LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą studijų KRYPČIŲ
APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. birželio 14 d. Nr. V-1117
Vilnius
1. T v i r t i n u Lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą studijų krypčių aprašą (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą studijų krypčių aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. birželio 14 d.
įsakymu Nr. V-1117
LINGVISTIKOS, LITERATŪROLOGIJOS, VERTIMO, KALBOS STUDIJŲ IR FILOLOGIJOS PAGAL KALBĄ STUDIJŲ KRYPČIŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lingvistikos (N01), literatūrologijos (N02), vertimo (N05), kalbos studijų (N07) ir filologijos pagal kalbą (N04) (diplome nurodant konkrečią kalbą) studijų krypčių, kurios priklauso humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei (N), aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami šių studijų krypčių studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą studijų kryptis reglamentuoja tiek, kiek jų nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į tarptautinių projektų TUNING educational structures in Europe, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas rezultatus ir ECTS vadovą, Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires, Europos vertimo raštu magistro programų kompetencijų aprašą, kitų šalių patirtį ir kt.
3. Aprašo reikalavimai taikomi visomis studijų formomis vykdomoms koleginėms (kalbos studijų, vertimo krypčių) ir universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų (lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, filologijos pagal kalbą krypčių) studijų programoms. Nevienoda aptariamų krypčių aprėptis ir vidinė struktūra iš dalies riboja konkrečios krypties studijų vykdymo galimybes tam tikroje koleginių ar universitetinių studijų pakopoje (Aprašo 1 priedas):
3.1. lingvistika, literatūrologija ir filologija pagal kalbą gali būti studijuojamos universitetuose pagal pirmosios ir antrosios pakopų studijų programas;
3.2. vertimo studijų kryptis gali būti vykdoma pagal koleginių ir abiejų pakopų universitetinių studijų programas;
4. Lingvistika, literatūrologija, vertimas, kalbos studijos ir filologija pagal kalbą gali būti integruota į dviejų krypčių ar tarpkryptinę studijų programą kaip viena iš krypčių ar laisvai pasirenkama studentų, studijuojančių pagal vienos krypties programas, kuriose yra numatyta pasirinkimo galimybė.
5. Stojantiesiems į pirmosios ar antrosios pakopos studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.
6. Baigus lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą studijas įgyjamas humanitarinių mokslų profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro arba magistro diplomu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPČIŲ SAMPRATA IR APRĖPTIS
7. Lingvistika, literatūrologija, vertimas, kalbos studijos ir filologija pagal kalbą yra tarpusavyje glaudžiai susijusios kryptys, kurių objektas yra kalba ir literatūra arba kelios kalbos ir literatūros. Krypčių sąsajos yra keleriopos (Aprašo 2 priedas).
8. Studijų turinį sudaro:
8.2. literatūrologija (studijuojama kalba sukurtos literatūros ir (arba) bendrosios literatūros studijos);
9. Lingvistikos ir literatūrologijos studijos gali būti ir nesiejamos su konkrečia kalba (konkrečiomis kalbomis) ir ta kalba (tomis kalbomis) sukurta literatūra. Vertimo studijų kryptis apima kalbos studijas ir iš dalies – lingvistiką bei literatūrologiją, nes šios kryptys ugdo svarbiausias vertimui būtinas kompetencijas.
10. Kalbotyra, arba lingvistika, yra mokslas apie kalbą, jos sandarą, funkcionavimą ir sąsajas su kitais mokslais ir žmogaus pažinimo sritimis, tokiomis kaip literatūra, filosofija, psichologija, kultūra, istorija, edukologija, logika, o šiais laikais ir neuromokslais, biologija, informacinėmis technologijomis ir kt. Egzistuoja įvairios kalbotyros mokyklos ir kryptys. Kalba gali būti studijuojama ir tiriama sinchroniškai ir (arba) diachroniškai. Lingvistikos studijos apima įvairias kalbotyros šakas: lyginamąją, gretinamąją, tipologinę kalbotyrą, taikomąją kalbotyrą, sociolingvistiką, psicholingvistiką, neurolingvistiką, etnolingvistiką, kognityvinę lingvistiką, tekstynų lingvistiką, kompiuterinę lingvistiką, kalbos filosofiją, kalbų išmokimo teorijas ir kt. bei įvairius kalbos lygmenis: fonetiką ir fonologiją, morfologiją, sintaksę, leksikologiją, semantiką, pragmatiką, diskurso analizę.
