Administracinė byla Nr. eA-168-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01726-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ – nuo 2024 m. kovo 5 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į akcinę bendrovę „Via Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 45SK-4040-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. NŽT Švenčionių skyriaus Sprendime nurodoma, kad yra tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.
2.2. Sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. NŽT Švenčionių skyrius neturėjo teisinio pagrindo vykdyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenų keitimo, nes Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.
2.3. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai nėra aiškūs ir motyvuoti, Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovas, pertvarkydamas privačią jos valdą, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą.
2.4. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nedviprasmiškai ir aiškiai nurodyta, kokiais atvejais rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-57 pagrindu, todėl ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas dokumentais, suteikiančiais atsakovui teisę pakeisti įstatymo nustatyta tvarka suformuoto ir kadastre įregistruoto privataus žemės sklypo kadastro duomenis.
2.5. Pareiškėja 2023 m. sausio 3 d. yra gavusi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Kelių direkcija) raštą, kuriame tvirtinama, jog jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai, įtrauktu į valstybinės reikšmės kelių sąrašą 1983 m. Rašte nurodoma, jog ginčo sklype, t. y. jai suformuotame žemės sklype, kelio apsaugos zona yra nenustatyta „per klaidą“. Kaimynystėje gyvenantys namų valdų savininkai (jų daugiau nei 10) taip pat yra gavę dokumentus apie neva tai padarytą klaidą, nenustačius kelio apsaugos zonos jiems nuosavybės teise priklausančiuose namų valdos sklypuose. Pareiškėja neigia Kelių direkcijos rašte nurodytą aplinkybę, jog jai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai.
2.6. Švenčionėlių-Melagėnų-Sarių kelią identifikuojantys duomenys yra išviešinti Lietuvos adresų kataloge. Čia nurodytas minėto kelio tipas, kelio ilgis, jo danga, o taip pat pažymėta kelio vieta žemėlapyje. Prie skundo pateikiami įrodymai – žemėlapio ištraukos – patvirtina, jog jai priklausantis Žemės sklypas su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai nesiriboja. Taigi NŽT Švenčionių skyrius be teisinio pagrindo pakeitė jos namų valdos kadastro duomenis, nustatydamas tuo pačiu specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas.
2.7. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepateikė dokumento apie tai, jog teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio pagrindu ir tvarka. Taip pat nepateikė dokumentų (teritorijų planavimo dokumentų ir kt.), kuriuose nustatytos teritorijos su taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
2.8. Pareiškėjai prie 2022 m. spalio 4 d. rašto, gauto iš NŽT Švenčionių skyriaus, pridėtas Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas. Tačiau dokumentas, kuriame yra nustatytos teritorijos su taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, ginčo Sprendime nenurodytas ir jai nepateiktas.
2.9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio reikalavimais, keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Įrengiant susisiekimui tarp gyvenviečių skirtą kelią keičiamas faktiškai egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl vadovaujantis įstatymų reikalavimais, siekiant teisėtai įrengti susisiekimo kelią, detalaus planavimo procedūra yra neišvengiama.
2.10. Pareiškėjos asmenine nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai nesiriboja, todėl atsakovas negalėjo priimti skundžiamo Sprendimo – pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis ir iš esmės pabloginti jos, namų valdos savininkės, padėtį.
2.11. Atsakovas į jos 2022 m. spalio 31 d. prašymą informuoti apie pasekmes, kylančias dėl kadastro duomenų keitimo, yra neatsakęs iki šiol.
2.12. Dėl ginčo Sprendimo jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra atsidūręs 20 m apsaugos zonoje, kuri įstatymo leidėjo apibrėžta kaip kelio apsaugos zona ir kurioje draudžiami darbai, nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu. Maža to, situacijoje, sukurtoje atsakovo, ir eismo dalyvių, ir jos, kurios gyvenamasis namas „sumodeliuotas“ saugiam eismui skirtoje rajoninio kelio apsaugos zonoje, saugumas, sveikata ir net gyvybė atsiduria pavojuje.
