I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 16-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Biologinis turtas“ (toliau – Standartas) nustatomi viešojo sektoriaus subjekto biologinio turto grupavimo ir pirminio pripažinimo, biologinio turto ir jo produkcijos vertinimo, neatlygintinai gauto biologinio turto apskaitos ir informacijos pateikimo finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) ir viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje reikalavimai.
2. Standartas netaikomas žemės apskaitai, kuriai taikomas 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.
3. Standarte vartojamos sąvokos:
3.1. Biologinis turtas – gyvūnai ir augalai, kuriuos subjektas valdo, naudoja ir kuriais disponuoja.
3.2. Biologinio turto branda – biologinio turto būklė, kurią pasiekus dėl biologinio turto fizinių ar biologinių savybių pokyčio iš to turto galima gauti kitą biologinį turtą arba biologinio turto produktus.
3.3. Parkų ir skverų želdiniai – viešojo sektoriaus subjektų parkuose ir skveruose sodinami ir kuriami želdiniai (medžiai, krūmai ir pan.), kurių komponentų visuma teikia gyventojams socialinę, ekonominę ir gamtosauginę naudą.
3.4. Kitos Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
II SKYRIUS
BIOLOGINIO TURTO PIRMINIS PRIPAŽINIMAS IR GRUPAVIMAS
4. Biologinis turtas pripažįstamas ir registruojamas finansinėje apskaitoje (toliau – apskaita), jei atitinka visus šiuos turto pripažinimo kriterijus:
4.1. pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas arba valstybė ar savivaldybė (savivaldybės) būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais iš šio turto gaus ekonominės naudos arba šis turtas bus naudojamas socialiniais, kultūriniais, gamtosauginiais, moksliniais, teisėsaugos, pažintiniais tikslais;
4.2. galima nustatyti turto tikrąją vertę arba įsigijimo savikainą;
4.3. viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo turtu disponuoti ir jį kontroliuoti, įskaitant teisę apriboti galimybę juo naudotis kitiems subjektams. Viešojo sektoriaus subjektas kontroliuoja turtą, jei turi teisę gauti iš jo ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, turi teisę spręsti, kaip jį naudoti savo veikloje, arba leisti kitam subjektui jį panaudoti jo veikloje.
5. Finansinės būklės ataskaitoje biologinis turtas rodomas atskirame straipsnyje – jis nepriskiriamas nei prie ilgalaikio, nei prie trumpalaikio turto straipsnių.
6. Viešojo sektoriaus subjektas biologinio turto apskaitą turi tvarkyti pagal biologinio turto vienetus. Keli panašių savybių ir (arba) vienoje teritorijoje (sklype, hektare, viešojo sektoriaus subjektui priskirtoje teritorijoje ar pan.) esantys biologinio turto vienetai apskaitoje gali būti sujungiami ir registruojami kaip vienas atitinkamo turto vienetas.
7. Atsižvelgiant į paskirtį biologinis turtas skirstomas į šias grupes (esant poreikiui, viešojo sektoriaus subjektas gali jas smulkinti):
7.2. medynai – šiai grupei priskiriami miško žemėje augantys medynai;
7.3. parkų ir skverų želdiniai;
7.4. daugiamečiai sodiniai (vaismedžių ir vaiskrūmių sodai);
7.6. kitas biologinis turtas (Standarto 7.1–7.5 papunkčiuose neišvardytas biologinis turtas).
8. Atsiradus naujam biologiniam turtui, t. y. augalams (prieaugiui) arba gyvūnų jaunikliams (prieaugliui), dėl neapibrėžtumo, kiek prieauglio ar prieaugio išgyvens (išliks), nėra aišku, ar tas naujas biologinis turtas teiks ekonominę naudą ateityje, todėl tokio turto pirminio pripažinimo momentas apskaitoje nurodomas viešojo sektoriaus subjekto apskaitos politikoje atsižvelgiant į pagrįstus viešojo sektoriaus subjekto už biologinį turtą atsakingų valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pasiūlymus.
9. Parkų ir skverų želdinių įsigijimo (įveisimo) išlaidas biologinio turto vertei priskiria tie viešojo sektoriaus subjektai, kurie, siekdami teikti gyventojams socialinę, ekonominę ir gamtosauginę naudą, želdinius sodina ir (arba) prižiūri parkuose ir skveruose, neatsižvelgdami į tai, ar žemė, kurioje įveistas želdynas, jiems perduota patikėjimo ar panaudos teise. Želdinių įsigijimo ir sodinimo išlaidos kitose teritorijose, negu parkai ir skverai, biologinio turto vertei nepriskiriamos, o įsigijimo metu nurašomos į sąnaudas.
