Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1486 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1487
2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. 999
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1487 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1487), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIIP-1487 tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1487 nuostatoms įgyvendinti, jeigu didėtų ligos pašalpos ir daugėtų ligos atvejų, papildomai prireiktų apie 167 mln. litų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) per metus. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte Nr. XIIP-1487 siūlomą teisinį reguliavimą, susijusį su papildomų Fondo biudžeto lėšų poreikiu, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas riboja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų didėjimą ir nustato, kad turi būti siekiama perteklinio ar artimo subalansuotam valdžios sektoriaus, siūloma ligos pašalpas didinti ne iki 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, kaip nustatyta Įstatymo projekte Nr. XIIP-1487, bet iki 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos mokant 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpas, jeigu padidėtų ligos pašalpos ir padaugėtų ligos atvejų, papildomai prireiktų apie 115,4 mln. litų iš Fondo biudžeto per metus.
1.2. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1487 reikėtų nustatyti pereinamąsias nuostatas ir nurodyti, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-1487 siūlomi pakeitimai taikomi asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems po to, kai šie pakeitimai įsigalios, o asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems iki šių pakeitimų įsigaliojimo, ligos pašalpos neperskaičiuojamos ir mokamos iki šių pakeitimų įsigaliojimo nustatyta tvarka.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1486 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1486) teisinio reguliavimo tikslui, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-1486 dėl toliau nurodytos priežasties.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-1486 nuostatoms įgyvendinti, jeigu didėtų pašalpos ir daugėtų ligos atvejų, papildomai prireiktų apie 66 mln. litų iš Fondo biudžeto per metus, iš jų: ligos pašalpoms – 33 mln. litų, motinystės pašalpoms – 8,2 mln. litų, tėvystės pašalpoms – 1,2 mln. litų, motinystės (tėvystės) pašalpoms – 23,1 mln. litų. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1486 siūlomi pakeitimai paliestų tik didesnes pajamas gaunančius valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjus, tai yra 39 340 ligos pašalpų gavėjų, 1 280 motinystės pašalpų gavėjų, 768 tėvystės pašalpų gavėjus ir 2 177 motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjus. Tačiau prognozuojama, kad 2015 metais bus 614 520 ligos atvejų (pašalpos gavėjų) per metus, motinystės pašalpų gavėjų – apie 20 000, tėvystės pašalpų gavėjų – apie 12 000, motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų (iki 1 metų) – apie 18 000, o motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų (nuo 1 iki 2 metų) – apie 16 000.
Fondo biudžeto finansinės galimybės (preliminariais duomenimis, 2013 metų pabaigoje Fondo biudžeto sukaupta skola sudarė apie 11,05 mlrd. litų) rodo, kad Fondo biudžeto lėšų nepakaktų abiejų Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektų nuostatoms (jeigu joms būtų pritarta) įgyvendinti. Kaip minėta, Įstatymo projekte Nr. XIIP-1486 siūlomi pakeitimai paliestų tik didesnes pajamas gaunančius asmenis, tačiau esant ribotoms Fondo biudžeto galimybėms visų pirma turi būti siekiama didinti socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamas. Todėl prioritetą suteikus Įstatymo projektui Nr. XIIP-1487, pagal kurio nuostatas ligos pašalpos didėtų visiems gyventojams, Įstatymo projekte Nr. XIIP-1486 pateiktas siūlymas didinti maksimalų kompensuojamąjį uždarbį nuo 3,2 iki 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų galėtų būti svarstomas tik užtikrinus ilgalaikį Fondo biudžeto stabilumą.