2.13. NŽT Švenčionių skyrius 2020 m. lapkričio 5 d. gavo jos ir kitų žemės savininkų pastabas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo, tačiau atsakymo iš atsakovo yra nesulaukusi iki šiol.
2.14. Aplinkybė, jog atsakovas neprivalo atsižvelgti į teikiamas pastabas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Gautas pastabas atsakovas turi išnagrinėti ir pateikti dėl jų motyvuotą atsakymą per 10 dienų ir tik tada turi teisę rengti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu.
3. Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis kitos paskirties 0,2631 ha ploto Žemės sklypas įregistruotas 1997 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P86/97-1684 pagrindu.
3.2. Žemės sklypo formavimo metu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343) ir šiuo nutarimu patvirtintos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 3 d.). Nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų II skyriuje „Kelių sanitarinės apsaugos zonos“ (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 3 d.) 3 punkte nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad būtina plėsti bei rekonstruoti kelių tinklą ir kad autotransportas daro neigiamą poveikį aplinkai, abipus kelio (nuo kelkraščių) nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Ši zona pažymima žemėnaudos planuose, 4 punkte nurodyta, kad pagal Kelių įstatymą kelio sanitarinės apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į autotransporto eismo intensyvumą.
3.3. Atsakovas aptarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), Kelių įstatymo, Nutarimo Nr. 343 ir Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į šio Žemės sklypo suformavimo metu galiojusią Nutarimo Nr. 343 redakciją, kuri numatė kelių apsaugos zonos nustatymą, Žemės sklypui buvo organizuojamas kelių apsaugos zonos įrašymas. NŽT Švenčionių skyrius, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, Kelių direkcijos prašymą, jos pateiktą dokumentaciją (erdvinius duomenis), pateikė UAB „Inreal Geo“ užsakymą parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą dėl jame nustatomos kelių apsaugos zonos. UAB „Inreal Geo“ matininkė I. G., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punkto nuostatomis, parengė nekilnojamojo daikto dokumentus ir juose pasirašydama patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, vadovaudamasi Nuostatais, elektroninėmis ryšio priemonėmis per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Geomatininkas“ pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (nerengiant visos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais).
3.4. Per Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvę nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai (toliau – ir Kelias Nr. 4406), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal NŽT 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 45SK-795-(14.45.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio Švenčionių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patikėjimo teise yra valdomas Kelių direkcijos.
3.5. Kelių direkcijos 2022 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 2-18798 nurodyta, kad Kelias Nr. 4406 yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą nuo 1983 m. ir jame yra iki šiol, taip pat Kelias Nr. 4406 yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. Todėl atsižvelgiant į tai, Keliui Nr. 4406 yra nustatoma 20 m apsaugos zona nuo kelio briaunos į abi puses (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito, arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių). Kadangi Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu Keliu Nr. 4406, jam nustatyta kelių apsaugos zona.
3.6. NŽT Švenčionių skyrius, gavęs vykdytojo parengtus Nuostatų 542.1, 542.2 ir 542.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus, atliko visus Nuostatų 544 punkte, 544.1, 544.2, 544.3, 544.4, 544.5, 544.6 papunkčiuose nurodytus veiksmus (patikrinęs ir nustatęs, kad kadastro duomenų byla parengta vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, suderino parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą ir šio Žemės sklypo savininkui (pareiškėjai) NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. 45SD-5433-(14.45.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos Žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos plano, kopijomis; pagal kompetenciją persiuntė Kelių direkcijai nagrinėti Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą; parengė skundžiamą Sprendimą; pateikė Sprendimą registravimui VĮ Registrų centrui; Sprendimo nuorašą pateikė pareiškėjai. Kadangi pagal nurodytą teisinį reguliavimą, Žemės sklypui turi būti nustatyta kelių apsaugos zona, pareiškėjos nurodyti argumentai nėra pagrįsti. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas objektyviais duomenimis ir privalomų kelių apsaugos zonų nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais.
3.7. NŽT, vadovaudamasi Įstatymu, Nuostatais, organizavo ir vykdė Kelių direkcijos įpareigojimą, todėl Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštas nagrinėjimui buvo persiųstas Kelių direkcijai, kuri ir pateikė atsakymą pareiškėjai į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos aplinkybė, kad iki šiol nėra gavusi NŽT Švenčionių skyriaus atsakymo į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą, nėra pagrįsta.
