Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. 309 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. birželio 21 d. Nr. 488
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi ir 11 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 25 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 488
redakcija)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingi atsitikimai darbe) ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais ar nedraudžiamaisiais įvykiais tvarką, draudimo išmokų: ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus – skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
2. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.
II SKYRIUS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ PRIPAŽINIMAS
DRAUDŽIAMAISIAIS ĮVYKIAIS
4. Nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu jie įvyko nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, esant Įstatymo 6 straipsnio 1–6 dalyse nurodytoms sąlygoms, dirbant tarnybinių komandiruočių laiku, t. y. vykdant darbdavio užduotį (-is) paskirties vietoje, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos metu, taip pat esant komandiruotėje – kelyje iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos.
5. Nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos nėra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu jie įvyko Įstatymo 7 straipsnyje numatytomis sąlygomis, o įvykio (-ių) aplinkybės įrodomos šia tvarka:
5.1. jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo nusikalstamos veikos ir jos požymius įrodo ikiteisminio tyrimo institucijos procesiniai dokumentai, teismo nuosprendžiai, nutartys ar kiti teismo procesiniai dokumentai. Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį (apdraustąjį pripažinus nekaltu), nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga pripažįstami draudžiamuoju įvykiu. Administracinis nusižengimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas vadovaujantis administracinį nusižengimą tiriančios institucijos surašytais administracinių nusižengimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais;
5.2. jeigu apdraustasis sąmoningai siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, įskaitant savižudybę ar pasikėsinimą į savo gyvybę ar sveikatą, ir tai įrodoma vadovaujantis teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvada;
5.3. jeigu apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu, ir tai nustatoma vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros ar medicinos ekspertizės įstaigų išvadomis, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ar ūmi profesinė liga pasireiškė dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė kiti sveikatos sutrikimai;
5.4. jeigu apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais) ir tai įrodoma tyrimo metu, pateikiant teisiškai reikšmingus įrodymus;
5.5. kai prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi vadovaujantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadomis.
6. Lėtinės profesinės ligos pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais, kai nustatoma, kad asmenys, kuriems nustatyta profesinė liga, įsigaliojus Įstatymui, t. y. po 2000 m. sausio 1 d., buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.
7. Pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą nedraudžiamuoju įvykiu pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės).
Jeigu neblaivumas ar apsvaigimas nenustatytas Taisyklėse nustatyta tvarka, šis faktas įrodomas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), o jeigu tyrimo nėra, – pagal apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus, taip pat vadovaujantis darbdavio sudarytos komisijos ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada.
8. Nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai įforminti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka arba, jeigu įvykis yra įvykęs pareigūnams, kariams ar asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pareigūnų, karių ar asmenų, atliekančių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Profesinės ligos turi būti ištirtos ir pripažintos profesinėmis ligomis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai), nustatyta tvarka.
10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) teritorinio skyriaus arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus specialistai (atstovai) turi teisę dalyvauti tiriant sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, ūmią profesinę ligą, kai gauna darbdavio (draudėjo) informaciją apie įvykius; taip pat turi teisę dalyvauti tiriant lėtines profesines ligas – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) teritorinio skyriaus kvietimu.
Tais atvejais, kai Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius gauna papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudžiamuoju įvykiu, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl papildomo tyrimo atlikimo, o atliekant papildomą tyrimą privalo jame dalyvauti. Fondo valdybos teritorinio skyriaus ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus specialistai (atstovai) dėl ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos nustatymu, tyrimu (diagnozės patvirtinimu ar paneigimu), taip pat su sprendimais dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ir papildomo tyrimo, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, dalyvauti jos posėdžiuose, kuriuose sprendžiami ginčytini klausimai, ir dalyvauti atliekant profesinės ligos tyrimą.
Jeigu Fondo valdybos teritorinio skyriaus arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atstovai nesutinka su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktu, raštu išdėsto ir pateikia tyrėjui nesutikimo motyvus. Nesutikimo motyvai pridedami prie nelaimingo atsitikimo darbe akto ar profesinės ligos priežasčių tyrimo akto ir yra tyrimo medžiagos sudedamoji dalis.
11. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais klausimus nagrinėja Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, kuriame vykdoma draudėjo (įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje dirba (dirbo) apdraustasis) apskaita.
12. Vykdydamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos patvirtinimo aktus ir gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką ir kitas aplinkybes. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų.
13. Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1 ar N-2) arba profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus, nurodytus Nuostatų 14 punkte.
14. Vykdant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1 ar N-2) arba profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai:
14.6. liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes;
14.8. dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra duomenų apie apdraustojo asmens neblaivumą ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų;
14.9. teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius nusižengimus tiriančių institucijų;
14.12. atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada;
15. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, vykdydamas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, privalo nustatyti, ar:
15.1. įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje dirba (dirbo) ar tarnauja (tarnavo) apdraustasis, apskaita yra (buvo) vykdoma Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje tą dieną (tuo laikotarpiu), kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar buvo nustatyta ūmi profesinė liga;
15.2. draudėjas moka ar privalo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas (išskyrus tuos atvejus, kai įmokų mokėjimo terminai dar nepraėję arba kai šias įmokas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų moka valstybės biudžeto asignavimų valdytojai);
15.3. asmuo įrašytas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą arba draudėjas apie asmenį, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, yra pateikęs Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią.
16. Nuostatų 10–14 punktai netaikomi, kai nelaimingi atsitikimai darbe įvyko ar profesinės ligos nustatytos pareigūnams, kariams ar asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu privalomai draudžiamiems nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, kurie vykdo ar vykdė veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Tokiais atvejais išvadą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos (toliau – Išvada) pateikia institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Išvada pateikiama Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui. Išvadoje turi būti nurodytos visos svarbios, turinčios reikšmės pripažinimui draudžiamuoju arba nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybės, nustatytos Įstatymo 6 ir 7 straipsniuose.
Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pateikia Išvadą. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą, vadovaujamasi tik Išvada. Kiti su nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos tyrimu susiję dokumentai nepateikiami. Jeigu Išvadoje trūksta informacijos sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu priimti, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius kreipiasi į nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą tyrusį subjektą su motyvuotu prašymu suteikti papildomos informacijos. Prašoma informacija pateikiama, jeigu tokia informacija gali būti pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.
17. Sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju arba nedraudžiamuoju įvykiu, kuriame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, nuorašas (kopija) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įteikiamas (išsiunčiamas):
17.1. apdraustajam, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, ir jo darbdaviui (profesinės ligos atveju – paskutiniam darbdaviui);
17.2. apdraustajam mirus:
17.2.1. sutuoktiniui (-ei) ir kitiems šeimos nariams, nurodytiems Įstatymo 26 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 dalyje, kurių giminystę patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenys;
17.2.2. asmenims, kurie, teikdami prašymus skirti vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikė dokumentus (civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus ar civilinės būklės akto įrašą liudijančius išrašus, archyvų pažymas ar kitus), įrodančius santuokos ar giminystės ryšį su apdraustuoju ir galinčius patvirtinti jų teisę į vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus;
17.2.3. kitiems asmenims, kurie nurodyti kaip apdraustojo šeimos nariai asmenų pateiktuose prašymuose skirti vienkartinę ar periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus;
III SKYRIUS
LIGOS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE AR PROFESINĖS LIGOS IŠMOKA
18. Teisę gauti ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoką (toliau – ligos išmoka) turi apdraustieji, nurodyti Įstatymo 4 straipsnyje, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamas (išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 23 ir 24 punktuose). Teisę gauti ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į jų turimą valstybinio socialinio draudimo stažą. Teisę gauti ligos išmoką turi ir asmenys, kurie draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, už juos mokant įmokas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
19. Tais atvejais, kai asmens teisė į ligos išmoką atsirado jo laikinojo nedarbingumo metu ir asmuo turi teisę į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, mokama ligos išmoka.
20. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų, ligos išmoka mokama Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka perskaičiuojama pagal Nuostatų 21, 22, 26–29 punktus ir išmokamas ligos išmokos skirtumas.
21. Ligos išmoka skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo (draudimo) laikotarpiu, įskaitant ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykusius atleidimo iš darbo dieną.
