LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APGYVENDINIMO NAKVYNĖS NAMUOSE IR LAIKINO APNAKVINDINIMO PASLAUGŲ TEIKIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2017 m. gegužės 10 d. Nr. A1-234
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.3 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.9.10 papunkčiu ir siekdamas užtikrinti nakvynės namų teikiamų paslaugų kokybę,
t v i r t i n u Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijas (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234
APGYVENDINIMO NAKVYNĖS NAMUOSE IR LAIKINO APNAKVINDINIMO PASLAUGŲ TEIKIMO REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijomis (toliau – rekomendacijos) siūloma vadovautis nurodytas socialines paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims – nakvynės namams ir laikino apnakvindinimo įstaigoms (toliau kartu – nakvynės namai), savivaldybių socialinės paramos skyriams, įgyvendinant funkcijas, susijusias su socialinių paslaugų organizavimu ir teikimu suaugusiems socialinės rizikos asmenims ir krizes patiriantiems senyvo amžiaus asmenims (toliau kartu – socialinės rizikos asmenys).
2. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens turto ir saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Socialinių paslaugų katalogas).
3. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugas savivaldybės planuoja atsižvelgdamos į Socialinių paslaugų išvystymo normatyvų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-23 „Dėl Socialinių paslaugų išvystymo normatyvų patvirtinimo“, 4.3 papunktyje numatytus normatyvus socialinės rizikos suaugusiems asmenims.
4. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugos teikiamos atsižvelgiant į asmens individualias savybes, susijusias su jo amžiumi, lytimi, asmens psichologine būkle, socialine rizika, etnine kilme, kalba, religija, rasine priklausomybe ir pan. Tais atvejais, kai nakvynės namai negali užtikrinti, kad turės galimybes suteikti asmeniui reikiamas paslaugas (pvz., asmenims, turintiems specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikius, ir asmenims, kuriems reikia socialinės globos), nakvynės namai, vadovaudamiesi Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, inicijuoja asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimo peržiūrą ir perduoda informaciją jo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai.
5. Teikdami apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugas, nakvynės namai bendradarbiauja su priklausomybių ligų centrais, psichikos sveikatos centrais, socialinių paslaugų centrais, seniūnijomis, kitomis sveikatos priežiūros, švietimo, teisėsaugos, įdarbinimo, valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, organizacijomis, socialinės rizikos asmenų savipagalbos grupių susibūrimais ir pan.
II SKYRIUS
APGYVENDINIMO NAKVYNĖS NAMUOSE PASLAUGOS
6. Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos yra laikinas nakvynės, socialinių įgūdžių ir palaikymo bei kitų būtinųjų paslaugų (asmeninės higienos, buitinių ir kt.) suteikimas asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl patirto smurto, prievartos ar kitų priežasčių negalintiems ja naudotis, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę. Apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga teikiama iki 6 mėn. Savivaldybės institucijų, nakvynės namų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto asmens sprendimu apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos asmeniui gali būti teikiamos ir ilgiau.
7. Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugų sudėtis apibrėžta Socialinių paslaugų katalogo 14.7 papunktyje.
8. Kai apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas organizuoja savivaldybė, asmenys nakvynės namuose apgyvendinami savivaldybei priėmus sprendimą dėl socialinių paslaugų teikimo nakvynės namuose.
9. Asmeniui apsigyvenant nakvynės namuose, nakvynės namams rekomenduojama sudaryti su juo paslaugų teikimo sutartį, kurioje būtų numatytos apgyvendinimo nakvynės namuose sąlygos, paslaugų teikimo laikas, mokėjimo už teikiamas apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas dydis, mokėjimo tvarka ir kt.
