Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. LAPKRIČIO 7 D. NUTARIMO NR. 1354 „DĖL GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO DIVERSIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. sausio 23 d. Nr. 58
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1354 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymo TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 1, 2, 3, 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Nustatyti 5 metams nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) operatoriaus viešai paskelbtos paskirstytų SGD terminalo pajėgumų naudojimo pirmojo laikotarpio pradžios SGD terminalo būtinąjį kiekį – nuo 325 mln. kub. metrų iki 502,902 mln. kub. metrų gamtinių dujų per metus, esant šioms norminėms sąlygoms: matavimo temperatūra – 0 °C, slėgis – 1,01325 bar (arba nuo 3 867 500 000 kWh iki 5 984 533 800 kWh, kai gamtinių dujų viršutinio šilumingumo reikšmė – 11,9 kWh/m3).
3. Nustatyti, kad:
3.1. SGD terminalo būtinajam kiekiui patvirtinti SGD terminalo operatorius, atsižvelgdamas į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus užtikrinti SGD terminalo dujinimo technologijos procesą ir SGD terminalo techninės būklės palaikymą, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki SGD terminalo būtinojo kiekio nustatymo laikotarpio pabaigos, turi pateikti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai su paskirtuoju tiekėju ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą informaciją apie SGD terminalo būtinąjį kiekį, reikalingą liekančiam pradinio SGD terminalo eksploatavimo laikotarpiui, kuris nustatytas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo
11 straipsnio 8 dalyje;
3.2. Energetikos ministerija, įvertinusi SGD terminalo operatoriaus pateiktą informaciją, gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes, per 20 darbo dienų nuo SGD terminalo operatoriaus pateiktos informacijos gavimo turi inicijuoti SGD terminalo būtinojo kiekio, reikalingo liekančiam pradinio SGD terminalo eksploatavimo laikotarpiui, tvirtinimą;
3.3. Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 55.3 papunkčio nuostatos taikomos gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas;
3.4. gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvojoje ekonominėje zonoje esančių gamtinių dujų pristatymo vietų savininkai, vadovaudamiesi Aprašo 55.3 papunkčiu, pakartotinai deklaruoja maksimalų per parą reikalingą gamtinių dujų kiekį einamiesiems metams.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 58 redakcija)
suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymo
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) būtinojo kiekio ir SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo tvarką, paskirtojo tiekėjo skyrimo tvarką ir reikalavimus, gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimo ir nustatymo tvarką.
2. Apraše nustatyti reikalavimai taikomi teisiniams santykiams, susijusiems su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimu ir SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimu, gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymu.
II SKYRIUS
SGD TERMINALO BŪTINOSIOS VEIKLOS UŽTIKRINIMAS
4. SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą užtikrina paskirtasis tiekėjas, paskirtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
5. Paskirtasis tiekėjas, įvertinęs Aprašo 8 punkte nurodytas sąlygas, iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. kreipiasi į SGD terminalo operatorių dėl SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, reikalingos patiekti į SGD terminalą ateinančiais metais, suderinimo. SGD terminalo būtinojo kiekio dalis derinama energijos vienetais (kWh).
6. SGD terminalo operatorius, atsižvelgdamas į Aprašo 8 punkte nurodytas sąlygas, įvertina Aprašo 5 punkte nurodytą paskirtojo tiekėjo pateiktą informaciją ir, vadovaudamasis naudojimosi SGD terminalu taisyklėmis, per 10 darbo dienų su paskirtuoju tiekėju suderina SGD terminalo būtinojo kiekio dalį, reikalingą patiekti į SGD terminalą ateinančiais metais. SGD terminalo operatorius raštu informuoja Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją apie su paskirtuoju tiekėju suderintą SGD terminalo būtinojo kiekio dalį ir pateikia informaciją apie šio sprendimo motyvus.
7. Jeigu Komisija ir (ar) Energetikos ministerija per 10 darbo dienų nuo SGD terminalo operatoriaus rašto gavimo dienos nepateikia pastabų ir pasiūlymų dėl Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka suderintos SGD terminalo būtinojo kiekio dalies SGD terminalo operatoriui ir (ar) paskirtajam tiekėjui, SGD terminalo operatoriaus suderinta SGD terminalo būtinojo kiekio dalis gali būti pakartotinai išdujinama ir (ar) perkraunama ir realizuojama Lietuvos gamtinių dujų ar (ir) tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje. Jeigu per šiame punkte nustatytą terminą Komisija ir (ar) Energetikos ministerija pateikia SGD terminalo operatoriui ir (ar) paskirtajam tiekėjui pastabų ir pasiūlymų, susijusių su suderinta SGD terminalo būtinojo kiekio dalimi, tuomet pakartotinai derinama Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodyta SGD terminalo būtinojo kiekio dalis.
8. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartojimo poreikį, Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintus gamtinių dujų kokybės reikalavimus, paskirtojo tiekėjo į SGD terminalą pristatomų suskystintų gamtinių dujų kiekį ir kokybę, taip pat suskystintų gamtinių dujų suvartojimą SGD terminalo technologinėms reikmėms, SGD terminalo būtinasis kiekis, paskirtajam tiekėjui suderinus su SGD terminalo operatoriumi, gali būti nedujinamas, jeigu yra techninių galimybių laikinai neatliekant dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią prireikus pradėti dujinimą nedelsiant po to, kai SGD terminale dujinimas laikinai nebuvo atliekamas, ir tiekti energetikos ministro patvirtintus gamtinių dujų kokybės reikalavimus atitinkančios kokybės gamtines dujas į gamtinių dujų perdavimo sistemą, ir taip neriboti esamų SGD terminalo naudotojų galimybės naudotis SGD terminalu.
III SKYRIUS
PASKIRTOJO TIEKĖJO SKYRIMO TVARKA IR SĄLYGOS
9. Paskirtasis tiekėjas skiriamas, kad užtikrintų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo reikalavimų vykdymą ir suskystintų gamtinių dujų, kurių reikia SGD terminalo paleidimo derinimo darbams atlikti, patiekimą ir pardavimą.