3.8. Atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypo suformavimo metu Žemės sklypui turėjo būti nustatyta kelių apsaugos zona, NŽT Švenčionių skyriaus vedėja, vadovaudamasi Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 544 punktu, Nutarimu Nr. 343 (redakcija, galiojusi 1999 m. gruodžio 9 d.), pagrįstai ir nepažeisdama teisės aktų nuostatų priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, šiam Žemės sklypui nustatant kelių apsaugos zoną.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Švenčionių skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo pakeisti pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad NŽT gautas Kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. raštas Nr. 2-743 „Nustatyti teritorijas, kuriose taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, bei atlikti jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą“, kuriuo informuota, jog, vadovaujantis Įstatymo reikalavimų nuostatomis, Kelių direkcija, būdama valstybinės reikšmės kelių valdytoja bei suinteresuotos ūkinės veiklos vykdytoja, pradeda valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymą Nekilnojamojo turto registre. Raštu prašyta įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl gretutinių žemės sklypų (tarp jų ir Žemės sklypo), besiribojančių su valstybinės reikšmės keliais, kadastro duomenų patikslinimo Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), vadovaujantis Įstatymu bei Nuostatais. NŽT Švenčionių skyrius, išnagrinėjęs Kelių direkcijos pateiktą informaciją, vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalimi, organizavo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą – žemės sklypams jų formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose nenurodytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis) – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. NŽT Švenčionių skyrius, vadovaudamasis Įstatymu (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), Nuostatais (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. 45SD-5433-(14.45.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“, informavo pareiškėją apie numatomą jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą – Žemės sklypui jo formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis) – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Švenčionių rajono, Švenčionėlių miesto, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai (tarp jų ir pareiškėja) 2022 m. spalio 31 d. raštu „Atsakymas į pranešimą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ (rašto gavimo data 2022 m. lapkričio 4 d., registro Nr. 45FP-1918) pateikė NŽT Švenčionių skyriui raštą, kuriame nurodyta, kad nesutinka, jog Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvei būtų taikoma kelio apsaugos zona. NŽT Švenčionių skyrius, vadovaudamasis 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 45SD-6597-(14.45.137 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, persiuntė Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą nagrinėjimui pagal kompetenciją Kelių direkcijai bei šio rašto kopiją išsiuntė pareiškėjai. Kelių direkcijos buvo prašyta pateikti atsakymą pareiškėjai bei NŽT Švenčionių skyriui. Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-18798 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjai bei NŽT Švenčionių skyriui pateikė atsakymą į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus. NŽT Švenčionių skyrius 2022 m. gruodžio 27 d. parengė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Šio Sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui 2022 m. gruodžio 30 d. buvo įrašyta kelių apsaugos zona. NŽT Švenčionių skyrius 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. 45SD-77-(14.45.104.) pateikė pareiškėjai skundžiamą Sprendimą.
7. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi, valstybinės reikšmės keliai ir jiems priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams. Teismas taip pat vadovavosi Kelių įstatymo 12 straipsniu, Nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų II skyriuje „Kelių sanitarinės apsaugos zonos“ (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 3 d.) 3, 4 punktais, Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsniu, Kelių įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 541, 544 punktais, 544.1, 544.2, 544.3, 544.4, 544.5, 544.6 papunkčiais.
8. Teismas nurodė, kad aptartų teisės aktų analizė leidžia teigti, jog jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas pagal Kelių direkcijos prašymą.
9. Teismas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis kitos paskirties 0,2631 ha ploto Žemės sklypas įregistruotas 1997 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P86/97-1684 pagrindu.
10. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo formavimo metu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą reglamentavo Nutarimas Nr. 343 ir šiuo nutarimu patvirtintos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 3 d.).