22. Ligos išmoka mokama už darbo laiką pagal asmens darbo (pamainų) grafiką. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos išmoka mokama pagal asmens darbo (pamainų) grafiką toje darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta ūmi profesinė liga. Jeigu asmens darbo (pamainų) grafikas nesudarytas, ligos išmoka mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
23. Ligos išmoka neskiriama, o paskirtos išmokos mokėjimas nutraukiamas, esant Įstatymo 17 straipsnyje nustatytoms sąlygoms ir nustačius šias aplinkybes:
23.2. nustatoma, kad apdraustasis, draudėjas ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis apie draudžiamąjį įvykį ar suklastotus dokumentus; taip pat tuo atveju, jeigu nepateikė visų reikiamų dokumentų;
24. Asmeniui, be pateisinamų priežasčių pažeidusiam elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos. Dokumentus su duomenimis apie galimus pareigūnų ar karių elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio nedarbingumo metu taisyklės pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pateikia institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas ar karys. Vadovaujantis šiais dokumentais ir informacija, ligos išmoka Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
25. Asmeniui, tapusiam laikinai nedarbingam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, nustatytos iki 2000 m. sausio 1 d., komplikacijų ar paūmėjimo, arba įvykio nepripažinus draudžiamuoju (Nuostatų 23.1 papunktis), ligos išmoka mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka.
26. Kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo asmens pajamos, nurodytos Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Asmenų, kurie nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, draudžiamosiomis pajamomis laikomos sumos, nuo kurių už juos mokamos įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui iš valstybės biudžeto asignavimų.
27. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio asmens darbo (pamainų) grafike nustatyto darbo dienų skaičiaus, kai asmuo praeitus 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, dirbo darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga. Jeigu asmuo laikotarpiu, už kurį apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, dirbo kitoje darbovietėje, ne toje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga, ar dirbo darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga ir nebuvo sudarytas asmens darbo (pamainų) grafikas, vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal kalendorinių darbo dienų skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
28. Jeigu apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, ligos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.
IV SKYRIUS
NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ IR PERIODINĖ KOMPENSACIJOS
30. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) iš naujo nustato, kad asmuo, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo ir jo darbingumo netekimo procentas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus dydžius, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.
31. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba iš naujo nustato, kad asmens, turėjusio teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas sumažėjo (ne mažiau kaip iki 30 procentų) arba padidėjo, netekto darbingumo periodinė kompensacija perskaičiuojama nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos, nustatant naują darbingumo netekimo koeficientą (d).
32. Ne viso mėnesio netekto darbingumo periodinė kompensacija apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
33. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį (už praėjusį mėnesį) iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo termino pabaigos.
34. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo dėl darbingumo lygio priežasčių – nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, netekto darbingumo periodinė kompensacija jam mokama vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.
35. Jeigu asmens, gaunančio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas pakartotinai sumažėja (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis) iki Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų dydžių, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar nustatytą profesinę ligą mokama Nuostatų 34 punkte nustatyta tvarka.
36. Jeigu asmens, gavusio netekto darbingumo periodinę ir vienkartinę kompensacijas (ar vienkartinės kompensacijos skirtumą), netektas darbingumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos išskaičiuojama išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį:
36.1. išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį apskaičiuojama vienkartinę kompensaciją (ar jos skirtumą) dalijant iš 24 mėnesių laikotarpio kalendorinių dienų ir dauginant iš likusio iki 24 mėnesių laikotarpio pabaigos kalendorinių dienų skaičiaus;
37. Asmeniui, nukentėjusiam dėl kelių įvykių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato darbingumo netekimo procentą dėl kiekvieno įvykio atskirai. Dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio skiriamos atskiros netekto darbingumo kompensacijos.
38. Jeigu darbingumo netekimo lygis buvo nustatytas teismo sprendimu, nustačius naują mažesnį darbingumo netekimo procentą, netekto darbingumo kompensacija atitinkamai sumažinama tik teismo tvarka. Nustačius naują didesnį darbingumo netekimo procentą dėl darbingumo lygio priežasčių – nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar profesinės ligos, netekto darbingumo kompensacija atitinkamai perskaičiuojama Nuostatų nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
PERIODINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM MIRUS
39. Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi asmenys, nurodyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje.
40. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama kaip ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, laikant, kad netekta 100 procentų darbingumo (d = 1). Apskaičiuotas kompensacijos dydis dalijamas iš vienetu padidinto asmenų, turinčių teisę šią išmoką gauti, skaičiaus (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis) ir gauto dydžio išmoka mokama kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, kaip nurodyta Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Ne viso mėnesio periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
41. Pasikeitus asmenų, turinčių teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, skaičiui, išmokos dydis perskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado ši aplinkybė, pirmos dienos.