11. Literatūrologija, kaip studijų objektas, yra žinių apie raštiją ir literatūrą, literatūrinės raidos istoriją, literatūros teoriją ir kritiką visuma. Literatūrologijos studijos apima literatūros ir kultūros istoriografijos, teksto ir kultūros teorijos žinias bei praktinius kultūros, raštijos ir literatūros tekstų analizės, vertinimo ir kritikos bei kultūros ir literatūros procesų sintezės įgūdžius. Literatūrologijos studijoms būdinga tiesioginė sąveika su įvairiomis humanitarinių ir socialinių mokslų – istorijos, filosofijos, menotyros, religijotyros, sociologijos, medijų, komunikacijos, informacijos paslaugų bei regiono kultūros studijomis.
12. Vertimas apibrėžiamas kaip tarpkalbinės, tarpdalykinės ir tarpkultūrinės komunikacijos veikla, todėl vertimo studijos pagal savo prigimtį yra tarpdalykinės: jose gali būti taikomi ir tradiciniai, ir naujausi kalbų ir literatūros studijų, lyginamosios literatūros ir lyginamosios kalbotyros, kultūros studijų, filosofijos, semiotikos, verslo komunikacijos, skaitmeninės humanitarikos ir informacinių technologijų metodai; jų santykis ir proporcijos su vertimo teorijų ir metodologijų studijomis kiekvienoje programoje gali skirtis. Tai priklauso nuo konkrečios programos tikslų (ar programa yra orientuota į grožinės literatūros vertimą, audiovizualinį vertimą, techninių tekstų vertimą, dalykinių tekstų ir dokumentų vertimą, vertimą raštu ar žodžiu, vertimą į gestų kalbą, lokalizavimą, automatiškai išverstų tekstų redagavimą (postredagavimą) ir kt.).
13. Filologijos pagal kalbą studijos vyksta konkrečios kalbos arba kalbų pagrindu: filologijos pagal kalbą objektas yra studijuojamos kalbos (studijuojamų kalbų) sistema, kilmė ir raida, šia kalba (šiomis kalbomis) sukurta literatūra ir kultūra. Studijuojant filologiją pagal kalbą, mokomasi ne tik visapusiškai analizuoti studijuojamos kalbos sistemą, literatūrą ir kultūrą, bet ir ugdomi gebėjimai suprasti, interpretuoti, kurti, referuoti ir, atsižvelgiant į studijų programos specifiką, redaguoti ir (ar) versti įvairių žanrų tekstus studijuojama kalba (studijuojamomis kalbomis). Kai objektas yra negimtoji kalba, studijų metu turi būti ugdomi praktiniai sakytinės ir rašytinės komunikacijos šia kalba gebėjimai, atitinkantys Bendruosius Europos kalbų metmenis (BEKM: Europos Komisija. Bendrieji Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenys. Vilnius: Firidas, 2008). Filologija pagal kalbą, apimdama lingvistikos ir literatūrologijos studijas, siejasi su įvairiomis humanitarinių ir socialinių mokslų, tokių kaip istorijos, filosofijos, kultūrologijos, sociologijos, medijų, komunikacijos, psichologijos, informacinių technologijų ir kitomis sritimis.
14. Kalbos studijų objektas yra konkreti kalba ar kelios kalbos, studijuojama šios kalbos (šių kalbų) sistema (sistemos), ugdomi sakytinės ir rašytinės komunikacijos studijuojama kalba (studijuojamomis kalbomis) gebėjimai bei tarpkultūrinė kompetencija. Kalbos studijos yra taikomojo pobūdžio, orientuotos į studijuojamos kalbos gebėjimų ugdymą konkrečioje profesinės veiklos srityje. Jos gali būti susijusios, pavyzdžiui, su vertimo (dalykinių ir techninių tekstų, dokumentų), komunikacijos ar kitomis veiklos sritimis.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą krypčių studijų rezultatai aprašyti, atsižvelgiant į II skyriuje išdėstytas šių studijų krypčių sąsajas ir tinkamumą konkrečiai koleginių ar universitetinių studijų pakopai.
