Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3622
2016 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 839
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1571 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3622 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad įmonės, atliekančios tik N3 ir O4 kategorijų transporto priemonių privalomąsias technines apžiūras, turi būti akredituotos kaip B tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“. B tipo kontrolės įstaigos veikla gali būti susijusi su tikrinamų objektų projektavimu, gamyba, tiekimu, montavimu, naudojimu ar priežiūra. Be to, Įstatymo projekte siūloma teisinio reguliavimo priemonė leistų įmonėms vežti krovinius ir (ar) remontuoti transporto priemones, taip pat atlikti savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą.
Būtina pažymėti, kad argumentus, kodėl nepritariama pasiūlymui leisti transporto priemonių remonto įmonėms atlikti privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė išdėstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1242 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-731“, pateikdama išvadą dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-731. Be to, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, ne tik transporto priemonių remonto įmonės, bet ir krovinius vežančios įmonės būtų suinteresuotos savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros išvadomis, tai yra kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, būtų sudėtinga užtikrinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL 2014 L 127, p. 51), kuri į Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinę teisę turi būti perkelta ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 20 d., o pradėta taikyti nuo 2018 m. gegužės 20 d., 13 straipsnio 4 dalyje atliekantiems techninę apžiūrą kontrolieriams draudžiama patekti į interesų konfliktą, kad atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės arba kompetentingos institucijos būtų užtikrintos, jog bus garantuojamas aukštas nešališkumo ir objektyvumo lygis. Be to, užtikrinti privalomosios techninės apžiūros aukštą kokybę ir objektyvumą reikalauja šiuo metu galiojanti 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL 2009 L 141, p. 12). Taip pat reikėtų pažymėti, kad krovinius vežančios įmonės, siekdamos išvengti išlaidų, kompensuoti jas, arba dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, atsakingų asmenų kompetencijos, atsakingumo stokos) galės sumažinti investicijas į jų valdomų transporto priemonių remontą ir techninę priežiūrą arba jų atsisakyti, taigi susidarys palankios sąlygos viešajame eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms transporto priemonėms, kelsiančioms grėsmę eismo saugumui. Todėl Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepateisinamas visuomenės saugumo, žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos požiūriu.
2. Pritarus Įstatymo projekte siūlomam reglamentavimui, daugėtų krovinius vežančių ir (ar) transporto priemones remontuojančių įmonių, atliekančių savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, todėl valstybė turėtų skirti priežiūros institucijoms papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad įmonėse atliekama privalomoji techninė apžiūra būtų aukštos kokybės ir objektyvi. Neskyrus papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių šių įmonių veiklos priežiūrai atlikti, nebūtų užtikrinta tinkama šių įmonių veiklos priežiūra ir padidėtų korupcijos atsiradimo tikimybė, nes konkuruojančios dėl klientų įmonės pradėtų nuolaidžiauti privalomosios techninės apžiūros atlikimo objektyvumo požiūriu.
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad viena iš priežasčių, paskatinusių rengti Įstatymo projektą, – įmonių išlaidos, patiriamos, kol joms priklausančios transporto priemonės gaišta laiką prie techninės apžiūros centrų (nors šiuo metu galima iš anksto užsirašyti į techninę apžiūrą internetu arba telefonu). Tai nelaikytina argumentu, nes ūkinės veiklos rezultatai negali būti svarbesni už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą eismo saugumo užtikrinimo principą, skelbiantį, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai.