LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2017 M. SPALIO 31 D. ĮSAKYMO NR. D1-885 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. liepos 26 d. Nr. D1-433
Vilnius
1. Pakeičiu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą,patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. pakeičiu 69.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„69.6. nurodoma paskelbtos programos PAV dokumentų rengėjo arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje aktyvi internetinė nuoroda (programos aktyvi internetinė nuoroda turi būti veikianti iki programą patvirtins Agentūra, jei programa pataisoma ar papildoma, PAV dokumentų rengėjas arba planuojamos ūkinės veiklos organizatorius turi paskelbti atnaujintą programos versiją savo interneto svetainėje).“;
1.2. pakeičiu 77.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„77.3. PAV dokumentų rengėjo arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainės adresas su konkrečia aktyvia nuoroda į paskelbtą ataskaitą (nuoroda turi būti veikianti iki Agentūra priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, jei ataskaita pataisoma ar papildoma, turi būti paskelbta atnaujinta ataskaitos versija);“;
1.3. pakeičiu 1 priedo 22.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.2. planuojamos ūkinės veiklos kiekvienos vertintos alternatyvos (pvz., vietos, technologijų) poveikis aplinkai pagal kiekvieną aplinkos elementą ir poveikį visuomenės sveikatai atskirai, ypatingą dėmesį atkreipiant į Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines (duomenys apie jas paskelbti Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/map) ir saugomas rūšis (informacija apie jas pateikta SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje (https://sris.am.lt/), šių alternatyvų palyginimas tarpusavyje ir su „nuline“ alternatyva, t. y. dabartinės aplinkos būklės aspektų tikėtini pokyčiai neįgyvendinus projekto, nurodomos alternatyvos pasirinkimo priežastys; aprašomi alternatyvų analizei ir palyginimui pasirinkti metodai (pvz., kontroliniai sąrašai; matricos; žemėlapiai, įskaitant daugiasluoksnius žemėlapius; kompiuteriniai modeliavimo metodai, įskaitant geografines informacines sistemas (GIS); statistinių duomenų analizės metodai);
1.4. pakeičiu 1 priedo 91.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.5. pakeičiu 1 priedo 92.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„92.2. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos tikslai, šių saugomų teritorijų ir jose saugomų vertybių lokalizacija planuojamos ūkinės veiklos vietovės atžvilgiu, „Natura 2000“ teritorijose patvirtinti gamtotvarkos planai ir juose suformuluoti gamtotvarkos tikslai, kurie pateikiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės duomenų bazėje (https://biomon.lt/). Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotai pagal Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, ir Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo, patvirtinto 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, priedus, kai prieduose jie nenurodyti – pagal Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/map pateikiamus duomenis, gamtotvarkos planų informaciją.“;
1.6. pakeičiu 1 priedo 93 punktą ir jį išdėstau taip:
„93. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ir gretimybėse esančias saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje (https://sris.am.lt/), jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Poveikio vertinimui naudojami duomenys apie vietovės biologinę įvairovę turi būti ne senesni kaip 6 metų. Jeigu SRIS paskelbta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos vietovėje, esančių saugomų rūšių augavietes ir radavietes yra senesnė kaip 6 metų arba nėra tokių duomenų, PAV dokumentų rengėjas aktualią informaciją apie saugomas rūšis ir kitą vietovės biologinę įvairovę turi surinkti iš kitų prieinamų oficialių šaltinių (pateikiant nuorodas į šaltinius) arba atlikti pakankamos trukmės lauko tyrimus tinkamais metų sezonais, kad gauti rezultatai būtų patikimi ir leistų prognozuoti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį biologinei įvairovei. Dėl informacijos apie saugomas rūšis nacionalinėse ir „Natura 2000” saugomose teritorijose PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas, kad jos pateiktų aktualius duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, saugomos teritorijos gamtinių vertybių tyrimus ir inventorizaciją arba pasiūlytų tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti. Dėl informacijos apie saugomas rūšis už nacionalinių ir „Natura 2000” saugomų teritorijų ribų PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kad ji pateiktų aktualius duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, saugomos teritorijos gamtinių vertybių tyrimus ir inventorizaciją arba pasiūlytų tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti;“;
