PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

Dėl STACIONARIŲJŲ GAISRŲ GESINIMO SISTEMŲ PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2016 m. sausio 6 d. Nr. 1-1

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 5 punktą:

1.  T v i r t i n u Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles (pridedama).

2P r i p a ž į s t u netekusiomis galios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ patvirtintas Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles su visais pakeitimais ir papildymais.

3.  N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.

 

 

 

Direktorius

vidaus tarnybos generolas                                                          Remigijus Baniulis

 


 

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus

2016  m.  sausio 6   d.

įsakymu Nr.  1-1

 

 

STACIONARIŲJŲ GAISRŲ GESINIMO SISTEMŲ

PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338.

2.  Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams statinių savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato statybos įstatymas.

3.  Be šių Taisyklių, būtina vadovautis teisės aktų, nustatančių esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, reikalavimais, techninių specifikacijų, normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais ir stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų (toliau – SGG sistemos) įrenginių gamintojo pateikta technine informacija.

4.  Taisyklės taikomos:

4.1. projektuojant ir statant naujus statinius;

4.2. rekonstruojamoms statinių dalims;

4.3. keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį;

4.4. remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamos SGG sistemos ar kitaip daromas poveikis jų išdėstymui.

5.  Projektuojant SGG sistemas turi būti vadovaujamasi šių standartų reikalavimais:

5.1. miltelių gesinimo sistemų LST EN 12416;

5.2. gesinimo dujomis sistemų LST EN 12094, LST ISO 14520;

5.3. purkštuvų sistemų LST EN 12845, LST EN 12259, LST CEN/TS 14816;

5.4. putų sistemų LST EN 13565;

5.5. žarnų sistemų LST EN 671;

5.6. vandens rūko sistemų LST CEN/TS 14972;

5.7. gesinimo kondensuotuoju aerozoliu sistemų LST CEN/TR 15276.

6.  SGG sistemoms prilyginamos deguonies kontrolės sistemos, kurios saugomoje patalpoje užtikrina ne didesnę kaip 15 procentų deguonies koncentraciją.

7.  SGG sistemų panaudojimas nustatomas pagal Taisyklių 5 punkte nurodytų standartų reikalavimus.

8.  Leidžiama SGG sistemas projektuoti ir įrengti vadovaujantis Europos Sąjungos akredituotos vertinimo įstaigos atliktais natūriniais eksperimentiniais tyrimais, kai tai numato Taisyklių 5 punkte nurodyti standartai. Šiais atvejais projektuojant ir įrengiant SGG sistemas turi būti vadovaujamasi bandymus atlikusios įstaigos ir SGG sistemos gamintojo nurodymais.

9.  Projektuojant ir įrengiant SGG sistemas, parenkant atskirų jų įrenginių tipą, vadovaujamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentu (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gegužės 17 d. reglamentu (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

10.     SGG sistemos, jų sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų ir kitų gaminių, medžiagų ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus.

11.     Šios Taisyklės netaikomos kilnojamiesiems gaisrinės automatikos įrenginiams, taip pat specialiosios paskirties ir sprogstamųjų medžiagų gamybos ir sandėliavimo statiniuose įrengtoms SGG sistemoms, technologiniams įrenginiams, esantiems ne pastatuose, SGG sistemoms laivuose, orlaiviuose, transporto priemonėse, mobiliajai gaisrinei įrangai, taip pat laikiniems statiniams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.

12.     SGG sistemų naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam gaisrinės saugos reikalavimui, turi būti vadovaujamasi gamintojo pateikta technine informacija, projektu ir įrangos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

13.  SGG sistemos turi būti įrengtos vadovaujantis projektu, parengtu pagal šių Taisyklių reikalavimus.

14.  Iki SGG sistemos priėmimo naudoti pagal Taisyklių 5 punkte nurodytų standartų reikalavimus ir įrangos gamintojo nurodymus turi būti parengtas ir rangovo su naudotoju ir (ar) savininku suderintas SGG sistemos veikimo išbandymų ir priežiūros darbų tvarkaraštis, kuris pridedamas prie SGG sistemų apžiūrėjimo ir išbandymo akto.