16. Kiekvienos studijų krypties specialieji studijų rezultatai, atspindintys šios krypties pobūdį, pateikiami atskirai:
17. Šie studijų rezultatai yra bendri visoms studijų kryptims, t. y. lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą, ir diferencijuojami tik pagal koleginių ar universitetinių studijų pakopas:
PIRMASIS SKIRSNIS
SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
18. Baigusieji universitetines pirmosios pakopos lingvistikos studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
18.2. Specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.2.1. geba naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir duomenų ištekliais bei kalbos tyrimo įrankiais;
18.2.2. geba apibūdinti ir analizuoti kalbos reiškinius įvairiais lygmenimis: fonetiniu, fonologiniu, morfologiniu, sintaksiniu, semantiniu, pragmatiniu ir jiems analizuoti taikyti tinkamus metodus;
18.2.3. atpažįsta kalbos vartojimo kontekstus ir situacijas, žanrus, registrą, stilių ir geba kurti ir (ar) redaguoti įvairių žanrų ir registrų tekstus bei bendrauti žodžiu ir raštu, atsižvelgdama(s) į komunikacinę intenciją, adresatą, socialinę aplinką;
19. Baigusieji universitetines antrosios pakopos lingvistikos studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
19.1.1. suvokia kalbą kaip reiškinį bei jos vietą žmonių veiklos pasaulyje ir kalbotyrą – kaip discipliną kitų mokslų kontekste;
19.1.2. išmano ir geba apibūdinti bei tinkamai vartoti pagrindines ir specifines studijuojamos lingvistikos krypties (šakos) ar mokyklos sąvokas ir terminus;
19.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.2.1. geba savarankiškai analizuoti kalbos vienetus ir reiškinius, pasirinkdama(s) tinkamus metodus;
19.2.2. geba vertinti kalbos reiškinius platesniame lingvistiniame, pragmatiniame, sociokultūriniame ir pan. kontekste, susiedama(s) su lingvistikos kryptimi (šaka) ir (ar) mokykla;
19.2.3. suvokia ir kritiškai vertina įvairias lingvistines (tarpdalykines) teorijas, apibūdindama(s) jų taikymo galimybes;
19.2.4. geba taikyti lingvistikos žinias įvairių žanrų, registrų, stilių, komunikacinių intencijų tekstams analizuoti, geba juos kritiškai vertinti ir kurti;
20. Baigusieji universitetines pirmosios pakopos literatūrologijos studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. suvokia ir geba apibrėžti literatūrą kaip kultūros ir visuomenės raidos reiškinį ir literatūrologiją kaip mokslo discipliną;
20.1.2. žino ir geba paaiškinti grožinės literatūros ir intelektualiosios minties tekstų kūrimo principus, jų recepcijos ir sklaidos procesus visuomenėje;
20.1.3. yra susipažinęs ir geba apibūdinti pagrindines literatūrologijos kryptis (šakas) ir metodus, vartoti bei aiškinti bendrąsias literatūrologijos sąvokas;
20.1.4. atpažįsta ir geba apibūdinti esminius studijuojamos literatūros sociokultūrinės raidos etapus, svarbiausius autorius ir kūrinius, suvokdama(s) literatūros istorijos kūrimo ir literatūros kanono formavimo procesus;
20.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.2.1. geba apibūdinti ir analizuoti pagrindines literatūros savybes ir funkcijas, svarbiausius tekstualumo principus, atskirų literatūros žanrų ypatumus;
20.2.2. geba analizuoti, interpretuoti ir kritiškai vertinti įvairių laikotarpių, žanrų ir stilių literatūros tekstus studijuojama kalba, vartodama(s) tinkamą terminiją ir taikydama(s) tinkamus imanentinės ir kontekstinės analizės metodus;
20.2.3. geba paaiškinti literatūros ir kitų menų (dailės, muzikos, kino, teatro ir kt.) bei literatūrologijos ir kitų humanitarinių, ir socialinių mokslų (filosofijos, religijotyros, istorijos, sociologijos ir kt.) sąveikas;
20.2.4. geba diskutuoti literatūrologijos ir kultūrologijos temomis, kelti probleminius klausimus, bendrąsias žinias pritaikyti analizuojant ir interpretuojant konkrečius tekstus;
20.2.5. geba kūrybiškai taikyti medijų technologijas, analizuodama(s) literatūros tekstus ir pateikdama(s) analizės ir (arba) interpretacijos rezultatus visuomenei, prisidėdama(s) prie literatūros studijų praktinio pritaikymo visuomenės reikmėms (teminės literatūros svetainės, literatūros žemėlapiai ir kt.).