III SKYRIUS
BIOLOGINIO TURTO VERTINIMAS
10. Pirminio pripažinimo ir paskesnio vertinimo metu biologinio turto grupės vienetas įvertinamas ir finansinėse ataskaitose parodomas tikrąja verte, kuri nustatoma pagal Standarto 11 punkto nuostatas, išskyrus atvejį, kai pirminio pripažinimo metu biologinio turto neįmanoma įvertinti tikrąja verte ir tada turtas vertinamas pagal Standarto 17 punkto nuostatas.
11. Biologinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis tokio paties turto rinkos verte. Jei nėra aplinkybių, nurodytų Standarto 12 punkte, biologinio turto tikroji vertė nustatoma taikant vėliausiai įvykusių analogiškų sandorių rinkos kainą, jei nuo sandorio sudarymo dienos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos ekonominės sąlygos iš esmės nepasikeitė. Jei neįmanoma to padaryti, biologinio turto vertė nustatoma pagal panašaus turto rinkos vertes, patikslintas atsižvelgiant į turto skirtumus.
12. Kai nėra galimybių arba neracionalu taikyti Standarto 11 punkto nuostatų, biologinio turto tikroji vertė nustatoma vadovaujantis:
12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tam tikros rūšies biologinio turto vertinimo tvarka (konkrečios rūšies biologiniam turtui tokia tvarka nustatyta) arba tą biologinį turtą valdančio viešojo sektoriaus subjekto nustatyta biologinio turto vertinimo tvarka, pagal kurias biologinio turto vieneto vertė nustatoma atsižvelgiant į paskutinę žinomą biologinio turto vieneto rinkos vertę;
12.2. žemės ūkio ministro tvirtinamomis atitinkamų metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis, jei jos nustatytos remiantis ne senesnėmis nei praėjusių finansinių metų biologinio turto rinkos vertėmis.
13. Jei biologinio turto grupės vienetas pirminio pripažinimo metu buvo įvertintas tikrąja verte, vėliau šis biologinio turto vienetas negali būti apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
14. Biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimas nustatomas tokiu periodiškumu:
14.1. kiekvienų finansinių metų pabaigoje tiek, kiek biologinio turto tikrajai vertei turi įtakos biologinio turto vieneto rinkos kainos pokytis;
14.2. kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek, kiek biologinio turto vieneto tikrajai vertei turi įtakos jo fiziniai pokyčiai, išskyrus Standarto 14.3 papunktyje nustatytą atvejį;
14.3. viešojo sektoriaus subjekto nustatytu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kas 10 metų, kai dėl biologinio turto didelės apimties neįmanoma įvertinti fizinių savybių kitimo įtakos tikrajai vertei.
15. Biologinio turto, išskyrus medynus, tikrosios vertės pokytis apskaitoje pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis ir rezultatas įtraukiamas į veiklos rezultatų ataskaitą.
16. Medynų tikrosios vertės pokytis, atsiradęs nuo tos dienos, kai medynai į apskaitą buvo įtraukti pirmą kartą, įtraukiamas tiesiogiai į grynąjį turtą ir grynojo turto pokyčių ataskaitoje priskiriamas tikrosios vertės rezervui. Medynų vertės padidėjimo suma didinamas tikrosios vertės rezervas, sumažėjimo suma – rezervas mažinamas.
17. Jei pirminio pripažinimo metu biologinio turto neįmanoma įvertinti tikrąja verte pagal Standarto nuostatas, toks biologinis turtas vertinamas įsigijimo savikaina. Paskesnio vertinimo metu toks biologinis turtas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas iš įsigijimo savikainos atėmus nuvertėjimo nuostolius. Kai atsiranda galimybė pirminio pripažinimo metu įsigijimo savikaina įvertintą biologinį turtą įvertinti tikrąja verte, toks turtas toliau vertinamas tikrąja verte.