11. Teismas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad Kelias Nr. 4406 nuo 1983 m. yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757. Taigi, vadovaujantis teisės aktais, gatvės, esančios miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, yra laikomos keliais, kaip magistralinio kelio tęsinys, ar krašto kelio tęsinys arba kaip vietinės reikšmės viešasis kelias, o keliams, vadovaujantis Kelių įstatymo 12 straipsniu ir Įstatymo 17 straipsniu, turi būti nustatomos kelių apsaugos zonos. Byloje pateikti Žemės sklypo plano ir valstybinės reikšmės kelių techninių kategorijų žemėlapio ištraukos duomenys leidžia tvirtinti, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406, kuriam, vadovaujantis Nutarimu Nr. 343, yra taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, kuri šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir įrašyta į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą nebuvo nurodyta.
12. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad Žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo nurodyti byloje ir įrašyti į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjai priklausančiam Žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, daliai yra nustatyta kelių apsaugos zona, todėl Kelių direkcija, privalėdama nustatyti teritorijas, kuriose taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, bei atlikti jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, pagrįstai kreipėsi 2022 m. sausio 18 d. prašymu Nr. 2-743 į NŽT Švenčionių skyrių dėl žemės sklypų, kuriems nustatyta kelių apsaugos zona ir šis faktas neįrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl žemės sklypams taikytinų papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo.
13. Teismas konstatavo, kad NŽT Švenčionių skyrius, vykdydamas Kelių direkcijos prašymą, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai atliko gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų keitimą Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis). Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į šio Žemės sklypo suformavimo metu galiojusią Nutarimo Nr. 343 redakciją, kuri numatė kelių apsaugos zonos nustatymą, tačiau šie duomenys per klaidą nebuvo įrašyti į kadastrą ar registrą, NŽT Švenčionių skyrius Žemės sklypui turėjo pareigą organizuoti kelių apsaugos zonos įrašymą.
14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypo suformavimo metu Žemės sklypui turėjo būti nustatyta kelių apsaugos zona, priėjo prie išvados, jog NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 544 punktu, Nutarimu Nr. 343 (redakcija, galiojusi 1999 m. gruodžio 9 d.), pagrįstai ir nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, šiam Žemės sklypui nustatant kelių apsaugos zoną.
15. Teismas nurodė, kad NŽT, vadovaudamasi Įstatymu ir Nuostatais, organizavo ir vykdė Kelių direkcijos įpareigojimą, todėl Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštas nagrinėjimui buvo persiųstas Kelių direkcijai, kuri ir pateikė atsakymą pareiškėjai į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, kad iki šiol nėra gavusi NŽT Švenčionių skyriaus atsakymo į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą, atmestas.
16. Teismas įvertino, kad iš ginčijamo akto turinio matyti, jog jame aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl buvo pakeistos pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. dėl Žemės sklypui turėjusios būti nustatytos kelių apsaugos zonos. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju NŽT Švenčionių skyrius Sprendime nurodė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, pagrindė priimtą sprendimą teisės aktų normomis, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, pareiškėja aiškiai suprato, kodėl ir kokiais motyvais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad aptariamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų ir kad jį priimant buvo pažeistas gero administravimo principas.
17. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, kad NŽT Švenčionių skyrius teisėtai ir pagrįstai patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Ginčijami Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
18. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime priimtų išvadų dėl skundžiamo akto teisėtumo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
III.
20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias inžinerinio statinio – kelio – sampratą, bei teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleista jos esmė – teismas nepagrįstai konstatavo, jog netikslinga tirti skunde nurodytų argumentų, nes „jie nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime priimtų išvadų dėl skundžiamo akto teisėtumo“. Teismo sprendimas turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies, 146 straipsnio 1 dalies pagrindu.
20.2. Teismas pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus, paliko galioti aiškiai neteisėtą NŽT Švenčionių skyriaus Sprendimą, kuriame nenurodytas administracinio sprendimo faktinis pagrindas ir kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Pareiškėjai, kuriai adresuotas aktas, iš esmės negalėjo suprasti ir suvokti priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų.