21. Baigusieji universitetines antrosios pakopos literatūrologijos studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
21.1.1. suvokia ir geba apibrėžti literatūrologijos studijas kaip specifinę plataus kultūrinio lauko ir kritinio mąstymo edukacijos sritį, įvertinti savo, kaip literatūrologo, vaidmenį vystant šiuolaikinę intelektualiąją mintį ir mokslą;
21.1.2. suvokia literatūrą kaip kompleksišką reiškinį ir procesą, apimantį visuomenines bei kultūrines literatūros genezės, recepcijos ir sklaidos sąlygas, geba apibūdinti literatūrinės kūrybos reikšmę visuomenėje, kritiškai vertinti atskirų kultūrinio lauko agentų vaidmenį;
21.1.3. yra susipažinęs ir geba apibūdinti įvairias literatūrologijos kryptis (šakas) ir metodus, įvertindama(s) tarpdalykines mokslų sąveikas;
21.1.4. išmano ir geba išsamiai apibūdinti studijuojamos literatūros istorinę raidą ir ją lėmusius sociokultūrinius procesus, estetinių ir ideologinių tendencijų įvairovę, suvokia literatūros ir bendrosios intelektualiosios minties raidos sąsajas;
21.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
21.2.1. geba paaiškinti ir palyginti skirtingų literatūrologijos krypčių (šakų) ištakas ir tikslus, teorines ir (arba) metodologines prieigas, terminiją ir sąveiką su kitais mokslais;
21.2.2. geba parinkti, pritaikyti, modifikuoti ir jungti įvairius literatūrologijos ir kitų mokslų metodus konkrečių studijuojamos literatūros reiškinių analizei;
21.2.3. geba tirti literatūros ir kitų meninės raiškos medijų tarpusavio sąveikas, atskleisdama(s) ir vertindama(s) skirtingas estetines ir ideologines nuostatas;
21.2.4. geba viešai diskutuoti apie šiuolaikinius literatūros lauko procesus ir aktualias problemas, savarankiškai kelti probleminius klausimus ir argumentuotai pateikti savo požiūrį;
22. Baigusieji kolegines vertimo studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
22.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
22.1.1. yra susipažinęs (susipažinusi) su pagrindinėmis kalbotyros (gestotyros) ir vertimo mokslo sąvokomis, geba jas apibrėžti ir tinkamai vartoti;
22.1.2. geba atpažinti ir paaiškinti originalo ir vertimo teksto gramatinius, stilistinius ir žanrinius ypatumus, mikrostruktūrinius ir makrostruktūrinius požymius, kultūrinį ir dalykinį kontekstus;
22.1.3. geba atpažinti probleminius vertimo reiškinius ir pasiūlyti sprendimus, remdamasi(s) kalbotyros (gestotyros) ir vertimo mokslo žiniomis;
22.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
22.2.1. geba veiksmingai vartoti studijuojamą kalbą (kalbas) profesinėse vertimo raštu arba vertimo į gestų kalbą situacijose;
22.2.2. geba naudotis informacinėmis technologijomis, specialiosiomis vertimo ir redagavimo programomis, pasirinkti tinkamus ieškos ir terminologinius šaltinius;
22.2.3. geba suvokti, versti raštu arba į gestų kalbą tekstą, rasti vertimo sprendimus, atsižvelgdama(s) į originalo ir vertimo kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus ir pasirinkdama(s) tinkamą vertimo būdą;
23. Baigusieji universitetines pirmosios pakopos vertimo studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
23.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
23.1.1. yra susipažinęs (susipažinusi) su pagrindinėmis kalbotyros (gestotyros) ir vertimo mokslo sąvokomis ir jų raida, geba jas apibrėžti ir tinkamai vartoti;
23.1.3. geba atpažinti ir paaiškinti (aptarti) originalo ir vertimo teksto gramatinius, stilistinius ir žanrinius ypatumus, mikrostruktūrinius ir makrostruktūrinius požymius platesniame kalbiniame, kultūriniame ir dalykiniame kontekste vartodama(s) vertimo mokslo terminiją;
23.1.4. atpažįsta ir geba paaiškinti probleminius vertimo reiškinius ir priimti sprendimus, remdamasi(s) vertimo studijų, diskurso analizės, lingvistikos, literatūrologijos ir tarpkultūrinėmis žiniomis;
23.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
23.2.1. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti praktines veiklas vertimo raštu profesinėse srityse, vertinti išversto teksto kokybę, savarankiškai pasirinkdama(s) technologines, organizacines ir metodines priemones;
23.2.2. geba naudotis informacinėmis technologijomis, specialiosiomis vertimo ir teksto redagavimo programomis, pasirinkti tinkamus informacijos ieškos ir terminologinius šaltinius;
23.2.3. geba suvokti, referuoti, savarankiškai versti raštu arba gestų kalba tekstą, atsižvelgdama(s) į kultūrinį, technologinį, stilistinį ir kt. kontekstą, originalo ir vertimo kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, pasirinkdama(s) tinkamą vertimo būdą;