10. Teikiant apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas, asmuo kartu ruošiamas savarankiškam gyvenimui: per individualius susitikimus skatinamas imtis veiksmų ir ieškoti sprendimų dėl gyvenamosios vietos, galimybių įsidarbinti ar pan. Siekiant sėkmingos socialinės rizikos asmens integracijos į visuomenę, nakvynės namams, teikiantiems apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas, rekomenduojama stiprinti individualų socialinį darbą su asmeniu. Individuali ir į asmens poreikius orientuota pagalba turi skatinti asmenį didinti savivertę, motyvaciją pačiam spręsti savo problemas. Asmeniui turi būti padedama stiprinti savikontrolę, kontroliuoti emocijų, jausmų ir elgesio raišką, suprasti ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
11. Rekomenduojama, kad asmeniui, apsigyvenusiam nakvynės namuose, būtų priskirtas socialinis darbuotojas – atvejo vadybininkas („savas asmuo“), kuris:
11.1. taikydamas socialinio darbo atvejo vadybą, individualiai konsultuotų asmenį ir teiktų jam individualią pagalbą;
11.4. kartu su asmeniu numatytų veiksmus ir priemones, kuriomis bus siekiama teigiamų asmens ir jo padėties pokyčių;
11.5. koordinuotų socialinių darbuotojų padėjėjų, asmeninių asistentų (toliau kartu – individualios priežiūros personalas), padedančių asmeniui ugdyti savo buitinius, asmeninės higienos, kasdienio gyvenimo bei darbo įgūdžius (mokančių asmeninės higienos, tvarkyti savo gyvenamąją aplinką, eiti apsipirkti ir pan.), darbą;
11.6. kartu su asmeniu aptartų, kaip dažnai rengti individualius susitikimus, taip pat per kiek laiko asmuo įvykdys savo įsipareigojimus, užduotis;
12. Individualias socialinio darbuotojo konsultacijas su asmeniu rekomenduojama organizuoti reguliariai, ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Jų metu rekomenduojama aptarti, kaip sekasi įgyvendinti asmeniui numatytas užduotis, išsikeltus tikslus, su kokiais sunkumais asmuo susidūrė, ar reikia, kad socialinis darbuotojas pagalbą asmeniui teiktų intensyviau, palydėtų į teritorinę darbo biržą, savivaldybę, sveikatos priežiūros įstaigą ar pan.
13. Socialiniam darbuotojui rekomenduojama:
13.1. lydėti asmenį į valstybės ar savivaldybių institucijas (teritorinę darbo biržą, savivaldybę, sveikatos priežiūros įstaigą ar pan.), kuriose asmuo lankosi pirmą kartą;
13.2. kartu su asmeniu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį įvertinti jo turimus ir trūkstamus įgūdžius, jo suvokimo ribas, gebėjimą interpretuoti ir suprasti gaunamą informaciją, teikiamų paslaugų efektyvumą, kas pasikeitė, kas pavyko, kas ir kodėl nepavyko. Atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus, rekomenduojama individualų pagalbos planą tobulinti ir numatyti tolesnius veiksmus plano tikslams įgyvendinti;
13.3. ne vėliau kaip likus 14 dienų iki apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimo asmeniui pabaigos, parengti ir supažindinti asmenį su informacija, kuri jam gali būti aktuali gyvenant savarankiškai (dėl socialinių išmokų, būsto, sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.);
14. Siekiant užtikrinti tvaresnę asmens integraciją į visuomenę, savivaldybių administracijoms rekomenduotina, asmeniui išėjus iš nakvynės namų, pagal poreikį organizuoti socialinių paslaugų centro ar seniūnijos socialinio darbo specialisto individualaus konsultavimo paslaugų tokiam asmeniui teikimą.
III SKYRIUS
LAIKINO APNAKVINDINIMO NAKVYNĖS NAMUOSE PASLAUGOS
15. Laikino apnakvindinimo paslaugos yra nakvynės ir būtinųjų paslaugų (asmens higienos, buitinių) suteikimas asmenims, kurie yra benamiai, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, esant krizinei situacijai ir pan., kai, nesuteikus šių paslaugų, kyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei. Laikino apnakvindinimo paslaugos teikiamos iki 3 parų.
16. Laikino apnakvindinimo nakvynės namuose paslaugų sudėtis apibrėžta Socialinių paslaugų katalogo 14.4 papunktyje.
17. Policijos ar greitosios medicinos pagalbos tarnybų pristatyti asmenys laikino apnakvindinimo įstaigose apnakvindinami esant sveikatos priežiūros specialistų išvadai, kad asmeniui nereikalinga būtinoji medicinos pagalba.
18. Nakvynės namams rekomenduojama:
18.1. organizuojant laikino apnakvindinimo paslaugas, turėti transporto priemonę, kad būtų galima iš gydymo įstaigų ar iš viešųjų vietų pervežti į nakvynės namus asmenis, kuriems nereikalingos sveikatos priežiūros paslaugos;
IV SKYRIUS
APGYVENDINIMO NAKVYNĖS NAMUOSE IR LAIKINO APNAKVINDINIMO PASLAUGAS TEIKIANTYS DARBUOTOJAI
19. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugas teikia socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros personalas, pagal poreikį ir galimybes – užimtumo specialistai, sveikatos priežiūros specialistai (slaugytojai, slaugytojų padėjėjai), psichologai ir kt.
20. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir (ar) laikino apnakvindinimo paslaugas teikiantys darbuotojai turi turėti atitinkamai profesijai reikalingus teisės aktuose nustatytus išsilavinimą, licencijas, atestacijos pažymėjimus ir pan., tobulinti savo profesinę kompetenciją. Jeigu apgyvendinimo nakvynės namuose ir (ar) laikino apnakvindinimo paslaugas teikianti įstaiga teikia sveikatos priežiūros paslaugas, ji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įgijusi licencijas šioms paslaugoms teikti.
21. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir (ar) laikino apnakvindinimo paslaugas teikiantys nakvynės namai turi užtikrinti kokybiškas paslaugas (saugią nakvynę) visą parą, todėl organizuojant nakvynės namų darbuotojų darbą nakvynės namuose, rekomenduojama taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Rekomenduojama, kad nakvynės namuose nakties metu dirbtų slaugytojas ar slaugytojo padėjėjas, individualios priežiūros personalas, saugos darbuotojai.
23. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugas rekomenduojama teikti pasitelkiant savanorius.
V SKYRIUS
DARBŲ SAUGA
25. Atsižvelgiant į tai, kad nakvynės namų darbuotojai darbo metu gali būti veikiami biologinio rizikos veiksnio ir jiems yra tikimybė susirgti užkrečiamosiomis ligomis, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, turi būti skiepijami darbdavio lėšomis nuo užkrečiamųjų ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“.
26. Dalyvaujant nakvynės namų darbuotojams ar jų atstovams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai, turi būti vertinama darbuotojų profesinė rizika, vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Iš nakvynės namų darbuotojų renkama ir apibendrinama informacija apie pavojingus įvykius ir rizikos veiksnius, esamus ar galinčius atsirasti jų darbo vietose. Įvertinus konkrečią kylančią profesinę riziką, su nakvynės namų darbuotojais arba jų atstovais saugai ir sveikatai aptariamos numatomos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės ir nustatomas taikomų priemonių veiksmingumas bei tinkamumas (pvz., darbuotojus aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis (pirštinėmis, apsauginėmis kaukėmis), dezinfekciniais skysčiais ar pan.).
27. Nakvynės namų darbuotojai turi būti reguliariai instruktuojami ar mokomi, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad visi socialinių paslaugų srities darbuotojai privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus, rekomenduojama, kad nakvynės namų darbuotojai dalyvautų įvairiuose mokymuose, seminaruose apie krizių intervencijų technikas, apie psichologinių, fizinių, socialinių, elgesio problemų turinčių socialinės rizikos asmenų ypatybes.
Dirbantiems su socialinės rizikos asmenimis nakvynės namų darbuotojams turi būti reguliariai organizuojamos supervizijos, kurių metu būtų galima nagrinėti darbo su socialinės rizikos asmenimis atvejus ir problemas, konsultuojant profesinių santykių klausimais stiprinti darbuotojų profesinę kompetenciją, asmeninius ir komandinius gebėjimus.
Atsižvelgiant į darbo su socialinės rizikos asmenimis specifiką, rekomenduojama visiems nakvynės namų darbuotojams organizuoti savigynos užsiėmimus.
28. Kuriant ir palaikant nakvynės namų darbuotojų darbo aplinkos sąlygas, rekomenduojama vadovautis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. išleistomis metodinėmis rekomendacijomis „Metodinės rekomendacijos dirbantiems socialinį darbą“ (http://www.socmin.lt/lt/socialine-integracija/socialines-paslaugos-ir-dca9/metodines-rekomendacijos.html).
VI SKYRIUS
REIKALAVIMAI PATALPOMS
29. Nakvynės namų vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Nakvynės namų teritorija turi būti saugi, apsaugota nuo pašalinių asmenų, galinčių daryti nakvynės namų gyventojams žalą ar neigiamą įtaką.
30. Nakvynės namų teritorijos, bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti nakvynės namų paskirtį, šio tipo statiniams galiojančias statybos projektavimo, sanitarines ir higienos, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus. Nakvynės namų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose privalo būti įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.
31. Nakvynės namuose (teikiant apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas) turi būti: atskira asmenų priėmimo į įstaigą patalpa, individualiai bendrauti su asmeniu skirtos patalpos, buities ir higienos reikmėms (skalbti, džiovinti drabužiams) skirtos patalpos, savarankiškai maistui gamintis ir maistui laikyti pritaikytos patalpos. Patalpose turi būti visi reikiami, tinkamos ir saugios fizinės būklės baldai ir inventorius.
32. Gyvenamosios patalpos turi būti šiltos, gerai vėdinamos ir tinkamai apšviestos, atitinkančios teisės aktų nustatytus higienos reikalavimus. Nakvynės namų gyventojai, turintys specialiųjų poreikių, turi būti aprūpinti reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis bei saugumą garantuojančia įranga, jiems užtikrinama pritaikyta aplinka, reikalinga kasdieniam gyvenimui.
33. Rekomenduojamas plotas vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje (teikiant apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas) – ne mažesnis kaip 5 m2. Rekomenduojama, kad viename kambaryje gyventų ne daugiau kaip po 4 asmenis.
34. Asmens higienos patalpos – tualetai, prausimosi arba maudymosi patalpos – turi būti lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, užtikrinančios privatumą, pritaikytos gyventojams, turintiems specialiųjų poreikių. Rekomenduojama, kad nakvynės namuose (teikiančiuose apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas) įrengtuose tualetuose 1 unitazu galėtų naudotis ne daugiau kaip 10 paslaugų gavėjų, 1 vonia ar dušu – 15 paslaugų gavėjų. Jei nakvynės namuose įrengiamos prausyklos, rekomenduojama, kad 10 paslaugų gavėjų tektų ne mažiau kaip 1 praustuvė. Miegamieji kambariai, prausyklos, dušai, tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims.
36. Teikiant apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas, asmenys turi būti motyvuojami ir jiems turi būti sudaromos sąlygos (vieta, įranga ir priemonės) dalyvauti kuriant higienišką aplinką – pačiam skalbti savo drabužius, tvarkyti savo gyvenamąjį kambarį, prižiūrėti nakvynės namų patalpų švarą, gamintis maistą. Maistui gamintis turi būti įrengtos virtuvėlės. Naujai steigiamuose ar rekonstruojamuose nakvynės namuose rekomenduojama 3 nakvynės namų kambariams (teikiant apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas) įrengti 1 virtuvėlę.
37. Rekomenduojama nakvynės namus steigti atskirame pastate, kuriame nėra teikiama socialinė priežiūra ar socialinė globa kitų socialinių grupių asmenims (vaikams, senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems, asmenims, patyrusiems psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą ir pan.).
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Savivaldybėms, organizuojančioms socialines paslaugas socialinės rizikos asmenims, rekomenduojama neapsiriboti tik apgyvendinimo nakvynės namuose ar laikino apnakvindinimo nakvynės namuose paslaugomis. Kartu siūlytina, pasitelkiant nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas, organizuoti ir teikti įvairias socialinės adaptacijos ar socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo priemones, pvz., „pusiaukelės namus“, mobilias socialinio darbuotojo „palydėjimo“ paslaugas socialinės rizikos asmenims, išeinantiems iš psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigų, nakvynės namų, apsigyvenantiems socialiniame būste, ir pan.