VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS

TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL ARKLIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEMONIŲ VYKDYMO TVARKOS

2015 m. spalio 26 d. Nr. 1A-47

Vilnius

Vadovaudamasis Pagalbos veislininkystei taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 3D-111 redakcija), 4.2.1, 8.5.2 punktais, Veislinių arklių kilmės knygų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo 3D-289 redakcija):

1. T v i r t i n u Arklių veislininkystės priemonių vykdymo rekomendacijas (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad pripažintos arklių veislininkystės institucijos arklių veislininkystės priemonių (kompleksinio arklių vertinimo renginių ir varžybų – bandymų) metinį grafiką iki einamųjų metų sausio 20 d. privalo pateikti Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba). Metinis arklių veislininkystės priemonių grafikas tvirtinamas Tarnybos viršininko įsakymu.

3. N u r o d a u, kad keičiant šiuo įsakymu patvirtintų Arklių veislininkystės priemonių vykdymo rekomendacijų III skyriuje ir 40 punkte nurodytus dokumentus, jų pakeitimo projektas turi būti pateiktas suderinti Tarnybai.

Viršininkas Vilius Rekštys

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1A-47

ARKLIŲ VEISLININKYSTĖS Priemonių VYKDYMO REKOMENDACIJOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Arklių veislininkystės priemonių vykdymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato bendruosius kompleksinio arklių vertinimo renginio bei arklių varžybų – bandymų organizavimo reikalavimus bei nurodo konkrečius dokumentus, kuriais vadovaujantis vykdomas kompleksinis arklių vertinimas bei organizuojamos arklių varžybos – bandymai.

2. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu, Pagalbos veislininkystei taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290, Veislinių arklių kilmės knygų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų“ ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais arklių veisimą, tapatybės nustatymą, registravimą, veislinės vertės nustatymą ir kilmės knygų tvarkymą.

3. Šiose Rekomendacijose vartojama arklių kompleksinio vertinimo sąvoka suprantama kaip arklio interjero ir eksterjero požymių ir savybių įvertinimas, siekiant nustatyti žirgo veislinę vertę.

4. Kitos šiose Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia šių Taisyklių 2 punkte nurodyti teisės aktai bei kiti tarptautiniai ir nacionaliniai arklių veislininkystę reglamentuojantys dokumentai.

5. Arklių veislininkystės priemonės yra kompleksinis arklių vertinimas ir arklių varžybos-bandymai.

6. Arklių veislininkystės priemonių vykdyme dalyvauja:

6.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais pripažintos arklių veislininkystės institucijos, kurios:

6.1.1. teikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) planuojamus einamaisiais metais atlikti arklių veislininkystės priemonių grafikus;

6.1.2.vykdo kompleksinį arklių vertinimą ir organizuoja varžybas – bandymus;

6.1.3. suveda arklių vertinimo duomenis į kilmės knygą.

6.2. Tarnyba:

6.2.1. tvirtina arklių veislininkystės priemonių metinį grafiką;

6.2.2. kontroliuoja šių Rekomendacijų 6.2.1 punkte nurodyto grafiko savalaikį įvykdymą;

6.2.3. kontroliuoja kilmės knygų tvarkymą.

II. KOMPLEKSINIAI ARKLIŲ VERTINIMO RENGINIAI

7. Veislinių arklių vertinimo tikslas yra nustatyti jų veislinę vertę, paskirtį ir kompleksiškai juos įvertinti. Arkliai vertinami pagal kilmę, eksterjerą ir konstituciją, tipiškumą, kūno matmenis, charakterį, judesius, darbingumą ir palikuonių kokybę.

8. Arklių vertinimą atlieka pripažintos veislininkystės institucijos (asociacijos) sudaryta ekspertų komisija. Komisija vertina arklių darbingumo patikrinimo metu, prieauglio įvertinimo metu. Gali būti organizuojami renginiai, kuriuose dalyvaujant ne mažiau kaip 10–15 arklių palyginimo metodu nustatomos išskirtinės vertinamos veislės savybės.

