LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

2015 M. LIEPOS 2 D. ĮSAKYMO NR. 3-285(1.5 E) „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. rugsėjo 14 d. Nr. 3-524

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“:

1.       Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą:

1.1.    Pakeičiu I skyriaus pirmojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

240 532 262*

0

71 148 562

71 148 562

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

240 532 262*

0

71 148 562

71 148 562

0

0

0

* Priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti prioriteto administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Sanglaudos fondo, įgyvendinti skiriamas lėšas 2,07 procento.“

 

1.2.    Pakeičiu I skyriaus antrojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

81 578 308

0

10 082 880

0

10 082 880

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

81 578 308

0

10 082 880

0

10 082 880

0

0“.

 

1.3.    Pakeičiu I skyriaus ketvirtojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.506

„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelio pervažose skaičius“

Asmenys per metus

5

4

P.S.343

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelio pervažose“

Skaičius

1

9

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkos apsaugos priemonės“

Skaičius

1

9“.

 

1.4.    Pakeičiu I skyriaus ketvirtojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

41 700 857

0

14 237 128

10 364 372

1 206 061

0

2 666 695

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

5 787 668

0

650 485

207 180

0

0

443 305

3.   Iš viso

47 488 525

0

14 887 613

10 571 552

1 206 061

0

3 110 000“.

 

1.5.    Pakeičiu I skyriaus penktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

67 047 034*

0

12 430 678

12 430 678

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

67 047 034*

0

12 430 678

12 430 678

0

0

0

* Priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti prioriteto administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinti skiriamas lėšas 9,17 procento.“

 

1.6.    Pakeičiu I skyriaus septintojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.508

„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“

Procentai

-

66,5

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

0

5“.

 

1.7.    Pakeičiu I skyriaus septintojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

11 687 999

0

2 062 588

0

550 434

0

1 512 154

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 224 033

0

216 006

0

0

0

216 006

3.  Iš viso

12 912 032

0

2 278 594

0

550 434

0

1 728 160“.

 

1.8.    Pripažįstu netekusiu galios I skyriaus aštuntąjį skirsnį.

1.9.    Pakeičiu I skyriaus devintojo skirsnio 1 punktą ir jį išdėstau taip:

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.   Intelektinių transporto sistemų (eismo saugos, saugumo, eismo informavimo ir srautų valdymo) diegimas TEN-T tinkle.

1.4. Galimas pareiškėjas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.   savivaldybių administracijos;

1.5.2.   AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“;

1.5.3. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.“

 

1.10.  Pakeičiu I skyriaus devintojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.338

„Žuvusiųjų TEN-T tinklo keliuose skaičius“

Asmenys per metus

41

37

P.S.324

„Įdiegtos intelektinės transporto sistemos“

Skaičius

0

4“.

 

1.11.  Pakeičiu I skyriaus devintojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

7 557 691

0

1 333 710

1 333 710

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 962 472

0

346 319

346 319

0

0

0

3.   Iš viso

9 520 163

0

1 680 029

1 680 029

0

0

0“.

 

1.12.  Pakeičiu I skyriaus dvyliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

23 261 121

0

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

23 261 121

0

0

0

0

0

0“.

 

1.13.  Pakeičiu III skyriaus pirmojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

2553,0

2428,0

P.N.507

„Parengti darnaus judumo mieste planai“

Skaičius

10

18“.

 

 

1.14.  Pakeičiu III skyriaus trečiojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

2553,0

2428,0

P.N.509

„Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos“

Skaičius

0

160“.

 

 

2.       Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus:

2.1.    Pripažįstu netekusiu galios skilties „I. REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)“ 7 eilutę.

2.2.    Pakeičiu skilties „I. REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)“ 8 eilutę:

„Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

R.N.508

„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“

Procentai

Triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“).

Triukšmo prevencijos zona – gyvenamųjų vietovių teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.

Triukšmo ribiniai dydžiai – didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“).

Įvedamasis

Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas, procentais, skaičiuojamas pagal formulę:

 

P/B*100 proc.

 

P – triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, skaičius po projekto įgyvendinimo (vnt.);

B – triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, skaičius iki projekto įgyvendinimo (vnt.).

 

Skaičiavimai atliekami vadovaujantis Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-511 „Dėl Strateginio triukšmo kartografavimo ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pirminiai šaltiniai:

2018 m. ir 2023 m. sudaryti ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelių ruožų triukšmo prevencijos veiksmų planai, savivaldybių triukšmo prevencijos veiksmų planai, viešosios geležinkelių infrastruktūros techninių projektų ataskaitos.

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Projektams, įgyvendinamiems pagal ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelių ruožų ar savivaldybių triukšmo prevencijos veiksmų planus, pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), vadovaudamasi už ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelių ruožų triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymą atsakingos institucijos (jei tokia paskirta) arba savivaldybių 2018 m. ir 2023 m. sudarytais  triukšmo prevencijos veiksmų planais, nustato pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Projektams, įgyvendinamiems pagal savivaldybių strateginius plėtros ir (ar) veiklos planus ir viešosios geležinkelių infrastruktūros techninius projektus, pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytojas pateikia techninio projekto ataskaitą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės  gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).“

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                                                                                          Jaroslav Narkevič

 

 

 

 

 

SUDERINTA

VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros

2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2020/2-5874

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. ((24.37E)-5K-2013923)-6K-2004997