20.3. Teismo sprendimas priimtas deramai nenustačius ir neatskleidus bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Skundo argumentas, jog Žemės sklypo formavimo ir žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai rodo, jog rajoninis kelias Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai su ginčo sklypu nesiriboja, buvo įvertintas visiškai formaliai, teismo sprendime neteisingai nurodant, jog „Žemės sklypo plano <...> duomenys, leidžia tvirtinti, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406“. Dėl skunde nurodyto argumento, jog Švenčionėlių-Melagėnų-Sarių kelią identifikuojantys duomenys yra išviešinti Lietuvos adresų kataloge (kuris formuojamas dokumentų, gautų iš VĮ Registro centro, pagrindu) teismas visiškai nepasisakė.
20.4. Teismas pateikė netinkamą ir prieštaringą Kelių įstatymo 2 ir 3 straipsnių sampratą, ginčo sprendime nurodydamas, jog pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą valstybinės reikšmės rajoninių kelių apibrėžimą, suprantama, kad šie keliai miestų ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose nesitęsia ir pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinės reikšmės rajoninių kelių tęsiniai yra vietinės reikšmės keliai ir gatvės, naudojamos vietiniam susisiekimui. Ši teismo išvada yra akivaizdžiai prieštaringa, ji, be to, yra visiškai neaiški ir prieštaraujanti Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktui, čia nėra nurodyta, jog valstybinės reikšmės rajoninių kelių tęsiniai yra vietinės reikšmės keliai ir gatvės, naudojamos vietiniam susisiekimui. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-32-438/2019, 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-266/2014. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos teiginius, jog jos kaimynystėje valstybinės reikšmės rajoninio kelio Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai nėra.
20.5. Teismas neįvertino, jog priimant ginčo Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nuostatų 541 punkte buvo nustatyti atvejai, kada Žemės sklypo kadastro duomenys galėjo būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais <...>. Pareiškėja, pateikusi atsakovui nesutikimą ir klausimus dėl žemės sklypo kadastro duomenų keitimo, atsakymo iš atsakovo yra nesulaukusi iki šiol. Teismas aplinkybių, susijusių su procedūriniu pažeidimu, įvykdytu atsakovo (kurios sudaro skundo pagrindą), visiškai nenagrinėjo, formaliai nurodydamas jog „NŽT, vadovaudamasi Įstatymu ir Nuostatais, organizavo ir vykdė Kelių direkcijos įpareigojimą, todėl Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštas nagrinėjimui buvo persiųstas Kelių direkcijai, kuri ir pateikė atsakymą pareiškėjai į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, kad iki šiol nėra gavusi NŽT Švenčionių skyriaus atsakymo į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą, atmestinas“.
20.6. Kelių direkcijos išvadų (jog pareiškėjai piniginė kompensacija, susijusi su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, nepriklauso) pagrindu buvo priimtas NŽT Švenčionių skyriaus sprendimas, šiurkščiai pažeidžiantis pareiškėjos nuosavybės teises. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja informavo teismą apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarime „Dėl kompensacijų, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, mokėjimo“ padarytas išvadas ir akcentavo, jog Kelių direkcijos raštu (kurio pagrindu buvo priimtas NŽT sprendimas), jos teisė gauti piniginę kompensaciją yra paneigta.
20.7. Analogišku atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2618-595/2021 procedūriniai pažeidimai buvo įvertinti kaip esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti neteisėtą žemėtvarkos skyriaus sprendimą dėl kadastrinių duomenų pakeitimo.
20.8. Teismas iš esmės neteisingai nustatė daugumą bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, padarė viena kitai prieštaraujančias ir visiškai nesuprantamas išvadas. Teismo išvada, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406, yra prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. NŽT Švenčionių skyriaus 2023 m. kovo 14 d. pateiktuose dokumentuose – ginčo sklypo 2011 m. lapkričio 14 d. ribų paženklinimo akte ir žemės sklypo plane – nurodyta, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Pareiškėjos Žemės sklypo formavimo ir žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai yra gauti iš VĮ Registrų centre esančios kadastrų bylos. Žemės sklypo formavimo ir žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai (esantys VĮ Registrų centre) rodo, jog rajoninis kelias Švenčionėliai- Melagėnai-Sariai su ginčo sklypu nesiriboja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje.