9. Arkliai vertinami:

9.1. pirmą kartą - 6–8 mėn. amžiaus prieauglis pagal kilmę ir eksterjerą;

9.2. antrą kartą - 1,5–2 m. amžiaus prieauglis pagal kilmę ir eksterjerą;

9.3. trečią kartą – 2,5–3,5 m. amžiaus arkliai pagal kilmę, eksterjerą ir konstituciją, tipingumą veislei, kūno matmenis, charakterį, judesius, o eržilai - ir pagal darbingumą (gali būti įvertintas ir vyresnių eržilų darbingumas). Po trečiojo vertinimo veislės reikalavimus atitinkantys eržilai ir kumelės įrašomi į atitinkamą kilmės knygos skyrių;

9.4. ketvirtąjį (paskutinį) kartą - 8 m. ir vyresni eržilai bei kumelės, sulaukę palikuonių (2,5-3,5 m. amžiaus), kurių selekcinė vertė laikoma eržilų bei kumelių ketvirtojo vertinimo pagrindiniu rodikliu.

10. Palikuonys (toliau - kumeliukai) vertinami prie motinų, prieš atjunkymą, 6 – 8 mėn. amžiaus pagal kilmę ir eksterjerą.

11. Kumeliukų vertinimą atlieka pripažintos arklių veislininkystės institucijos sudaryta Kumeliukų vertinimo komisija (toliau – Komisija), į kurios sudėtį įeina veisimo vadovas ir veislinių arklių ekspertas-vertintojas, galintis vertinti tam tikros veislės arklius.

12. 2,5–3,5 m. amžiaus eržilai ir kumelės, numatomi atrinkti veislei, vertinami zonose, didelėse arklių populiacijose, siekiant sumažinti naštą augintojams ir vertintojams. Vertinama pagal šių Taisyklių 9.3 punkte nurodytus požymius, o jojamųjų veislių žirgai – ir pagal sportines (šuolio) savybes, darbingumą, norą dirbti. Po zoninio vertinimo, veislės reikalavimus atitinkantys eržilai ir kumelės atrenkami į centrinius eržilų ir kumelių vertinimus.

13. 2,5 – 3,5 m. amžiaus eržilai ir kumelės, geriausiai įvertinti zoniniuose vertinimuose, centriniame eržilų ir kumelių vertinime pakartotinai vertinami pagal šių Taisyklių 9.3 punkte nurodytus požymius, o daugiausiai vertinimo balų surinkę eržilai ir kumelės atrenkami į ringą ir iš jų nustatomas(a) nugalėtojas(a) – veislės čempionas(ė). Eržilams suteikiamos kergimo licencijos.

14. Eržilai, kurie centriniame eržilų vertinime buvo licencijuoti veisimui (suteiktos kergimo licencijos) ir gavo ne mažiau balų, negu nustatyta tos veislės selekcijos programoje, į kilmės knygas gali būti įtraukiami su sąlyga, kad jų pajėgumas bus įvertintas ne vėliau kaip iki penkerių metų amžiaus.

15. Pajėgumas vertinamas Eržilų darbingumo testavimo centre (toliau – centras), kuriame vykdoma 100 dienų trunkanti testavimo programa. Jei centre eržilai dėl kokių nors priežasčių nebuvo testuojami jiems nustatytu laikotarpiu, vertinimo komisijai privaloma pateikti jų turnyrinius laimėjimus, kad būtų įrodytas veislei būdingų sugebėjimų ir savybių egzistavimas.

16. Centre vykstantis eržilo pajėgumo įvertinimas susideda iš preliminarių patikrinimų ir galutinio pažangumo testo:

16.1. preliminariniai patikrinimai apima: arklio charakterio, temperamento ir gabumų (interjero), judėjimo ypatybių, jojamųjų savybių ir šoklumo (įveikiant natūralias ir dirbtines kliūtis) įvertinimą;

16.2. galutinio baigiamojo testo metu eržilą egzaminuoja ir įvertina kompetentingų specialistų komisija. Šio proceso metu treniruočių vadovas įvertina interjerą, judesius, jojamąsias savybes ir šoklumą; teisėjų komisija vertina judesius, jojamąsias savybes, šuolius be raitelio ir jojimą laukuose; jojikas testuotojas vertina jojamąsias savybes ir šuolius su raiteliu.

