LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2005 M. LIEPOS 21 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-1521 „DĖL VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. gruodžio 29 d. Nr. V-1162
Vilnius
P a k e i č i u Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 „Dėl Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų patvirtinimo“:
2. Pakeičiu II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Pirmą kartą atestuojami vadovai turi pateikti pažymėjimus, patvirtinančius, kad yra išklausyti valstybinės kalbos kultūros (išskyrus vadovus, turinčius lietuvių kalbos specialisto kvalifikaciją arba išlaikiusius kalbos kultūros įskaitą ar išklausiusius kursus kaip mokytojai) ir mokyklos vadybos pagrindų (išskyrus vadovus, baigusius vadybos bakalauro ar magistro studijas ar švietimo vadybos magistro studijas, ar mokyklų vadovų rezervo rengimo kursus) kursai pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus programų aprašus. Vadovai, atsižvelgdami į minėtų programų aprašus, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka gali įskaitas laikyti eksternu ir gauti pažymėjimus.“
6. Pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
7. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
8. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Besiatestuojantis vadovas ekspertams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki jų vizito į mokyklą elektroniniu paštu pateikia vadovo kompetencijos pagrindimo ataskaitą (atitikties nustatymo atveju – atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai pagrindimo ataskaitą) ir vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo plano projektą, parengtą pagal 8 priede pateiktą formą, kurias pirmąją ekspertų vizito dieną pristato dalyvaujant ekspertams, mokyklos bendruomenės atstovams.“
10. Pakeičiu 36 punktą ir jį išdėstau taip:
„36. Baigus ekspertizę, ekspertų grupės vadovas per 15 darbo dienų atestacijos komisijai pateikia vadovo kompetencijos pagrindimo ataskaitą ir mokyklų vadovų atestacijos pažymą, parengtą pagal 4 priede pateiktą formą, ar (ir) mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui / ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos pažymą, parengtą pagal 5 priede pateiktą formą, su rekomendacija suteikti (ar nesuteikti) vadovui atitinkamą kvalifikacinę kategoriją, priimtą bendru sutarimu, ir veiklos ir kompetencijos tobulinimo planą, parengtą pagal 8 priede pateiktą formą. Jei nepavyksta pasiekti sutarimo, ekspertai atestacijos komisijai teikia savo argumentuotą nuomonę raštu kartu su kitais vadovo atestacijos dokumentais.“
11. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:
12. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:
„39. Atestacijos komisija, atsižvelgusi į ekspertų rekomendacijas, gali:
39.3. pripažinti, kad vadovo kompetencija ir veikla atitinka aukštesnę nei buvo pretenduota kvalifikacinę kategoriją, ir siūlyti per du mėnesius atlikti pakartotinę ekspertizę, papildžius ekspertų grupę Nuostatų 20 punkte nustatyta tvarka. Atestacijos komisija gali iš karto suteikti aukštesnę nei buvo pretenduota kvalifikacinę kategoriją, jeigu ekspertų grupė atitiko Nuostatų 20 punkto reikalavimus;
13. Papildau 391 punktu:
„391. Jeigu atestacijos komisija neatsižvelgia į ekspertų grupės rekomendacijas, atestacijos komisijos posėdžio protokole detaliai argumentuojamos priežastys. Su šiais argumentais supažindami vertinusieji ekspertai ir besiatestuojantis vadovas. Jei priežastis yra netinkamas ekspertų darbas, apie tai informuojama Švietimo ir mokslo ministerija ir institucija, rengianti ekspertus.“
14. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41. Jeigu vadovas per atestuojamą/ atitikties nustatymo laikotarpį:
41.1. keitė mokyklą ar keitė pareigas iš direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo ir atvirkščiai, iki kitos atestacijos ar veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo paliekama turėta kvalifikacinė kategorija;
41.2. keitusiam mokyklą vadovui jo veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai vykdomas ne anksčiau kaip po trejų metų nuo perėjimo į kitą mokyklą dienos. Vykdydama šią nuostatą, atestacijos komisija pratęsia Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimo galiojimo laiką;
