Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ

2016 m. spalio 12 d. Nr. 1003

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, 38 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos prioritetus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelę.

Ministrą Pirmininką pavaduojanti

finansų ministrė                                                                               Rasa Budbergytė

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1003

LIETUVOS rESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI

Socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimas ir kryptingas ekonomikos skatinimas yra svarbiausias šešioliktosios Vyriausybės prioritetas, kuriam per visą kadenciją skiriamas ypatingas dėmesys. Nuoseklios pastangos davė apčiuopiamų rezultatų – ekonomika, nepaisant stiprių išorės sukrėtimų, plėtojama stabiliai, ypač sparčiai auga investicijos, kuriamos naujos darbo vietos, didėja vidutinis darbo užmokestis ir mažėja nedarbas. Svarbu, kad visuomenė sutaria dėl pagrindinių darbų ir jiems pritaria. Gerą darbų įvertinimą atspindi išaugęs visuomenės pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, gerėjantys tarptautiniai šalies konkurencingumo ir verslo sąlygų reitingai.

2017 metais bus tęsiami pradėti darbai ir toliau kryptingai investuojama į šalies konkurencingumo didinimą, ypatingas dėmesys skiriamas tvariai šalies regionų plėtrai. Tolygi regionų plėtra padeda spręsti daug socialinių ir ekonominių problemų už didžiųjų Lietuvos miestų ribų, todėl regionų plėtros klausimai nepalikti savieigai. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir toliau yra viena iš svarbiausių prioritetinių krypčių tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiais. Lietuva jau tapo informacinių technologijų paslaugų regioniniu centru, tarptautinės kompanijos sparčiai kuria į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas, pagal investicijų mastą gerokai lenkiamos Vidurio ir Rytų Europos šalys. Tačiau neketinama sustoti ir ieškoma galimybių, kaip dar labiau pagerinti investicinę aplinką, sumažinti biurokratinius suvaržymus, trukdančius pradėti ir plėtoti verslą. Sėkmingą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) politiką rodo ir intensyvėjantys eksporto srautai, nepaisant nepalankių išorės veiksnių. Verslininkams persiorientuoti dėl Rusijos embargo padėjo atvertos naujos eksporto rinkos. 2017 metais pratęsus darbus, ypač daug dėmesio bus skiriama prioritetinėms eksporto rinkoms, kurias Vyriausybė išskyrė kartu su verslo bendruomene. Kryptingai bus dirbama padedant šalies verslininkams ieškoti naujų verslo partnerių.

Inovacijos suprantamos kaip vienas iš pagrindinių šalies konkurencingumo didinimo variklių, jos užtikrina ilgalaikę pažangą. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra tapo pagrindiniu prioritetu kuriant į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ekonomiką, todėl šiai sričiai skiriama daug dėmesio ir joje telkiamos investicijos. Inovacijoms atsirasti reikia tinkamos technologinės aplinkos ir palankaus visuomenės požiūrio. Svarbiausi veiksniai – šalies talentų ugdymas ir kūrybinio potencialo panaudojimas, todėl kaip prioritetas išskiriama rinkos poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių plėtra. Lietuvos švietimo sistema turi būti moderni ir ugdyti asmenis, kurie gebėtų lengvai prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir į ją integruotis. Tuo pat metu puoselėjamos socialiai atsakingos ekonomikos vertybės ir imamasi priemonių mažiausias pajamas gaunančių žmonių gerovei didinti. Socialinės atskirties mažinimas bus prioritetinė kryptis ir 2017 metais – ypač bus rūpinamasi, kad socialines išmokas gautų tie, kuriems jų labiausiai reikia, bus spartinama individualius asmenų poreikius atitinkančių paslaugų plėtra.

Siekiant gerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, 2017 metais bus didinamas viešojo sektoriaus efektyvumas švietimo, aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos srityse. Numatoma įgyvendinti net 2 sistemines švietimo ir aukštojo mokslo pertvarkas – optimizuoti mokyklų tinklą ir tęsti universitetų konsolidavimo procesą. Inicijuojami pokyčiai yra būtini, nes keičiantis šalies demografinėms charakteristikoms gerokai mažėja mokinių skaičius, prastėja švietimo ir aukštojo mokslo paslaugų kokybė. Esamos situacijos įšaldymas ne tik trukdytų spręsti šiandienos problemas, bet ir keltų riziką visos šalies gerovei ateityje. Sveikatos apsaugos sistemoje taip pat bus vykdoma tolesnė ligoninių tinklo pertvarka, atsisakoma neefektyviai teikiamų paslaugų, o sutaupytas lėšas numatoma skirti visuomenei aktualių paslaugų plėtrai.

2017 metais planuojama tęsti pradėtus viešojo sektoriaus efektyvinimo darbus. Viešojo valdymo institucijose turėtų įsivyrauti supratimas, kad reikia nuolat tobulinti veiklą ir ieškoti efektyvumo rezervų – atsisakyti nebeaktualių paslaugų ar perteklinių funkcijų, kurios neduoda aiškaus rezultato. Bus tęsiama valstybės turto valdymo reforma ir keliami ambicingi tikslai toliau mažinti turto valdymo išlaidas. Be to, bus inicijuojami viešųjų finansų valdymo sistemos pokyčiai, kad viešieji finansai būtų skiriami didžiausią vertę kuriančioms sritims.