10. Paskirtajam tiekėjui taikomi Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai gamtinių dujų tiekimo įmonei.
11. Gamtinių dujų tiekimo įmonė, siekianti tapti paskirtuoju tiekėju ir vykdyti paskirtojo tiekėjo veiklą, privalo atitikti šiuos reikalavimus, būtinus paskirtojo tiekėjo veiklai tinkamai vykdyti:
11.1. turėti galiojantį gamtinių dujų tiekimo leidimą, išduotą Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis;
13. Paskirtojo tiekėjo skyrimo konkursą (toliau – konkursas) organizuoja Energetikos ministerija pagal Apraše nustatytus reikalavimus.
14. Konkurso procedūros pradedamos nuo informacijos apie rengiamą konkursą viešo paskelbimo. Informacija apie rengiamą konkursą, jo procedūras, terminus ir kita su konkursu susijusi informacija (konkurso sąlygos) viešai skelbiama Energetikos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki įmonių prašymų dalyvauti konkurse ir dokumentų, patvirtinančių įmonių atitiktį Apraše nurodytiems reikalavimams, pateikimo termino pabaigos.
15. Energetikos ministro įsakymu sudaroma konkurso komisija iš 5 asmenų (iš kurių du – Energetikos ministerijos atstovai, vienas – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas, vienas – Vyriausybės kanceliarijos atstovas, vienas – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovas).
16. Konkurso komisijos veiklai vadovauja konkurso komisijos pirmininkas. Konkurso komisijos pirmininku energetikos ministro įsakymu skiriamas Energetikos ministerijos atstovas.
17. Konkurso komisijos nariai, prieš pradėdami eiti pareigas, privalo pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti konkurso dalyvių teikiamos konfidencialios informacijos.
18. Konkurso komisija:
18.3. vertina gautų prašymų dalyvauti konkurse ir pateiktų dokumentų atitiktį nustatytiems reikalavimams;
19. Asmenys raštu gali kreiptis į Energetikos ministeriją su prašymu paaiškinti konkurso sąlygas. Prašymai paaiškinti konkurso sąlygas gali būti teikiami raštu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apie konkursą. Jeigu prašymas paaiškinti konkurso sąlygas pateikiamas nepasibaigus šiame punkte nustatytam prašymų paaiškinti konkurso sąlygas pateikimo terminui, Energetikos ministerija konkurso sąlygų paaiškinimus turi pateikti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo paaiškinti konkurso sąlygas gavimo. Energetikos ministerija atsakymus į asmenų klausimus, susijusius su konkurso procedūromis, ir konkurso sąlygų paaiškinimus pateikia raštu asmenims, kurie kreipiasi su prašymu paaiškinti konkurso sąlygas, taip pat viešai skelbia Energetikos ministerijos interneto svetainėje.
20. Energetikos ministerija negali atskleisti pateiktos konkurso dalyvio informacijos, kurios konfidencialumą nurodo konkurso dalyvis. Tokią informaciją sudaro komercinė paslaptis ir konfidencialieji konkursinių pasiūlymų aspektai. Dalyvių reikalavimu Energetikos ministerija turi juos supažindinti su kitų dalyvių konkursiniais pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodo kaip konfidencialią.
21. Įmonės, siekiančios tapti paskirtuoju tiekėju, per skelbime apie konkursą nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikia Energetikos ministerijai jos nustatytos formos prašymą, dokumentus, įrodančius įmonės atitiktį Aprašo 13 punkte nustatytiems reikalavimams, Aprašo 25 punkte nurodytus dokumentus ir laisvos formos aprašymą su Aprašo 27.2.1–27.2.3 papunkčiuose nurodytais prašomais pateikti duomenimis (toliau visi kartu – konkursinis pasiūlymas).
22. Įmonė, pageidaujanti dalyvauti konkurse, konkursinius pasiūlymus Energetikos ministerijai pateikia užklijuotame ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens parašu pažymėtame voke taip, kad konkursinių pasiūlymų nebūtų galima išimti nepažeidus voko ir parašo žymos. Ant voko rašoma „Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai“, konkurso pavadinimas, įmonės pavadinimas, kodas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, kontaktinio asmens duomenys, taip pat žodžiai „konkursinis pasiūlymas“ ir „neatplėšti iki konkurso komisijos posėdžio“. Pateikiami konkursinio pasiūlymo dokumentai turi būti susegti ar kitais būdais sutvirtinti ir pasirašyti taip, kad nebūtų galima išimti, įdėti ar pakeisti dokumentų lapų, nepažeidus susegimo ar sutvirtinimo. Visi vokai, konkursinio pasiūlymo dokumentai Energetikos ministerijai turi būti pateikti lietuvių kalba ar su vertėjo patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Vokai atplėšiami per konkurso komisijos posėdį.
23. Vokai su konkursiniais pasiūlymais registruojami tik skelbime apie konkursą nurodytu šių konkursinių pasiūlymų registravimo laiku. Konkursinius pasiūlymus Energetikos ministerija registruoja jų gavimo dieną.
24. Pasibaigus skelbime nurodytam terminui, konkursiniai pasiūlymai nepriimami ir grąžinami juos pateikusioms įmonėms.
25. Įmonė konkursiniame pasiūlyme turi pateikti šiuos dokumentus:
25.1. valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė nėra bankrutavusi, jai nėra iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, nėra inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba vykdomos analogiškos procedūros, apribojančios jos veiklą;
25.2. teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą pažymą apie tai, kad įmonė neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), išduotą ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki prašymų dalyvauti konkurse pateikimo termino pabaigos;
25.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą apie tai, kad įmonė nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui, arba lygiavertį kompetentingos institucijos dokumentą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki prašymų dalyvauti konkurse pateikimo termino pabaigos;
26. Konkurso komisijos posėdis, skirtas prašymams dalyvauti konkurse vertinti, turi įvykti Energetikos ministerijos skelbiamoje informacijoje apie rengiamą konkursą nurodytu laiku. Prireikus konkurso komisija gali numatyti papildomų posėdžių ir apie jų laiką paskelbti Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Konkurso komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti tik konkurso komisijos nariai.