17. Centre atlikto patikrinimo rezultatai išreiškiami bendraisiais dresūros ir šoklumo indeksais. Teigiamas įvertinimas būna surinkus minimalų taškų, iš kurių sudarytas bendrasis arba dalinis indeksai, skaičių. Patikrinimo rezultatus tvirtina pripažintos arklių veislininkystės institucijos narių valdyba arba prezidiumas posėdžio protokolu.

III. KOMPLEKSINĮ ARKLIŲ VERTINIMĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI

18. Kompleksiniai Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislių arklių vertinimo renginiai vykdomi vadovaujantis Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislių arklių vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2002 m. kovo 7 d. įsakymu Nr.8 „Dėl Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislių arklių vertinimo taisyklių“.

19. Kompleksiniai Lietuvos jojamųjų kuriamos populiacijos žirgų vertinimo renginiai vykdomi vadovaujantis Lietuvos jojamųjų žirgų veislės vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos arklių augintojų asociacijos ir suderintomis su Tarnyba.

20. Kompleksiniai Lietuvos senojo genotipo trakėnų veislės žirgų vertinimo renginiai vykdomi vadovaujantis Trakėnų žirgų demonstravimo ir vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos ir suderintomis su Tarnyba.

21. Kompleksiniai Baltijos hanoverių kuriamos populiacijos žirgų vertinimo renginiai vykdomi vadovaujantis Baltijos hanoverių žirgų veislės kūrimo ir veisimo programa, patvirtinta Baltijos hanoverių veislė žirgų augintojų asociacijos prezidiumo valdybos ir suderinta su Tarnyba.

22. Kompleksiniai Arabų veislės žirgų vertinimo renginiai vykdomi vadovaujantis Lietuvos arabų veislės arklių augintojų asociacijos selekcine programa, patvirtinta Lietuvos arabų arklių augintojų asociacijos tarybos ir suderinta su Tarnyba.

23. Kompleksiniai rusų ir Amerikos ristūnų veislių žirgų vertinimo renginiai vykdomi vadovaujantis Rusų ir Amerikos ristūnų selekcine programa, patvirtinta Respublikinės lenktyninių žirgų lygos dalininkų susirinkime ir suderinta su Tarnyba.

IV. ARKLIŲ VARŽYBOS – BANDYMAI

24. Arklių varžybos – bandymai organizuojami siekiant užtikrinti žirgų darbingumo rodiklių maksimalų išryškinimą bei žirgų tinkamumą toms žirginio sporto šakoms, kurioms yra veisiami konkrečios veislės žirgai. Tuo tikslu kasmet rengiamos varžybos – bandymai visose žirginio sporto disciplinose leidžia užtikrinti ne tik žirgų įvertinimą visose žirgų amžiaus grupėse ir maksimalų kiekvieno žirgo individualių galimybių įvertinimą, bet ir leidžia pagal palikuonių rezultatus įvertinti jų tėvų veislinę vertę.

25. Arklių varžybos–bandymai organizuojami kasmet pagal viešai paskelbtą varžybų – bandymų metinį grafiką, patvirtintą Tarnybos viršininko įsakymu.

26. Arklių varžybos – bandymai skirstomi į:

26.1. konkūrus (kliūtinis jojimas);

26.2. dailųjį jojimą (sportinis išjodinėjimas);

26.3. trikovę, (susidedančią iš dailiojo jojimo, konkūrų ir lauko bandymų (kroso));

26.4. ištvermės jojimą;

26.5. važiavimą kinkiniais;

26.6. lygiąsias lenktynes (greičio);

26.7. ristūnų lenktynes.

Konkūras (kliūtinis jojimas)

27. Konkūru (kliūtiniu jojimu) vadinamas šokimas per dirbtines kliūtis, išdėstytas nedidelėje aikštėje.

28. Konkūrams skirta aikštė, kurioje sustatomos kliūtys, turi būti ne mažesnė kaip 75 m ilgumo ir 40 m platumo. Aikštės danga lygi, minkšta, bet neklampaus grunto (gali būti žolės arba smėlio dangos aikštė).