Pastarųjų metų geopolitinė įtampa rodo, kaip svarbu puoselėti demokratines vertybes Rytų Europos valstybėse, padedant joms eiti euroatlantinės integracijos keliu. Rytų partnerystės stiprinimas yra akivaizdus Lietuvos užsienio politikos prioritetas, kurį įgyvendinant ne tik teikiama visapusiška parama Rytų partnerėms, bet ir aktyviai veikiama Europos Sąjungos institucijose, pasisakant už ambicingą ekonominę ir politinę šių šalių integraciją. Stojimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau – EBPO) – tai istorinės svarbos žingsnis siekiant įsitvirtinti labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių gretose. Narystė šioje organizacijoje turės didžiulį poveikį visos šalies socialinių ir ekonominių procesų raidai, taip pat Lietuvos pripažinimui tarptautiniu lygiu. Todėl ir kitais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas sklandžiam derybų dėl Lietuvos narystės EBPO procesui, institucijos ir partneriai bus telkiami imtis būtinų permainų.

Nacionalinis saugumas išskiriamas kaip atskiras prioritetas, pabrėžiant jo stiprinimo svarbą. Nacionalinis saugumas suvokiamas kaip kompleksinis reiškinys, kuriam įtakos turi ne tik gynybos pajėgumai ir Europos Sąjungos išorės sienų apsauga nuo išorinių veiksnių, bet kartu ir energetinis, kibernetinis ir informacinis saugumas, visuomenės pilietiškumo ugdymas ir kita. Nacionalinis saugumas yra visos šalies strateginis klausimas, todėl bus siekiama plataus visuomenės sutarimo, kaip jį visapusiškai stiprinti, taip pat reikės stipraus koordinavimo Vyriausybės lygiu ir sutelktų įvairių institucijų pastangų.

I. ŠALIES KONKURENCINGUMO DIDINIMAS

1.1. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės infrastruktūros plėtra, šalies regionų netolygumų mažinimas.

1.2. Eksporto skatinimas ir ekonominės diplomatijos stiprinimas.

1.3. Inovacijų plėtros skatinimas.

1.4. Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energinio efektyvumo didinimas.

1.5. Socialinės atskirties mažinimas.

1.6. Sklandus pasirengimas Lietuvos narystei EBPO.

II. VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS IR VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

2.1. Bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklo optimizavimas.

2.2. Švietimo ir studijų kokybės gerinimas, rinkos poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių plėtra.

2.3. Sveikatos apsaugos sistemos pertvarka.

2.4. Viešųjų finansų valdymo sistemos tobulinimas, valstybės turto valdymo efektyvumo didinimas ir mokesčių surinkimo gerinimas.

2.5. Atviros Vyriausybės ir visuomenės dalyvavimo valdyme skatinimas.

III. EUROPOS SĄJUNGOS IR UŽSIENIO POLITIKOS, NACIONALINIO SAUGUMO STIPRINIMAS

3.1. Europos Sąjungos ir NATO vaidmens stiprinimas, glaudesnė sąveika su šių organizacijų valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis valstybėmis, Europos Sąjungos Rytų partnerystės politikos įgyvendinimas.

3.2. Šalies gynybos pajėgumų stiprinimas ir parama NATO sąjungininkų pajėgoms, dislokuotoms Lietuvoje.

3.3. Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos stiprinimas, migracijos iššūkių valdymas.