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

15.  Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:

15.1.  Lietuvos Respublikos statybos įstatymą;

15.2.  Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų;

15.3.  Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gegužės 17 d reglamentą (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

15.4.  Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2011 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:2000)“;

15.5.  Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. kovo 9 d. reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB;

15.6.  Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

15.7.  Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“;

15.8.  Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“;

15.9.  Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-656 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“;

15.10.  Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“.

 

 

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

16.  Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose, Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, LST EN ISO 13943 ir LST EN 13501 serijos standartuose.

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI SGG SISTEMOMS

 

17.  SGG sistemos projektuojamos taip, kad be žmogaus veiksmų aptiktų gaisrą, perduotų pavojaus signalus kitoms inžinerinėms sistemoms ir jį užgesintų arba lokalizuotų ir neleistų plisti, kol jam užgesinti bus panaudotos kitos priemonės. SGG sistemos valdymo ir rodymo įrangos gaisro ir gedimo signalai turi būti perduodami į centralizuotą stebėjimo pultą.

18.  Inžinerinių statinių, pastatų ar patalpų, kuriose privaloma įrengti SGG sistemas, sąrašas pateiktas 1, 2 ir 3 lentelėse.

19.  SGG sistemos gali būti neįrengiamos patalpose ar jų dalyse, kuriose maža gaisro rizika:

19.1.  pramoninėms ir degimo (džiovinimo) krosnims, druskos vonioms, lydymo katilams ar panašiems įrenginiams gesinti ir ten, kur nėra pavojaus gaisrui kilti (dušai, tualetai, uždaros laiptinės, ventiliatorinės (išskyrus ventiliatorines, kurios vėdina pagal sprogimo ir gaisro pavojų Asg ir Bsg kategorijoms priskirtas patalpas, arba kai vėdinimo įrangoje naudojama daugiau kaip 200 l ypač degių ir labai degių skysčių);

19.2.  patalpose ar jų dalyse, kuriose vykdomi gamybos procesai, susiję su vandeniu, kai tai užima daugiau kaip 50 proc. patalpos ploto ir sudaro daugiau nei 50 proc. viso technologinio proceso laiko;

19.3.  vertikaliose šachtose (liftų ar techninės paskirties), kurių atitvarinės konstrukcijos yra iš ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktų ir ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai klasės, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus;

19.4.  kitais atvejais, kurie pateikti Taisyklių 5 punkte nurodytuose standartuose.

20.  Kai vidaus gaisrinio vandentiekio čiaupai ar ritės prijungti prie SGG sistemų, gesinančių vandeniu (toliau – SGGV sistemos), jų veikimo trukmė turi būti tokia pati kaip ir SGGV sistemų.

21.  Jeigu patalpoje įrengti elektros įrenginiai yra mažesnio kaip IP 44 saugos laipsnio arba turi atviras, neizoliuotas, elektros srovei laidžias dalis, SGGV sistemų veikimo schemoje turi būti numatyta galimybė išjungti elektros energijos tiekimą minėtiems elektros imtuvams iki gaisro gesinimo pradžios. Gaisro gesinimo pradžia fiksuojama nuo signalinio vožtuvo suveikimo.

22.  SGGV sistemų įrenginiams veikti reikalingos vandens atsargos turi būti saugomos atskiruose nuo buitinio ar technologinio vandens rezervuaruose. Leidžiama atsisakyti vandens atsargų saugojimo rezervuaruose, kai yra galimybė užtikrinti vandens tiekimą gaisrų gesinimo įrenginiams iš I kategorijos centralizuotos vandens tiekimo sistemos, kurios slėgis ir debitas užtikrina SGGV sistemų apskaičiuotus parametrus. Šiuo atveju vandens tiekimo įmonė įstatymų nustatyta tvarka turi nustatyti vandens tiekimo sąlygas ir prisiimti atsakomybę dėl vandens tiekimo užtikrinimo kilus gaisrui.

