėjos tiesioginė vadovė nustatė, kad pareiškėjai trūksta žinių, gebėjimų ir įgūdžių tinkamai atlikti net pačias nesudėtingiausias dvi funkcijas. Pareiškėjai trūko gebėjimų rengti net nesudėtingus sprendimus, pranešimus užsieniečiams apie priimtus sprendimus – nesugebėjo sisteminti, analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu, trūko atidumo ir kruopštumo. Atlikdama savo funkcijas pareiškėja nesidomėjo atliekamas procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis – pageidavo iš skyriaus vedėjos ir kolegų gauti aiškias instrukcijas dėl kiekvieno jos atliekamo žingsnio, t. y. pageidavo dirbti tik techninio pobūdžio darbą. Dėl minėtų priežasčių pareiškėja buvo atleista iš pareigų.
II.
10. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo O. P. skundą.
11. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
11.2. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ Nr. 4K-742 buvo nuspręsta atlikti pareiškėjos Migracijos departamento Kontrolės skyriaus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą.
11.3. 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo atliktas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, pareiškėja įvertinta neigiamai ir siūloma ją atleisti.
11.4. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovui prašymą „Dėl tarnybinės veiklos įvertinimo komisijoje“, kuriame prašė suteikti galimybę tarnybinę veiklą įvertinti vertinimo komisijai, nes nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu.
11.5. Atsakovas priėmė 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 4K-870 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“, kuriuo pavedė komisijai įvertinti Kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės, t. y., pareiškėjos tarnybinę veiklą.
11.6. Migracijos departamento 2023 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3K-229 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, sudaryta Migracijos departamento vertinimo komisija.
11.7. Komisija 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, tai užfiksuota Komisijos išvadoje Nr. 19K-1209. Komisija suformuota iš Komisijos pirmininkės L. V., Komisijos narių: R. M., V. J., M. J., R. G.. Komisijos posėdyje dalyvavo ir Lietuvos profesijos profesinės sąjungos teisininkas.
11.8. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
11.9. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4K-935 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“, gražino pareiškėją į departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir priteisė reikalaujamą vidutinį darbo užmokestį, nes nustatė kad Migracijos departamento direktorės pavaduotoja veikė viršydama įstatymų įgaliotą kompetenciją.
12. Teismas apžvelgė VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nustatė, kad šiuo atveju pareiškėja nevykdydama teisės aktų reikalavimų, nekoordinuodama savo darbo, neveikdama pagal skyriaus viršininkės pavedimus ir nesilaikant juose nustatytų terminų, taisyklių, neveikė kaip savo srities profesionalė ir neatliko valstybės tarnautojui keliamų aukštų kokybės reikalavimų. Teismas įvertino, kad pareiškėja nevykdė pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų.
13. Teismas rėmėsi VTĮ 24, 27 straipsniais, bei Aprašo 28, 39, 42, 49.1–49.3, 56, 57 punktais ir taip pat nustatė, kad Migracijos departamento kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, trečiame skyriuje, numatyta, kad pareigybės specializacija yra prašymų migracijos klausimais nagrinėjimas, sprendimų projektų rengimas ir priėmimas, sprendimų migracijos klausimais įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė bei kitos veiklos sritys. Teismas iš atsakovo nurodytų argumentų nustatė, kad pareiškėjos tiesioginei vadovei teisės aktais yra nustatyta pareiga vertinti pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o vienas iš valstybės tarnautojo neeilinio vertinimo pagrindų, nustatytų VTĮ 27 straipsnio 11 dalyje, yra būtent tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas, susijęs su valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, pareiškėjos tiesioginė vadovė, nustačiusi, kad pareiškėja negeba atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, turėjo inicijuoti pareiškėjos neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, o toks teisės aktų nustatyta tvarka atliktas veiksmas negali būti laikomas „nusistatymu“ prieš pareiškėją ir, tuo labiau, nepatvirtina jos skundo teiginių, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas yra neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo paskirta mentorė.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją visuose jos vertinimo etapuose, pareiškėja realizavo savo teisę į teisminę gynybą, Komisijai taip pat buvo pateikti susirašinėjimai su pareiškėja, pagrindžiantys informaciją apie pareiškėjos darbą. Komisija taip pat suteikė pareiškėjai galimybę pasisakyti dėl nustatytų užduočių atlikimo ir bendrų jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareiškėjai buvo užduodami patikslinantys klausimai, suteikiamos galimybės pasisakyti dėl tiesioginės vadovės nustatytų pareiškėjos veiklos rezultatų. Byloje buvo pateikta informacija, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė nustatė, jog pareiškėjai trūksta žinių, gebėjimų ir įgūdžių tinkamai atlikti dvi funkcijas. Svarstyta, kad pareiškėjai trūksta gebėjimų rengti net nesudėtingus sprendimus, pranešimus užsieniečiams apie priimtus sprendimus, nes ji nesugeba sisteminti, analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu, trūksta atidumo ir kruopštumo. Skyriaus vedėja nurodė, kad pareiškėja atlikdama savo funkcijas nesidomi procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pažymėjo, jog pageidauja iš jos ir kolegų gauti aiškias instrukcijas dėl kiekvieno jos atliekamo žingsnio, t. y. pageidauja dirbti tik techninio pobūdžio darbą. Skyriaus vedėjos manymu dėl šių išvardytų priežasčių pareiškėja rengia nekokybiškus paprastų sprendimų projektus. Pateiktos ataskaitos analizė detalizuota, kad skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 1 d. pasirašytų sprendimų uždrausti atvykti tik 35 proc. buvo pasirašyti negrąžinus sprendimo projekto patikslinti ar papildyti, tuo tarpu 65 proc. pasirašyti pateiktų sprendimų buvo grąžinta pareiškėjai papildyti ir patikslinti dėl sprendimuose nustatytų faktinių duomenų, rašybos ir skyrybos bei loginių klaidų, 75 proc. grąžintų patikslinti sprendimų buvo grąžinti daugiau nei vieną kartą. Skaičiuojama, kad 65 proc. pasirašyti pateiktų sprendimų buvo nekokybiškai parengti. Tokiu atveju buvo nuspręsta, jog pareiškėjos turimų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas, atliekant funkcijas ir siekiant rezultatų, vertinamas nepatenkinamai. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja savarankiškai geba atlikti tik kai kuriuos techninio pobūdžio veiksmus. Pareiškėjos neprofesionalumas pasireiškė tuo, kad pareiškėja dažnai prašė kolegų pagalbos, dažnai užduodavo tuos pačius klausimus, ir buvo tuos pačius veiksmus jau atlikusi ar sprendimus parengusi analogiškose situacijose, ji vis padarė daug klaidų, kai kurios klaidos vis tos pačios, todėl kiekvienas jos atliktas veiksmas turėjo būti kontroliuojamas.
15. Teismas įvertino tai, kad pareiškėja netinkamai atliko savo pareigas – pareigybės nuostatuose įvardijamų užduočių įgyvendinimui, spręsti jos kompetencijai priskirtus klausimus. Netinkamai atlikdama savo darbą, pareiškėja aplaidžiai vykdė jai pavestas pareigas ir funkcijas, nors žinojo teisės aktų reikalavimus, keliamus jos darbui, sistemingai nesilaikė ir teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja yra pasirašytinai susipažinusi su savo pareigybės aprašymu, o kitų teisės aktų, reglamentuojančių jos darbą, žinojimas yra neatsietinas nuo jos pareigų. Pareiškėjos nurodyta kaltė pasireiškė neveikimu ir netinkamu veikimu. Ji, kaip departamento darbuotoja, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atsakinga, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad laiku įvykdytų deleguotas skyriaus viršininkės pareigas, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo poelgių kritiškai nevertino, nes jai pateiktų užduočių netinkamo vykdymo nelaikė tarnybos pareigų pažeidimu. Dėl pareiškėjos neveikimo darbe nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir laiku teikiami reikiami duomenys, o tai galėjo kelti grėsmę visos institucijos darbui. Iš pateiktų paaiškinimų raštu bei žodžiu Komisijai, teismui nekilo abejonių, kad pareiškėja neatliko Migracijos departamento kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Nebuvo vykdomas tinkamas teikimas, tvarkymas bei reikiamos informacijos teikimas trečiosioms šalims. Dėl pareiškėjos neveikimo nebuvo tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami reikiami duomenys, o tai suteikė pagrindą teigti, kad keliama grėsmė departamento veiklai, kuri gali kilti trukdant tinkamai naudotis sistema ir joje esančiais duomenims.