27. Konkurso komisija vertina konkursinius pasiūlymus tokia tvarka:
27.1. Vertinama, ar pateikti prašymai ir dokumentai atitinka formalius jų reikalavimus, tai yra ar pateiktas prašymas atitinka nustatytus reikalavimus, ar jame pateikta visa reikalaujama informacija, ar pateikti visi dokumentai, patvirtinantys atitiktį Aprašo 13 ir 25 punktuose nurodytiems reikalavimams, ir patikrinami konkurso dalyvių pateikti duomenys. Jeigu kyla klausimų dėl prašymų ir dokumentų turinio ir konkurso komisija paprašo, konkurso dalyviai privalo per konkurso komisijos nurodytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus nekeisdami konkursinio pasiūlymo.
27.2. Vertinami reikalavimus atitinkantys konkurso dalyvių pateikti konkursiniai pasiūlymai dėl skyrimo paskirtuoju tiekėju. Konkurso dalyvių pateikti konkursiniai pasiūlymai vertinami ir laimėtojas atrenkamas vadovaujantis šiais kriterijais:
27.2.1. finansinės galimybės nupirkti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimui ir SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo reikalavimams vykdyti reikalingas suskystintas gamtines dujas – vertinamas konkurso dalyvio ar jo patronuojančiosios bendrovės (atsižvelgiant į tai, kuria konsoliduota finansine atskaitomybe dalyvis grindžia savo konkursinį pasiūlymą) pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) (atitiktį kriterijui vertinti pateikiama konkurso dalyvio ar jo patronuojančiosios bendrovės praėjusių 3 metų arba laikotarpio nuo dalyvio įregistravimo (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) konsoliduota finansinė atskaitomybė, taip pat gali būti pateikta kita susijusi informacija);
27.2.2. konkurso dalyvio komercinės galimybės nustatytu laiku pradėti vykdyti paskirtojo tiekėjo pareigas (atitiktį kriterijui vertinti konkurso dalyvis gali pateikti informaciją ar dokumentus, susitikimų protokolus ar kitokią korespondenciją, įrodančius turimus susitarimus ar pradėtas derybas dėl suskystintų gamtinių dujų įsigijimo, numatomų paskirtojo tiekėjo įpareigojimų vykdymo veiksmų planą ir kitą susijusią informaciją);
28. Konkurso komisija, vertindama konkurso dalyvių konkursinius pasiūlymus pagal Aprašo 27.2 papunktyje nurodytus vertinimo kriterijus, vadovaujasi tokiais šių kriterijų lyginamaisiais svoriais, kurie išreiškiamai balais: 27.2.1 papunkčio kriterijus – 0–50 balų; 27.2.2 papunkčio kriterijus – 0–25 balai; 27.2.3 papunkčio kriterijus – 0–25 balai. Maksimalus balas pagal kiekvieną vertinimo kriterijų bus suteikiamas geriausias galimybes ir didžiausią patirtį pagal kiekvieną nurodytą kriterijų turinčiam dalyviui. Kitų dalyvių galimybės ir patirtis pagal kiekvieną kriterijų bus vertinamos lyginant jų pasiūlymus su geriausiu pasiūlymu ir suteikiant atitinkamai proporcingą balų skaičių. Konkurso komisija teikia Energetikos ministerijai pasiūlymą priimti sprendimą dėl konkurso laimėtojo skyrimo, atsižvelgdama į tai, kuris konkurso dalyvis surinko daugiausiai balų.
29. Konkurso komisija atmeta konkursinį pasiūlymą, jeigu:
29.2. konkurso dalyvis nepateikia nors vieno reikalaujamo konkursinio pasiūlymo dokumento, pateikia netikslius ar neišsamius duomenis arba melagingą informaciją ir konkurso komisijos prašomas per jos nustatytą protingą terminą šių trūkumų nepašalina;
30. Konkurso komisijos sprendimai priimami posėdžiuose, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių ir už sprendimus balsuoja daugiau nei pusė dalyvaujančių komisijos narių. Konkurso komisija priima sprendimus atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra konkurso komisijos pirmininko balsas. Konkurso komisijos narys privalo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu tai gali sukelti interesų konfliktą.
31. Konkurso komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę konkurso komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš konkurso komisijos pirmininko paskirtų konkurso komisijos narių (sekretorius). Protokole nurodomi konkurso komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno konkurso komisijos nario atskiroji nuomonė, jeigu ji yra.
32. Konkurso komisijos pirmininkas, dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti posėdyje, skiria jį pavaduojantį konkurso komisijos narį.
33. Paskirtasis tiekėjas energetikos ministro sprendimu skiriamas ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Konkurso rezultatus skirti konkrečią įmonę paskirtuoju tiekėju Energetikos ministerija praneša raštu visoms konkursinius pasiūlymus pateikusioms įmonėms. Jeigu nė viena iš konkurse dalyvaujančių įmonių neatitinka visų Aprašo 37 punkte nustatytų reikalavimų, nepateikia Aprašo 25 punkte reikalaujamų konkursinio pasiūlymo dokumentų arba nepateikiamas nė vienas konkursinis pasiūlymas, Energetikos ministerijos nustatytu laiku skelbiamas naujas paskirtojo tiekėjo skyrimo konkursas.
34. Atliekantis savo funkcijas paskirtasis tiekėjas privalo raštu informuoti Energetikos ministeriją apie bet kokias aplinkybes, galinčias turėti įtakos tinkamam paskirtojo tiekėjo pareigų vykdymui, ar apie tai, kad jis neatitinka bent vieno kurio iš Aprašo 13 punkte nustatytų reikalavimų, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai tokios aplinkybės paaiškėja.
35. Jeigu paskirtąjį tiekėją numatoma reorganizuoti, paskirtasis tiekėjas raštu praneša apie tai Energetikos ministerijai, pateikdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, taip pat pagrindimus, kad paskirtojo tiekėjo teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizavimo atitiks Aprašo 13 punkte nustatytus reikalavimus.
36. Jeigu Energetikos ministerija nustato, kad paskirtasis tiekėjas neatitinka bent vieno iš Aprašo 13 punkte nustatytų reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios neatitikties nustatymo, raštu apie tai įspėja paskirtąjį tiekėją ir nurodo laiką, per kurį paskirtasis tiekėjas turi pašalinti nustatytą neatitiktį. Jeigu per nustatytą laiką paskirtasis tiekėjas neatitikties nepašalina, Energetikos ministerija nedelsdama priima sprendimą dėl naujo paskirtojo tiekėjo skyrimo konkurso organizavimo. Visą laikotarpį iki naujo paskirtojo tiekėjo skyrimo konkurso pabaigos turi būti užtikrinama, kad paskirtojo tiekėjo funkcijos būtų atliekamos nepertraukiamai. Prieš priimdama tokį sprendimą, Energetikos ministerija privalo apie tai informuoti Komisiją ir Vyriausybę.