42. Mirusiojo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama jų mokymosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijų pagal nuolatinės formos studijų programas laikotarpiu.
43. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjai, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, privalo per 30 kalendorinių dienų nuo kiekvienų mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pradžios pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie jų mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Jeigu per šiame punkte nurodytą terminą tokia pažyma nepateikiama ir duomenys apie mokymąsi negaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį, laikoma, kad šie gavėjai neatitinka periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sąlygos, nurodytos Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir išmokos mokėjimas jiems stabdomas. Iš naujo atsiradus Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms ir asmeniui pateikus reikiamus dokumentus arba juos gaus elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį, išmokos mokėjimas atnaujinamas.
44. Už laikotarpį nuo mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pabaigos iki mokslo metų toje švietimo įstaigoje pradžios periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama mirusiojo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tęsia mokslą tais pačiais kalendoriniais metais ir per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų pradžios pateikia pažymą, patvirtinančią asmens mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį.
Mirusiojo vaikui, baigusiam bendrojo ugdymo programą ar jos dalį ir tais pačiais kalendoriniais metais pradėjusiam mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti pagal nuolatinės formos studijų programą, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus už vasaros atostogų laiką išmokama, jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų toje švietimo įstaigoje pradžios jis pateikia pažymą, patvirtinančią mokymąsi švietimo įstaigoje, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Nutraukus mokslą, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus baigiama mokėti šiame punkte nustatyta tvarka.
45. Kai mirusiojo vaikai nuo 18 iki 24 metų baigia ar nutraukia mokslą, jiems periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po mokymosi ar studijų pagal nurodytas programas baigimo ar nutraukimo mėnesio, pirmos dienos.
46. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama vaikui, vyresniam kaip 18 metų, kuris apdraustojo mirties dieną mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, jeigu jis pateikia švietimo įstaigos, kurioje mokosi, išduotą pažymą, patvirtinančią mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus išmokama nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos ir toliau mokama Nuostatuose nustatyta tvarka.
Kai asmuo, turintis teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, dėl išmokos skyrimo kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių po to, kai ši išmoka buvo paskirta kitiems asmenims, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems periodinės draudimo išmokos gavėjams mokama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.
Jeigu teisę į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi tik vienas asmuo, kuris pradėjo mokytis ar studijuoti po apdraustojo mirties, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus jam pradedama mokėti nuo mokymosi ar studijų pradžios.
VI SKYRIUS
VIENKARTINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM MIRUS
47. Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimos nariai, nurodyti Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri apskaičiuojama Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apdraustojo šeimos narių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, dokumentais, patvirtinančiais civilinės būklės aktų įrašus, ir asmenų, teikiančių prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikta informacija apie jiems žinomus apdraustojo šeimos narius.
Mirusiojo vaikai, vyresni kaip 18 metų, kurie apdraustojo mirties dieną mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Asmenų, kurie iki 18 metų buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), teisei į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus nustatyti duomenys apie neįgalumą gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį arba turi būti pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota pažyma.
48. Mirusiojo šeimos nariai, pateikdami prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, Fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių informuoja apie kitus jiems žinomus mirusiojo šeimos narius, draudžiamojo įvykio dieną turėjusius teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Jeigu tokie asmenys patys nėra pateikę prašymų skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir šių asmenų giminystės ryšio ar santuokos su apdraustuoju nepatvirtina Gyventojų registro duomenys, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius informuoja nurodytus asmenis apie galbūt egzistuojančią jų teisę į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį ir nurodo šios teisės įgyvendinimo sąlygas, nustatydami ne ilgesnį kaip 3 mėnesių nuo informavimo rašto išsiuntimo terminą Gyventojų registro duomenims patikslinti arba dokumentams, patvirtinantiems teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikti.
49. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tik tada, kai teisę į ją turinčių asmenų giminystės ryšį ar santuokos su apdraustuoju faktą patvirtina Gyventojų registro duomenys arba dokumentai, patvirtinantys teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.
50. Mirusiojo šeimos narys gali atsisakyti jam priklausančios vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalies tik visų kitų šeimos narių naudai. Atsisakymas turi būti patvirtintas notaro. Tokiu atveju atsisakyta išmokos dalis lygiomis dalimis išdalijama likusiems mirusiojo šeimos nariams. Jeigu teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turintis mirusiojo šeimos narys per Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesikreipia dėl išmokos skyrimo ar jos neatsisako, jam priklausanti išmokos dalis kitiems teisę į išmoką turintiems šeimos nariams neskiriama ir lieka neišmokėta.