23.  Stacionariųjų gaisrų gesinimo dujomis sistemų (toliau vadinama – SGGD sistemos) dujų atsargos turi būti ne mažesnės kaip 100 procentų nuo apskaičiuotų didžiausiai patalpai gesinti. Dujų atsargos gali būti saugomos atitinkamoje specializuotoje įmonėje, atliekančioje SGGD sistemų įrenginių techninę priežiūrą, su sąlyga, kad yra galimybė ne ilgiau kaip per 24 val. – gyvenvietėse ir gamybos įmonėse, kurių gamyba pagal sprogimo ir gaisro kilimo pavojų priskiriama Asg, Bsg ir Cg kategorijoms, ne ilgiau kaip per 36 val. – gamybos įmonėse, kurių gamyba pagal gaisro kilimo pavojų priskiriama Dg ir Eg kategorijoms, ne ilgiau kaip per 72 val. – kaimo gyvenamosiose vietovėse ir žemės ūkio įmonėse, į objektą atvežti ir SGGD sistemas papildyti dujų atsargų. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai statinio naudotojas SGGD sistemas įrengia savanoriškai.

24.  SGG sistemos turi būti taip suprojektuotos ir įrengtos, kad, suveikus vienam sprinkleriui, pavojaus signalizavimo vožtuvas praneštų apie kilusį gaisrą. Laikas nuo sprinklerio suveikimo iki signalo apie kilusį gaisrą, išduodamo pavojaus signalizavimo vožtuvo, neturi viršyti 1 min.

25.  SGGV sistemose turi būti įrengtas pastato išorėje išvestas 89 mm skersmens atvamzdis, turintis 77 mm skersmens jungiamąsias movas gaisrinei technikai prijungti ir vandeniui į SGGV sistemos atitekamąjį vamzdyną tiekti. Ši jungtis turi būti su sklende ir atbuliniu vožtuvu.

 

V SKYRIUS

statinių, KURIUOSE privaloma įrengti SGG sistemas, sąrašas

 

26.  Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas inžineriniuose statiniuose, išdėstyti 1 lentelėje:

 

1 lentelė. Inžineriniai statiniai

Eil. Nr.

Paskirtis

Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas(1)

plotas (kv. m)

ilgis (m)

tūris (kub. m)

kiti rodikliai

1.

Susisiekimo komunikacijos

1.1.

kelių

 

≥ 1 000

 

tuneliuose

1.2.

geležinkelių

 

≥ 1 000

 

tuneliuose

2.

Inžineriniai tinklai

2.1.

naftos tinklų

 

 

≥20 000

antžeminiuose rezervuaruose, kai juose laikomų skysčių pliūpsnio temperatūra 120 °C ir didesnė

 

 

≥10 000

antžeminiuose rezervuaruose, kai juose laikomų skysčių pliūpsnio temperatūra iki 120 °C

≥ 100

 

 

ypač degių ir labai degių skysčių siurblinėse

2.2.

elektros tinklų

 

 

 

vertiklaliose kabelių šachtose, kuriose tiesiami aukštesnės kaip 1 000 V įtampos kabeliai ir gaisro apkrova viršija 1200 MJ/kv. m

 

 

 

horizontaliuose kabelių tuneliuose, kuriuose tiesiami aukštesnės kaip 1 000 V įtampos kabeliai ir gaisro apkrova viršija 1200 MJ/kv. m

 

 

 

automatizuotose hidroelektrinėse hidrogeneratoriams ir oru aušinamiems sinchroniniams kompensatoriams gesinti

 

 

 

aukštesnių nei vieno aukšto statinių pirmojo aukšto lygyje esančiose patalpose su transformatorinių, transformatorių pastočių arba keitiklių įrenginiais, papildytais alyvos, kai bendras alyvos kiekis didesnis kaip 10 t;

žemiau pirmojo aukšto lygio esančiose patalpose su transformatorinių, transformatorių pastočių arba keitiklių įrenginiais, pripildytais alyvos, virš kurių yra kitos patalpos, kai bendras alyvos kiekis didesnis kaip 0,6 t.