IV SKYRIUS
GAMTINIŲ DUJŲ sistemos naudotojų ir (ar) vartotojų gamtinių dujų VARTOJIMO pajėgumų nustatymas
38. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai (toliau – vartojimo pajėgumai) – didžiausias gamtinių dujų paros kiekis, gamtinių dujų sistemos naudotojui ir (ar) vartotojui reikalingas jų maksimaliems gamtinių dujų vartojimo poreikiams užtikrinti kiekvienoje gamtinių dujų pristatymo vietoje.
39. Vartojimo pajėgumai nustatomi kiekvienai gamtinių dujų pristatymo vietai atskirai. Jeigu sistemos naudotojas gamtines dujas transportuoja daugiau nei į vieną gamtinių dujų pristatymo vietą, jo vartojimo pajėgumai lygūs visų pristatymo vietų vartojimo pajėgumų sumai. Vartojimo pajėgumai nustatomi gamtinių dujų pristatymo vietose, kuriose sistemos naudotojų ir (ar) vartotojų įrenginiai prijungti prie perdavimo sistemos ar skirstymo sistemų, į kurias gamtinės dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios perdavimo sistemos.
40. Vartojimo pajėgumus nustato:
40.1. sistemos naudotojų gamtinių dujų pristatymo vietoms, į kurias gamtinės dujos skirstomos buitiniams vartotojams, – skirstymo sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta buitinio vartotojo gamtinių dujų sistema, atsižvelgdamas į skirstymo sistemos operatoriaus turimus duomenis apie paskirstytus gamtinių dujų kiekius;
40.2. sistemos naudotojų ir (ar) vartotojų gamtinių dujų pristatymo vietoms, į kurias gamtinės dujos skirstomos nebuitiniams vartotojams, išskyrus valstybės reguliuojamą elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančias energetikos įmones (toliau – energijos gamintojai), į nekasdienės gamtinių dujų apskaitos vietas, kaip jos apibrėžtos energetikos ministro patvirtintame Gamtinių dujų apskaitos tvarkos apraše (toliau – Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašas), – skirstymo sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta nebuitinio vartotojo gamtinių dujų sistema, atsižvelgdamas į skirstymo sistemos operatoriaus turimus duomenis apie paskirstytus dujų kiekius;
40.3. sistemos naudotojų ir (ar) vartotojų gamtinių dujų pristatymo vietoms, į kurias gamtinės dujos transportuojamos nebuitiniams vartotojams (išskyrus energijos gamintojus) į kasdienės gamtinių dujų apskaitos vietas, kaip jos apibrėžtos Gamtinių dujų apskaitos tvarkos apraše, – sistemos naudotojas ir (ar) vartotojas; jeigu gamtinių dujų pristatymo vietoje įrengta ir kasdienė, ir nekasdienė gamtinių dujų apskaita, ši pristatymo vieta laikoma kasdienės gamtinių dujų apskaitos vieta; jeigu sistemos naudotojas ir (ar) vartotojas nustatytu laiku nedeklaruoja reikiamų vartojimo pajėgumų, juos nustato gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta nebuitinio vartotojo gamtinių dujų sistema;
40.4. visiems energijos gamintojams (išskyrus Aprašo 40.7 papunktyje nurodytus energijos gamintojus), kuriems gamtinės dujos transportuojamos į nekasdienės ir kasdienės gamtinių dujų apskaitos vietas, – energijos gamintojas; jeigu energijos gamintojas nustatytu laiku nedeklaruoja reikiamų vartojimo pajėgumų, juos nustato gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta energijos gamintojo sistema;
40.5. skirstymo sistemų, prijungtų prie perdavimo sistemos, technologiniams ir kitiems poreikiams tenkinti – skirstymo sistemos operatoriai;
40.6. gamtinių dujų pristatymo vietoms, kurios jungiamos prie gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos, ar gamtinių dujų pristatymo vietoms, kuriose esamas vartotojas pageidauja didinti dujų suvartojimą tiek, kad neužtenka esamos gamtinių dujų sistemos techninio pajėgumo (toliau – nauja pristatymo vieta):
40.6.1. jeigu į naują pristatymo vietą gamtinės dujos transportuojamos buitiniam vartotojui, – gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungiama nauja buitinio vartotojo pristatymo vieta;
40.6.2. jeigu į naują pristatymo vietą gamtinės dujos transportuojamos nebuitiniam vartotojui, – naujas nebuitinis vartotojas;
40.7. energijos gamintojams, kurių nustatytose elektrinėse elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti ir (ar) kurie užtikrina elektros energetikos sistemos rezervus nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, ir (ar) teikia rezervinės galios užtikrinimo paslaugą elektros perdavimo sistemos operatoriui, – energijos gamintojas; jeigu energijos gamintojas nustatytu laiku nedeklaruoja reikiamų vartojimo pajėgumų, juos nustato gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta energijos gamintojo gamtinių dujų sistema.
42. Vartojimo pajėgumai, nurodyti Aprašo 40.1 papunktyje, nustatomi taip:
42.1. Vartojimo pajėgumai nustatomi kiekvienam buitinių vartotojų pogrupiui, apibrėžtam Komisijos patvirtintoje Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje, ir atsižvelgiant į vartotojų skaičių atitinkamame pogrupyje apskaičiuojami kiekvienam to buitinių vartotojų pogrupio vartotojui.
42.2. Skirstymo sistemos operatorius vertina per paskutinius 3 metus, einančius prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, kiekvieno buitinių vartotojų pogrupio transportuotą gamtinių dujų kiekį (metams, einantiems prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, vertinti naudojami pirmų 6 mėnesių duomenys).
42.3. Buitinių vartotojų pogrupio vartojimo pajėgumai prilyginami šio vartotojų pogrupio maksimaliam per parą transportuotam gamtinių dujų kiekiui; jeigu skirstymo sistemos operatorius duomenų apie kiekvieną parą transportuotą gamtinių dujų kiekį tam tikrais metais neturi, tais metais per parą transportuotas maksimalus dujų kiekis apskaičiuojamas padalijant visų to buitinių vartotojų pogrupio maksimalų per mėnesį transportuotą gamtinių dujų kiekį iš to mėnesio parų skaičiaus.
