Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. 309 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. gruodžio 23 d. Nr. 1346
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai nauja redakcija nedėstomi):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 25 dalimi, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus:
2.2. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau vadinama – nelaimingi atsitikimai darbe) ir profesinių ligų pripažinimą draudiminiais įvykiais, draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato jų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas.“
2.3. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.4. Pakeisti 3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.5. Pakeisti 3.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„3.3. profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu; asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai), – jų mokymo ir pratybų laiku; asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka, – savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu;“.
2.6. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1, 3.2, 3.4, 3.5 papunkčiuose, draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.3 papunktyje, jų profesinės veiklos praktikos metu, mokymo ir pratybų laiku ar savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu draudžiami valstybės lėšomis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“
2.7. Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.8. Pakeisti 7 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.9. Pakeisti 8 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„8. Nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos pripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu jie įvyko nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3, 3.4 ir 3.5 papunkčiuose (išskyrus asmenis, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantus), esant visoms šioms sąlygoms:“.
2.10. Papildyti 81 punktu:
„81. Draudiminiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.“
2.11. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Lėtinės profesinės ligos pripažįstamos draudiminiais įvykiais, kai nustatoma, kad asmenys, kuriems nustatyta profesinė liga, įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui iki jos nustatymo buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip minėto įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys.“
2.12. Pakeisti 10.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.13. Pakeisti 13 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.14. Pakeisti 13.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.1. esant tinkamoms, saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios nuostatos netaikomos, jeigu apdraustojo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.
Neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – vadinama Taisyklės).
Jeigu neblaivumas ar apsvaigimas nenustatytas Taisyklėse nustatyta tvarka, šis faktas įrodomas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), o nesant tyrimo – pagal apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus, taip pat remiantis darbdavio sudarytos komisijos ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada;“.
2.15. Pakeisti 13.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.2. apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.
Nusikalstamos veikos požymius įrodo ikiteisminio tyrimo institucijos išvada, procesinis sprendimas ar teismo nuosprendis. Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį (apdraustąjį pripažinus nekaltu), nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga pripažįstami draudiminiu įvykiu.
Administracinis nusižengimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas vadovaujantis administracinį nusižengimą tiriančios institucijos surašytais administracinių nusižengimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais;“.
2.16. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti ir tyrimo rezultatai įforminti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“
2.17. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.18. Pakeisti 24.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.19. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau vadinama – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), nagrinėdamas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, privalo nustatyti, kad:
25.1. įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje dirba (dirbo) apdraustasis, registruota draudėju Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje tuo laiku, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta ūmi profesinė liga;
25.2. draudėjas moka ar privalo mokėti socialinio draudimo įmokas (išskyrus tuos atvejus, kai įmokų mokėjimo terminai dar nepraėję);
25.3. asmuo įrašytas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre arba draudėjas apie asmenį, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, yra pateikęs Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pranešimą apie asmens priėmimą į darbą.“
2.20. Pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.21. Pakeisti 301 punktą ir jį išdėstyti taip:
„301. Šių Nuostatų 14, 16–24 ir 27–30 punktai netaikomi, kai nelaimingi atsitikimai darbe įvyko ar profesinės ligos nustatytos pareigūnams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu privalomai draudžiamiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (toliau vadinama – pareigūnai).
Išvadą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo) ar profesinės ligos (toliau vadinama – Išvada) pateikia institucija, kurioje tarnauja pareigūnas. Išvada pateikiama Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui. Išvadoje turi būti nurodytos pripažinimui draudiminiu arba nedraudiminiu įvykiu svarbios (turinčios reikšmės) aplinkybės, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, pateikia Išvadą. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi tik Išvada. Kiti su nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo) arba profesinės ligos tyrimu susiję dokumentai nepateikiami. Jeigu Išvadoje trūksta informacijos sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu priimti, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius kreipiasi į nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą tyrusį subjektą su motyvuotu prašymu suteikti papildomos informacijos. Prašoma informacija pateikiama, jeigu tokia informacija gali būti pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.“
2.23. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
„33. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 papunkčiuose, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamas (išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 42 ir 43 punktuose). Teisę gauti ligos pašalpą apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.“
2.24. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:
„35. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos pašalpa nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Ištyrus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos pašalpa perskaičiuojama pagal šiuos Nuostatus ir išmokamas ligos pašalpos skirtumas.“
2.25. Pakeisti 38 punktą ir jį išdėstyti taip:
„38. Apdraustiesiems, kurie dėl nelaimingo atsitikimo darbe gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama už visą gydymosi sveikatos priežiūros įstaigoje laiką, įskaitant kelionės laiką, kuriam nustatyta tvarka išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.“
2.26. Pakeisti 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.27. Pakeisti 42 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.28. Pakeisti 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43. Asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau vadinama – Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės), ligos pašalpa Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, o neatvykusiems į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti darbingumo. Šiuos pažeidimus gali nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija. Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas) arba skyriaus direktoriaus įgaliotas teritorinio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys pateisinamos.
Pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo metu, nustatytų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, pažeidimus turi teisę nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus valstybės tarnautojai ar institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas.
Dokumentus su duomenimis apie galimus pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio taisyklės nedarbingumo metu pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pateikia institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas. Vadovaujantis šiais dokumentais ir informacija, ligos pašalpa Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.“
2.29. Pakeisti 44 punktą ir jį išdėstyti taip:
„44. Asmeniui, tapusiam laikinai nedarbingam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, nustatytos iki 2000 m. sausio 1 d., komplikacijų ar paūmėjimo, ar įvykio nepripažinus draudiminiu (šių Nuostatų 42.1 papunktis), ligos pašalpa mokama, kaip nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“.
2.30. Pakeisti 45 punktą ir jį išdėstyti taip:
„45. Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštųjų mokyklų studentus, asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, taip pat asmenis, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantus), ir asmenis, atliekančius savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.“
2.31. Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.32. Pakeisti 52 punktą ir jį išdėstyti taip:
„52. Nukentėjusiajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai), dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos terminuotai netekusiam iki 20 procentų darbingumo, išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.“
2.33. Pakeisti 53 punktą ir jį išdėstyti taip:
„53. Nukentėjusiajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai), dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe arba nustatytos profesinės ligos terminuotai netekusiam daugiau kaip 20 procentų, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.“
2.34. Pakeisti 54 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.35. Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.36. Pakeisti 62 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.37. Pakeisti 63 punkto ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.38. Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.39. Pakeisti 75 punktą ir jį išdėstyti taip:
„75. Apdraustajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 kalendorinių dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai) (toliau vadinama – vaikai), nurodyti šių Nuostatų 76.1 ir 76.4 papunkčiuose, kurie šią teisę įgijo po jo mirties.“
2.40. Pakeisti 76.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„76.2. mirusiojo darbingo amžiaus sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant jų amžiaus, jeigu šis sutuoktinis ar tėvas (motina), įtėvis (įmotė) nedirba ir negauna socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir prižiūri mirusiojo vaikus, vaikaičius, brolius ar seseris, – iki šiems sukaks 8 metai. Nedirbančiais laikomi asmenys, nenurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte ar 3 dalyje;“.
2.41. Pakeisti 81 punktą ir jį išdėstyti taip:
„81. Vaikams nuo 18 iki 24 metų (šių Nuostatų 76.1 papunktis) periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama jų mokymosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar studijų pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas laikotarpiu.“
2.42. Pakeisti 82 punktą ir jį išdėstyti taip:
„82. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjai, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas, privalo per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pradžios pateikti nurodytą išmoką mokančiam Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui švietimo įstaigos, kurioje jie mokosi, išduotą pažymą apie periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjo mokymąsi, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Jeigu tokios pažymos jie nepateikia ir duomenys apie mokymąsi negaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį, laikoma, kad šie gavėjai neatitinka periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sąlygos, nurodytos šių Nuostatų 76.1 papunktyje, ir išmokos mokėjimas jiems stabdomas šių Nuostatų 83 punkte nustatyta tvarka.“
2.43. Pakeisti 83 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.44. Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.45. Pakeisti VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.46. Pakeisti 92.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.47. Pakeisti 95 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.48. Pakeisti 97 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„97. Išmokos skiriamos pagal šiuose Nuostatuose kiekvienai išmokai nurodytų dokumentų originalus arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtintas jų kopijas (išskyrus asmens, kuris kreipiasi, tapatybę patvirtinančius dokumentus, kurie sutikrinami priimant prašymą skirti išmoką). Šių Nuostatų 94.2–94.4 ir 94.7 papunkčiuose nurodyti dokumentai pateikiami tik tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nurodytų asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Jeigu Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pagal duomenų teikimo sutartis iš atitinkamų institucijų ar įstaigų gauna šių Nuostatų 93.2, 94.5 ir 94.8 papunkčiuose nurodytus dokumentus ar duomenis, asmeniui, kuris kreipiasi, apie tai pranešama ir šių dokumentų papildomai pateikti nereikia.“
2.49. Pakeisti 98 punktą ir jį išdėstyti taip:
„98. Kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią prašymas gautas Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba negauti duomenys, kurių reikia pašalpai skirti, ir prašymo pašalpai skirti priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai.“
2.50. Pakeisti 99 punktą ir jį išdėstyti taip:
„99. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos skiriamos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos pareigūnams skiriamos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu.“
2.51. Pakeisti 101 punktą ir jį išdėstyti taip:
„101. Nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažinus draudiminiu įvykiu, sprendimas dėl išmokų (išskyrus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją) skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ar duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje. Sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos skyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo apskundimo termino pabaigos, o tuo atveju, kai sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Ginčų komisija), – Ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino pabaigos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi skundą dėl darbingumo lygio nustatymo, kurio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, per 5 darbo dienas raštu informuoja Fondo valdybą. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai, Ginčų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja Fondo valdybą apie gautą skundą.“
2.52. Pakeisti 107 punktą ir jį išdėstyti taip:
„107. Netekto darbingumo periodinė kompensacija ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokamos už praėjusį mėnesį. Šios išmokos Fondo valdybos nustatyta tvarka pervedamos į asmenų, turinčių teisę į išmoką, asmeninę sąskaitą, esančią kredito ar mokėjimo įstaigoje, ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos arba, jeigu asmenys, turintys teisę į periodinę kompensaciją ar išmoką, neturi sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigoje, išmokamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Fondo valdybos parinktoje mokėjimo įstaigoje (jos padalinyje).“
2.54. Pakeisti 112 punktą ir jį išdėstyti taip:
„112. Asmenims, kuriems netekto darbingumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus paskirtos iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2004 m. sausio 1 d.) ir kurie turėjo teisę į šias išmokas, išmokos perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas.“
2.56. Pakeisti 117 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.57. Pakeisti 118 punktą ir jį išdėstyti taip:
„118. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą paskirtas ir išmokėtas sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.“
2.58. Pakeisti 120 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.59. Pakeisti 1211 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1211. Pereinamuoju laikotarpiu (iki pareigūnams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui skirtų lėšų) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša institucijai, kurioje tarnauja pareigūnas, apie pareigūnui paskirtą ir mokamą socialinio draudimo išmoką. Kartu pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodytos mokėtinos socialinio draudimo pašalpos ar jos dalies pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą dydį, kurį apskaičiuoja Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius. Institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, gavusi šią informaciją, pareigūnui skiria ir moka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatytą kompensuojamojo uždarbio dalį.“