3.4. Energetinio saugumo didinimas.

3.5. Informacinio ir kibernetinio saugumo didinimas.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1003

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ

01	Prioritetas – ŠALIES KONKURENCINGUMO DIDINIMAS
	Prioritetinės kryptys, svarbiausi darbai ir vertinimo kriterijai
01-01	Prioritetinė kryptis
	Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir ekonominės infrastruktūros plėtra, šalies regionų netolygumų mažinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
01-01-01	Atlikti Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos esamos būklės įvertinimą, siekiant parengti pagrįstus Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius	IV	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija)
01-01-02	Sukurti investicijų į regionus skatinimo atstovų tinklą, kurio pagrindinės funkcijos būtų pritraukti naujus ir plėtros investicijų projektus į Lietuvos regionus, teikti pagalbą regionų savivaldybėms pristatant investavimo galimybes potencialiems investuotojams, teikti paramą naujiems ir esamiems užsienio investuotojams įgyvendinant investicijų projektus regionuose	II	Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija)
01-01-03	Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) ne mažiau kaip 2 pasiūlymus dėl naujų paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti	III	Ūkio ministerija
01-01-04	Naudojant naujausius prieinamus statistinius duomenis, atnaujinti žmogiškųjų išteklių vidutinės trukmės prognozes	III	Ūkio ministerija
01-01-05	Parengti žmogiškųjų išteklių plėtros ir investicijų politikos formavimui aktualius žmogiškųjų išteklių stebėsenos rodiklius ir jų aprašus	III	Ūkio ministerija
01-01-06	Atlikti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (PAIIS), dėl kurios sumažės administracinė našta verslui ir padidės priežiūros institucijų veiklos efektyvumas, programavimo darbus	IV	Ūkio ministerija
01-01-07	Įgyvendinti projektus, skirtus pasirengti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui užsienyje, orientuotus į Lietuvos žinomumo ir patrauklumo didinimą ir pristatančius Lietuvą kaip ekonominei veiklai patrauklią šalį	IV	Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija)
01-01-08	Plėtoti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (IXB koridoriaus) infrastruktūros pajėgumus: vykdyti geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Radviliškis ir Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo darbus; tiesti antruosius kelius labiausiai eismą ribojančiuose vienkeliuose geležinkelio ruožuose Telšiai–Lieplaukė ir Pušynas–Paneriai	IV	Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija)
01-01-9	Modernizuoti transeuropinio tinklo kelią E67 („Via Baltica“) – rekonstruoti kelio A17 Panevėžio aplinkkelio (E67) ruožą nuo 0,00 iki 10,53 km ir kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (E67) ruožą nuo 35,40 iki 45,15 km	I–IV	Susisiekimo ministerija
01-01-10	Siekiant sudaryti palankias sąlygas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonių veiklos plėtrai ir investicijoms, pritraukti keleivių ir krovinių srautus, parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą	IV	Susisiekimo ministerija
01-01-11	Užbaigti mažos apimties suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektą	IV	Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija)
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-01-01-01	Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais (2015 m. faktinė reikšmė – 3,1)	5	Ūkio ministerija
R-01-01-02	Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą (visų apklaustų ūkio subjektų dalis, procentais) (2015 m. faktinė reikšmė – 70)	70	Ūkio ministerija
R-01-01-03	Viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, dalis, ne mažiau kaip, procentais (2016 m. siektina reikšmė – 15)	25	Susisiekimo ministerija
R-01-01-04	Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, mln. tonų (2015 m. – 38,4)	39,5	Susisiekimo ministerija
01-02	Prioritetinė kryptis
	Eksporto skatinimas ir ekonominės diplomatijos stiprinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
01-02-01	Sustiprinti ir išplėsti vieno langelio principu veikiančią kokybiškos informacijos teikimo eksportuotojams sistemą (vienoje erdvėje pateikiama rinkų, galimybių, projektų analizė, aktualių finansavimo šaltinių, renginių, atstovybių teikiama informacija)	IV	Ūkio ministerija
01-02-02	Siekiant palengvinti patekimą į tikslines rinkas, parengti komunikacines priemones, kuriose būtų akcentuojami esminiai Lietuvos eksporto privalumai ir statistinė informacija pagal ūkio šakų sektorius	III	Ūkio ministerija
01-02-03	Optimizuoti ekonominio atstovavimo užsienyje tinklą	III	Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, ministerijos
01-02-04	Nustatyti individualias metines ekonominės veiklos užduotis Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir koordinuoti jų įgyvendinimą	I (užduočių nustatymas), I–IV (koordinavimas)	Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija
01-02-05	Tinkamai realizuoti Lietuvos ekonominius ir prekybinius interesus Europos Sąjungos derybose dėl prekybos ir investicijų susitarimų su trečiosiomis šalimis, pristatyti derybų eigą ir rezultatus Vyriausybei, visuomenei, Lietuvos verslo asociacijoms	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
01-02-06	Skatinti įmones ieškoti naujų užsienio rinkų organizuojant jų dalyvavimą parodose, verslo misijose ir kituose eksporto plėtros renginiuose, derėtis siekiant leidimų eksportuoti gyvūninį maistą į Braziliją, Indoneziją, Pietų Afrikos Respubliką, Alžyrą ir kitas šalis	I–IV	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija)
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-01-02-01	Lietuviškos kilmės prekių eksporto (išskyrus energetinius produktus) pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais (2015 m. faktinė reikšmė – 3,2)	5,7	Ūkio ministerija
R-01-02-02	Prekių ir paslaugų eksporto į tikslines rinkas pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais (2015 m. faktinė reikšmė – 3,5)	5	Ūkio ministerija
R-01-02-03	Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais (2015 m. faktinė reikšmė sumažėjo – 4)	7,8	Žemės ūkio ministerija
01-03	Prioritetinė kryptis
	Inovacijų plėtros skatinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