43. Vartojimo pajėgumai, nurodyti Aprašo 40.2 papunktyje, nustatomi taip:
43.2. Skirstymo sistemos operatorius vertina per paskutinius 3 metus, einančius prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, transportuotą gamtinių dujų kiekį (metams, einantiems prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, vertinti naudojami pirmų 6 mėnesių duomenys).
43.3. Vartojimo pajėgumai prilyginami į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą per parą transportuotam maksimaliam gamtinių dujų kiekiui. Jeigu skirstymo sistemos operatorius duomenų apie tam tikrais metais kiekvieną parą transportuotą gamtinių dujų kiekį neturi, tais metais per parą transportuotas maksimalus dujų kiekis apskaičiuojamas maksimalų per mėnesį transportuotą gamtinių dujų kiekį padalijant iš to mėnesio parų skaičiaus.
44. Vartojimo pajėgumai, nurodyti Aprašo 40.3 papunktyje, nustatomi taip:
44.2. Sistemos naudotojas ir (ar) vartotojas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. deklaruoja reikiamus kiekvienos gamtinių dujų pristatymo vietos, kurioje įrengta kasdienė gamtinių dujų apskaita, vartojimo pajėgumus. Sistemos naudotojas reikiamus vartojimo pajėgumus deklaruoja gamtinių dujų sistemos operatoriui, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta gamtinių dujų vartotojo sistema, jeigu su gamtinių dujų sistemos operatoriais yra sudaręs gamtinių dujų transportavimo sutartis; vartotojas reikiamus vartojimo pajėgumus deklaruoja gamtinių dujų tiekimo įmonei, jeigu vartotojui gamtinių dujų transportavimo paslaugos teikiamos netiesiogiai iš gamtinių dujų sistemos operatorių. Gamtinių dujų tiekimo įmonė ar kitos skirstymo sistemos operatorius vartotojams reikalingus vartojimo pajėgumus deklaruoja gamtinių dujų sistemos operatoriui, su kuriuo yra sudaręs dujų skirstymo paslaugų sutartį, iki rugsėjo 20 dienos.
44.3. Sistemos naudotojas ir (ar) vartotojas, nustatydamas vartojimo pajėgumus, įvertina maksimalų gamtinių dujų poreikį, galimus energijos gamybos ir (ar) kitų įrenginių sutrikimus ir kitus svarbius veiksnius, nuo kurių galėtų priklausyti, koks maksimalus gamtinių dujų kiekis suvartojamas per parą. Gamtinių dujų įmonės konsultuoja sistemos naudotojus ir (ar) vartotojus, siekdamos padėti nustatyti optimalius vartojimo pajėgumus.
44.4. Jeigu sistemos naudotojas ir (ar) vartotojas nedeklaruoja jam reikalingų vartojimo pajėgumų, vartojimo pajėgumai prilyginami per paskutinius 3 metus, einančius prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą per parą transportuotam maksimaliam gamtinių dujų kiekiui (metams, einantiems prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, vertinti naudojami pirmų 6 mėnesių duomenys). Šį gamtinių dujų kiekį nustato gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta nebuitinio vartotojo gamtinių dujų sistema.
45. Vartojimo pajėgumai, nurodyti Aprašo 40.4 papunktyje, nustatomi taip:
45.2. Energijos gamintojas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. deklaruoja elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingus (įskaitant rezervinį gamtinių dujų poreikį) vartojimo pajėgumus kiekvienoje gamtinių dujų pristatymo vietoje, kurioje įrengta kasdienė ir nekasdienė gamtinių dujų apskaitos vieta, gamtinių dujų sistemos operatoriui, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta energijos gamintojo sistema. Energijos gamintojas šilumos energijai gaminti reikalingus vartojimo pajėgumus (įskaitant rezervinį gamtinių dujų poreikį) prognozuoja vadovaudamasis Komisijos patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis. Energijos gamintojas, kuriam kyla abejonių dėl reikiamų vartojimo pajėgumų (įskaitant rezervinį gamtinių dujų poreikį) nustatymo, šių pajėgumų poreikio nustatymo klausimu konsultuojasi su Komisija.
45.3. Energijos gamintojas, nustatydamas vartojimo pajėgumus, įvertina maksimalų gamtinių dujų poreikį, galimus kitų energijos gamybos įrenginių sutrikimus, esamą elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos poreikį ir kitus svarbius veiksnius, nuo kurių gali priklausyti, koks maksimalus gamtinių dujų kiekis suvartojamas per parą. Energijos gamintojai, vykdantys šilumos energijos gamybos veiklą, nustatydami vartojimo pajėgumus, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.
45.4. Jeigu energijos gamintojas nustatytu laiku nedeklaruoja jam reikalingų vartojimo pajėgumų, vartojimo pajėgumai prilyginami per paskutinius 3 metus, einančius prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą per parą transportuotam maksimaliam gamtinių dujų kiekiui (metams, einantiems prieš metus, kuriems nustatomi vartojimo pajėgumai, vertinti naudojami pirmų 6 mėnesių duomenys). Gamtinių dujų pristatymo vietų, kuriose gamtinės dujos skirstomos į nekasdienės gamtinių dujų apskaitos vietas, vartojimo pajėgumai prilyginami į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą per parą transportuotam maksimaliam gamtinių dujų kiekiui. Jeigu skirstymo sistemos operatorius duomenų apie kiekvieną parą transportuotą gamtinių dujų kiekį tam tikrais metais neturi, tais metais maksimalus per parą transportuotas dujų kiekis apskaičiuojamas maksimalų per mėnesį transportuotą gamtinių dujų kiekį padalijant iš to mėnesio parų skaičiaus. Į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą per parą transportuotą maksimalų gamtinių dujų kiekį nustato gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta energijos gamintojo sistema.