41.3. keitusio mokyklą ar pareigas vadovo kompetencijos pagrindimo ataskaitoje turi būti fiksuojama veikla abiejose mokyklose ar pareigose. Jeigu vadovas dėl objektyvių priežasčių buvo nutraukęs savo vadybinę veiklą arba perėjo į kitą mokyklą dirbti vadovu ir nėra galimybių įvertinti jo veiklą ankstesnėje mokykloje (mokykla likviduota, keitėsi mokyklos tipas ir kt.), vadovas teikia argumentuotą paaiškinimą atestacijos komisijai, o ši aptaria situaciją ir numato tolesnę atestacijos eigą;
41.4. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, šis laikotarpis į privalomą atestacijos (atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo) 5 metų laikotarpį neįskaitomas. Grįžus po vaiko priežiūros atostogų, vadovo prašymu, atestacijos (atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo) laikas nukeliamas ne ilgiau kaip metams. Vykdydama šią nuostatą, atestacijos komisija pratęsia Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimo galiojimo laiką.“
15. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
„44. Jei siekiantis atestuotis (nusistatyti atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai) vadovas numatytu ekspertų vizito metu turi nedarbingumo pažymėjimą, vizito laikas nukeliamas po nedarbingumo laikotarpio. Jei nedarbingumas trunka ilgiau nei du mėnesius, privalomos atestacijos (atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo) laikas pratęsiamas pusei metų. Remdamasi nedarbingu pažymėjimu tai padaro atestacijos komisija.“
16. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:
17. Pakeičiu VII1 skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
18. Pakeičiu 502 punktą ir jį išdėstau taip:
„502. Ne vėliau kaip prieš tris mėnesius (liepos ir rugpjūčio mėnesiai neįskaičiuojami) iki kvalifikacinės kategorijos galiojimo pabaigos atestuotas vadovas atestacijos komisijai teikia prašymą nustatyti veiklos ir kompetencijos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai. Atestacijos komisijai sudarius ekspertų grupę, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatyto ekspertų vizito į mokyklą, vadovas elektroniniu paštu ekspertams pateikia penkių metų vadovo veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai pagrindimo ataskaitą, parengtą pagal 9 priede pateiktą formą, ir vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo planą (vadovas pagrindžia atestacinio laikotarpio plano įgyvendinimą ir parengia naują planą 5 metų laikotarpiui), parengtą pagal 8 priede pateiktą formą. Mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui ir ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas kartu su prašymu nustatyti veiklos ir kompetencijos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai atestacijos komisijai teikia mokyklos vadovo raštu išreikštą nuomonę dėl mokyklos vadovo pavaduotojo ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo atestacijos.“
19. Pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
21. Pakeičiu 1 priedo 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Vadybinės veiklos srities švietimo politikos išmanymas, mokyklos strategijos kūrimas ir įgyvendinimas vadovo kompetencijos vertinimo kriterijai ir jų pagrindimas:
| Vadovo kompetencija |
Vadovo veiklos faktai |
Mokyklos veiklos rezultatai |
| 1 kriterijus. Švietimo politikos išmanymas, mokyklos veiklos planavimas ir įgyvendinimas |
||
| III kategorija |
||
| Geba parengti ir įgyvendinti mokyklos strateginį planą ir metinę švietimo veiklos programą |
Įgijo žinių, reikalingų strateginiam planavimui, metinei švietimo veiklos programai parengti ir įgyvendinti. Rengdamas mokyklos strateginį planą ir metines švietimo veiklos programas atsižvelgė į šalies ir savivaldybės prioritetus švietimo srityje. Sistemingai atsiskaito apie strateginio plano ir metinių švietimo veiklos programų įgyvendinimą. |
Parengtas mokyklos strateginis planas, metinės švietimo veiklos programos, pagrįsti veiklos įsivertinimo, vidaus ir išorės aplinkų, išteklių analizės duomenimis, dera su šalies, savivaldybės švietimo politika ir strategija. Mokyklos bendruomenė yra susipažinusi su mokyklos strateginiu planu ir metinėmis švietimo veiklos programomis ir vadovaujasi savo veikloje. |