24. Baigusieji universitetines antrosios pakopos vertimo studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
24.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
24.1.1. supranta ir geba paaiškinti originalo ir vertimo teksto gramatinius, stilistinius ir žanrinius ypatumus, pagrįsti tekstualumo realizavimą, tekstų mikrostruktūrinius ir makrostruktūrinius požymius platesniame kalbiniame, kultūriniame ir dalykiniame kontekste, vartodama(s) vertimo mokslo terminiją ir taikydama(s) tinkamus analizės metodus;
24.1.2. geba atpažinti probleminius vertimo reiškinius, remdamasi(s) šiuolaikinės vertimo mokslo paradigmos naujausių tyrimų rezultatais ir vertimo bei terminologijos žiniomis, pateikti jų sprendimo būdus; supranta daugiadalykinį vertimo studijų pobūdį ir tarpkultūrinių kompetencijų svarbą vertimo komunikacijoje;
24.1.3. išmano ir geba taikyti svarbiausias vertimo teorijas ir metodologijas, suvokia vertimo mokslo raidą, šiuolaikinę vertimo mokslo paradigmą;
24.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
24.2.1. geba sisteminti, analizuoti ir taikyti dalykines žinias, laikytis žanro, kalbos ir formaliųjų reikalavimų, versdama(s) bendruosius ir specialiuosius tekstus raštu arba žodžiu;
24.2.2. geba savarankiškai pasirengti vertimui, versti ir užtikrinti sklandžią komunikaciją daugiakalbiuose ir daugiakultūriuose kontekstuose;
24.2.3. geba naudotis įvairiomis vertimo raštu technologijomis (vertėjai raštu) ir nuosekliajam bei sinchroniniam vertimui pritaikyta įranga ir priemonėmis (vertėjai žodžiu);
24.2.4. geba parengti tekstą mašininiam vertimui (išankstinis redagavimas) ir redaguoti mašininiu būdu išverstą tekstą (postredaguoti);
24.2.5. geba suprasti ir įgyvendinti vertimo raštu arba žodžiu kokybės kontrolės strategijas, naudodama(s) tinkamus įrankius ir technikas;
25. Baigusieji kolegines kalbos studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
25.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
25.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
25.2.1. efektyviai vartoja studijuojamą kalbą (kalbas), bendraudama(s) raštu ir žodžiu profesinio lauko situacijose;
26. Baigusieji universitetines pirmosios pakopos filologijos studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
26.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
26.1.1. suvokia ir geba apibūdinti kalbą kaip reiškinį, apibrėžti ir tinkamai vartoti pagrindinius kalbotyros terminus, paaiškinti studijuojamos kalbos sistemą ir jos sociokultūrinį kontekstą, atpažįsta kalbos vartojimo kontekstus ir situacijas, žanrus, registrą, stilių;
26.1.2. suvokia ir geba apibūdinti literatūrą kaip reiškinį, apibrėžti ir tinkamai vartoti pagrindinius literatūrologijos terminus, paaiškinti esminius studijuojamos literatūros ir kultūros raidos etapus, svarbiausius autorius ir kūrinius, atsižvelgdama(s) į literatūros istorijos kūrimo ir literatūros kanono formavimo procesus;
26.1.3. suvokia ir geba apibrėžti kalbotyrą kaip mokslo discipliną, įvardyti ir apibūdinti pagrindines kalbotyros kryptis (šakas) ir metodus;
26.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
26.2.1. geba analizuoti studijuojamos kalbos reiškinius įvairiais lygmenimis – fonetiniu, fonologiniu, morfologiniu, sintaksiniu, semantiniu, pragmatiniu ir kt. – taikydama(s) tinkamus kalbotyros metodus;
26.2.2. geba kurti, referuoti, atsižvelgdama(s) į programos specifiką, versti raštu ir redaguoti įvairių žanrų tekstus studijuojama kalba, bendrauti studijuojama kalba žodžiu ir raštu, atsižvelgdama(s) į komunikacinę intenciją, adresatą, socialinę aplinką ir kt;
26.2.3. geba apibūdinti ir analizuoti pagrindines studijuojamos literatūros savybes ir funkcijas, svarbiausius tekstualumo principus, konkrečių literatūros žanrų ypatumus;
26.2.4. geba analizuoti, interpretuoti ir kritiškai vertinti įvairių laikotarpių, žanrų ir stilių literatūros tekstus studijuojama kalba, taikydama(s) tinkamus imanentinės ir kontekstinės analizės metodus;
26.2.5. geba naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, duomenų ištekliais ir šaltiniais, kūrybiškai taikyti medijų technologijas analizuodama(s) studijuojamos kalbos ir literatūros tekstus ir pateikdama(s) analizės (ir (ar) interpretacijos rezultatus visuomenei, siekdama(s) prisidėti prie filologijos studijų praktinio pritaikomumo visuomenės reikmėms (tekstynai, žodynai, terminų bankai, teminės svetainės, literatūros žemėlapiai ir kt.).