46. Vartojimo pajėgumai, nurodyti Aprašo 40.5 papunktyje, nustatomi taip:
47. Vartojimai pajėgumai, nurodyti Aprašo 40.6 papunktyje, nustatomi taip:
47.2. kai į naują pristatymo vietą gamtinės dujos transportuojamos buitiniam vartotojui, vartojimo pajėgumai nustatomi buitiniam vartotojui priskiriant vartojimo pajėgumų dydį, apskaičiuotą vadovaujantis Aprašo 42 punkto nuostatomis;
47.3. kai į naują pristatymo vietą gamtinės dujos transportuojamos nebuitiniam vartotojui (išskyrus energijos gamintojus), vartojimo pajėgumai nustatomi:
47.3.1. metams, kai prijungiama nauja pristatymo vieta, ir po jų einantiems vieniems metams – pagal gamtinių dujų skirstymo paslaugų ar gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu gamtinių dujų įmonei naujo vartotojo nurodytą maksimalų per parą reikalingą transportuoti gamtinių dujų kiekį;
47.4. kai į naują pristatymo vietą gamtinės dujos transportuojamos energijos gamintojui, vartojimo pajėgumai nustatomi:
47.4.1. metams, kai prijungiama nauja pristatymo vieta, – pagal gamtinių dujų skirstymo paslaugų ar gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu energijos gamintojo gamtinių dujų įmonei nurodytą maksimalų per parą reikalingą transportuoti gamtinių dujų kiekį;
48. Vartojimo pajėgumai, nurodyti Aprašo 40.7 papunktyje, nustatomi taip:
48.2. Energijos gamintojas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. deklaruoja gamtinių dujų sistemos operatoriui, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta energijos gamintojo sistema, vartojimo pajėgumus. Vartojimo pajėgumai nustatomi atsižvelgiant į energijos gamintojo įrenginių, kurie naudojami Aprašo 40.7 papunktyje nurodytoms paslaugoms teikti, bendrą instaliuotą galią. Šis vartojimo pajėgumas turi būti skirtas tik Aprašo 40.7 papunktyje nurodytoms veikloms vykdyti ir negali sutapti su šilumos energijai gaminti reikalingu vartojimo pajėgumu (ar jo dubliuoti). Energijos gamintojas, kuriam kyla abejonių dėl reikiamų vartojimo pajėgumų nustatymo, šių pajėgumų nustatymo klausimu konsultuojasi su Komisija.
48.3. Jeigu energijos gamintojas nustatytu laiku nedeklaruoja jam reikalingų vartojimo pajėgumų, vartojimo pajėgumus nustato gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta energijos gamintojo sistema, pagal turimą informaciją apie tokiam energijos gamintojui reikiamus techninius pajėgumus. Gamtinių dujų sistemos operatorius, kuriam kyla abejonių dėl reikiamų vartojimo pajėgumų nustatymo, šių pajėgumų nustatymo klausimu konsultuojasi su Komisija.
49. Vartojimo pajėgumai energijos gamintojo (išskyrus energijos gamintojus, vykdančius Aprašo 40.7 papunktyje nurodytas veiklas) gamtinių dujų pristatymo vietoms, kuriose gaminama šilumos energija tiekiama į hidrauliškai atskirą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą (toliau – CŠT sistema), ir skirtingose CŠT sistemos pristatymo vietose esantys šilumos gamybos įrenginiai, skirti dubliuoti kitus CŠT sistemos šilumos energijos gamybos įrenginius, kuriuos naudoti numatyta tik sutrikus kitiems CŠT sistemos šilumos energijos gamybos įrenginiams, nustatomi atsižvelgiant į CŠT sistemos vartojimo pajėgumus, kuriais energijos gamintojas gali pasinaudoti vienu metu. CŠT sistemos vartojimo pajėgumai, kuriais energijos gamintojas gali pasinaudoti vienu metu, nustatomi taip:
49.1. energijos gamintojas (išskyrus energijos gamintojus, vykdančius Aprašo 40.7 papunktyje nurodytas veiklas), deklaruodamas reikiamus vartojimo pajėgumus, papildomai nurodo:
49.1.1. kuriose gamtinių dujų pristatymo vietose šilumos energija gaminama ir tiekiama į CŠT sistemą; jeigu yra daugiau nei viena CŠT sistema, energijos gamintojas nurodo kiekvieną CŠT sistemą atskirai;
50. Pagal Aprašo 43–48 punktų reikalavimus nustatyti pajėgumai pasibaigus metams vertinami taip:
50.1. Jeigu pasibaigus metams, kuriems buvo nustatyti vartojimo pajėgumai, paaiškėja, kad faktiškai į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą arba CŠT sistemą maksimalus per parą transportuotas gamtinių dujų kiekis buvo didesnis už nustatytus vartojimo pajėgumus, vartojimo pajėgumai turi būti patikslinti, taip pat turi būti perskaičiuoti papildomos dedamosios mokėjimai už šiuos metus, taikant patikslintą vartojimo pajėgumų dydį.
50.2. Jeigu pasibaigus metams, kuriems buvo nustatyti vartojimo pajėgumai, paaiškėja, kad faktiškai į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą arba CŠT sistemą, kurios savininkas (ar teisėtas valdytojas) yra pasikeitęs, maksimalus per parą transportuotas gamtinių dujų kiekis buvo didesnis už nustatytus vartojimo pajėgumus, vartojimo pajėgumai turi būti patikslinti, taip pat turi būti perskaičiuoti papildomos dedamosios mokėjimai už metus, taikant patikslintą vartojimo pajėgumų dydį tik už laikotarpį nuo gamtinių dujų pristatymo vietos savininko (ar teisėto valdytojo) pasikeitimo.