1.7. pakeičiu 1 priedo 101 punktą ir jį išdėstau taip:
1.8. papildau 1 priedą 1011 punktu:
„1011. Vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių (toliau šiame punkte – aukšti statiniai) poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, numatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar:
1011.1. aukšti statiniai patenka į valstybės lygmens specialiajame teritorijų planavimo dokumente – Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, nustatytus ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves bei labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (AI, AII, AIII, AIV, BI, BII, BIII ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau – YS kraštovaizdžio arealai);
1011.2. aukšti statiniai nepatenka į YS kraštovaizdžio arealus, tačiau:
1011.2.1. aukšti statiniai bus matomi vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos lauke didesniu kaip 2,50º vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų. Apžvalgos taškai – bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos regyklos ar apžvalgos vietos, iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas YS kraštovaizdžio arealų kryptimi. Apžvalgos lauko kraštinės ribos sutampa su matomomis panoramos ribomis. Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašą tvirtina aplinkos ministras;
1011.2.2. aukšti statiniai bus matomi vizualiai raiškių gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (toliau – vizualiai raiškūs objektai) apžvalgos lauke stebint juos iš apžvalgos taškų. Vienam vizualiai raiškiam objektui apžvelgti turizmo trasose (maršrutuose), pažintiniuose ar mokomuosiuose takuose, kitose viešajam naudojimui skirtose teritorijose parenkami ne daugiau kaip du apžvalgos taškai, kurie nustatomi ne didesniu kaip 2 km atstumu nuo vizualiai raiškių objektų. Apžvalgos lauko tarp stebėtojo ir stebimo vizualiai raiškaus objekto horizontalaus matymo kampas – 60º. Kai vizualiai raiškius objektus sudaro jų kompleksai (pvz., pilių, dvarų sodybų ir jų parkų, bažnyčių ansambliai, piliakalnių kompleksai), apžvalgos lauko horizontalaus matymo kampas skaičiuojamas nustatant po 30º į abi puses nuo vizualiai raiškaus objekto komplekso kraštinių ribų. Vizualiai raiškių gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašą tvirtina aplinkos ministras.“;
1.9. pakeičiu 1 priedo 136 punktą ir jį išdėstau taip:
„136. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis visuomenės sveikatai nustatomas vertinant galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai. Poveikis visuomenės sveikatai nagrinėjamas gyventojams, gyvenantiems ūkinės veiklos poveikio zonoje ir kitiems žmonėms, ypač gyventojų jautriausioms grupėms (pvz., vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir sergantieji, jautriausiai reaguojantys į padidintą taršą). Atliekant vertinimą rekomenduojama naudotis už sveikatos apsaugą atsakingų institucijų užsakymu parengtomis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, kurios skelbiamos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje.“;
1.10. pakeičiu 1 priedo 139 punktą ir jį išdėstau taip:
„139. Planuojamos ūkinės veiklos tikėtinas poveikis visuomenės sveikatai dėl biologinių (patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai, virusai), cheminių (oro tarša, dirvožemio tarša, vandens tarša, erzinantys kvapai), fizikinių (triukšmas, infragarsas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, jonizuojančioji spinduliuotė, šviesa, šiluma), kitų (kvapas, šešėlių mirgėjimas) veiksnių:
139.1. planuojamos ūkinės veiklos cheminės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurios metu susidarys ir į aplinkos orą bus išmetami teršalai, stacionarių (organizuotų ir neorganizuotų) ir mobilių taršos šaltinių ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų teršalų kiekio skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro foninis užterštumas, numatomų išmesti teršalų ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, aplinkos oro užterštumo prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų išmesti teršalų didžiausiai pažemio koncentracijai skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie teršalų koncentracijos skaičiavimui naudotas parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga, foniniai aplinkos užterštumo duomenys ir jų pasirinkimo pagrindimas, teršalų pažemio koncentracijos skaičiavimo rezultatai ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.), pateikiama aplinkos oro užterštumo prognozė ir numatomas poveikis visuomenės sveikatai;