29. Konkūruose visos kliūtys yra lengvai išardomos, daromos iš medžio, nudažomos įvairiomis spalvomis. Kliūtys gali būti skirtingų formų, pločio bei aukščio – tai žabų tvoros, varteliai, piramidės, lygiagretės, statmenos, mūro siena ir kitos.

30. Kliūčių išdėstymo konkūrų aikštėje eilė ir jų įveikimo tvarka vadinama maršrutu. Už kliūčių išdėstymą aikštėje ir maršruto sudarymą atsakingas teisėjas, konkūrų varžybų maršrutų sudarytojas–dizaineris.

31. Konkūrų varžybų–bandymų sunkumas priklauso nuo kliūčių aukščio ir jų išdėstymo tvarkos. Konkūruose pagal kliūčių aukštį varžybos – bandymai skirstomos į sudėtingumo klases:

31.1. A – pradedančiųjų, jauno žirgo klasė, kliūčių aukštis iki 110 cm;

31.2. LA – lengvas lygis, kliūčių aukštis 110 cm;

31.3. LB – lengvas lygis, kliūčių aukštis 120 cm;

31.4. LC – lengvas lygis, kliūčių aukštis 130 cm;

31.5. M – vidutinis lygis, kliūčių aukštis 130 – 140 cm;

31.6. S – sunki (aukščiausioji) klasė, kliūčių aukštis nuo 145 cm.

32. Konkūrams pasirinktas žirgas pirmiausia turi būti fiziškai stiprus, energingas, drąsus ir paklusnus, stabilios psichikos ir palyginti ramaus temperamento. Konkūriniam žirgui labai svarbu turėti sveikas, normalias akis, gerą regėjimą.

33. Konkūrų varžybos –bandymai gali būti labai įvairūs, vieneriose varžybose gali būti privalomas maršrutas, kitose maršrutą pasirenka pats raitelis. Rezultatai gali būti vertinami baudos taškais, teigiamais balais ir kt. Raitelio tikslas – kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms pastatytą kliūčių maršrutą.

34. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitas žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Konkūrų rungtyse, kuriose yra vykdomas persirungimas, nugalėtoju paskelbiamas greičiausiai be klaidų persirungimo kliūtis įveikęs duetas.

35. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos konkūrų varžybas – bandymus privalo vykdyti vadovaudamosi Tarptautinės žirginio sporto federacijos patvirtintomis konkūrų taisyklėmis.

Dailusis jojimas

36. Dailiojo jojimo varžyboms atrenkami taisyklingo eksterjero, gražių kūno formų ir spalvos žirgai. Dailiajam jojimui tinka visi veisiami šiuolaikinio klasikinio sportinio jojamojo tipo žirgai (Trakėnai, Lietuvos jojamieji, Baltijos hanoveriai ir kt.) nuo ketverių metų.

37. Dailiojo jojimo varžyboms – bandymams sudaroma testų programa, kurioje raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, lygioje 60 x 20 m aikštėje, aptvertoje žema 30 – 40 cm tvorele ir simetriškai pažymėtoje 12 raidžių – pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje privaloma atlikti testo schemoje nurodytus elementus.

38. Dailiajame jojime varžybų – bandymų programų testai skirstomi į sudėtingumo lygius:

38.1. P – lygis (P-1, P-2, P-3, P-4);

38.2. E – (pradinis) lygis (E-1, E-2, E-3, E-4, E-5, E-6, E-7);

38.3. A – (elementarusis) lygis (A-1, A-2, A-3, A-4, A-5, A-6);

38.4. L – (vidutinis) lygis (L-1, L-2, L-3, L-4, L-5, L-6, L-7);

38.5. M – (pažengusiųjų) lygis (M-1, M-2, M-3, M-4, M-5, M-6, M-7, M-8, M-9, M-10, M-11, M-12, M-13);

38.6. S – (Mažasis prizas/Didysis prizas) lygis (S-1, S-2, S-3, S-4, S-5, S-6, S-7, S-8, S-9, S-10, S-11).

39. Dailiojo jojimo varžybų testo metu kiekvienas raitelio bei žirgo atliekamas elementas vertinamas balu nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu – laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį. Taip pat vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas ir techniškas jojimas.

40. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos vykdydamos dailiojo jojimo varžybas – bandymus privalo vadovautis Lietuvos dailiojo jojimo varžybų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos žirginio sporto federacijos Valdybos nutarimu (aktuali redakcija), suderintomis su Tarnyba ir Dailiojo jojimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarptautinės žirginio sporto federacijos.

Trikovė

41. Trikovei pasirinktas žirgas turi būti daugiau ar mažiau universalus, tinkamas konkūrams, dailiajam jojimui, taip pat pasižymėti geromis greičio savybėmis bei ištverme, kad galėtų sėkmingai dalyvauti lauko bandymuose (krosas).

42. Trikovei pasirinkti žirgai turėtų būti taisyklingo eksterjero, stiprių galūnių, gerų judesių, energingi, gyvi, drąsūs, bet paklusnūs, turėti gerą regėjimą. Tinkamiausi trikovės rungčiai yra grynakraujų jojamųjų, trakėnų, Budiono veislių žirgai.

43. Trikovė - trijų dienų raitelio bei žirgo varžybų – bandymų kompleksas, sudarytas iš dailiojo jojimo, konkūrų bei lauko bandymų arba kitaip vadinamo kroso, rungčių.

44. Pirmąją trikovės varžybų dieną, dailiojo jojimo rungties metu žirgas bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta lauko bandymų (kroso) rungčiai, kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, sveikatą ir jėgą po sunkios ištvermės reikalaujančios jojimo dienos.

45. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos vykdydamos trikovės rungties varžybas – bandymus privalo vadovautis Trikovės taisyklėmis, patvirtintomis Tarptautinės žirginio sporto federacijos.

Ištvermės jojimas

46. Ištvermės jojimas – tai rungtynės, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes.

47. Ištvermės jojimo varžybos susideda iš kelių etapų, vadinamų fazėmis. Po kiekvienos fazės (vidutiniškai atitinkančios 30 km atstumą) vykdoma veterinarinė žirgo patikra, tinkamumo tolimesniam varžymuisi nustatymas.

48. Po patikros žirgui skiriama laiko poilsiui prieš kitą fazę. Per numatytą laiką žirgo pulsui neatsistačius iki numatytos normos (pagal tarptautinius nuostatus atsistatymui iki 64 dūžių per minutę skiriama 20 min.), taip pat žirgui apšlubus, ar veterinarui nustačius kitų žirgo sveikatos sutrikimų, duetas diskvalifikuojamas.

49. Trasoje raiteliai laisvai renkasi judėjimo greitį, taip pat gali vestis žirgą ar bėgti šalia jo, raiti privalo kirsti tik starto ir finišo linijas.

50. Minimali vienos dienos varžybų distancija svyruoja tarp 40 ir 160 km.

51. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos vykdydamos ištvermės jojimo varžybas – bandymus privalo vadovautis Ištvermės jojimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarptautinės žirginio sporto federacijos.

Važiavimas kinkiniais

52. Važiavimas kinkiniais – varžybos, kuriose varžosi karietos, kinkytos vienu, dviem ar keturiais žirgais arba poniais. Nugalėtojas ir prizininkai nustatomi, kai vienoje žirgų kategorijoje rungiasi ne mažiau kaip 3 ekipažai.

53. Pirmoji varžybų dalis - maniežinis važiavimas – kai ekipažai aikštėje atlieka skirtingo sudėtingumo figūras, žirgams judant įvairiais aliūrais. Vertinamas žirgų judesių tikslumas, elastingumas, judėjimo impulsyvumas, figūrų tikslumas, paties ekipažo išvaizda.

54. Antroji diena skiriama krosui (maratonui). Jo metu ekipažai įvairiais aliūrais turi įveikti nuo trijų iki penkių atkarpų, kurių bendras ilgis gali siekti 24 kilometrus. Paskutinėje atkarpoje būna įrengtos mažiausiai penkios kliūtys, kuriose ekipažas nustatyta tvarka privalo įveikti keletą vartų, kurie gali būti sudaryti iš dirbtinių elementų (pvz. paprastų stulpų), arba suformuoti panaudojant natūralų reljefą, natūralius vandens telkinius.

55. Trečią dieną varžybos baigiamos manevravimo tarp žymeklių rungtimi, kurios metu svarbiausia, jų nekliudžius, kuo greičiau ir tiksliau baigti distanciją.

56. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos vykdydamos važiavimo kinkiniais varžybas – bandymus privalo vadovautis Važiavimo kinkiniais taisyklėmis, patvirtintomis Tarptautinės žirginio sporto federacijos.

Ristūnų lenktynės

57. Ristūnų lenktynės – tai lenktynių forma, kai tam tikru aliūru bėgantis žirgas tempia dviratį lenktyninį vežimėlį. Pagrindinis ristūnų veislių žirgų aliūras yra risčia. Treniruojant ristūnus siekiama išvystyti taisyklingą bėgimą ir pasiekti didžiausią greitį risčia.

58. Individualus ristūnų treniravimas pradedamas, kai ristūnai sulaukia vienerių metų amžiaus. Į vežimėlius pakinkyti ristūnai išbandomi lenktynėse tam tikromis amžiaus grupėmis, o nuo trejų metų – ir greičio savybių išryškinimo lenktynėse.

59. Lenktynių standartinės distancijos – 1 600, 2 100, 2 400, 3 200 ir ne ilgesnė kaip 4 000 metrų. Priklausomai nuo hipodromo ypatumų gali būti lenktyniaujama ir kitose distancijose.

60. Varžybose – bandymuose (konkursuose) ir lenktynėse dėl prizo turi dalyvauti ne mažiau kaip keturi ristūnai, o respublikinėse lenktynėse - ne mažiau kaip penki ristūnai. Dėl pateisinamų priežasčių išbraukus didesnį ristūnų skaičių ir važiavime nelikus privalomo minimumo, leidžiama kelis važiavimus sujungti į vieną.

61. Lenktynėse leidžiama dalyvauti: dvimečiais ristūnais – ne daugiau kaip tris kartus, trimečiais ristūnais – ne daugiau kaip keturis kartus, keturmečiais ir vyresniais ristūnais – ne daugiau kaip penkis kartus per mėnesį.

62. Draudžiama ristūnams lenktynėse dalyvauti tris dienas iš eilės.

63. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos vykdydamos ristūnų žirgų varžybas – bandymus, privalo vadovautis Tarptautinės ristūnų lenktynių sutarties, patvirtintos Europos ristūnų sporto sąjungos (UET), nuostatomis.

Lygiosios lenktynės

64. Lygiosioms lenktynėms atrenkami lieknų, lengvų kūno formų, sausi, pakankamai aukšto ūgio žirgai. Geriausius rezultatus tokio pobūdžio lenktynėse pasiekia grynakraujų jojamųjų veislės žirgai. Šių žirgų veislė išlieka lydere populiacijos skaičiumi ir rezultatais. Antra pagal populiarumą yra arabų žirgų veislė.

65. Jojikų (žokėjų) masė griežtai ribojama. Jojikas (žokėjas) su amunicija turi sudaryti tam tikrą svorį, kurio dydis priklauso nuo žirgo amžiaus, lenktynių, patirties, laimėjimų skaičiaus ir kitų dalykų.

66. Priklausomai nuo bėgimo sąlygų, jojikų (žokėjų) svoriai paskelbiami prieš lenktynes lenktynių programoje. Tuoj pat po lenktynių finišo jojikas (žokėjas) privalo pasisverti, jo svoris turi atitikti svorį numatytą bėgimo sąlygose. Sveriamasi su balneliu ir pavarža, be šalmo ir steko.

67. Jojikas (žokėjas), po lenktynių svėręs 0,3 kg mažiau negu nustatyta, netenka teisės užimti atitinkamą vietą, jo rezultatas prilygsta diskvalifikacijai.