50.3. Jeigu pasibaigus metams, kuriems buvo nustatyti vartojimo pajėgumai, paaiškėja, kad:
50.3.1. faktiniai vartojimo pajėgumai buvo daugiau nei 5 procentais didesni už energijos gamintojo pagal Aprašo 48.2 papunktį deklaruotus vartojimo pajėgumus, už daugiau nei 5 procentais viršytą vartojimo pajėgumų dydį taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 1,1;
50.3.2. faktiniai vartojimo pajėgumai buvo didesni už sistemos naudotojo ir (ar) vartotojo pagal Aprašo 44.2 papunktį ar energijos gamintojo pagal 45.2 papunktį deklaruotus arba skirstymo sistemos operatoriaus kasdienės apskaitos vietoms nustatytus vartojimo pajėgumus, už viršytą vartojimo pajėgumų dydį papildoma dedamoji taikoma taip:
50.3.2.1. už pajėgumų viršijimą per penkias didžiausio vartojimo paras yra taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 0,05; šių didžiausio vartojimo parų viršytų pajėgumų dydis apskaičiuojamas sumuojant skirtumus tarp kiekvienos iš šių parų faktinio vartojimo pajėgumų dydžio ir deklaruotų vartojimo pajėgumų dydžio arba šeštos didžiausios vartojimo paros pajėgumų dydžio, jei faktiniai šeštos didžiausios vartojimo paros pajėgumai yra didesni už deklaruotus vartojimo pajėgumus;
50.3.2.2. jeigu šeštos didžiausios vartojimo paros faktiniai vartojimo pajėgumai buvo ne daugiau nei 5 procentais didesni už deklaruotus vartojimo pajėgumus, už viršytą vartojimo pajėgumų dydį taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 1; pagal šį papunktį nustatomas viršytų pajėgumų dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp šeštos didžiausios vartojimo paros faktinio vartojimo pajėgumų dydžio ir deklaruotų vartojimo pajėgumų dydžio;
50.3.2.3. jeigu šeštos didžiausios vartojimo paros faktiniai vartojimo pajėgumai buvo daugiau nei 5 procentais didesni už deklaruotus vartojimo pajėgumus, už daugiau nei 5 procentais viršytą vartojimo pajėgumų dydį taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 1,1. Pagal šį papunktį nustatomas viršytų pajėgumų dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp šeštos didžiausios vartojimo paros faktinio vartojimo pajėgumų dydžio ir deklaruotų vartojimo pajėgumų dydžio, padauginto iš koeficiento 1,05.
50.4. Faktiškai į konkrečią gamtinių dujų pristatymo vietą arba CŠT sistemą per parą transportuotą maksimalų gamtinių dujų kiekį per 20 kalendorinių dienų nuo metų pabaigos nustato gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta nebuitinio vartotojo gamtinių dujų sistema, ir apibendrintą informaciją apie kiekvieną mėnesį perskaičiuotus vartojimo pajėgumus pagal sistemos naudotojus pateikia perdavimo sistemos operatoriui ir sistemos naudotojams.
50.5. Pagal perskaičiuotus vartojimo pajėgumus papildomai mokėtiną papildomos dedamosios sumą per praėjusius metus perdavimo sistemos operatorius apskaičiuoja ir pateikia patikslintą sąskaitą sistemos naudotojui ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų metams pasibaigus. Sistemos naudotojas pateiktą sąskaitą apmoka ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos gavimo.
51. Pagal Aprašo 43–48 punktų reikalavimus nustatyti pajėgumai pasikeitus pristatymo vietos savininkui (ar teisėtam valdytojui) vertinami taip:
51.1. Jeigu pasikeičia gamtinių dujų vartotojo sistemos, prijungtos prie gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemos, savininkas ar teisėtas valdytojas (toliau – pristatymo vietos savininkas), gamtinių dujų sistemos operatorius, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta nebuitinio vartotojo gamtinių dujų sistema, per 5 darbo dienas nuo kalendorinio mėnesio, kurį keitėsi pristatymo vietos savininkas, pabaigos įvertina, ar faktiniai vartojimo pajėgumai buvo didesni nei nustatyti, tai yra ar į konkrečią pristatymo vietą arba CŠT sistemą maksimalus per parą transportuotas gamtinių dujų kiekis buvo didesnis už nustatytus vartojimo pajėgumus. Jeigu pasikeičia pristatymo vietos, kuri yra CŠT sistemos dalis, savininkas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų naujasis savininkas privalo pateikti atnaujintą informaciją, kuri buvo pateikta pagal Aprašo 49.1 papunktį.
51.2. Jeigu paaiškėja, kad faktiniai vartojimo pajėgumai buvo didesni, vartojimo pajėgumai turi būti patikslinti. Papildomos dedamosios mokėjimai už laikotarpį nuo einamųjų metų pradžios iki mėnesio, kurį pasikeičia pristatymo vietos savininkas (ar teisėtas valdytojas), įskaitytinai turi būti perskaičiuoti taikant patikslintą vartojimo pajėgumų dydį, o naujam pristatymo vietos savininkui (ar teisėtam valdytojui) patikslinti vartojimo pajėgumai taikomi nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko pokyčiai, pradžios.
51.3. Jeigu paaiškėja, kad:
51.3.1. faktiniai vartojimo pajėgumai buvo daugiau nei 5 procentais didesni už energijos gamintojo pagal Aprašo 48.2 papunktį deklaruotus vartojimo pajėgumus, už daugiau nei 5 procentais viršytą vartojimo pajėgumų dydį taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 1,1;
51.3.2. faktiniai vartojimo pajėgumai buvo didesni už sistemos naudotojo ir (ar) vartotojo pagal Aprašo 44.2 papunktį ar energijos gamintojo pagal 45.2 papunktį deklaruotus arba skirstymo sistemos operatoriaus kasdienės apskaitos vietoms nustatytus vartojimo pajėgumus, už viršytą vartojimo pajėgumų dydį papildoma dedamoji taikoma taip:
51.3.2.1. už pajėgumų viršijimą per penkias didžiausio vartojimo paras yra taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 0,05; šių didžiausio vartojimo parų viršytų pajėgumų dydis apskaičiuojamas sumuojant skirtumus tarp kiekvienos iš šių parų faktinio vartojimo pajėgumų dydžio ir deklaruotų vartojimo pajėgumų dydžio arba šeštos didžiausios vartojimo paros pajėgumų dydžio, jeigu faktiniai šeštos didžiausios vartojimo paros pajėgumai yra didesni už deklaruotus vartojimo pajėgumus;
51.3.2.2. jeigu šeštos didžiausios vartojimo paros faktiniai vartojimo pajėgumai buvo ne daugiau nei 5 procentais didesni už deklaruotus vartojimo pajėgumus, už viršytą vartojimo pajėgumų dydį taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 1; pagal šį papunktį nustatomas viršytų pajėgumų dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp šeštos didžiausios vartojimo paros faktinio vartojimo pajėgumų dydžio ir deklaruotų vartojimo pajėgumų dydžio;
51.3.2.3. jeigu šeštos didžiausios vartojimo paros faktiniai vartojimo pajėgumai buvo daugiau nei 5 procentais didesni už deklaruotus vartojimo pajėgumus, už daugiau nei 5 procentais viršytą vartojimo pajėgumų dydį taikoma papildoma dedamoji, padauginta iš koeficiento 1,1. Pagal šį papunktį nustatomas viršytų pajėgumų dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp šeštos didžiausios vartojimo paros faktinio vartojimo pajėgumų dydžio ir deklaruotų vartojimo pajėgumų dydžio, padauginto iš koeficiento 1,05.