01-03-01	Siekiant, kad valstybės ir savivaldybių institucijos 2017 metais vykdytų ne mažiau kaip 10 ikiprekybinių pirkimų, ugdyti perkančiųjų organizacijų darbuotojų kompetencijas ir teikti ekspertinę pagalbą	I–IV	Ūkio ministerija
01-03-02	Kartu su Europos Komisija parengti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl inovacijų tradicinėje pramonėje pridėtinės vertės didėjimo, privačių investicijų į mokslą ir inovacijas pritraukimo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklų rizikos mažinimo	III	Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – Vyriausybės kanceliarija)
01-03-03	Siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis, skirti 50 procentų finansavimą įmonei doktoranto studijų krepšeliui apmokėti	II–IV	Ūkio ministerija
01-03-04	Vykdyti bendrų mokslo ir verslo sistemų paiešką, stebėseną, poveikio vertinimą, skatinti mokslininkus ir kitus tyrėjus vykdyti tikslinius mokslinius tyrimus ir bendrus mokslo ir verslo projektus	I–IV	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija)
01-03-05	Tapti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) asocijuotais nariais	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
01-03-06	Įsteigti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-01-03-01	Verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), procentais (2014 m. faktinė reikšmė – 0,3)	0,5	Ūkio ministerija
R-01-03-02	Įmonių, diegusių inovacijas, dalis, palyginti su visomis įmonėmis, procentais (2014 m. faktinė reikšmė – 40,7)	45	Ūkio ministerija
R-01-03-03	Verslo subjektų ir mokslo ir studijų institucijų pateiktų paraiškų dėl bendrų projektų skaičius	15	Švietimo ir mokslo ministerija
01-04	Prioritetinė kryptis
	Energijos vartojimo kainų mažinimas ir energinio efektyvumo didinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
01-04-01	Atnaujinti (modernizuoti) ne mažiau kaip 500 daugiabučių namų	I–IV	Aplinkos ministerija
01-04-02	Parengti ir pradėti įgyvendinti 3 demonstracinius kvartalų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus	I–IV	Aplinkos ministerija
01-04-03	Vykdyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus 5 centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose	I–IV	Energetikos ministerija
01-04-04	Vykdyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektus ne mažiau kaip 3 miestuose	I–IV	Energetikos ministerija
01-04-05	Tęsti Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant energetinę vertę turinčias komunalines atliekas ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektų įgyvendinimą	I–IV	Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija
01-04-06	Parengti 30 savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo investicijų projektų	I–IV	Aplinkos ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-01-04-01	Skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (nuo 2005 metų), GWh per metus (2012 m. planas – 93,3, pasiekta reikšmė – 104)	480	Aplinkos ministerija
R-01-04-02	Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, GWh	15	Energetikos ministerija
01-05	Prioritetinė kryptis
	Socialinės atskirties mažinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
01-05-01	Skatinti jaunimo užimtumą ir kūrimąsi kaime – paremti ne mažiau kaip 200 jaunųjų ūkininkų	IV	Žemės ūkio ministerija
01-05-02	Plėtoti savivaldybių socialinio būsto fondą – įrengti naujus ar įsigyti 50 socialinių būstų	I–IV	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)
01-05-03	Sudaryti galimybes 15 000 nedirbančių ir nesimokančių jaunų asmenų gauti ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo paslaugas ir dalyvauti integracijos į darbo rinką priemonėse, finansuojamose Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
01-05-04	Įgyvendinant paramos mokymuisi priemones, sudaryti galimybes 12 000 asmenų įgyti profesinių ir praktinių įgūdžių	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
01-05-05	Teikti integralios pagalbos (socialinių paslaugų ir slaugos) paslaugas visose savivaldybėse ne mažiau kaip 1 300 asmenų, tam pasitelkti mobilias slaugos ir socialinių paslaugų specialistų komandas, teikiančias slaugos paslaugas ir socialinę pagalbą namuose, konsultuojančias artimuosius, prižiūrinčius savo šeimos narius	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
01-05-06	Įvertinti ne mažiau kaip 80 procentų pertvarkomose institucinės globos įstaigose gyvenančių asmenų individualių poreikių gauti bendruomenines paslaugas	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
01-05-07	Teikti ne mažiau kaip 490 asmenų prevencines ir alternatyvias institucinei globai paslaugas bendruomenėje (atokvėpio paslaugas asmens namuose, apsaugoto būsto programas asmenims, turintiems psichikos negalią, ir panašias)	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
01-05-08	Pradėti sistemiškai teikti ne mažiau kaip 1 500 asmenų kompleksines paslaugas šeimoms bendruomeniniuose šeimų namuose	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
01-05-09	Didinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje – suteikti galimybę 500 vyresnių kaip 54 metų asmenų dalyvauti aktyviam senėjimui skirtose veiklose	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
01-05-10	Toliau išbandyti Eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką 5 savivaldybėse, siekiant užtikrinti, kad klasių komplektai savivaldybėse būtų formuojami pagal šią metodiką ištisus mokslo metus	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
01-05-11	Didinti neformaliojo vaikų švietimo paslaugų įvairovę ir prieinamumą – plėsti švietimo teikėjų pasiūlą ir didinti galimybes ugdytis kuo įvairesnėje aplinkoje	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
01-05-12	Gerinti pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, kartu balansuojant mokinių ir mokytojų santykį	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-01-05-01	Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės pasiūlymą, procentais	27	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
R-01-05-02	Mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse, esančiose jų gyvenamojoje savivaldybėje (visų šios grupės mokinių savivaldybėje dalis, procentais) (2015 m. – 48,4)	51	Švietimo ir mokslo ministerija
R-01-05-03	Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur pasinaudojančių vaikų dalis, procentais (2015–2016 m. m. – 37,7)	60	Švietimo ir mokslo ministerija
01-06	Prioritetinė kryptis
	Sklandus pasirengimas Lietuvos narystei EBPO
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
