Kasacinio skundo Nr. DOK-1076/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06440-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. D. gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo N. D. gynėjas advokatas L. Kiaurakis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
N. D. veika kvalifikuotina ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, o pagal 259 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad narkotines medžiagas N. D. pardavė ar neatlygintinai perdavė G. R. Priešingai, bylos faktiniai duomenys ir G. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, kad G. R. narkotines medžiagas įsigijo ne iš N. D. Tačiau teismai, darydami išvadą, kad N. D. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, vadovavosi išimtinai G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepatikrinę, ar jie gauti teisėtais būdais. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant daryti G. R. neteisėtą spaudimą, apklausų metų jam nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Be to, siekiant patvirtinti jo pirminius parodymus, ikiteisminis tyrimas G. R. atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą ir netrukus nutrauktas. Dėl padarytų šiurkščių BPK 188 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų, ikiteisminio tyrimo metu duoti G. R. parodymai yra gauti neteisėtu būdu ir nėra pagrindo jais vadovautis, sprendžiant dėl nuteistojo N. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai nesiaiškino aplinkybių, susijusių G. R. apklausų metu padarytais procesiniais pažeidimais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo sunaikintas telefono pokalbio įrašas, kuris galimai būtų patvirtinęs, kad N. D. ir G. R. kalbėjo apie skolos grąžinimą. Tokiu būdu aplinkybė apie jų tarpusavio pokalbių turinį liko nepaneigta.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasacinio skundo argumentai dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimo atliekant procesinius veiksmus su G. R. ikiteisminio tyrimo metu, netinkamo įrodymų ištyrimo ir vertinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepagrįsto N. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grindžiami subjektyviu bylos įrodymų vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, dėl šių kartojamų kasaciniame skunde argumentų išdėstė motyvuotas išvadas. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyti. Nuteistojo N. D. gynėjas kasaciniame skunde nepateikiama jokių teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, taip pat ir padarytų BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų pažeidimų, vertinant G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kasaciniame skunde tik deklaratyviai kartojami BPK pažeidimai. Tačiau, kaip minėta, tokie pareiškimai apie padarytus procesinius pažeidimus, nustatytų bylos aplinkybių ginčijimas savaip vertinant įrodymus ir pateikiant įrodymais nepagrįstas versijas, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Skunde pateikti argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme, nes jie nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ir netinkamai aiškinęs bei taikęs baudžiamąjį įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,