68. Jei bėgimas mišrus lyčių atžvilgiu, eržilai lenktynėse turi nešti vienu arba dviem kilogramais didesnį svorį. Esant mišriems lyčių bėgimams, jaunesni žirgai gauna didesnę svorio nuolaidą.

69. Žirgų, bėgančių lygiosiose lenktynėse, išlyginamojo svorio (handikapo) normos:

69.1.Grynakraujų jojamųjų veislės žirgams:

69.1.1. tik dvimečiams - iki liepos 31 dienos – 56 kg, po liepos 31 dienos – 57 kg. Eržiliukams pridedamas papildomai 1 kg;

69.1.2. dvimečiams ir vyresniems:

69.1.2.1. dvimečiams – 53 kg;

69.1.2.2. trimečiams – 61 kg;

69.1.2.3. keturmečiams ir vyresniems – 62 kg;

69.1.2.4. kumelaitėms visose amžiaus grupėse vienu kilogramu mažiau.

69.1.3. lenktynėse tik trimečių žirgų amžiaus grupėje:

69.1.3.1. eržliukams – 58 kg,

69.1.3.2. kumelaitėms – 56 kg.

69.1.4. lenktynėse kastratai žirgai neša tokį pat svorį kaip eržilai;

69.1.5. jeigu įvairaus amžiaus žirgų lenktynėse nėra papildomų užbėgimo sąlygų, vadovaujamasi šia lentele:

1 lentelė

Distancijos ilgis, metrais	Žirgo amžius, metais	Mėnesiai
Distancijos ilgis, metrais	Žirgo amžius, metais	I	II	III	IV	V	VI	VII	VIII	IX	X	XI	XII
Iki 1400 m	3	50	51	52	53	54	55	56	57	58	59	60	60
Iki 1400 m	4 ir vyresni	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60
Nuo 1400 iki 2000 m	3	49	50	51	52	53	54	55	56	57	58	59	60
Nuo 1400 iki 2000 m	4 ir vyresni	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60
Nuo 2000 iki 2400 m	3	48	49	50	51	52	53	54	55	56	57	58	59
Nuo 2000 iki 2400 m	4 ir vyresni	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60
Virš 2400 m	3	47	48	49	50	51	52	53	54	55	56	57	58
Virš 2400 m	4 ir vyresni	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60	60

69.2. Arabų veislės žirgams:

69.2.1. trimečiams – 58 kg;

69.2.2. keturmečiams – 59 kg;

69.2.3. penkiamečiams ir vyresniems – 62 kg;

69.2.4. esant tik trimečių žirgų užbėgimui, svoris gali būti mažinamas visiems dalyviams iki 4 kg.

70. Lenktynėse gali būti taikomas handikapas žirgų pajėgumui suvienodinti.

71. Handikapinėse lenktynėse, kuriose dalyvauja nevienodo pajėgumo žirgai, siekiant sulyginti jų galimybes laimėti, stipresniems žirgams pridedamas svoris, o silpnesniems žirgams atimamas svoris.

72. Siekiant sulyginti žirgų galimybes lenktynėse, vadovaujamasi principu: 1 kg – vienas žirgo korpusas.

73. Jojikas (žokėjas) su amunicija turi sudaryti tam tikrą svorį, kurio dydis priklauso nuo žirgo amžiaus, lenktynių, patirties, laimėjimų skaičiaus ir kitų dalykų.

74. Handikapinėms lenktynėms dažnai naudojami pobalniai su kišenėlėmis, į kurias dedamas papildomas svoris. Tai priemonė visų žirgų galimybėms laimėti sulyginti.