| II kategorija |
||
| Geba sutelkti komandas, darbo grupes mokyklos strateginiam planui, metinėms švietimo veiklos programoms rengti ir joms įgyvendinti |
Sistemingai aiškino mokyklos bendruomenės nariams šalies ir savivaldybės švietimo politiką ir prioritetus. Subūrė komandas, darbo grupes veiklos kokybei įsivertinti, mokyklos strateginiam planui bei metinėms švietimo veiklos programoms rengti ir įgyvendinti. Koordinavo jų veiklą |
Parengtas mokyklos strateginis planas ir metinės švietimo veiklos programos, jos rengtos atsižvelgiant į šiuolaikines vadybos mokslo ir modernaus švietimo tendencijas. Strateginį planą ir metines švietimo veiklos programas rengiant dalyvavo suburtos komandos ar darbo grupės. Mokyklos strateginio plano ir metinių švietimo veiklos programų tikslai ir uždaviniai dera su šalies ir savivaldybės švietimo prioritetais, tenkina mokyklos bendruomenės poreikius |
| I kategorija |
||
| Geba motyvuoti ir įtraukti visą mokyklos bendruomenę į strateginio plano, metinių švietimo veiklos programų rengimą ir įgyvendinimą
|
Rengiant ir įgyvendinant mokyklos strateginį planą dalyvavo mokyklos bendruomenės nariai. Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu. Nuosekliai įgyvendinamas mokyklos strateginis planas ir metinės švietimo veiklos programos, bendruomenė nuolat informuojama apie pasiekimus, trūkumus, grėsmes, tariamasi dėl tolesnio mokyklos strateginio plano įgyvendinimo |
Parengtas mokyklos strateginis planas ir metinės švietimo veiklos programos, mokyklos strateginio plano ir metinių švietimo veiklos programų įgyvendinimo duomenys, mokyklos veiklos įsivertinimo išvados, straipsniai, interviu ir kita
|
| 2 kriterijus. Vadovo veikla formuojant ir keičiant mokyklos kultūrą |
||
| III kategorija |
||
| Geba apibrėžti demokratinio gyvenimo vertybes ir normas, jas įgyvendina puoselėdamas mokyklos kultūrą
|
Įgijo žinių mokyklos, kaip besimokančios bendruomenės, kultūros formavimo klausimais, pasiekė, kad mokykloje būtų pastebimi dialogo ir susitarimų kultūros požymiai, atspindintys demokratinio ir pilietinio gyvenimo vertybes ir normas. Suvokia mokiniams, pedagoginiams ir nepedagoginiams darbuotojams saugios emocinės aplinkos svarbą |
Susitarta dėl vertybių, elgesio normų, jos puoselėjamos. Informaciniuose stenduose, renginiuose, ritualuose, tradicijose, mokyklos istorijoje, simbolikoje ir kituose faktuose atsispindi dinamiškos ir atviros mokyklos kultūros elementai, skiriant dėmesio saugios emocinės aplinkos kūrimui |
| II kategorija |
||
| Su kaitos valdymo komandomis, grupėmis geba puoselėti savitą mokyklos kultūrą
|
Mokyklos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalininkų susirinkimas (savininkas) kuria palankias sąlygas ir palankią aplinką ugdymui ir ugdymuisi. Mokiniai, pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai jaučiasi saugiai, yra skatinami, gerbiami ir palaikomi |
Dinamiškos ir atviros mokyklos vertybių sistema atsispindi mokyklos vadovų elgsenoje ir veikloje, mokyklos išorinėje kultūroje (bukletuose, stenduose, interneto svetainėje, muziejuje), mokinių, pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų elgsenoje ir emocinėje savijautoje |
| I kategorija |
||
| Geba įtraukti mokyklos bendruomenę į mokyklos kultūros plėtrą |
Pasiekta, kad mokyklos bendruomenė vadovautųsi bendra dinamiškos ir atviros mokyklos filosofija, demokratinių ir pilietinių vertybių sistema ir ją puoselėtų. Visa mokyklos bendruomenė nuosekliai puoselėja pozityvią ir saugią emocinę aplinką |
Mokykloje laikomasi bendros dinamiškos ir atviros mokyklos filosofijos, demokratinių ir pilietinių vertybinių nuostatų, sėkmingai įgyvendinamas mokyklos strateginis planas. Sukurta pozityvi ir saugi emocinė aplinka. Visa mokyklos bendruomenė nuosekliai puoselėja pozityvią ir saugią emocinę aplinką, jaučiasi saugiai, yra skatinami, gerbiami ir palaikomi |
| 3 kriterijus. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais |
||
| III kategorija |
||
| Supranta bendradarbiavimo su kitomis institucijomis svarbą mokyklos veiklai ir organizacijos tikslams pasiekti. Žino, kaip įvertinti vietos bendruomenės poreikius |