16. Teismas pažymėjo, kad ketvirtas pareigybės aprašo skyrius numato, jog vyresniojo specialisto funkcijos yra konsultuoti, apdoroti su sprendimų įgyvendinimu susijusią informaciją, nagrinėti prašymus ir kitus vidutinio sudėtingumo klausimais dėl sprendimų įgyvendinimo veiklų vykdymo, rengti sprendimus ir atsakymus, organizuoti sprendimų įgyvendinimo procesą, priimti ir aptarnauti asmenis, rengti ir teikti informaciją su sprendimų įgyvendinimu susijusiais vidutinio sudėtingumo klausimais, rengti teisės aktų projektus, apdoroti su priežiūra ir kontrole susijusią informaciją, atlikti priežiūros ir kontrolės veiklas, nagrinėti skundus ir kitus dokumentus vidutinio sudėtingumo klausimais dėl priežiūros ar kontrolės veiklų vykdymo, rengti ataskaitas, išvadas ir kitus dokumentus bei atlikti kitus veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėjai buvo priskirta gautus fizinius ir juridinius asmenų prašymus bei kitus dokumentus išnagrinėti ir kokybiškus sprendimų projektus parengti per teisės aktuose nustatytus terminus; kontroliuoti priskirtuose kontroliuojamų užsieniečių sąrašuose nurodytu Rusijos ir Baltarusijos teisėta gyvenimą Lietuvoje; kokybiškai tvarkyti užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir teikti duomenis iš šio sąrašo Šengeno informacinei sistemai. Iš tiesioginio 2023 m. rugpjūčio 28 d. vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo akto Nr. 19K-1108 buvo matyti, kad vadovas vertino, jog pareiškėjai paskirtos atlikti šios metinės užduotys nėra įvykdytos ir siūlė valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų.
17. Teismas vertino, kad pareiškėja nesilaikydama teisės aktuose nustatytų pareigų, nebendradarbiaudama su kolegomis ir su savo skyriaus viršininke dėl tiesioginių funkcijų vykdymo, neveikė kaip savo srities profesionalė ir neatitiko valstybės tarnautojui keliamų kokybės reikalavimų. Teismas įvertinęs teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą, kuris nustato, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, bei pareiškėjo veikoje nustačius tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo (neatlikimo) faktus, taip pat nustatytą priežastinį ryšį tarp tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo ir pasekmių, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustačius, bei įvertinęs tai, kad veikimas (neveikimas) yra trunkamojo pobūdžio ir byloje nėra pateikta duomenų, kad minėti ir įvardinti pažeidimai buvo ištaisyti, sprendė, kad Komisija pagrįstai nusprendė pripažinti, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir nusprendė atleisti iš darbo. Kadangi pareiškėjai buvo leista dalyvauti visuose vertinimo etapuose ir pareikšti savo nuomonę dėl susidariusios situacijos ir Komisijos vertinimo, teismas konstatavo, jog pareiškėjai buvo atsakyta į visus jos prašymus, paklausimus pagal galiojančius teisės aktus.
18. Teismas pripažino, jog diskrecijos teisę spręsti dėl atleidimo valstybės tarnybos, remiantis išanalizuotais duomenimis ir pateikta vertinimo išvada, turi vadovas. Pareiškėja skunde nenurodė jokių teisės aktų ar argumentų, kuriais remiantis Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, ar Migracijos departamento direktorius, kaip į pareigas priimantis asmuo, turi pareigą pagrįsti kodėl nesinaudoja jam suteikta teise priešingai. Diskrecijos teisė pati savaime suprantama, kaip veiksmų laisvė, veikimas savo nuožiūra. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais skundo motyvai, kad atsakant į tariamai teisę realizuojančius prašymus būtina išsamiai įvertinti prašymo aplinkybes, atsakyme pateikiant aiškius ir konkrečius sprendimą pagrindžiančius argumentus, yra nepagrįsti, nes tam, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas viešojo administravimo subjekto veiklos efektyvumo principas, kuris teigia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato.