51.4. Jeigu vartojimo pajėgumai turi būti tikslinami, ne vėliau nei iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pasikeičia pristatymo vietos savininkas (ar teisėtas valdytojas), pabaigos, informacija apie patikslintus kiekvieno mėnesio vartojimo pajėgumus pateikiama perdavimo sistemos operatoriui.
51.5. Pagal patikslintus vartojimo pajėgumus papildomai mokėtiną papildomos dedamosios sumą per einamuosius metus perdavimo sistemos operatorius apskaičiuoja ir pateikia patikslintą sąskaitą sistemos naudotojui. Sistemos naudotojas pateiktą sąskaitą apmoka ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos gavimo.
52. Gamtinių dujų tiekimo įmonės pateikia skirstymo sistemos operatoriui informaciją apie vartotojų, su kuriais yra sudarytos gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartys, deklaruotų vartojimo pajėgumų sumą.
53. Skirstymo sistemų, į kurias dujos transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios perdavimo sistemos, operatoriai perdavimo sistemos operatorių informuoja apie perdavimo sistemos naudotojams jų skirstymo sistemų gamtinių dujų pristatymo vietose nustatytus vartojimo pajėgumus:
54. Perdavimo sistemos operatorius ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 20 d. pateikia Komisijai apibendrintą informaciją apie ateinantiems metams nustatytus vartojimo pajėgumus, vėliau Komisijos prašymu teikia Komisijai atnaujintą informaciją.
55. Gamtinių dujų pristatymo vietoje maksimalus per parą reikalingas gamtinių dujų kiekis, kuris naudojamas vartojimo pajėgumams nustatyti, įskaitant ir Aprašo 50.3 papunktyje nustatytais atvejais apskaičiuotusfaktinius vartojimo pajėgumus pasibaigus metams, kuriems buvo nustatyti vartojimo pajėgumai, nustatomas tokia tvarka:
55.1. įvertinamas 100 procentų maksimalus per parą reikalingas (transportuotas) gamtinių dujų kiekis lapkričio–kovo mėnesiais;
55.2. įvertinamas gamtinių dujų kiekis, atitinkantis 25 procentus maksimalaus per parą reikalingo (transportuoto) gamtinių dujų kiekio balandžio–spalio mėnesiais; šis papunktis netaikomas energijos gamintojams;
55.3. įvertinamas gamtinių dujų kiekis, atitinkantis 50 procentų maksimalaus per parą reikalingo (transportuoto) gamtinių dujų kiekio laisvojoje ekonominėje zonoje esančioms gamtinių dujų pristatymo vietoms, kai šios pristatymo vietos savininkas pateikia skirstymo sistemos operatoriui, prie kurio gamtinių dujų sistemos prijungta gamtinių dujų vartotojo gamtinių dujų sistema, priklausymą šiai zonai patvirtinantį dokumentą, išduotą laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės; šis papunktis netaikomas energetikos įmonėms ir tuo laikotarpiu, kai taikomas Aprašo 55.2 papunktis;
56. Vartojimo pajėgumai turi būti keičiami sistemos naudotojams – tiekimo įmonėms – tuo atveju, kai jų vartotojai keičia tiekimo įmonę. Vartotojams, kurie keičia tiekimo įmonę, priskirti vartojimo pajėgumai perkeliami kitam sistemos naudotojui – tiekimo įmonei.
57. Jeigu vartojimo pajėgumai kinta dėl to, kad pasikeičia sistemos naudotojo ir (ar) vartotojo pristatymo vietos skirstymo sistemoje ir (ar) pristatymo vietos savininkas, pasikeitęs vartojimo pajėgumų dydis taikomas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko pasikeitimas, pradžios. Sistemos naudotojai ir (ar) vartotojai, esant objektyvioms aplinkybėms, gali deklaruoti patikslintus vartojimo pajėgumus (išskyrus Aprašo 40.1 papunkčio nustatyta tvarka nustatytus vartojimo pajėgumus), aplinkybių pagrindimą pateikdami gamtinių dujų sistemos operatoriui ar tiekimo įmonei ir Komisijai. Objektyviomis laikomos šios aplinkybės:
57.2. pasibaigus metams ar keičiantis pristatymo vietos savininkui, nustatoma, kad vartojimo pajėgumai buvo didesni;
57.3. akivaizdžios techninės (žmogiškojo faktoriaus) klaidos vartojimo pajėgumų deklaracijoje, jeigu prašymas tikslinti duomenis pateikiamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo vartojimo pajėgumų deklaravimo dienos;
57.5. Vyriausybės ir (ar) elektros perdavimo sistemos operatoriaus sprendimu energijos gamintojas įpareigojamas teikti Aprašo 40.7 papunktyje nurodytas paslaugas arba keičiasi Aprašo 40.7 papunktyje nurodytų paslaugų apimtis, jeigu prašymas tikslinti duomenis pateikiamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių aplinkybių susidarymo.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. SGD terminalo eksploatavimo pradžia laikoma SGD terminalo operatoriaus viešai paskelbta paskirstytų SGD terminalo pajėgumų panaudojimo pirmojo laikotarpio pradžia.
59. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius užtikrina pakankamą gamtinių dujų perdavimo sistemos pralaidumą, kurio reikia SGD terminalo būtinajam kiekiui tiekti. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius atsako už naudojimosi gamtinių dujų perdavimo sistema ribojimus, dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali įgyvendinti visų ar dalies privalomų įpareigojimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ar SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo, išskyrus tuos atvejus, kai galimybė pasinaudoti gamtinių dujų perdavimo sistema ribojama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, sąlygų ir terminų arba gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius atleidžiamas nuo atsakomybės esant teisės aktuose nustatytoms aplinkybėms.