Įgijo žinių socialinės partnerystės klausimais. Inicijavo ir palaikė bendradarbiavimo ryšius su socialiniais partneriais miesto (rajono) lygmeniu. Inicijavo ir dalyvavo vertinant vietos bendruomenės poreikius |
Mokyklos bendruomenės nariai supranta socialinės partnerystės svarbą mokyklos veiklai, išsako savo edukacinius poreikius
|
| II kategorija |
||
| Plėtoja mokyklos bendradarbiavimą su soci aliniais parneriais sudarydamas galimybes mokyklos komandoms tobulinti bendradarbiavimo įgūdžius |
Inicijavo ir palaikė bendradarbiavimą su socialiniais partneriais šalies lygmeniu, įtraukė į bendradarbiavimą su socialiniais partneriais mokyklos komandas |
Mokyklos komandos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, įgyvendina mokyklos kaitai įtaką darančius šalies projektus |
| I kategorija |
||
| Geba užmegzti ir palaikyti veiksmingus ryšius ir įtraukti mokyklos bendruomenę į bendrą veiklą su užsienio partneriais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis |
Inicijavo partnerystės tinklo, į kurį įeitų mokyklos bendruomenė, užsienio partneriai, valdžios, verslo ir kitos švietimo ir mokslo institucijos, kūrimą |
Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja partnerystės tinklo veikloje, sėkmingai įgyvendinami partnerystės projektai |
| 4 kriterijus. Mokyklos veiklos įsivertinimo organizavimas ir gautų duomenų naudojimas veiklai tobulinti |
||
| III kategorija |
||
| Žino, kaip atlikti mokyklos veiklos įsivertinimą, skelbia ataskaitas mokyklos bendruomenei, atitinkamai mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, savivaldybės vykdomajai institucijai, viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui, kitoms suinteresuotoms institucijoms |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-707 redakcija: Įgijo žinių apie mokyklos vertinimo ir įsivertinimo metodiką. Inicijavo mokyklos veiklos įsivertinimą, skelbę ataskaitas mokyklos bendruomenei, atitinkamai mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, savivaldybės vykdomajai institucijai, viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui, kitoms suinteresuotoms institucijoms |
Mokyklos bendruomenė dalyvauja atliekant mokyklos veiklos įsivertinimą, įsivertinimo ir išorės vertinimo (jei buvo atliktas) rezultatai naudojami mokyklos veiklai tobulinti |
| II kategorija |
||
| Geba sutelkti mokyklos komandas, darbo grupes, panaudoti mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorės vertinimo (jei buvo atliktas) išvadas mokyklos veiklai tobulinti |
Subūrė ir išmokė mokyklos komandas, darbo grupes naudotis mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorės vertinimo (jei buvo atliktas) išvadomis numatant priemones, skirtas mokyklos tikslams pasiekti ir sėkmės rezultatams pamatuoti |
Mokyklos bendruomenės nariai naudoja veiklos įsivertinimo, išorės vertinimo (jei buvo atliktas) išvadas planuodami ir tobulindami mokyklos veiklą |
| I kategorija |
||
| Geba į mokyklos veiklos įsivertinimą ir jos tobulinimą įtraukti mokyklos bendruomenę |
Organizavo mokyklos bendruomenės narių mokymus. Į mokyklos veiklos įsivertinimą ir jos tobulinimą įtraukė mokyklos bendruomenės narius |
Mokyklos bendruomenės nariai dalyvauja įsivertinant ir tobulinant mokyklos veiklą. Mokyklos veiklos kokybė tenkina mokyklos bendruomenės lūkesčius |
| 5 kriterijus. Savivaldos institucijų plėtojimas ir jų įtraukimas į mokyklos valdymą |
||
| III kategorija |
||
| Geba sudaryti sąlygas veikti savivaldos institucijoms
|
Įgijo žinių savivaldos institucijų veiklos organizavimo klausimais. Sudarytos sąlygos savivaldos institucijų veiklai |
Mokykloje veikia demokratiniais principais įsteigtos savivaldos institucijos |
| II kategorija |
||
| Geba įtraukti savivaldos institucijas į valdymo procesus |
Įtraukė į valdymą mokykloje veikiančių savivaldos institucijų atstovus |
Savivaldos institucijų atstovai prisideda prie valdymo |
| I kategorija |
||
| Geba įtraukti savivaldos institucijas į pokyčių inicijavimą ir jų įgyvendinimą |
Įtraukė mokykloje veikiančias savivaldos institucijas į pokyčių inicijavimą ir jų įgyvendinimą, teikė joms informacinę ir konsultacinę pagalbą |
Savivaldos institucijos inicijuoja mokyklos veiklos pokyčius ir dalyvauja juos įgyvendinant |