19. Teismo nuomone, pareiškėja, pretenduodama į valstybės tarnybą, žinojo, kokie reikalavimai keliami departamento tarnautojos pareigoms ir kokioms neigiamoms faktinėms aplinkybėms atsiradus ar paaiškėjus, ji bus atleista iš valstybės tarnybos. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismo vertinimu, nebuvo neracionalu neatleisti pareiškėją iš pareigų, nes atsakovas vykdė savo pareigą.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodė, jog priklauso Lietuvos policijos profesinei sąjungai. Byloje nė viena šalis nepateikė argumentų, kad pareiškėjos priklausymas šiai sąjungai galėtų daryti įtaką atliekant jos tiesiogines pareigas, ar kad priklausymas profesinėje sąjungoje reikalavo daug laiko sąnaudų, nebuvo duomenų, kad anksčiau buvo kilę konfliktų dėl dalyvavimo sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, teismas galimą diskriminaciją ir nelygiateisiškumą pareiškėjos atžvilgiu dėl priklausymo sąjungai atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog Administracija klausimą dėl pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos tarnybos sprendė objektyviai, nepaisant to, kad vertinimo eigoje pasitaikė mažareikšmių techninių kliūčių, kurios neturėtų būti vertinamos kaip esminiai procedūros pažeidimai priimant atsakovo sprendimą, tuo labiau, kad pareiškėjai buvo atskleista, dėl ko priimtas toks sprendimas. Teismas darė išvadą, kad tiek atsiliepime išdėstyti argumentai, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovo teikti paaiškinimai apie pareiškėjos situaciją yra pagrįsti įstatyminiu reglamentavimu.
21. Teismas apžvelgęs Aprašo 60 ir 61 punktų, VAĮ 35 straipsnio 11 dalies nuostatas, įvertino, kad Komisijos metu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas apima: pokalbį su valstybės tarnautoju, į kurį Komisija gali pasikviesti ir valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, o vertinimo metu vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui ar liudytojams pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikia kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo tarnybine veikla, kad pagal gautą informaciją galėtų kiek įmanoma objektyviau įvertinti valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir motyvuoto siūlymo nagrinėjimą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad būtent šie veiksmai ir buvo atlikti, bei byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja sutiko, jog vadovė priėmė sprendimą 2023 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija dėl siūlymo sprendimą įgyvendinti.
22. Teismas atsižvelgęs į VTĮ (34 str.) ir Apraše nustatytą reguliavimą, į valstybės tarnybos institutą ir paskirtį, įvertino, kad pareiškėjos pateikti argumentai dėl dviejų mėnesių naikinamojo termino nėra pagrįsti, nes nebuvo praleistas bendrasis VTĮ numatytas 6 mėnesių terminas, taikomas valstybės tarnautojui.
23. Teismas laikė, kad šioje byloje atsakovas atliko savo pareigą ir įrodė, jog pareiškėja nebuvo kompetentinga užimti savo pareigas.
24. Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo Įsakymo buvo matyti, jog jis yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame nurodytas laikotarpis, kuriam pareiškėja nušalinama nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir pagrindai. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Įsakymas galėtų būti panaikintas, be to, Įsakymas pasirašytas per nustatytus terminus, įgaliojimus turinčio asmens, jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
25. Teismas sprendė, kad Įsakymą pripažinus teisėtu, nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjos reikalavimų – grąžinti ją į Migracijos departamentą Kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, priteisti iš atsakovo pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
III.
26. Pareiškėja O. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
27. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas iki galo nesuprato kokią administracinę bylą nagrinėjo (tarnybinės atsakomybės taikymo ar valstybės tarnautojų veiklos vertinimo) arba teismo sprendime atsirado motyvai iš kitos administracinės bylos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendimo 9 lapo 4 ir 5 pastraipose pasisako dėl VAĮ 34 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, dėl minėtame straipsnyje nustatytų terminų taikymo (pagal teismo motyvus, teismas taiko nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 34 straipsnį, t. y. neeilinio vertinimo metu galiojusios redakcijos). Bet sprendimą (sprendimo 4 lapo 2 pastraipa) motyvuodamas VAĮ 24 straipsnio taikymu, pirmosios instancijos teismas jau taiko aktualios redakcijos (galiojančios nuo 2024 m. sausio 1 d.) VAĮ. Pareiškėjai neaišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas taiko skirtingų įstatymo redakcijų normas, teismo sprendime nėra pasisakoma dėl tokio teismo pasirinkto įstatymo redakcijų taikymo. Pareiškėja daro prielaidą, kad dalis skundžiamo teismo motyvų (Sprendimo 8 lapo 1 ir 2 pastraipa) yra nukopijuoti iš sprendimo kitoje byloje. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Migracijos departamentą taip pat vadins ir Atsakovu, tačiau pateiktoje citatoje vartojamos sąvokos „Administracija“ „atsakovė“ „atstovas“ niekaip negali būti susijusios su šia byla, kadangi Migracijos departamentą (vyr. g.) atstovavo moteris. Iš sąvokos „Administracija“ pareiškėja preziumuoja, kad kitoje byloje, kurios sprendimo tam tikros dalys atsirado šiame skundžiamame sprendime, atsakove buvo kažkurios Lietuvos Respublikos savivaldybės administracija. Taip pat pareiškėjai neaišku, ką pirmosios instancijos teismas turi omeny teigdamas, kad pareiškėja pateikė prašymą jos neatleisti iš valstybės tarnybos. Taip pat nei skunde, nei bylos posėdžio metu pareiškėjos atstovas nekėlė klausimo, kad pareiškėja galėjo būti diskriminuojama dėl priklausymo Lietuvos policijos profesinei sąjungai. Pažyma apie narystę profesinėje sąjungoje buvo pateikta prie skundo tik tam, kad būtų pagrįstas pareiškėjos kaip profesinės sąjungos narės atstovavimas teisme. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (sprendimo 10 lapo 1 pastraipa) konstatavo, kad „iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog jis yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame nurodytas laikotarpis, kuriam pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir pagrindai.“ Pareiškėja pabrėžia, kad nebuvo nušalinta nuo pareigų, be to, yra moteris, o teismas naudoja vyrišką giminę „pareiškėjas“. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dalis skundžiamo sprendimo nėra susijusi su pareiškėjos skundu, taigi jau vien tai galėtų būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
27.2. Įsakymas buvo priimtas 2024 m. gegužės 2 d., praleidus naikinamąjį 2 mėnesių terminą, terminas buvo praleistas 169 dienomis. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų praleistą 2 mėnesių terminą. Vien šis faktas sudaro pagrindą naikinti Įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl absoliučiai nepaaiškinamų priežasčių sprendė, kad VAĮ yra nustatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, kuris taikomas valstybės tarnautojui. Net jeigu ir sprendimo atleisti valstybės tarnautoją jo veiklą įvertinus nepatenkinamai priėmimo terminas būtų 6 mėnesiai, tai 6 mėnesių terminas būtų suėjęs 2024 m. kovo 15 d., o Įsakymas priimtas 2024 m. gegužės 2 d., taigi praleidus net ir pirmosios instancijos teismo nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė ir aplinkybių, kurioms esant terminas galėtų būti stabdomas, taigi teismas visiškai nemotyvavo, kodėl laiko, kad Įsakymas priimtas nepažeidžiant termino.
27.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, apsiribojo vertinimu, kad „pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją visuose jos vertinimo etapuose, pareiškėja realizavo savo teisę į teisminę gynybą, komisijai taip pat buvo pateikti susirašinėjimai su pareiškėja, pagrindžiantys informaciją apie pareiškėjos darbą. Vertinimo komisija taip pat suteikė pareiškėjai galimybę pasisakyti dėl nustatytų užduočių atlikimo ir bendrų jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareiškėjai buvo užduodami patikslinantys klausimai, suteikiamos galimybės pasisakyti dėl tiesioginės valdovės nustatytų pareiškėjos veiklos rezultatų.“ Visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas absoliučiai nevertino ir nepasisakė dėl skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų ir jų reikšmės priimant skundžiamą Įsakymą. Skunde aiškiai buvo įvardinti procedūriniai pažeidimai dėl kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė: sprendimą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą priėmė netinkamas subjektas; Komisijos pirmininkės šališkumas; pareiškėja nebuvo informuota apie Komisijos posėdžius, kuriuose dalyvavo jos tiesioginė vadovė bei kiti asmenys; Komisijos sprendimas ir konkretus siūlymas nėra motyvuoti, buvo pažeista posėdžio fiksavimo tvarka.
27.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo (7 lapo 4 pastraipa) dalis nėra susijusi su pareiškėjos skundu, nes jos atleidimas niekaip nebuvo susijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime (7 lapo 5 pastraipa) analizuoja diskrecijos teisę parinkti tarnybinę nuobaudą, o tai absoliučiai nesusiję su šia administracine byla, tačiau pačios diskrecijos teisės turinys ir jos apimtis pirmosios instancijos teismo nepagrįstai aiškinami labai plačiai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad diskrecijos teisė pati savaime suprantama kaip veiksmų laisvė, veikimas savo nuožiūra. Migracijos departamento direktorė neturi absoliučios diskrecijos teisės priimti sprendimus, ji privalo vadovautis teisės aktais, atsižvelgti į teisės principus, jos priimami sprendimai turi būti motyvuoti ir proporcingi. Remiantis nepagrįstu pirmosios instancijos teismo aiškinimu būtų galima už mažareikšmį tarnybinį nusižengimą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą arba, nepaisant gerų tarnybinės veiklos rezultatų, veiklą vertinti nepatenkinamai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar veiklos įvertinimas bei konkretus siūlymas buvo motyvuoti, nes pagal teismą diskrecijos teisė leidžia priimti sprendimą be motyvų. Vadovaujantis VAĮ (redakcijos, galiojusios vertinimo metu) 27 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai yra pasirenkamas vienas iš 4 sprendimų, pareiškėjos įsitikinimu, toks pasiūlymas turėjo būti motyvuotas, tačiau nei pokalbio metu su tiesiogine vadove nei Komisijos posėdžio metu, šis klausimas nebuvo aptariamas. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nevertino, ar pateiktas siūlymas atleisti iš valstybės tarnybos buvo motyvuotas, ar motyvai buvo pagrįsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento direktoriaus 2024 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4K-1176 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų nuo 2024 m. gegužės 2 d.
