LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO 2004 M. VASARIO 25 D. ĮSAKYMO NR. I-40 „DĖL REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. kovo 12 d. Nr. I-62
Vilnius
1. Pakeičiu Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu
Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu (toliau – Prokuratūros įstatymas), 2017 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentu (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1939), ir kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsniai, atitinkantys Europos prokuratūros kompetencijos sritį, nurodyti Rekomendacijų 2 priede.“
1.2. Papildau 14.10 papunkčiu:
1.3. Pakeičiu 16.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.4. Papildau 17.11 papunkčiu:
1.5. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas proceso dalyvio skundą arba savo iniciatyva nustatęs prokuroro padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus prokuroro priimtus nutarimus ir duoda prokurorui privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti (BPK 170 str. 6 d.).“
1.6. Papildau VI skyriumi:
„VI SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PERDAVIMAS EUROPOS PROKURATŪRAI
73. Teritorinėje prokuratūroje pradėjus nusikalstamos veikos, kuri patenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį, ikiteisminį tyrimą, gavus ikiteisminio tyrimo įstaigos pranešimą apie pradėtą tokį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu pradėjus naują tokios nusikalstamos veikos tyrimą arba Europos prokuratūrai paprašius informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas informaciją apie tokį ikiteisminį tyrimą perduoda Generalinei prokuratūrai, o ji šią informaciją perduoda Europos deleguotajam prokurorui.
Europos deleguotasis prokuroras informuoja Generalinę prokuratūrą apie Europos prokuratūros sprendimą pasinaudoti arba nesinaudoti bylos išsireikalavimo teise.
Pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais ikiteisminis tyrimas, iki bus gautas Europos deleguotojo prokuroro atsakymas, atliekamas bendra tvarka, bet nepriimamas proceso sprendimas dėl tokio tyrimo sujungimo, atskyrimo ir baigties (ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo į teismą, taip pat ir ikiteisminio tyrimo užbaigimo supaprastinto proceso tvarka).
74. Pradėjus nusikalstamos veikos, kuri pagal teisinį kvalifikavimą patenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį, ikiteisminį tyrimą ir manant, kad Europos prokuratūra šiuo atveju negalėtų pasinaudoti savo kompetencija dėl Reglamento (ES) 2017/1939 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sankcijų ir žalos dydžio apribojimų, turi būti informuojama Generalinė prokuratūra, kad šią informaciją perduotų Europos deleguotajam prokurorui.
75. Rekomendacijų 73 ir 74 punktuose nurodytais atvejais informuojant Generalinę prokuratūrą būtina nurodyti bent pagrindines faktines aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos padarymo datą ar laikotarpį, valstybę (valstybes), žalos, kuri buvo ar gali būti padaryta, kilimo vietą ir įvertinimą, išskyrus atvejus, kai neįmanoma įvertinti, ar tenkinami Reglamento (ES) 2017/1939 25 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, galimą teisinį kvalifikavimą ir visą su asmens duomenimis turimą informacija, įskaitant apie imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, galimus nukentėjusiuosius, įtariamuosius ir visus kitus susijusius asmenis.
76. Generalinė prokuratūra, gavusi Europos prokuratūros sprendimą dėl naudojimosi konkrečios bylos išsireikalavimo teise, nurodo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai teritorinei prokuratūrai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas reikalaujamą bylą ir su ja susijusią visą informaciją tiesiogiai pateikti konkrečiam Europos deleguotajam prokurorui.
77. Jeigu Europos prokuratūra informuoja, kad konkrečiu atveju nesinaudos savo teise išsireikalauti bylą, Generalinė prokuratūra šią informaciją perduoda ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai teritorinei prokuratūrai ir nurodo bet kuriuo proceso metu informuoti apie visas naujas faktines aplinkybes, dėl kurių Europos prokuratūra galėtų nuspręsti persvarstyti tokį savo sprendimą.
Pakartotinai į Europos deleguotąjį prokurorą kreipiamasi Rekomendacijų 73 ir 74 punktuose nustatyta tvarka.
78. Generalinė prokuratūra, gavusi Europos prokuratūros kreipimąsi dėl kompetencijos suteikimo konkrečioje byloje, kuri kitaip į jos kompetencijos sritį nepatektų tik dėl to, kad žala, kuri buvo ar gali būti padaryta Europos Sąjungos finansiniams interesams, neviršija žalos, kuri buvo ar gali būti padaryta kitam nukentėjusiajam, ir įvertinusi, kad Europos prokuratūra turi geresnes galimybes tirti konkrečią bylą arba vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, gali priimti sprendimą dėl kompetencijos Europos prokuratūrai suteikimo bet kurioje byloje.
Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo
organizavimo ir vadovavimo jam
1 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2017 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje.
Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo
organizavimo ir vadovavimo jam
2 priedas
EUROPOS PROKURATŪROS KOMPETENCIJA
| 2017 m. spalio 12 d. TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1939)
22 straipsnis Europos prokuratūros dalykinė kompetencija 1. Europos prokuratūra yra kompetentinga Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų, numatytų Direktyvoje (ES) 2017/1371, kuri įgyvendinama nacionalinėje teisėje, atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar tie patys nusikalstami veiksmai pagal nacionalinę teisę galėtų būti klasifikuojami kaip kitos rūšies nusikalstama veika <...>. |
|
| Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas |
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis |
|
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
206 straipsnis. Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 184 straipsnis. Turto iššvaistymas
205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas 222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas 222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 184 straipsnis. Turto iššvaistymas
182 straipsnis. Sukčiavimas
216 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas
225 straipsnis. Kyšininkavimas 226 straipsnis. Prekyba poveikiu
227 straipsnis. Papirkimas 226 straipsnis. Prekyba poveikiu
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 184 straipsnis. Turto iššvaistymas 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas |
3 straipsnis Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas 1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad tyčinis Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas būtų laikomas nusikalstama veika. 2. Šios direktyvos tikslais toliau nurodyta veikla laikoma Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu:
a) su viešaisiais pirkimais nesusijusių išlaidų srityje – bet kokie veiksmai ar neveikimas, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios ataskaitos ar dokumentai ir taip pasisavinamos arba neteisėtai neišmokamos Sąjungos biudžeto arba Sąjungos ar jos vardu valdomų biudžetų lėšos ar turtas,
ii) neatskleidžiama informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) tokios lėšos ar turtas panaudojami kitiems tikslams nei tikslai, kuriems jie buvo iš pradžių skirti;
b) su viešaisiais pirkimais susijusių išlaidų srityje, bent tuo atveju, kai tokie veiksmai padaromi ar neveikiama siekiant, kad nusikalstamų veikų vykdytojas arba kitas asmuo gautų neteisėto pelno, padarant nuostolį Sąjungos finansiniams interesams – bet kokie veiksmai ar neveikimas, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios ataskaitos ar dokumentai ir taip pasisavinamos arba neteisėtai neišmokamos Sąjungos biudžeto arba Sąjungos ar jos vardu valdomų biudžetų lėšos ar turtas,
ii) neatskleidžiama informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) tokios lėšos ar turtas panaudojami kitiems tikslams nei tikslai, kuriems jie buvo iš pradžių skirti, pakenkiant Sąjungos finansiniams interesams;
c) kitų pajamų nei d punkte nurodytos pajamos iš nuosavų išteklių iš PVM srityje – bet kokie veiksmai ar neveikimas, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios ataskaitos ar dokumentai ir taip neteisėtai sumažinami Sąjungos biudžeto arba Sąjungos ar jos vardu valdomų biudžetų ištekliai,
ii) neatskleidžiama informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) ne pagal paskirtį panaudojama teisėtai įgyta nauda ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas.
d) pajamų iš nuosavų išteklių iš PVM srityje – bet kokie veiksmai ar neveikimas tarpvalstybinių sukčiavimo schemų taikymo atveju, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios su PVM susijuos ataskaitos ar dokumentai ir taip sumažinami Sąjungos biudžeto ištekliai, ii) neatskleidžiama su PVM susijusi informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba iii) teisingos su PVM susijusios ataskaitos pateikiamos siekiant sukčiaujant nuslėpti nesumokėjimo faktą arba neteisėtai sukurti teises susigrąžinti PVM. Pastaba. Direktyvos (ES) 2017/1371 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu Europos prokuratūra kompetentinga tik tais atvejais, kai toje nuostatoje apibrėžti tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra susiję su dviejų ar daugiau valstybių narių teritorija, o bendra jais padaryta žala yra ne mažesnė kaip 10 mln. EUR (Reglamento (ES) 2017/1939 22 straipsnio 1 dalis).
4 straipsnis Kitos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos 1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad pinigų plovimas, kaip aprašyta Direktyvos (ES) 2015/849 1 straipsnio 3 dalyje, susijęs su turtu, įgytu vykdant nusikalstamas veikas, kurioms taikoma ši direktyva, būtų laikomas nusikalstama veika.
2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad tyčinė pasyvioji ir aktyvioji korupcija būtų laikoma nusikalstama veika. a) Šioje direktyvoje pasyvioji korupcija reiškia valstybės pareigūno veiksmą, kuriuo jis tiesiogiai ar per tarpininką reikalauja arba gauna bet kokios naudos sau ar trečiajam asmeniui, arba pažada gauti tokios naudos už tai, kad eidamas pareigas ar vykdydamas savo funkcijas veikia arba neveikia taip, kad pakenkiama arba gali būti pakenkta Sąjungos finansiniams interesams.
b) Šioje direktyvoje aktyvioji korupcija reiškia asmens veiksmą, kuriuo jis tiesiogiai ar per tarpininką žada, siūlo arba suteikia bet kokią naudą valstybės pareigūnui ar trečiajam asmeniui už tai, kad tas, eidamas pareigas arba vykdydamas savo funkcijas veikia arba neveikia taip, kad pakenkiama arba gali būti pakenkta Sąjungos finansiniams interesams.
3. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad tyčinis pasisavinimas būtų laikomas nusikalstama veika. Šioje direktyvoje pasisavinimas reiškia valstybės pareigūno, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai patikėtas lėšų ar turto valdymas, veiksmą, kuriuo jis skiria ar išmoka lėšas arba pasisavina ar panaudoja turtą ne pagal nustatytą paskirtį bet kuriuo būdu, kuriuo pakenkiama Sąjungos finansiniams interesams.
4. Šioje direktyvoje valstybės pareigūnas reiškia: a) bet kurį Sąjungos pareigūną ar nacionalinį pareigūną, įskaitant kitos valstybės narės nacionalinius pareigūnus ir trečiųjų valstybių nacionalinius pareigūnus; i) Sąjungos pareigūnas reiškia asmenį, kuris yra: – pareigūnas ar kitas Sąjungos pagal sutartį pasamdytas tarnautojas, kaip apibrėžta Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, nustatytuose Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai), arba – valstybės narės arba bet kurios viešosios ar privačios įstaigos į Sąjungą komandiruotas asmuo, atliekantis Sąjungos pareigūnų ar kitų tarnautojų funkcijoms lygiavertes funkcijas. Nedarant poveikio nuostatoms dėl privilegijų ir imunitetų, išdėstytoms protokoluose Nr. 3 ir Nr. 7, pagal Sutartis įsteigtų Sąjungos institucijų, organų, biurų ir agentūrų nariai ir tokių įstaigų darbuotojai prilyginami Sąjungos pareigūnams tiek, kiek jiems netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai; ii) nacionalinis pareigūnas suprantamas remiantis „pareigūno“ arba „valstybės tarnautojo“ apibrėžtimi valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje atitinkamas asmuo vykdo savo funkcijas. Vis dėlto procesinių veiksmų, susijusių su valstybės narės pareigūnu arba trečiosios valstybės nacionaliniu pareigūnu, kuriuos yra inicijavusi kita valstybė narė, atveju pastaroji neprivalo taikyti „nacionalinio pareigūno“ apibrėžties, išskyrus atvejus, kai ta apibrėžtis yra suderinama su jos nacionaline teise. Terminas „nacionalinis pareigūnas“ apima asmenis, kurie eina vykdomąsias, administracines arba teisėjo pareigas nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu. Asmenys, kurie eina teisėkūros pareigas nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu, prilyginami nacionaliniams pareigūnams; b) bet kurį kitą asmenį, kuriam pavesta vykdyti ir kuris vykdo valstybės tarnybos funkcijas, apimančias Sąjungos finansinių interesų valdymą ar su šiais interesais susijusius sprendimus valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse. |
| Reglamentas (ES) 2017/1939 22 straipsnis Europos prokuratūros dalykinė kompetencija <...> 2. Europos prokuratūra taip pat yra kompetentinga nusikalstamų veikų, susijusių su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR (2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu), kuris įgyvendinamas nacionalinėje teisėje, atžvilgiu, jei tokia nusikalstama organizacija nusikalstamais veiksmais siekia įvykdyti bet kurią iš 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų.
3. Europos prokuratūra taip pat yra kompetentinga bet kurios kitos nusikalstamos veikos, kuri yra neatsiejamai susijusi su nusikalstamais veiksmais, patenkančiais į 1 dalies taikymo sritį, atžvilgiu. Kompetencija tokių nusikalstamų veikų atžvilgiu gali būti naudojamasi tik laikantis 25 straipsnio 3 dalies.
4. Bet kuriuo atveju Europos prokuratūros kompetencija neapima nusikalstamų veikų, susijusių su nacionaliniais tiesioginiais mokesčiais, įskaitant su jomis neatsiejamai susijusias nusikalstamas veikas. Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių mokesčių administracijų struktūrai ir veikimui.
|
|
| 23 straipsnis Europos prokuratūros teritorinė ir asmeninė kompetencija Europos prokuratūra yra kompetentinga 22 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, kai: a) nusikalstama veika visa arba iš dalies buvo įvykdyta vienos ar kelių valstybių narių teritorijoje; b) nusikalstamą veiką įvykdė valstybės narės pilietis, jei ta valstybė narė turi jurisdikciją tokių ne jos teritorijoje įvykdytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, arba c) nusikalstamą veiką ne a punkte nurodytose teritorijose įvykdė asmuo, kuriam nusikalstamos veikos vykdymo metu buvo taikomi Tarnybos nuostatai ar Įdarbinimo sąlygos, jei ta valstybė narė turi jurisdikciją tokių ne jos teritorijoje įvykdytų nusikalstamų veikų atžvilgiu. |
|