27. Baigusieji antrosios pakopos filologijos studijas turi būti pasiekę šių studijų rezultatų:
27.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
27.1.1. suvokia ir geba apibūdinti kalbą kaip reiškinį ir jos vietą žmonių veiklos pasaulyje, apibrėžti ir tinkamai vartoti pagrindinius ir specifinius kalbotyros terminus, aiškinti studijuojamos kalbos sistemą ir kalbos vartosenos sociokultūrinius aspektus platesniame lingvistiniame ar tarpkultūriniame kontekste;
27.1.2. suvokia ir geba apibrėžti literatūrą kaip kompleksišką reiškinį ir procesą, apimantį visuomenines bei kultūrines literatūros genezės, recepcijos ir sklaidos sąlygas, apibrėžti ir tinkamai vartoti pagrindinius literatūrologijos terminus, išsamiai apibūdinti studijuojamos literatūros istorinę raidą ir ją lemiančius sociokultūrinius procesus, estetinių ir ideologinių tendencijų įvairovę, suvokdama(s) literatūros ir bendrosios intelektualiosios minties raidos sąsajas;
27.1.3. suvokia ir geba apibrėžti kalbotyrą kaip discipliną kitų mokslų kontekste, įvardyti ir apibūdinti pasirinktų lingvistikos mokyklų ar krypčių ištakas, metodus, sąsajas su kitomis kryptimis, kritiškai vertinti įvairias lingvistikos šakas;
27.1.4. suvokia ir geba apibrėžti literatūrologiją kaip mokslo discipliną ir literatūrologijos studijas kaip specifinę plataus kultūrinio lauko ir kritinio mąstymo edukacijos sritį, paaiškinti ir palyginti skirtingų literatūrologijos krypčių (šakų) ištakas ir tikslus, teorines ir metodologines prieigas, terminiją ir sąveiką su kitais mokslais;
27.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
27.2.1. geba analizuoti ir vertinti studijuojamos kalbos reiškinius įvairiais lygmenimis – fonetiniu, fonologiniu, morfologiniu, sintaksiniu, semantiniu, pragmatiniu ir kt. – platesniame lingvistiniame, pragmatiniame, sociokultūriniame ir pan. kontekste, remdamasi(s) tam tikra lingvistikos kryptimi, šaka ar mokykla ir kritiškai taikydama(s) atitinkamas lingvistines teorijas;
27.2.2. geba kurti, referuoti, versti raštu ir redaguoti įvairių žanrų ir stilių tekstus studijuojama kalba bei efektyviai bendrauti studijuojama kalba žodžiu ir raštu, atsižvelgdama(s) į komunikacinę intenciją, adresatą, socialinę aplinką ir kt., sistemiškai vertinti tekstų mikrostruktūrinius ir makrostruktūrinius požymius platesniame lingvistiniame, kultūriniame ir dalykiniame kontekste;
27.2.3. geba parinkti, pritaikyti, modifikuoti ir sieti įvairius literatūrologijos ir kitų mokslų metodus, analizuodama(s) konkrečius studijuojamos literatūros reiškinius, tirti literatūros ir kitų meninės raiškos medijų tarpusavio sąveiką, atskleisdama(s) ir vertindama(s) skirtingas estetines ir ideologines nuostatas, kritiškai analizuoti istorinius ir šiuolaikinius literatūros ir kultūros procesus, vertinti jų filosofinius, vertybinius, sociopolitinius aspektus;
27.2.4. geba efektyviai naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, duomenų ištekliais ir šaltiniais, kūrybiškai taikyti medijų technologijas, analizuodama(s) studijuojamos kalbos ir literatūros tekstus platesniame (tarpdalykiniame) kontekste, ir teikti filologinės analizės / interpretacijos rezultatus visuomenei (tekstynai, žodynai, terminų bankai, teminės svetainės, literatūros žemėlapiai ir kt.);
ANTRASIS SKIRSNIS
GEBĖJIMAI ATLIKTI TYRIMUS
28. Baigusieji kolegines studijas turi būti įgiję tokių gebėjimų atlikti tyrimus:
28.1. gebėti įvardyti savo profesinės veiklos lauko problemą, jai išspręsti pasitelkti tinkamus tekstų (duomenų) išteklius ir metodus;
28.2. gebėti rinkti, analizuoti ir sisteminti medžiagą iš įvairių šaltinių, pasitelkdami įvairias informacines technologijas ir bibliografinius išteklius pasirinktai problemai ištirti;
29. Baigusieji universitetines pirmosios pakopos studijas turi būti įgiję tokių gebėjimų atlikti tyrimus:
29.1. gebėti atlikti lingvistinį, literatūrologinį, vertimo, tarpdalykinį tyrimą, taikydami įgytas žinias ir praktinius gebėjimus;
29.2. gebėti įvardyti nesudėtingą lingvistinę (tarpdalykinę), literatūrologinę, vertimo problemą, pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius, formuluoti hipotezes ir tyrimo klausimus;
29.3. gebėti rinkti, analizuoti ir sisteminti medžiagą iš įvairių šaltinių, naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, moderniais duomenynais, istoriniais ir aktualiais literatūros tekstų leidimais, bibliotekos ištekliais ir kt.;
30. Baigusieji antrosios pakopos universitetines studijas turi būti įgiję tokių gebėjimų atlikti tyrimus:
30.1. gebėti savarankiškai formuluoti lingvistinę (tarpdalykinę), literatūrologinę, vertimo tyrimo problemą, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus jai spręsti;
30.2. gebėti savarankiškai rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti tyrimo duomenis (tekstynus, duomenynus ir kt.), pasitelkdami šiuolaikinius duomenų rinkimo ir apdorojimo būdus;
30.3. gebėti savarankiškai analizuoti ir interpretuoti tekstinius ir empirinių tyrimų duomenis, kūrybiškai taikyti lingvistines, literatūrologines, vertimo tyrimų teorijas, savo tyrimą vertinti kitų tyrimų kontekste;
TREČIASIS SKIRSNIS
SOCIALINIAI GEBĖJIMAI
31. Baigusieji kolegines studijas turi būti įgiję šių socialinių gebėjimų:
31.1. gebėti bendrauti su tiksline auditorija (savo profesinės veiklos lauko atstovais), spręsdami konkrečius uždavinius, ir pristatyti savo veiklos rezultatus;
31.2. gebėti konstruktyviai dirbti komandoje, atsižvelgdami į kitų komandos narių nuomones, atlikti paskirtas užduotis ir atsakyti už savo darbo kokybę;
32. Baigusieji universitetines pirmosios pakopos studijas turi būti įgiję šių socialinių gebėjimų:
32.1. gebėti bendrauti su savo profesinės veiklos lauko ir visuomenės atstovais, spręsdami konkrečius uždavinius, bei pristatyti savo žinias ir veiklos rezultatus įvairioms auditorijoms;
32.2. gebėti konstruktyviai dirbti komandoje, atlikti paskirtas ir (ar) prisiimtas užduotis, motyvuoti komandos narius siekti bendrų tikslų, atsakyti už savo darbo kokybę ir ją vertinti;
32.3. gebėti bendrauti ir bendradarbiauti tarpdalykinėje ir tarpkultūrinėje aplinkoje, atvirai priimti tradicijų ir požiūrių įvairovę;
33. Baigusieji antrosios pakopos studijas turi būti įgiję šių socialinių gebėjimų:
33.1. gebėti bendrauti su profesinės veiklos lauko ir visuomenės atstovais, spręsdami savo srities ir tarpdalykines problemas, bei argumentuotai pristatyti savo žinias ir veiklos rezultatus įvairioms auditorijoms;
33.2. geba inicijuoti ir organizuoti komandos darbą, motyvuoti komandos narius siekti bendrų tikslų, atsakyti už komandos darbo kokybę, ją vertinti ir tobulinti;
33.3. gebėti veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti tarpdalykinėje ir tarpkultūrinėje aplinkoje, atvirai priimti tradicijų ir požiūrių įvairovę, skatinti solidarumo, tolerancijos, atjautos ir socialinės atsakomybės nuostatas;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ASMENINIAI GEBĖJIMAI
34. Baigusieji kolegines pirmosios pakopos studijas turi būti įgiję šių asmeninių gebėjimų:
35. Baigusieji universitetines pirmosios pakopos studijas turi būti įgiję šių asmeninių gebėjimų:
35.1. gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo profesinę veiklą ir mokymąsi, pasirinkti tinkamas strategijas tikslams pasiekti;
36. Baigusieji antrosios pakopos studijas turi būti įgiję šių asmeninių gebėjimų:
36.1. gebėti veiksmingai planuoti ir organizuoti savo profesinę veiklą ir mokymąsi, pasirinkti tobulinimosi kryptis ir nuolat lavintis savarankiškai;
36.3. gebėti kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, priimti strateginius sprendimus, reaguodami į pokyčius ir naujoves;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
37. Dėstymas ir studijavimas turi būti organizuojami taip, kad studentai pasiektų studijų programoje numatytų tikslų ir rezultatų.