29. Migracijos departamento direktoriaus Įsakymu pareiškėja atleista iš pareigų nuo 2024 m. gegužės 2 d., vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 7 dalimi ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą.
30. VTĮ 32 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ar specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį įstatymą nuolat į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą perkeliamam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų (perkėlimo) dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, nebent susitariama su valstybės tarnautoju, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų ar perkėlimo dienos.
31. Pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Taigi esminis Įsakymo priėmimo pagrindas – VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas.
32. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi mano, jog dalis skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio apskritai nėra susijusi su pareiškėjos skundu, be to, Įsakymas priimtas praleidus naikinamąjį terminą, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų, priimant Įsakymą, nebuvo vertinta, ar pateiktas siūlymas atleisti iš valstybės tarnybos buvo motyvuotas, ar motyvai pagrįsti.
34. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek netinkamai taikydamas proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).
35. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.
36. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų.
37. Pareiškėja pateikdama skundą aiškiai išdėstė, kodėl nesutinka su Įsakymu: tiesioginė vadovė motyvuotą siūlymą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą teikė ne Migracijos departamento direktorei, o direktorės pavaduotojai, nors pagal VTĮ 27 straipsnio 11 dalį toks siūlymas privalo būti teikiamas įstaigos vadovui; yra pagrindo abejoti, ar Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja galėjo būti nešališka vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje; neeilinis vertinimas buvo inicijuotas netinkamo subjekto; apie vertinimo komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama tiesioginė vadovė, pareiškėja nebuvo informuota, todėl buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu; visiškai neaišku, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas sutikti su tiesioginės vadovės vertinimu pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai, o nesant garso įrašo negalima nustatyti apskritai, ar jis buvo.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ką tik paminėti skundo argumentai (galimi Įsakymo priėmimo procedūriniai pažeidimai) buvo dalis skundo pagrindo, dėl ko turėjo pasisakyti pirmosios instancijos teismas, o tai nebuvo padaryta. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog tokio pobūdžio trūkumai suponuoja apeliacinio skundo tenkinimą iš principo yra pagrįsta.
39. Tikrinamo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo viena iš sudėtinių dalių, t. y. motyvuojamoji teismo sprendimo dalis leidžia prieiti prie tokios išvados, kad pirmiau paminėti Įsakymo priėmimo galimi procedūriniai pažeidimai, nebuvo tikrinami ir iš esmės dėl jų nepasisakyta, o tai reiškia, jog byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nepaisant tos aplinkybės, kad apskųsto teismo sprendimo apimtis nėra lakoniška.
40. Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo atmesti apeliantės argumentų, kad dalis Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo neturi sąsajų su ginču. Pavyzdžiui, apskųsto teismo sprendimo 4 lape antroje pastraipoje dėstomos nuostatos dėl tarnybinio nusižengimo, kai tuo tarpu, sprendžiant pagal turimą administracinės bylos medžiagą, pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos lėmė neigiamas tarnybinės veiklos įvertinimas.
41. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo 8 lapo pirmoje pastraipoje minimas teisinis vienetas nepatenka į subjektų ratą, susijusį su Įsakymo priėmimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra ir daugiau kitų neatitikimų su nagrinėjama administracine byla, stinga konkretumo su nagrinėtu ginču, o tai tik įtvirtina apeliacijos pagrįstumą dėl bylos neišnagrinėjimo iš esmės.
42. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, bei apeliaciniame skunde, nurodytas aplinkybe, t. y. ginčas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.
43. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
44. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne iš esmės nagrinėti šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
45. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjos skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius