UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. SAUSIO 28 D. SPRENDIMO NR. 7-1 „DĖL ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO UKMERGĖS RAJONE TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. vasario 22 d. Nr. 7-38

Ukmergė

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimais, Ukmergės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 7-1 patvirtintą Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarką (toliau – Tvarka):

1. Tvarkos 6 punktą išdėstyti taip:

6. Nauja kapavietė skiriama ir leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, asmens dokumentą ir medicininį mirties liudijimą.“

2. Tvarkos 7 punktą išdėstyti taip:

7. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam kapinių prižiūrėtojui medicininį mirties liudijimą, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą Civilinės metrikacijos įstaigos. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.

3. Tvarkos 13.3 papunktį išdėstyti taip:

13.3. medicininį mirties liudijimą;“

4. Tvarkos 27 punktą išdėstyti taip:

27. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo rašytinį sutikimą, suderintą su Savivaldybės administracija (su atsakingu Savivaldybės administracijos atstovu ar padaliniu). Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“

5. Tvarkos 39 punktą išdėstyti taip:

39. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visiškai nėra) ilgiau kaip dvejus metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamiesi šia nuostata, savivaldybės įgalioti asmenys raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį apie tai, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), tai savivaldybės įgalioti asmenys informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodoma sutvarkyti kapavietę ir pranešti atitinkamai seniūnijai. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per šį laiką niekas nesikreipė, savivaldybės įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas raštu informuoja Savivaldybės administracijos direktorių apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu gauti duomenys apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

6. Tvarkos 40 punktą išdėstyti taip:

„40. Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir tolesnio laidojimo jose klausimą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybės įgalioti asmenys Komisijai pateikia visus su šiomis kapavietėmis susijusius duomenis.  

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                 Rolandas Janickas