18. Biologinio turto įsigijimo savikainą sudaro:
18.1. kai turtas įsigyjamas, ‒ pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius (įskaitant pridėtinės vertės mokestį, jei jis negrąžinamas (netraukiamas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą), atėmus prekybos nuolaidas, ar kitokio sunaudoto turto vertė ir su turto įsigijimu tiesiogiai susijusios išlaidos;
18.2. kai atsiranda naujas biologinis turtas (prieaugis ir (arba) prieauglis), ‒ tiesioginės ir netiesioginės jo auginimo išlaidos, kurioms taikomos išlaidų priskyrimo tiesioginėms ar netiesioginėms gamybos išlaidoms nuostatos, paaiškintos 8-ajame VSAFAS „Atsargos“ (pavyzdžiui, parkų ir skverų želdinių įsigijimo savikainai priskiriamos visos su jų pasodinimu susijusios išlaidos (žemės paruošimo išlaidos, įsigytų sodinti želdinių vertė, sodinimo išlaidos ir panašios)).
19. Paskesnio vertinimo metu biologinio turto įsigijimo savikaina:
19.1. didinama auginimo, priežiūros ir laikymo išlaidomis, kurios patirtos iki tokio turto brandos atsiradimo, kai biologinis turtas laikomas veisimo tikslu arba biologinio turto produkcijai gauti;
19.2. papildomai toje pačioje teritorijoje pasodintų naujų daugiamečių augalų įsigijimo ir pasodinimo išlaidomis didinama parkų ir skverų želdinių įsigijimo savikaina;
19.3. mažinama, jei nustatoma biologinio turto nuvertėjimo požymių.
20. Paskesnio vertinimo metu, kai biologinis turtas vertinamas įsigijimo savikaina, vertinama, ar nėra biologinio turto nuvertėjimo požymių. Biologinio turto nuvertėjimo požymiai:
20.1. sunykęs (prarastas) turto vienetas ar jo dalis, kurios sunykimas turi reikšmingos įtakos turto vieneto vertei;
20.2. turtas neatlieka savo funkcijų.
21. Biologinio turto auginimo ir priežiūros išlaidos priskiriamos sąnaudoms pagal jų pobūdį, išskyrus Standarto 19.1 ir 19.2 papunkčiuose nurodytus atvejus.
22. Kai biologinio turto grupės vienetas naudojamas moksliniais tikslais genetiniams, fiziologiniams, biocheminiams ir panašaus pobūdžio moksliniams tyrimams, toks biologinis turtas pripažįstamas sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai šis biologinis turtas pradedamas naudoti moksliniais tikslais. Viešojo sektoriaus subjektas kontrolės tikslais šį turtą turi registruoti nebalansinėse sąskaitose.
iv SKYRIUS
BIOLOGINIO TURTO PRODUKCIJOS VERTINIMAS
23. Biologinio turto produkcija apskaitoje registruojama kaip atsargos ir jų apskaitai taikomas 8-asis VSAFAS „Atsargos“.
24. Biologinio turto produkcija pirminio pripažinimo metu vertinama žemės ūkio ministro tvirtinamomis atitinkamų metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis arba, jeigu jų nėra patvirtinta, grynąja realizavimo verte.
V SKYRIUS
NEATLYGINTINAI GAUTO BIOLOGINIO TURTO APSKAITA
25. Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti biologinį turtą neatlygintinai, įsigyti už reikšmingai mažesnę nei biologinio turto rinkos vertę arba įsigyti už simbolinį atlygį. Neatlygintinai gautu biologiniu turtu laikomas viešojo sektoriaus subjektui neatlygintinai perduotas ar padovanotas biologinis turtas.
26. Biologinio turto, kurio apskaitai taikoma įsigijimo savikaina ir kuris gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto, įsigijimo savikaina perėmimo momentu prilyginama balansinei vertei, kuria šis turtas buvo registruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje. Tokia pačia suma registruojamos finansavimo sumos vadovaujantis 20-uoju VSAFAS „Finansavimo sumos“.
27. Biologinio turto, išskyrus medynus, kurio apskaitai taikoma tikroji vertė ir kuris gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto, tikroji vertė perėmimo momentu prilyginama balansinei vertei, kuria šis turtas buvo registruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje. Tokia pačia suma registruojamos finansavimo sumos vadovaujantis 20-uoju VSAFAS „Finansavimo sumos“.