51. Teisė į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos, įgyvendinama šia tvarka:
51.1. Prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko (-ų) gimimo.
51.2. Moteris, kuri laukiasi mirusiojo apdraustojo vaiko (-ų), iki vaiko (-ų) gimimo pateikia prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią jos nėštumą, Fondo valdybos teritoriniam skyriui ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, taip informuodama Fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, kad į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį pretenduoja ir apdraustojo vaikas (-ai), gimsiantis (-ys) po jo mirties. Tokiu atveju atitinkama išmokos dalis paliekama būsimam (-iems) vaikui (-ams).
51.3. Jeigu per Nuostatų 51.1 papunktyje nustatytą terminą nuo vaiko (-ų) gimimo dienos vaiko (-ų) vardu nepateikiamas prašymas (-ai) skirti vienkartinę draudimo išmoką ir suėjus šiam terminui Gyventojų registro duomenys nepatvirtina, kad per 300 dienų nuo apdraustojo mirties moteriai, teigusiai, kad ji laukiasi mirusiojo asmens vaiko (-ų), gimė vaikas (-ai), kurio (-ių) gimimo įraše tėvu yra įrašytas apdraustasis, palikta išmokos dalis lygiomis dalimis išmokama mirusiojo šeimos nariams, turintiems teisę į šią išmoką.
51.4. Vaikui (-ams), gimusiam (-iems) po apdraustojo mirties, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tuo atveju, jeigu vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas apdraustasis. Jeigu prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam (-iems) vaikui (-ams) negali būti tenkinamas dėl to, kad teisme nebaigta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, sprendimas dėl išmokos skyrimo ar padalijimo kitiems šeimos nariams priimamas nelaukiant atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo arba tėvystės nustatymo registravimo.
VII SKYRIUS
IŠMOKŲ SKYRIMAS, MOKĖJIMAS IR PERSKAIČIAVIMAS
52. Prašymą skirti Įstatyme nustatytą išmoką (toliau – išmoka) su visais reikiamais dokumentais asmuo pateikia tam Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita. Jeigu asmuo prašymą pateikia kitam Fondo valdybos teritoriniam skyriui, prašymas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas persiunčiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka atitinkamam skyriui.
53. Prie prašymo skirti ligos išmoką turi būti pateikti šie dokumentai arba dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:
53.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
53.2. išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir draudėjo (-ų) pranešimas išmokai skirti (forma NP-SD). Nurodyto pranešimo (forma NP-SD) pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Fondo valdybos direktorius;
53.4. asmens darbo (pamainų) grafiko, patvirtinto įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos, patvirtinta kopija; jeigu jo nėra, – įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiko kopija, patvirtinta įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens. Įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiko kopija nepateikiama, jeigu asmuo dirba (dirbo) valstybės ar savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai šiose įstaigose dirbama pagal darbuotojui nustatytą individualų darbo (pamainų) grafiką.
54. Prie prašymo skirti netekto darbingumo vienkartinę arba periodinę kompensaciją turi būti pateikti šie dokumentai arba dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:
54.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
54.2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma arba duomenys apie darbingumo netekimą, gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;
55. Prie prašymo skirti vienkartinę ir periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus turi būti pateikti šie dokumentai arba dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:
55.1. į išmoką pretenduojančio asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
55.3. santuokos liudijimas arba kitas santuokos faktą įrodantis dokumentas, jeigu dėl išmokos kreipiasi mirusiojo sutuoktinis;
55.5. švietimo įstaigų pažymos, jeigu mirusiojo vaikai, vyresni kaip 18 metų, mokosi (studijuoja), arba duomenys apie mokymąsi (studijas), gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;
55.7. mirusiojo gimimo liudijimas arba kitas gimimo faktą įrodantis dokumentas, jeigu dėl išmokos kreipiasi mirusiojo tėvas (įtėvis) arba motina (įmotė);
55.8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotas pažymėjimas, jeigu teisė gauti išmoką priklauso nuo asmens nedarbingumo ar dalinio darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo), arba šie duomenys, gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;
56. Vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos apdraustajam mirus mokamos pagal kiekvieno asmens, turinčio teisę gauti šias išmokas, atskirą prašymą.
57. Vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos apdraustajam mirus skiriamos asmenims ir jų šeimos nariams, turintiems teisę jas gauti. Vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos jų gavėjams, persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę ar gyvenantiems kitoje valstybėje, mokamos tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės aktai ar tarptautinės sutartys netaikomi, apdraustųjų asmenų šeimos nariai, gyvenantys trečiosiose šalyse ar persikėlę nuolat gyventi į trečiąją šalį ir turintys teisę į vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikia reikiamus dokumentus Nuostatų nustatyta tvarka.
58. Jeigu Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius iš kitų institucijų ar įstaigų dokumentus ar duomenis gauna pagal duomenų teikimo sutartis arba iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, dokumentų pateikti nereikia.
59. Kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje gaunamas asmens prašymas skirti išmoką. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba gauti ne visi duomenys, kurių reikia išmokai skirti, ir prašymo išmokai skirti priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai.
60. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos skiriamos Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos pareigūnams, kariams ar asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skiriamos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimu.
61. Sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje.
62. Nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, sprendimas dėl išmokų (išskyrus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją) skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ar duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje. Sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos skyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo apskundimo termino pabaigos, o tuo atveju, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija), – nuo Ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino pabaigos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi skundą dėl darbingumo lygio nustatymo, kurio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai, Ginčų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai apie gautą skundą.
63. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo diena laikoma diena, nuo kurios galioja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nustatytas darbingumo netekimo procentas. Nustatytas darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos galioja iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nustatyto termino pabaigos.
64. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pasikeitimo diena laikoma diena, nuo kurios galioja pakartotinai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytas darbingumo netekimo procentas.
65. Atsisakęs skirti išmoką, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti išmoką priežastis ir informacija apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.
66. Netekto darbingumo periodinė kompensacija ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokamos už praėjusį mėnesį.
67. Asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, priklausančios išmokos (netekto darbingumo vienkartinė ir periodinė kompensacijos) skiriamos ir mokamos po paleidimo iš pataisos įstaigos.
68. Išmokų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.
69. Išmokos pervedamos į asmenų, turinčių teisę į šias išmokas, asmenines sąskaitas kredito ar mokėjimo įstaigoje.
70. Nustačius, kad išmokos gavėjas ar įstaiga pateikė neteisingus, suklastotus dokumentus ar duomenis arba išmokos buvo paskirtos pažeidžiant nustatytą tvarką, išmokėtos sumos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, padariusių žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
71. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos perskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5–7 dalimis.
Tais atvejais, kai yra paskirta ne viena netekto darbingumo periodinė kompensacija, nustatant mokėtinų išmokų dydžius, išmokos sumuojamos.
VIII SKYRIUS
PAREIGŪNAMS IR KARIAMS TAIKOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
72. Pereinamuoju laikotarpiu (iki pareigūnams ir kariams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo išmokos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti socialinio draudimo išmoką priėmimo raštu praneša institucijai, kurioje tarnauja pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), apie pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką. Kartu pateikiama informacija apie pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) iš institucijai, kurioje tarnauja pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį, kurį apskaičiuoja Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius.
Institucija, kurioje tarnauja pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), gavusi šią informaciją, pareigūnui (-ams), kariui (-iams) skiria ir moka kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.
73. Apdraustaisiais tapę atleisti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir apdraustaisiais tapę nuo 2017 m. sausio 1 d. išleisti į atsargą profesinės karo tarnybos kariai dėl kompensuojamojo uždarbio dalies, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas, skyrimo ir mokėjimo rašytinį laisvos formos prašymą pateikia vidaus reikalų statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, ir nurodo sąskaitą mokėjimo ar kredito įstaigoje, į kurią turėtų būti pervedama nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis. Gavusi šį prašymą, vidaus reikalų statutinė įstaiga ar krašto apsaugos sistemos institucija Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pateikia laisvos formos prašymą dėl informacijos apie mokėtiną kompensuojamojo uždarbio dalį ir paskirtas bei mokamas (išmokėtas) socialinio draudimo išmokas pagal Įstatymą. Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo vidaus reikalų statutinės įstaigos prašymo gavimo raštu praneša šiai institucijai apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką, kartu pateikia informaciją apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui iš vidaus reikalų statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį. Vidaus reikalų statutinė įstaiga ir krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje atleistas vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ar išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai, gavusios šią informaciją, atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui skiria ir moka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.