01-06-01	Koordinuoti valstybės institucijų veiklą stojimo į EBPO laikotarpiu: atlikti stojimo į EBPO proceso stebėseną, inicijuoti reikiamus veiksmus ir priimti sprendimus, reikalingus sklandžiam stojimo į šią organizaciją procesui užtikrinti	I–IV	Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
01-06-02	Koordinuoti Lietuvos dalyvavimą EBPO Reguliavimo politikos komitete, siekiant 2017 m. gauti šio komiteto teigiamą oficialią nuomonę dėl Lietuvos stojimo į EBPO	I–IV	Vyriausybės kanceliarija
01-06-03	Koordinuoti valstybės institucijų veiklą atliekant Lietuvos stojimo į EBPO viešojo valdymo peržiūrą	I–IV	Vyriausybės kanceliarija
01-06-04	Koordinuoti ir aktyviai dalyvauti EBPO Darbo grupės prieš papirkinėjimą tarptautiniuose verslo sandoriuose vykdomame Lietuvos (teisinės sistemos) peržiūros procese, siekiant 2018 m. gauti šios darbo grupės pritarimą Lietuvos narystei EBPO	I–IV	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija)
02	Prioritetas – VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS IR VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS
	Prioritetinės kryptys, svarbiausi darbai ir vertinimo kriterijai
02-01	Prioritetinė kryptis
	Bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklo optimizavimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
02-01-01	Skatinti pensinio amžiaus pedagogus pasitraukti iš švietimo sistemos, pasitraukiantiesiems skiriant valstybės išmokas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
02-01-02	Optimizuojant profesinio mokymo tinklą, konsoliduoti ne mažiau kaip 6 profesinio mokymo įstaigas	III	Švietimo ir mokslo ministerija
02-01-03	Parengti ir pateikti Vyriausybei valstybinių mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą, siekiant gerinti mokslo ir studijų kokybę ir konsoliduoti mokslo ir studijų institucijų išteklius	I	Švietimo ir mokslo ministerija
02-01-04	Pradėti įgyvendinti valstybinių mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą	II–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-02-01-01	Profesinio mokymo įstaigų skaičius (2016 m. – 70)	67	Švietimo ir mokslo ministerija
R-02-01-02	Per metus iš bendrojo ugdymo mokyklų išėjusių pensinio amžiaus mokytojų dalis, procentais, palyginti su bendru mokytojų skaičiumi (2015 m. – 2,2)	3	Švietimo ir mokslo ministerija
02-02	Prioritetinė kryptis
	Švietimo ir studijų kokybės gerinimas, rinkos poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių plėtra
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
02-02-01	Parengti ir pradėti įgyvendinti skaitymo ir rašymo per visus dalykus planą, siekiant gerinti mokinių mokymosi pasiekimus ir mažinti žemų pasiekimų mokinių dalį	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
02-02-02	Sistemingai tobulinti brandos egzaminų ir pasiekimų patikrinimo sistemą − parengti Kaupiamojo vertinimo koncepcijos projektą, pradėti rengti standartizuotų užduočių banką ir kompiuterinių egzaminų vykdymo ir vertinimo aplinką	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
02-02-03	Siekiant gerinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų kokybę, formuoti tęstinio kvalifikacijos tobulinimo pasiūlą, derinant akredituotų kvalifikacijos tobulinimo centrų programas su nacionaliniais prioritetais	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
02-02-04	Didinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo pasiūlą – sukurti savivaldybėse suaugusiųjų švietimo programų koordinatorių tinklą, kad būtų pasiūlyta kuo daugiau ir įvairesnių programų, skirtų veikloms ir suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtrai	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
02-02-05	Plėsti Švietimo valdymo informacinę sistemą – pritaikyti ją prie veikiančios Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-02-02-01	Suaugusiųjų (25–64 metų), dalyvaujančių neformaliajame mokymesi, dalis, procentais (2015 m. – 4,5)	5,5	Švietimo ir mokslo ministerija
R-02-02-02	Mokytojų, dalyvaujančių tęstinio (ne mažiau kaip 40 val.) kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (studijos, seminarai, kursai, mokymai), dalis, procentais (2015 m. – 0)	5	Švietimo ir mokslo ministerija
R-02-02-03	Į nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėseną integruotos informacinės sistemos ir (ar) registrai (2016 m. – 10)	19	Švietimo ir mokslo ministerija
02-03	Prioritetinė kryptis
	Sveikatos apsaugos sistemos pertvarka
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
02-03-01	Didinti slaugos, ilgalaikio gydymo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų apimtį	IV	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija)
02-03-02	Didinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą, didinant aktyvaus gydymo lovų užimtumą	I–IV	Sveikatos apsaugos ministerija
02-03-03	Didinti ambulatorinių paslaugų apimtį	IV	Sveikatos apsaugos ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-02-03-01	Ambulatorinių paslaugų apimties padidėjimas, palyginti su 2014 metais, procentais	2	Sveikatos apsaugos ministerija
R-02-03-02	Slaugos paslaugų apimties padidėjimas, palyginti su 2015 metais, procentais	4	Sveikatos apsaugos ministerija
R-02-03-03	Aktyvaus gydymo lovų užimtumas, dienų skaičius per metus (2015 m. faktinė reikšmė – 263,6)	300	Sveikatos apsaugos ministerija
02-04	Prioritetinė kryptis
	Viešųjų finansų valdymo sistemos tobulinimas, valstybės turto valdymo efektyvumo didinimas ir mokesčių surinkimo gerinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
02-04-01	Atlikti viešųjų investicijų ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos (NPP) tikslų sąsajų užtikrinimo ir investicijų finansinio tvarumo analizę	IV	Finansų ministerija
02-04-02	Sukurti viešųjų investicijų projektų finansavimo šaltinių katalogą, skirtą padėti investicijų planuotojams sudaryti optimalius projektų finansinius modelius	IV	Finansų ministerija
02-04-03	Parengti pasiūlymus dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) taikymo ilgalaikiame valstybės ir savivaldybių investicijų planavime prioritetų ir krypčių, VPSP skatinimo priemonių, VPSP nuoseklaus integravimo į investicijų planavimą, ilgalaikių VPSP projektų planų rengimo	IV	Finansų ministerija
02-04-04	Įdiegti Lietuvoje Europos Sąjungos ir EBPO standartus atitinkantį tarptautinių įmonių grupių dalyvių veiklos skaidrumą užtikrinantį teisinį mechanizmą	II	Finansų ministerija