 

(1) Nustatant SGG sistemos poreikį turi būti vertinami visi vienoje eilutėje nurodyti rodikliai

 

 

27.  Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas pastatuose, išdėstyti 2 lentelėje. Pastatų rodikliai (plotas, žmonių skaičius ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas, nustatomi pastatams, kurie nuo kitų pastatų ar jų dalių yra atskirti gaisrinių skyrių atskyrimo sienomis ir perdangomis. Gaisrinių skyrių atskyrimo sienų ir perdangų, atskiriančių atskirus pastatus, atsparumas ugniai turi būti parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 4 lentelę, tačiau ne mažesnis kaip REI 60. SGG sistemos įrengiamos visose pastato dalyse, kurios vertinamos nustatant pastato rodiklius.

 

2 lentelė. Pastatų rodikliai

Eil. Nr.

Paskirtis

Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas(1)

plotas (kv. m)(2)

kategorija pagal sprogimo ar gaisro kilimo pavojų

žmonių skaičius (vnt.)

aukšto grindų altitudė nuo gaisrinių automobilių privažiavimo paviršiaus (m)(3)

kiti rodikliai

1.

Gyvenamosios paskirties pastatai

1.1.

gyvenamoji

(daugiabučiai pastatai)

 

 

 

≥ 75

 

1.2.

gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms)

 

 

 

≥ 42

 

2.

Negyvenamosios paskirties pastatai

2.1.

viešbučių

 

 

 

≥ 26,5

 

2.2.

administracinė

 

 

 

≥ 42

 

2.3.

prekybos

≥ 2 000

 

 

 

 

2.4.

paslaugų

 

 

≥ 5 000

 

 

≥ 2 000

 

 

 

automobilių servisuose 

2.5.

maitinimo

 

 

≥ 5 000

 

 

2.6.

transporto

 

 

≥ 5 000

 

 

≥ 2 000

 

 

 

 

2.7.

garažų(4)

 

 

 

 

25 vietų ir daugiau požeminėse arba mechanizuotose automobilių saugyklose

 

 

 

 

naftą ir jos produktus gabenantiems automobiliams laikyti skirtose automobilių saugyklose

 

 

 

≥ 7

 

≥ 1 000

 

 

 

III atsparumo ugniai laipsnio automobilių saugyklose

≥ 2 000

 

 

 

II atsparumo ugniai laipsnio automobilių saugyklose 

≥ 5 000

 

 

 

I atsparumo ugniai laipsnio automobilių saugyklose

 

2.8.

gamybos, pramonės

≥ 750

Asg ir Bsg

 

 

 

≥ 100

 

 

 

bunkeriuose, kuriuose surenkamos ypač degių, labai degių medžiagų (dažų, ir kt.) atliekos

≥ 2 000

Cg

 

 

 

2.9.

sandėliavimo

≥ 750

Asg ir Bsg

 

 

 

≥ 2 000

Cg

 

 

 

≥ 750

 

 

 

pastatuose, kuriuose laikomi kaučiuko, gumos ir šių medžiagų techniniai gaminiai; vaistų ir reagentų gaminiai; taroje laikomi naftos ir jos produktų gaminiai

2.10.

kultūros

 

 

≥ 5 000

 

 

 

 

 

≥ 42

 

2.11.

mokslo, gydymo, poilsio, specialioji, sporto, religinė

 

 

 

≥ 42

 

 

 

≥ 5 000

 

 

2.12.

kita

 

 

≥ 1 000

 

 

 

Paaiškinimai:

(1) Nustatant SGG sistemos poreikį turi būti vertinami visi vienoje eilutėje nurodyti rodikliai

(2) Patalpų, kuriose pagal Taisyklių 18 punktą SGG sistemos gali būti neįrengiamos, plotas neįskaičiuojamas

(3) Antžeminei pastato daliai skirstymas gaisrinių skyrių perdangomis nevertinamas

(4) SGG sistemų leidžiama neįrengti atvirojo tipo automobilių saugyklose

28.  Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas patalpose, išdėstyti 2 lentelėje. Patalpų rodikliai (plotas, žmonių skaičius ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas, nustatomi patalpoms ar pastato dalims, kurios nuo kitų patalpų atskirtos ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 60 atsparumo ugniai perdangomis. SGG sistemos įrengiamos visose patalpose ar pastato dalyse, kurios vertinamos nustatant patalpų rodiklius.

 

3 lentelė. Patalpų rodikliai

 

Eil. Nr.

