Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-595
2017 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 671
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SV-S-276 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-595 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą 11 straipsnio 13 dalimi, dėl šių priežasčių:
1. Siekiant, kad užstato už daugkartines pakuotes ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos būtų efektyvios, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtinos, siūlytina nenustatyti išimčių (kada daugkartinės pakuotės ir vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekos gali būti priimamos ir užstatas grąžinamas vykdant nurodytų pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą) atskiriems pakuočių pardavėjams. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą vykdyti ne tik prekybos vietose, bet ir jų teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Tačiau vertinant užstato už daugkartines ar vienkartines pakuotes sistemų išlaidas (gamintojų ir importuotojų, kurias padengiama vartotojai) vienam pakuotės vienetui priimti, automatizuotos ne parduotuvėje statomos pakuočių atliekų priėmimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į priimamų pakuočių atliekų kiekį. Nustačius išimtį parduotuvėms, kuriose pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimas vyksta rankiniu būdu, dalis vartotojų, gyvenančių vietovėse, kuriose įdiegtas automatizuotas daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimas, neturės galimybės grąžinti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų, ne negalės užtikrinti savo teisių. Užstato sistemos tikslas − užtikrinti pakankamą pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir jų atliekų priėmimo tinklą visoje šalies teritorijoje, t. y. patogios visiems Lietuvos gyventojams daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų atidavimo ir užstato susigrąžinimo vietos būtų ne tik gyvenamosiose vietovėse, kuriose pakuočių surinkimas vykdomas rankiniu būdu, bet ir automatizuoto surinkimo vietose.
2. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu“. Siūlomo Įstatymo projektas numato sudaryti sąlygas priimti ir grąžinti užstatą už daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekas, jeigu ant jų nėra užstato sistemos taikymą nurodančio ženklo (toliau – ženklas) arba jeigu pakuotė nepažymėta gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu (toliau – kodas). Ženklas yra reikalingas, kad pardavėjas priimant pakuotes ir pakuočių atliekas, grąžindamas užstatą vartotojui, gautų informaciją, kad pakuotė priskiriama užstato sistemai. Kodas reikalingas gamintojams, importuotojams ir užstato sistemos administratoriui vykdant sugrąžintų daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų apskaitą. Pakuočių žymėjimas pakuotės gamintojo ar importuotojo kodu skirtas identifikuoti pakuotės gamintoją ar importuotoją, kuris pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis privalo grąžinti užstatą pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes arba pakuočių atliekas, kurioms taikoma užstato sistema. Kai nėra kodo, – vykdoma apskaita būtų netiksli, o, kai nėra ženklo ir kodo, – į užstato sistemą patektų pakuotės, kurioms užstato sistema neprivaloma, tokiu būdu būtų pažeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kurios nustato pardavėjams pareigas surinkti pakuotes, o gamintojams ir importuotojams − prievolę imti užstatą ir jį nustatyta tvarka grąžinti.