75. Lenktynių klasifikacija:

75.1. pagrindinės lenktynės, kurias laimėję žirgai aukcionų kataloguose įrašomi paryškintu šriftu yra G1, G2, G3, L, ir LR. Visos kitos lenktynės yra nacionalinio lygmens ir skirstomos priklausomai nuo šalies organizatoriaus lenktynių reglamento ar taisyklių;

75.2. vėlų rudenį dvimečiai žirgai gali dalyvauti lenktynėse su vyresniais žirgais, tačiau dvimečiams žirgams yra taikomas steko ilgio apribojimas iki 50 cm, taip pat sumažinamas žirgo raginimo steku kirčių skaičius. Pirmasis dvimečio žirgo bėgimas negali būti užrašomas bėgimui su vyresniais žirgais;

75.3. nuo 3 metų amžiaus grynakraujai jojamieji žirgai gali pradėti dalyvauti ir klasikinėse lenktynėse, kuriose tris kartus laimėjęs trimetis žirgas skelbiamas triskart karūnuotu ir įrašomas į šalies lenktynių istoriją. Šiose bėgimuose dalyvauja tik aukščiausio reitingo trimečiai;

75.4. ketverių metų ir vyresniems žirgams nebėra jokių amžiaus apribojimų, jie gali dalyvauti visose varžybose.

76. Atvykus į lenktynes (ne vėliau kaip 2 valandas iki jų pradžios) registruojami dalyviai, o žirgui privaloma veterinarinė apžiūra. Sveriami jojikai (žokėjai) su amunicija.

77. Likus ne mažiau kaip 15–20 minučių iki starto pradžios, žirgai išvedami į padoką (apžiūros aikštelę). Žirgus turi vesti arklininkas arba startuojantis jojikas (žokėjas). Likus 5 min. iki starto jojikai (žokėjai) išjoja į hipodromą. Prie starto linijos išsirikiuoja lygia linija. Startas duodamas starto teisėjo arba starto mašinos.

78. Žirgams kertant finišo liniją, fiksuojamas rezultatas, esant neaiškumams dėl nugalėtojo, rezultatas nustatomas fotofinišo pagalba. Po finišo žokėjai privalo dar kartą pasisverti, arba jų rezultatai bus neužskaityti.

79. Lygiųjų lenktynių varžybose – bandymuose kiekviename bėgime pagal žirgų amžiaus grupes privalo dalyvauti ne mažiau kaip 3 žirgai priklausantys skirtingiems savininkams.

80. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos vykdydamos lygiąsias lenktynių varžybas – bandymus privalo vadovautis Tarptautinės žirgų veisimo, lenktynių ir lažybų sutarties, patvirtintos Tarptautinės žirgų lenktynių organizacijų federacijos, nuostatomis.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

81. Tarnyba, gavusi iš pripažintų veislininkystės institucijų planuojamus einamaisiais metais atlikti arklių veislininkystės priemonių grafikus, juos įvertina bei per 5 darbo dienas patvirtina Tarnybos viršininko įsakymu ir paskelbia Tarnybos interneto tinklapyje.

82. Pripažintos arklių veislininkystės institucijos, planuodamos einamaisiais metais atlikti arklių veislininkystės priemones, privalo užtikrinti, kad mažiausiai viena arklių veislininkystės priemonė būtų vykdoma Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose renginiuose.

83. Už šių Rekomendacijų 81 punkte nurodyto įsakymo tinkamą ir savalaikį vykdymą yra atsakingos pripažintos arklių veislininkystės institucijos. Jei suplanuotą dieną arklių veislininkystės priemonė negalės būti įvykdyta, suinteresuota pripažinta arklių veislininkystės institucija privalo ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki numatomo renginio datos raštu informuoti Tarnybą ir pateikti motyvuotą pasiūlymą pakeisti šių Rekomendacijų 81 punkte nurodytą grafiką.

84. Pripažintų arklių veislininkystės institucijų vykdomos arklių veislininkystės priemonės privalo būti viešinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viešinimo organizuojamų renginių metu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-839 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viešinimo organizuojamų renginių metu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

85. Už šių Rekomendacijų 81 punkte nurodyto įsakymo kontrolę atsakingi Tarnybos vyriausieji specialistai – valstybiniai veislininkystės inspektoriai. Tarnybos vyriausieji specialistai – valstybiniai veislininkystės inspektoriai per 3 darbo dienas po įvykusio kompleksinio arklių vertinimo renginio ar arklių varžybų – bandymų privalo raštu pateikti ataskaitą apie įvykdytą arklių veislininkystės priemonę ir pasiektus rezultatus.

___________________________________