28. Medynai, gauti iš kito viešojo sektoriaus subjekto, registruojami perduodančio viešojo sektoriaus subjekto nurodyta tikrąja verte. Kartu registruojamos gautos finansavimo sumos ir turto tikrosios vertės rezervas. Siekiant kaupti informaciją apie turto vertės kitimą po pirminio pripažinimo, perduodantis medynus viešojo sektoriaus subjektas nurodo biologinio turto tikrąją vertę pirminio pripažinimo metu ir vertės pokyčio po pirminio pripažinimo sumą, kurią priimantis turtą viešojo sektoriaus subjektas registruoja atitinkamai įsigijimo savikainos sąskaitoje ir tikrosios vertės rezervo sąskaitoje.
29. Viešojo sektoriaus subjektas, gaunantis biologinį turtą iš kito viešojo sektoriaus subjekto neatlygintinai, apskaitoje turi jį registruoti toje pačioje biologinio turto grupėje, kurioje šis turtas buvo registruotas turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto finansinėje apskaitoje, ir tik po to jį pergrupuoti, jei reikia.
30. Neatlygintinai gavus biologinį turtą iš ne viešojo sektoriaus subjekto, perėmimo momentu jis įvertinamas tikrąja verte, kuri prilyginama įsigijimo savikainai. Kartu registruojamos gautos finansavimo sumos iš kitų šaltinių.
31. Biologinis turtas, įsigytas už simbolinį atlygį arba reikšmingai mažesnę negu rinkos kainą, įvertinamas ir apskaitoje registruojamas tikrąja verte, nustatyta vadovaujantis Standarto 11 ir 12 punktų nuostatomis, o faktiškai sumokėtos arba mokėtinos sumos ir tikrosios turto vertės įsigijimo dieną skirtumo suma registruojamos kaip gautos finansavimo sumos iš kitų šaltinių.
VI SKYRIUS
INFORMACIJOS PATEIKIMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO INFORMACINĖJE SISTEMOJE ir AIŠKINAMAJAME RAŠTE
32. Visi viešojo sektoriaus subjektai, turintys biologinio turto, viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje turi pateikti informaciją pagal Standarto 1 ir 2 prieduose nustatytas formas.
33. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis biologinio turto, aiškinamajame rašte turi pateikti šią informaciją:
33.1. apie biologinio turto balansinės vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pagal Standarto 1 priede nustatytą formą. Informacija apie biologinio turto balansinės vertės pokytį tokiu detalumu, kokiu nustatė pats viešojo sektoriaus subjektas, atsižvelgdamas į šio turto paskirtį (pavyzdžiui, šunys, žirgai ir t. t.), pateikiama tik viešojo sektoriaus subjekto aiškinamajame rašte. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis ne visų Standarto 1 priedo formoje nurodytų grupių biologinio turto, aiškinamajame rašte gali pateikti informaciją tik apie turimą biologinį turtą;
33.2. biologinio turto tikrosios vertės nustatymo pagrindą;
33.3. paaiškinimą, kokio biologinio turto negalima įvertinti tikrąja verte ir kodėl;
33.4. duomenis apie medynus pagal Standarto 2 priede nustatytą formą.
34. Viešojo sektoriaus subjektas aiškinamajame rašte turi pateikti informaciją apie želdinių įsigijimo ir priežiūros išlaidas, pripažintas viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio ir praeito ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas Standartą pirmą kartą, turi įvertinti biologinį turtą, kaip nurodoma VSAFAS ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose VSAFAS taikymą pirmą kartą.
36. Viešojo sektoriaus subjektai, pirmą kartą užregistravę apskaitoje medynus, jų verte pirminio pripažinimo metu registruoja finansavimo sumas iš valstybės arba savivaldybės biudžeto, priklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso miško žemė.
37. Viešojo sektoriaus subjektai, prižiūrintys parkus ir skverus, pirmą kartą registruojantys juos savo apskaitoje kaip biologinį turtą, nustato parkų ir skverų želdinių vienetą ir įvertina jį įsigijimo savikaina, o jei įsigijimo savikaina nežinoma, – atkuriamąja verte. Atkuriamąja verte laikoma suma, už kurią būtų galima tame pačiame plote naujai pasodinti tokios pat rūšies želdinius. Registruojant parkų ir skverų želdinius kaip biologinį turtą kartu registruojamos finansavimo sumos pagal šaltinį, iš kurio turtas buvo įsigytas, o jei šaltinis nežinomas, – iš šaltinio, iš kurio finansuojama viešojo sektoriaus subjekto veikla.
38. Viešojo sektoriaus subjektai, pirmą kartą užregistravę apskaitoje medynus ir (arba) parkų ir skverų želdinius, finansinės būklės ataskaitoje lyginamosios informacijos neteikia.