02-04-05	Tęsti Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Sąskaitų faktūrų (i.SAF), Važtaraščių (i.VAZ), Standartizuotos audito rinkmenos naudojimo (i.SAF-T) bei Analizės, modeliavimo ir rizikų valdymo centro (i.MAMC) posistemių diegimą	I–IV	Finansų ministerija
02-04-06	Parengti Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo didinimo koncepciją	IV	Finansų ministerija
02-04-07	Didinti centralizuotai valdyti perduodamo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimtį	IV	Finansų ministerija
02-04-08	Parengti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas valstybės valdomų įmonių reikalingumas ir teisinės formos pasirinkimas	IV	Ūkio ministerija
02-04-09	Atlikti valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių kadastrinius matavimus ir juos užregistruoti, siekiant, kad būtų inventorizuota ne mažiau kaip 70 procentų valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių	I–IV	Susisiekimo ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-02-04-01	Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės administruojamo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaruotos PVM prievolės ir galutinio vartojimo išlaidų santykis, koeficientais (2015 m. reikšmė (2016 m. kovo 1 d. duomenimis) – 0,095)	0,099	Finansų ministerija
R-02-04-02	Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės gautų ir planuotų pajamų iš mokesčių santykis, procentais (2015 m. reikšmė – 101,6)	100	Finansų ministerija
R-02-04-03	Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimties padidėjimas, procentais (2015 m. faktinė reikšmė – 1, 2017 m. siektina reikšmė – 8,9)	8,9	Finansų ministerija
02-05	Prioritetinė kryptis
	Atviros Vyriausybės ir visuomenės dalyvavimo valdyme skatinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
02-05-01	Siekiant, kad asmenys aktyviau dalyvautų viešajame valdyme, keistis informacija su fiziniais ir juridiniais asmenimis, naudojantis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema	I–IV	Susisiekimo ministerija
02-05-02	Skatinti institucijas kokybiškai parengti atvirų duomenų rinkinius ir juos paskelbti	I–IV	Susisiekimo ministerija, ministerijos
02-05-03	Siekiant kiekybinio ir kokybinio proveržio konsultavimosi su visuomene srityje, įvykdyti 10 viešųjų konsultacijų Vyriausybės veiklos prioritetiniais klausimais, taikant sukurtas elektronines konsultavimosi su visuomene priemones	IV	Vyriausybės kanceliarija
02-05-04	Sukurti konsultavimosi su visuomene mechanizmą – parengti metodinius dokumentus ir vykdyti valstybės tarnautojų kompetencijų stiprinimo priemones	IV	Vyriausybės kanceliarija
02-05-05	Sutarti dėl atviros valdžios principų – vykdyti plataus masto diskusijas tarp viešojo valdymo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių	III	Vyriausybės kanceliarija
02-05-06	Didinti informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą ir visuomenės dalyvavimo valdyme galimybes prieinamumą – suorganizuoti 2 atviros Vyriausybės viešinimo kampanijas naujienų portale ir socialiniame tinkle „Facebook“	IV	Vyriausybės kanceliarija
02-05-07	Parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų apskaitos	III	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija
02-05-08	Suorganizuoti savivaldybėse 4 viešąsias konsultacijas su savivaldybių bendruomenėmis, vietos politikais ir savivaldybių administracijų atstovais dėl viešųjų paslaugų perdavimo vietos bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms ir gyventojų įtraukimo į vietos reikalų sprendimą	IV	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija)
02-05-09	Užtikrinti sėkmingą pasirengimą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui ir dainų švenčių tradicijos tęstinumą	I–IV	Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija)
02-05-10	Tobulinti minimalaus finansinio skatinimo mechanizmą, kurį taikant savivaldybėms, įvairioms organizacijoms ir privačiam sektoriui būtų sudaromos palankios sąlygos planuoti ir skirti lėšas (investuoti) kultūros paveldo tyrimams, atskleidimui ir tvarkybai	IV	Kultūros ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-02-05-01	Gyventojų įtrauktis į sprendimų priėmimą (gyventojų, pareiškusių nuomonę apie vietos viešųjų reikalų sprendimą, dalis, procentais (2015 m. faktinė reikšmė – 17)	22	Vidaus reikalų ministerija
R-02-05-02	Gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus viešojo administravimo institucijoms teikti siūlymus jiems svarbiais klausimais, dalis, ne mažiau kaip, procentais (2016 m. faktinė reikšmė – 50,5)	52	Vidaus reikalų ministerija
R-02-05-03	Parengtų ir paskelbtų naujų atvirų duomenų rinkinių skaičius (2016 m. I–III ketvirčių faktinė reikšmė – 429)	200	Susisiekimo ministerija
R-02-05-04	Interneto naudotojų, kurie naudojosi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, dalis, procentais (2016 m. siektina reikšmė – 60)	65	Susisiekimo ministerija
03	Prioritetas – EUROPOS SĄJUNGOS IR UŽSIENIO POLITIKOS, NACIONALINIO SAUGUMO STIPRINIMAS
	Prioritetinės kryptys, svarbiausi darbai ir vertinimo kriterijai
03-01	Prioritetinė kryptis
	Europos Sąjungos ir NATO vaidmens stiprinimas, glaudesnė sąveika su šių organizacijų valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis valstybėmis, Europos Sąjungos Rytų partnerystės politikos įgyvendinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
03-01-01	Siekti, kad Lietuvoje nepertraukiamam buvimui būtų dislokuotas NATO bataliono grupės dydžio vienetas	I	Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija)
03-01-02	Stiprinti praktinį Europos Sąjungos Rytų partnerystės politikos įgyvendinimą: politinio ir ekspertinio lygmens susitikimuose siekti kuo greitesnio Europos Sąjungos įsipareigojimo suteikti bevizį režimą Gruzijai ir Ukrainai įgyvendinimo ir galutinio asociacijos susitarimo (AA/DCFTA) su Ukraina ratifikavimo; teikti politinę ir ekspertinę pagalbą Moldovai, Ukrainai ir Gruzijai įgyvendinant asociacijos susitarimus (AA/DCFTA) ir vykdant kitas šioms šalims modernizuoti reikalingas reformas; dalyvauti ir skatinti Europos Sąjungos santykių su Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu plėtrą; dalyvauti ir stiprinti Rytų partnerystės daugiašalio bendradarbiavimo dimensiją	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
03-01-03	Bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, diplomatinėmis priemonėmis siekti nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir taikiai išspręsti konfliktą, užtikrinant Ukrainos teritorinį vientisumą, integralumą ir suverenitetą, remti šią šalį ir siekti išlaikyti tarptautinę paramą jai, kartu siekti, kad Europos Sąjungos ir Rusijos santykių ir sankcijų Rusijai ateitis ir toliau tiesiogiai susieta su Rusijos vykdoma politika Ukrainos atžvilgiu ir kad tarptautinių organizacijų darbotvarkėse būtų išlaikyti Krymo aneksijos nepripažinimo ir žmogaus teisių padėties Kryme klausimai	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
03-01-04	Užtikrinti, kad Europos Sąjungos lygiu priimamuose sprendimuose Lietuvai prioritetinėse srityse būtų įtvirtintos Lietuvos interesus atitinkančios nuostatos, ypač numatomų derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos kontekste	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
03-01-05	Diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti, kad 2016 m. liepos 8–9 d. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Varšuvoje priimti sprendimai, tiesiogiai lemiantys Lietuvos saugumo stiprinimą, būtų sėkmingai įgyvendinti; siekti, kad JAV ir kiti NATO sąjungininkai ir toliau efektyviai įsitrauktų į šių Aljanso sprendimų įgyvendinimą per dvišales ir daugiašales iniciatyvas	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
03-01-06	Plėtoti aktyvų dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis; rengiant vizitus ir konsultacijas, siekti kuo plačiau skleisti Lietuvos interesus ir stiprinti ryšius su Lenkija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija; per Baltijos jūros regioninius formatus ir organizacijas prisidėti prie regioninių projektų, apimančių ir Lietuvą, įgyvendinimo	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
03-01-07	Stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse su Rytų partnerystės šalimis, ypač Ukraina, Gruzija ir Moldova, įgyvendinant paramos programas. Toliau teikti paramą Ukrainos kariuomenei, prisidėti reformuojant Ukrainos gynybos sistemą	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
03-01-08	Didinti Lietuvos visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos veikla, stiprinti europinių vertybių puoselėjimą visuomenėje	IV	Užsienio reikalų ministerija, ministerijos
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-03-01-01	Aukšto lygio susitikimų su Baltijos ir Šiaurės valstybių, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pareigūnais skaičius (2015 m. faktinė reikšmė – 47)	40	Užsienio reikalų ministerija
R-03-01-02	Aukšto lygio susitikimų su JAV pareigūnais skaičius (2015 m. faktinė reikšmė – 16)	18	Užsienio reikalų ministerija
03-02	Prioritetinė kryptis
	Šalies gynybos pajėgumų stiprinimas ir parama NATO sąjungininkų pajėgoms, dislokuotoms Lietuvoje
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
03-02-01	Įgyvendinti modernaus kario projektą, įsigyjant individualios karių įrangos, ginkluotės, ekipuotės ir aprangos: profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius aprūpinti lauko apranga ir ekipuote 100 procentų, aktyviojo rezervo karius – 75 procentais, kaupti lauko aprangos ir ekipuotės atsargas rezervui aprūpinti	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
03-02-02	Stiprinti Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ – diegti naują ginkluotę, techniką ir plėtoti infrastruktūrą: pėstininkų kovos mašinas diegti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionuose; savaeigės artilerijos sistemas – Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
03-02-03	Pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ne mažiau kaip 3 500 karo prievolininkų	IV	Krašto apsaugos ministerija
03-02-04	Plėtoti Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonus, siekiant didinti kovinio rengimo galimybes ir sudaryti sąlygas vykdyti mokymus mūšio mieste sąlygomis	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
03-02-05	Plėtoti Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, siekiant: sudaryti sąlygas sąjungininkų karinių vienetų (tarptautinio bataliono, NATO pajėgų integravimo vieneto (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU), NATO ypač greito reagavimo pajėgų (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF), oro policijos ir kt.) buvimui užtikrinti; tenkinti nacionalinius poreikius, susijusius su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimu ir Lietuvos kariuomenės struktūros plėtra	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
03-02-06	Stiprinti: strateginę žvalgybą ir kontržvalgybą; operacinės ir taktinės žvalgybos pajėgumus	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
03-02-07	Įgyvendinti antžeminės vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos NASAMS projekto pirmąjį etapą	IV	Krašto apsaugos ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-03-02-01	Lietuvos gyventojų, pasitikinčių Lietuvos kariuomene, dalis, procentais (2015 m. faktinė reikšmė – 55)	56	Krašto apsaugos ministerija
R-03-02-02	Išvystyti prioritetiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumai (2015 m. faktinė reikšmė – „Išvystyti iš dalies“)	Išvystyti vidutiniškai	Krašto apsaugos ministerija
R-03-02-03	Pagal nustatytus kovinės parengties lygius parengtų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, kurių paskirtis – reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, dalis, procentais, palyginti su numatytu parengti skaičiumi (2015 m. faktinė reikšmė – 100)	100	Krašto apsaugos ministerija
03-03	Prioritetinė kryptis
	Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos stiprinimas, migracijos iššūkių valdymas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
03-03-01	Skirti stipendijas ir socialines išmokas užsienio lietuviams, įstojusiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas	I, IV	Švietimo ir mokslo ministerija
03-03-02	Atlikti išvykusių į užsienį vaikų mokymosi nuotoliniu būdu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose situacijos analizę	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
03-03-03	Plėsti Švietimo valdymo informacinę sistemą – pritaikyti ją sugrįžusių iš užsienio vaikų stebėsenai	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
03-03-04	Per Migracijos informacinio centro „Renkuosi Lietuvą“ portalą vieno langelio principu teikti užsienio lietuviams informaciją apie darbo sąlygas, socialinę apsaugą, švietimą ir kitais su grįžimu į Lietuvą susijusiais klausimais	I–IV	Vidaus reikalų ministerija