139.2. numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į ūkinės veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus: aprašoma kiekviena numatoma vykdyti veikla (veiklos etapas), kurios metu susidarys ir į aplinkos orą išsiskirs kvapai, kvapus skleidžiančios cheminės medžiagos, kvapų susidarymo šaltiniai (stacionarūs organizuoti ir neorganizuoti) ir jų ypatybės, jų vietos (koordinatės, schema) ir išmetamų kvapų emisijų skaičiavimai (skaičiavimo metodikos), vietovės meteorologinės sąlygos, aplinkos oro užterštumo kvapais prognozė: pateikiami duomenys, naudoti numatomų skleidžiamų kvapų koncentracijai aplinkos ore skaičiuoti, naudotos skaičiavimo metodikos, informacija apie kvapų koncentracijos skaičiavimo parinktis (reljefas, pastatai, nuosėdos, emisijų kitimas laiko atžvilgiu ir t. t.), jei tokios buvo naudotos, naudota kompiuterinė programinė įranga, naudotos cheminių medžiagų kvapų slenkstinės vertės, kvapų koncentracijos skaičiavimo rezultatai (pagal galimybes įvertinant ir greta planuojamos ūkinės veiklos esančių kvapų susidarymo šaltinių, galinčių turėti poveikį visuomenės sveikatai ir sanitarinės apsaugos zonų riboms, skleidžiamą taršą) ir jų analizė (skaičiavimų lentelės, žemėlapiai ar pan.), pateikiama aplinkos oro užterštumo kvapais prognozė ir numatomas poveikis visuomenės sveikatai vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“;
139.3. planuojamos ūkinės veiklos fizikinės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“, arba pagal lygiaverčius Lietuvos standartus kitoje vykdomoje ūkinėje veikloje atlikus naudojamų ekvivalentiškų stacionarių triukšmo šaltinių garso slėgio lygio ar garso intensyvumo matavimus garso galingumui apskaičiuoti; aprašomi stacionarūs ir mobilūs taršos šaltinių, jų vieta (schema), taršos sklidimo prognozė ir šios taršos ribiniai dydžiai. Pateikiami sklaidos modeliavimo rezultatai (lentelės, žemėlapiai), nurodoma skaičiavimams naudota triukšmo sklaidos modeliavimo programinė įranga, naudotas skaičiavimo standartas, triukšmo rodikliai, vietovės meteorologinės sąlygos, skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, triukšmo sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis;
139.4. pateikiami elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių duomenys: radiotechninių objektų techniniai duomenys pagal Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; papildomai nurodoma skaičiavimams naudota elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos programa, naudotas skaičiavimo standartas ir (ar) metodas, skaičiavimų aukštis, modeliavimo teritorijos dydis, elektromagnetinės spinduliuotės sklaidos žingsnio dydis, taršos sklaidos žemėlapio koordinačių sistema ir mastelis;
139.5. Pateikiami jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo duomenys, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.9.1-2017 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“, patvirtintais Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 22.3-89 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.9.1-2017 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“ patvirtinimo.“;
1.11. pakeičiu 1 priedo 140 punktą ir jį išdėstau taip:
„140. Priemonių, kurios padės išvengti ar sumažinti neigiamą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aprašymas, jų pasirinkimo argumentai, dokumentai, patvirtinantys taršos prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių veiksmingumą, visuomenės sveikatos rizikos veiksnių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ir ties SAZ ribomis pokyčiai įdiegus šias priemones. Nurodomos biologinių, cheminių ir fizikinių ir kitų veiksnių neigiamą poveikį mažinančios priemonės.“;
1.12. pakeičiu 1 priedo 142 punktą ir jį išdėstau taip:
„142. Pridedamas išmetamų teršalų galimų didžiausių pažemio koncentracijų žemėlapis, kvapo koncentracijos sklaidos aplinkos ore žemėlapis, kuriuose pažymimas planuojamas objektas, taršos šaltiniai, atskirų teršalų koncentracijų, kvapo koncentracijos izolinijos (galima tik tų teršalų, kurių pažemio koncentracija viršija ribinę užterštumo vertę), prognozuojami fizikinės taršos (triukšmo, jonizuojančiosios ir elektromagnetinės spinduliuotės) lygiai ar dydžiai, planuojamo objekto gretimybės (gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai, taršos ar kiti reikšmingi objektai), normatyvinis sanitarinės apsaugos zonos dydis, siūlomas patikslintas sanitarinės apsaugos zonos dydis.“
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. šiuo įsakymu pakeisto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 1011 punktas netaikomas rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, jei šios ataskaitos parengtos ir paviešintos iki šio įsakymo įsigaliojimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jei ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma ir pakartotinai viešinama po šio įsakymo įsigaliojimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.
3. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos iki 2021 m. spalio 1 d. parengti ir Aplinkos ministerijai pateikti: