Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 129 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3464
2016 m. vasario 10 d. Nr. 110
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1328 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3464 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3464) dėl šių priežasčių:
1. Nuo 2003 metų, kai įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nužudymų Lietuvos Respublikoje iš esmės nuosekliai mažėjo. 2004 metais užregistruoti 345, 2006 metais – 294, 2008 metais – 301, 2010 metais – 217, 2012 metais – 199, 2014 metais – 174, 2015 metais – 189 nužudymai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129–131 straipsnius (Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skelbiami duomenys). Nužudymų mažėja sparčiau nei Lietuvos Respublikos gyventojų. Mažėjantis nužudymų skaičius atspindi bendras registruoto nusikalstamumo mažėjimo tendencijas, menkai susijusias su gresiančios bausmės dydžiu ar teisinio reguliavimo pokyčiais. Todėl, priešingai nei nurodyta įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 aiškinamajame rašte, vargu, ar žemutinės sankcijos už kvalifikuotą nužudymą ribos padidinimas iš esmės paveiks nužudymų būklę Lietuvoje.
2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 aiškinamajame rašte nurodyta, kad „kasdienė(je) kriminalinių įvykių kronik(oje) (...) nuolat figūruoja asmenys, jau nuteisti už nužudymą, tačiau po kelerių metų lygtinai paleisti į laisvę ir vėl padarę tą patį nusikaltimą“. Išsamesnės nusikalstamumo statistikos, pagrindžiančios šį teiginį, aiškinamajame rašte nepateikta. Nusikalstamumo recidyvo tyrimų Lietuvoje daryta nedaug, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pakartotinai nusikalsta tik kas dešimtas asmuo (2013 metais – 2 586 iš 28 271, 2014 metais – 2 444 iš 28 139 suaugusių asmenų, kurie įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamą veiką). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais po truputį mažėja lygtinai paleistų nuteistųjų, kurie vengia vykdyti probacijos sąlygas (nuo 17 procentų 2007 metais iki 10 procentų 2014 metais), taip pat mažėja lygtinai paleistų nuteistųjų, kurie probacijos laikotarpiu nuteisiami už naujas nusikalstamas veikas (nuo 4,9 procento 2007 metais iki 1,7 procento 2014 metais). Iš visų 2014 metais lygtinai paleistų nuteistųjų (lygtinai paleisti 1 055 nuteistieji) ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo pradėti 2 asmenims (0,19 procento visų lygtinai paleistų nuteistųjų; 1,15 procento visų nužudymų 2014 metais Lietuvoje); 2015 metais lygtinai paleisti 1 246 nuteistieji, iš jų ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo pradėtas vienam asmeniui (0,08 procento visų lygtinai paleistų nuteistųjų; 0,53 procento visų nužudymų). Taigi nėra patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad labai padaugėję pakartotinai nužudymus padariusių asmenų ir kad nužudymą padaręs ir laisvės atėmimo bausmę atlikęs asmuo neišvengiamai vėl padarys tą patį nusikaltimą. Svarbu ne atliktos bausmės dydis, o rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimas, sprendžiant, ar asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat asmens, kuriam taikomos probacijos priemonės, resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę efektyvumas.
3. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285, 312 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, XXVI, XXX skyrių pavadinimų pakeitimo ir Kodekso papildymo 2561, 2571 straipsniais įstatymu Nr. X-1233 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta žemutinė sankcijos riba jau sugriežtinta – nuo penkerių iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Toliau sankcijas griežtinant, gali būti sutrikdyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta sankcijų už nusikalstamas veikas sistema, nes atsirastų pernelyg didelis atotrūkis nuo kitų baudžiamajame įstatyme už labai sunkius nusikaltimus nustatytų sankcijų žemutinių ribų (pavyzdžiui, genocidas (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (100 straipsnis), už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių metų, vieno ar daugiau žmonių nužudymas teroristiniais tikslais (250 straipsnio 4 dalis) – nuo aštuonerių metų laisvės atėmimo), taip pat sankcijų už kitus panašaus pobūdžio, bet ne tokius sunkius nusikaltimus (pavyzdžiui, kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (135 straipsnio 2 dalis), už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų).
4. Lietuva – vis dar viena iš Europos Sąjungos lyderių pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį bendrą kalinių skaičių, kuris Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei dvigubai (Eurostato duomenys), o dėl perpildytų ar ties perpildymo riba esančių laisvės atėmimo vietų yra gavusi tarptautinių institucijų pastabų. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 2012 metų vizito Lietuvoje ataskaitoje pabrėžiama, kad „Lietuvos valdžios institucijos turi dėti dideles pastangas pataisos namų ir tardymo izoliatorių perpildymui sumažinti, toliau didelį dėmesį skiriant su laisvės atėmimu nesusijusioms priemonėms prieš skiriant bausmę, didinant laisvės atėmimui alternatyvių bausmių naudojimą ir taikant priemones, sudarančias geresnes galimybes laisvės atėmimu nuteistiems asmenims integruotis į visuomenę“. Todėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 nuostatos, jeigu bus priimtos, dėl šio nutarimo 1–3 punktuose nurodytų priežasčių vargu, ar prisidės prie nužudymų prevencijos, veikiau priešingai – dėl ilgesnių laisvės atėmimo bausmės terminų laisvės atėmimo vietų perpildymo ir finansavimo problemos taps dar opesnės.