20.9. Nesuprantama, ką šio ginčo kontekste reiškia kita teismo sprendime padaryta išvada, jog „<...> valstybinės reikšmės rajoninių kelių tęsiniai yra vietinės reikšmės keliai ir gatvės, naudojamos vietiniam susisiekimui.“.
20.10. Teismo sprendimu paneigta pareiškėjos teisė į teisingą teismą. Teisingumas įvykdytas tik formaliai sukuriant išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl viešo administravimo organo priimto akto, kuriuo šiukščiai pažeidžiamos pareiškėjos nuosavybės teisės.
20.11. Teismas, nežiūrint į tai, jog kelias yra ypatingas statinys, kurio statybą galėjo sąlygoti tik tinkamai parengtas detalaus planavimo sprendinys, skundo pagrindą sudarančių aplinkybių nesiaiškino, netyrė, apsiribodamas viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir teisės aktų sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardinimu. Šiuo konkrečiu atveju, šiurkščiai pažeidžiant įstatymų, reglamentuojančių kelio statybas, reikalavimus, buvo nustatytos specialiosios ginčo žemės naudojimo sąlygos ir tokiu būdu be jokio teisinio pagrindo pakeistas egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, konstatuojant, jog ginčo teritorija yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai apsaugos zona.
20.12. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui.
20.13. Nagrinėjamu atveju teismas neišsiaiškino ir nenustatė bylai išnagrinėti reikalingų, teisiškai reikšmingų aplinkybių, tinkamai nekvalifikavo ginčo šalis siejančių teisinių santykių ir nenustatė pareiškėjos nurodytų skundo reikalavimų pobūdžio ir teisinių pasekmių, kurių siekė pareiškėja, todėl pripažintina, kad priimant sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas (ABTĮ 86 str.).
21. Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
21.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, teisės aktus, pagrįstai sprendė, kad pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą valstybinės reikšmės rajoninių kelių apibrėžimą, suprantama, jog šie keliai miestų ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose nesitęsia ir pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinės reikšmės rajoninių kelių tęsiniai yra vietinės reikšmės keliai ir gatvės, naudojamos vietiniam susisiekimui. NŽT nuomone, teismas, aptaręs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, pagrįstai sprendė, kad, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame Įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas pagal Kelių direkcijos prašymą.
21.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kelias Nr. 4406 nuo 1983 m. yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757. Taigi, vadovaujantis teisės aktais, gatvės, esančios miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, yra laikomos keliais, kaip magistralinio kelio tęsinys, ar krašto kelio tęsinys arba kaip vietinės reikšmės viešasis kelias, o keliams, vadovaujantis Kelių įstatymo 12 straipsniu ir Įstatymo 17 straipsniu, turi būti nustatomos kelių apsaugos zonos. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad byloje pateikti Žemės sklypo plano ir valstybinės reikšmės kelių techninių kategorijų žemėlapio ištraukos duomenys leidžia tvirtinti, jog pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406, kuriam, vadovaujantis Nutarimu Nr. 343, yra taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, kuri šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir įrašyta į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą nebuvo nurodyta.
21.3. Sutiktina su teismo išvada, kad aplinkybė, kad Žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo nurodyti byloje ir įrašyti į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjai priklausančiam Žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, daliai yra nustatyta kelių apsaugos zona, todėl Kelių direkcija, privalėdama nustatyti teritorijas, kuriose taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, bei atlikti jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, pagrįstai kreipėsi 2022 m. sausio 18 d. prašymu Nr. 2-743 į NŽT Švenčionių skyrių dėl žemės sklypų, kuriems nustatyta kelių apsaugos zona, ir šis faktas neįrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl žemės sklypams taikytinų papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog NŽT, vadovaudamasi Įstatymu ir Nuostatais, organizavo ir vykdė Kelių direkcijos įpareigojimą, todėl Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštas nagrinėjimui buvo persiųstas Kelių direkcijai, kuri ir pateikė atsakymą pareiškėjai į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, kad iki šiol nėra gavusi NŽT Švenčionių skyriaus atsakymo į Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą, yra nepagrįstas.