03-03-05	Atitinkamuose Europos Sąjungos Tarybos formatuose ir regioniniuose aukšto lygio susitikimuose siekti, kad Europos Sąjunga priimtų konkrečius sprendimus dėl nekontroliuojamos migracijos prevencijos priemonių, tarp jų susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo ir jų įgyvendinimo, Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos stiprinimo	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
03-03-06	Įdiegti sienos stebėjimo sistemas pažeidžiamiausiuose valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ruožuose, modernizuoti (atnaujinti) sienos stebėjimo sistemas valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija ir jūros sienos stebėjimo sistemą	I–IV	Vidaus reikalų ministerija
03-03-07	Suaktyvinti kriminalinę žvalgybą, siekiant užkardyti organizuotą neteisėtą migrantų gabenimą	I–IV	Vidaus reikalų ministerija
03-03-08	Užtikrinti vienodas sąlygas mokytis lietuvių kalbos visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose – didinti pamokų skaičių mokyklose, kuriose ugdymas organizuojamas tautinių mažumų kalba	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
03-03-09	Parengti mokyklų tautinės mažumos kalba gimtosios kalbos naujos kartos vadovėlių turinio koncepciją, užtikrinančią pilietiškumo ir etninio tapatumo darną	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
03-03-10	Tęsti medijų ir informacinio raštingumo projektus su Šiaurės šalimis, organizuoti mokytojų ir akademinės bendruomenės forumus ir konferencijas, siekiant didinti visuomenės gebėjimus kritiškai vertinti ir analizuoti informaciją, ir stiprinti pilietinį, tautinį ir lituanistinį ugdymą	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-03-03-01	Pilietinės galios indeksas, procentais (Pilietinės visuomenės institutas) (2015 m. – 33,4)	40	Švietimo ir mokslo ministerija
03-04	Prioritetinė kryptis
	Energetinio saugumo didinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
03-04-01	Toliau aktyviai kelti branduolinės energetikos objektų Lietuvos kaimynystėje saugos klausimus Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų darbotvarkėse ir ypatingą dėmesį skirti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinei saugai, siekti Lietuvos interesus atitinkančių Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir sprendimų, Europos Sąjungos valstybių narių paramos Lietuvos pozicijai	I–IV	Užsienio reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija
03-04-02	Stiprinti bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje su NATO ir NATO valstybėmis, ypač kritinės energetinės infrastruktūros apsaugos stiprinimo klausimais, ir pritraukti daugiau NATO valstybių į NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro veiklą	IV	Užsienio reikalų ministerija
03-04-03	Koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statybų projektą	I–IV	Energetikos ministerija
03-04-04	Siekiant tinkamai pasirengti sinchronizacijos projekto įgyvendinimui, parengti studiją „Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“	III	Energetikos ministerija
03-04-05	Siekti Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Komisijos politinės paramos, taip pat siekti, kad būtų priimti ir formaliai įtvirtinti sprendimai BEMIP aukšto lygio darbo grupės lygiu dėl Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimo scenarijaus ir tolesnio veiksmų plano	I–IV	Energetikos ministerija, Užsienio reikalų ministerija
03-04-06	Siekti Baltijos šalių formalaus susitarimo Baltijos Ministrų Taryboje dėl mechanizmo, užtikrinančio vienodas konkurencines sąlygas su trečiųjų šalių elektros gamintojais, nesilaikančiais tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų gaminant elektrą	I–IV	Energetikos ministerija, Užsienio reikalų ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-03-04-01	Laiku baigtų Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projekte numatytų statybos darbų Lietuvos teritorijoje dalis, procentais	31	Energetikos ministerija
03-05	Prioritetinė kryptis
	Informacinio ir kibernetinio saugumo didinimas
	Svarbiausi darbai	Vykdymo laikotarpiai, ketvirčiais	Atsakinga institucija
03-05-01	Surengti nacionalines kibernetinio saugumo pratybas	IV	Krašto apsaugos ministerija
03-05-02	Palaipsniui prijungti prie kibernetinio saugumo informacinio tinklo ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojus, nurodytus Vyriausybės patvirtintame ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir (arba) šios infrastruktūros valdytojų sąraše	IV	Krašto apsaugos ministerija
03-05-03	Sukurti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, siekiant užtikrinti šio sektoriaus dalyvių duomenų ir veiklos viešumą, skaidrumą ir patikimumą	IV	Kultūros ministerija
03-05-04	Užtikrinti kibernetinį saugumą Saugiame valstybiniame duomenų perdavimo tinkle (SVDPT) – įdiegti Valstybės informacinių išteklių kolektyvinės apsaugos nuo grėsmių iš viešųjų tinklų sistemą	IV	Susisiekimo ministerija
03-05-05	Spartinti tautinių mažumų integraciją į visuomenę, puoselėjant jų tautinį tapatumą, didinti visuomenės suvokimą apie tautinių mažumų reikšmę ir indėlį į šalies kūrimą, skatinti pilietiškai atsakingą žiniasklaidą, rašančią apie tautines mažumas	I–IV	Kultūros ministerija
03-05-06	Užtikrinti koordinuotą Lietuvos institucijų strateginę komunikaciją užsienyje ir išlaikyti strateginės komunikacijos klausimą Europos Sąjungos darbotvarkėje; diplomatinėmis priemonėmis siekti veiksmingai įgyvendinti Europos Sąjungos strateginės komunikacijos veiksmų planą, vykdyti bendrus strateginės komunikacijos projektus, stiprinančius informacinį saugumą, visuomenės ir žiniasklaidos raštingumą visose Europos Sąjungos, NATO valstybėse narėse ir Rytų partnerystės šalyse	IV	Užsienio reikalų ministerija
03-05-07	Įdiegti technines ir programines priemones, būtinas nusikaltimų elektroninėje erdvėje aptikimui ir tyrimui pagerinti, – įsigyti kibernetinių atakų aptikimo, interneto stebėsenos paslaugas ir specializuotą programinę įrangą	IV	Vidaus reikalų ministerija
03-05-08	Nustatyti valstybės informacinių išteklių saugos rizikas ir apie jas informuoti informacinių sistemų ir registrų valdytojus per Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams stebėsenos sistemą ARSIS	III	Vidaus reikalų ministerija
	Vertinimo kriterijai (pagrindiniai rodikliai)	Siektina reikšmė	Atsakinga institucija
R-03-05-01	Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, prijungtų prie kibernetinio saugumo informacinio tinklo, dalis, procentais	30	Krašto apsaugos ministerija

––––––––––––––––––––