Paskirtis

Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGG sistemas(1)

plotas (kv. m)(2)

kategorija pagal sprogimo ar gaisro kilimo pavojų

žmonių skaičius (vnt.)

kiti rodikliai

1.

Negyvenamosios paskirties patalpos

1.1.

prekybos

≥ 1 500

 

 

išskyrus parduotuves, kuriose gaisro apkrova neviršija 42 MJ/kv. m

1.2.

paslaugų

 

 

≥ 1 000

 

≥ 2 000

 

 

1.3.

maitinimo

 

 

≥ 1 000

 

1.4.

transporto

 

 

≥ 1 000

 

≥ 2 000

 

 

1.5.

garažų(3)

≥ 1 000

 

 

automobilių saugyklose, esančiose III atsparumo ugniai laipsnio pastatuose

≥ 2 000

 

 

automobilių saugyklose, esančiose II atsparumo ugniai laipsnio pastatuose

 

 

 

 

≥ 5 000

 

 

automobilių saugyklose, esančiose I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose

 

 

 

25 vietų ir daugiau požeminėse arba mechanizuotose automobilių saugyklose

≥ 2 000

 

 

automobilių saugyklose, esančiose po kitos paskrties patalpomis

1.6.

gamybos

 

Asg, Bsg Cg, Dg, Eg

 

dažymo, lakavimo technologiniams įrenginiams gesinti, išskyrus vandens pagrindu naudojamas dažymo, lakavimo technologijas

≥ 750

Asg ir Bsg

 

 

≥ 2 000

Cg

 

 

 

 

 

 

≥ 750

Cg

 

patalpose, kurios yra rūsyje ar cokoliniame aukšte

≥ 500

 

 

patalpose, kuriose pilstomi ir fasuojami naftos produktai

≥ 100

 

 

naftos produktų, kurių pliūpsnio temperatūra ≤ 120°C, gamybos patalpose;

celiulioido, plunksnų, natūralių kailių apdirbimo ir jų gaminių patalpose;

ypač degių, labai degių medžiagų (dažų, ir kt.) ruošimo patalpose;

gamybinėse dirbtuvėse, kurios yra teatruose

1.7.

sandėliavimo

≥ 250

Asg, Bsg, Cg

 

patalpose, kuriose prekės ir medžiagos laikomos stelažuose (lentynose), kai prekių sandėliavimo aukštis viršija 5,5 m

≥ 750

Cg

 

patalpose, kurios yra rūsyje ar cokoliniame aukšte

≥750

Asg ir Bsg

 

 

≥ 2 000

Cg

 

 

≥ 750

 

 

po sporto statinių atviromis tribūnomis, kuriose yra daugiau kaip
3 000 žiūrovų vietų

≥ 750

 

 

kaučiuko, gumos ir šių medžiagų techninių gaminių patalpose

≥ 500

 

 

ypač degių, labai degių ir degių skysčių sandėliavimo patalpose

1.8.

kultūros

≥ 100

 

 

teatrų scenose, kai salėje yra daugiau kaip 800 žiūrovų vietų

≥ 100

 

 

archyvų saugyklose, kuriose ilgai ir nuolat saugomi dokumentai

≥ 100

 

 

degių muziejinių vertybių saugyklose, muziejų fonduose

≥ 300

 

 

kino studijų filmavimo cechuose ir televizijos studijose

 

 

200

naktiniuose klubuose

 

 

100

naktiniuose klubuose įrengtuose rūsiuose

≥ 1 000

 

 

parodose, kuriose eksponuojamos ypač degios, labai degios ir degios medžiagos

1.9.

mokslo, gydymo, poilsio, specialioji, religinė, sporto

 

 

≥ 5 000

 

1.10.

kita

 

 

≥ 1 000

 

 

Paaiškinimai:

(1) Nustatant SGG sistemos poreikį turi būti vertinami visi vienoje eilutėje nurodyti rodikliai

(2) Patalpų, kuriose pagal Taisyklių 18 punktą SGG sistemos gali būti neįrengiamos, plotas neįskaičiuojamas

(3) SGG sistemų leidžiama neįrengti atvirojo tipo automobilių saugyklose

_________________________________________