21.4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš ginčijamo akto turinio matyti, jog jame aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl buvo pakeisti pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. dėl Žemės sklypui turėjusios būti nustatytos kelių apsaugos zonos.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (dabar – akcinė bendrovė „Via Lietuva“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
22.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad NŽT Švenčionių skyrius, vykdydamas Kelių direkcijos prašymą, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai atliko gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų keitimą Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis). Nustačius, jog Žemės sklypo suformavimo metu Žemės sklypui turėjo būti nustatyta kelių apsaugos zona, teismas pagrįstai konstatavo, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, šiam Žemės sklypui nustatant kelių apsaugos zoną.
22.2. Kelių direkcija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentų grupe dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje. Teismas sprendime nurodė motyvus dėl visų aktualių pareiškėjos reikalavimų, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė ir įvertino įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teisingai taikė bei aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
22.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje pateikti Žemės sklypo plano ir valstybinės reikšmės kelių techninių kategorijų žemėlapio ištraukos duomenys leidžia tvirtinti, jog pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su Keliu Nr. 4406, kuriam, vadovaujantis Nutarimu Nr. 343, yra taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, kuri šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir įrašyta į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą nebuvo nurodyta. Ta aplinkybė, kad Žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo nurodyti byloje ir įrašyti į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjai priklausančiam Žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, daliai yra nustatyta kelių apsaugos zona.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 45SK-4040-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, padaręs išvadą, kad NŽT Švenčionių skyrius teisėtai ir pagrįstai patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Ginčijamas Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
25. Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
27. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
28. Pastebėtina, jog ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės grindžiama ginčo faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis bei atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais (tai akcentuota ir pareiškėjos apeliaciniame skunde (teismas <...> skundo pagrindą sudarančių aplinkybių nesiaiškino, netyrė, apsiribodamas viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir teisės aktų sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardinimu)). Sutiktina, jog teismo sprendime nuosekliai atkartojami (perrašomi) atsiliepimo motyvai, t. y. sprendimas parengtas pagal atsakovo atsiliepimo modelį. Nors pareiškėjos skunde išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus (neaišku, kodėl pritaria atsakovo atsiliepime pateiktam Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos aiškinimui, vadovaujasi atsakovo pateiktais įrodymais (planais, žemėlapių ištraukomis ir pan.) ir visiškai nevertina pareiškėjos skundo argumentų). Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta į svarbiausius pareiškėjos skundo teiginius. Pirmosios instancijos teismas, atkartodamas atsakovo atsiliepimo į skundą motyvus, visiškai neatliko teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro duomenų žemėlapyje, išsamios analizės, t. y. nustatant kelio apsaugos zoną (kokiu atstumu apsaugos zona nuo kelio briaunos (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito, arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių) nagrinėjamu atveju nustatoma, ar į ją gali patekti žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklausantys statiniai ir pan.). Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta ir teismas nesiaiškino bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo išsamiau paaiškinti dėl kelio trajektorijos pasikeitimo (pareiškėja teigia, kad VĮ Registrų centro Adresų kataloge (ar Lietuvos adresų registre) šios gatvės trajektorija yra nurodoma kitoje vietoje (pridedami įrodymai prie skundo pirmosios instancijos teismui, jog pareiškėjos žemės sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės keliu Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai (Nr. 4406)), todėl būtina surinkti papildomus kompetentingų institucijų paaiškinimus ir įrodymus. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog netikslinga tirti skunde nurodytų argumentų, nes jie nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime priimtų išvadų dėl skundžiamo akto teisėtumo, taip išvengdamas pateikti atsakymus į pareiškėjos skundo pagrindinius motyvus. Pabaigoje sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, pacituojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neanalizuojant ir nepasisakant dėl pačio ginčijamo sprendimo turinio.
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė UAB „Inreal Geo“ matininkė. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo spręstina, ar netikslinga į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Inreal Geo“, siekiant nustatyti visas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
30. Taigi pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas turi esminių trūkumų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundo argumentų ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Skirgailė Žalimienė