38. Filologijos pagal kalbą, kalbos studijų ir vertimo krypčių studijos turi užtikrinti optimalų kontaktinių ir savarankiško mokymosi valandų santykį, kad būtų pasiektas reikiamas negimtosios kalbos mokėjimo lygis. Pirmojoje studijų pakopoje kontaktiniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kai 60 procentų, o antrojoje studijų pakopoje – ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 40 procentų visų studijų programoje numatytų valandų.
39. Dėstymas turi būti grindžiamas fundamentiniais ir naujausiais kalbotyros, literatūrologijos, vertimo ir kitų susijusių mokslų pasiekimais.
40. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami.
41. Dėstymo ir studijavimo metodai priklauso nuo studijų programos. Jie turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimo galimybę. Gali būti taikomi šie studijų metodai ir mokymo(si) formos:
41.1. aktyvūs metodai: įvairių žanrų sakytinių ir rašytinių tekstų kūrimas (akademinis, mokslinis ir kūrybinis tekstas, rašinys, esė, pranešimas, santrauka, recenzija, ataskaita ir pan.), diskusija, problemų analizė ir problemos sprendimo paieška grindžiami užsiėmimai, projektinė veikla, tiriamasis darbas, prezentacijos, simuliacijos, aplanko metodas, kalbiniai žaidimai ir kiti metodai, orientuoti į aktyvų, savarankišką ir komandinį studijavimą;
41.2. interaktyvūs metodai: dalyko elektroniniai mokymo kursai, (vaizdo) konferencijos virtualioje aplinkoje, mokymo medžiagos internetiniai puslapiai, vaizdo paskaitų produktai, tekstynai, programinės įrangos naudojimas mokantis kalbos, verčiant, dirbant tiriamąjį darbą ir kt.;
41.3. tradiciniai metodai ir mokymo(si) formos: paskaitos, seminarai, pratybos, konsultavimas, akademinės, mokslinės ir grožinės literatūros studijavimas ir kt.;
41.4. kalbinės praktikos, suteikiančios reikiamų praktinių gebėjimų ir gerinančios studentų motyvaciją, renkantis tolesnę specializaciją. Studijuojant pagal kalbos studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo krypčių programas, skatintina atlikti kalbinę praktiką studijuojamos kalbos (kalbų) šalyje (šalyse). Tiesioginė kalbinė ir kultūrinė aplinka suteikia studentui daugiau galimybių pasiekti numatomus studijų rezultatus;
41.5. tiriamojo darbo duomenų rinkimo praktikos, suteikiančios tiesioginę prieigą prie autentiškos medžiagos. Galimi lauko tyrimų ir kiti metodai;
41.6. už aukštosios mokyklos ribų – verslo įmonėse, įstaigose, tarptautinėse institucijose ir (ar) nevyriausybinėse organizacijose – atliekama mokomoji ir (ar) profesinė praktika, kurios tikslas – taikyti studijų metu įgytas bendrąsias ir dalykines kompetencijas praktikoje, realiose profesinės veiklos situacijose.
42. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau turi skirtis pateikiamos užduoties turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiškumo raiška ir kita.
43. Aukštoji mokykla nustato vertinimo tvarką, o dėstytojai renkasi vertinimo metodus. Lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą krypčių studijų pasiekimų vertinimo sistema turi leisti stebėti pažangą siekiant rezultato, identifikuoti nukrypimus, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti korekcijos prielaidas. Vertinimo tvarka, vertinimo sistema ir vertinimo kriterijai turi remtis pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo, nešališkumo principais.
44. Studento studijų pasiekimams vertinti gali būti naudojamas formuojamasis (neformalus vertinimas, suteikiantis grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą), kaupiamasis (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais), kolegialusis (studentus egzaminuoja kompetentinga kalbos ar literatūros specialistų mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų komisija), diagnostinis (atliekamas norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį) vertinimas.
45. Vertinimo metodai gali būti egzaminas raštu ir žodžiu, įskaita, testas, rašto darbas, praktikos ataskaita ir jos gynimas, kolokviumas, kontrolinis darbas, individualaus ar komandinio projekto ataskaita, kursinis ar semestrinis rašto darbas, mokslinio tiriamojo darbo kolegialus vertinimas ir kita. Studijos baigiamos baigiamuoju darbu.
46. Semestro pradžioje dėstytojas turi supažindinti studentus su studijų tikslais, vertinimo tvarka ir vertinimo sistema, nurodyti vertinimo kriterijus ir apibendrinamojo vertinimo dalių svorį.
47. Studentai turi gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus. Studentams turi būti suteiktos galimybės diskutuoti su vertintojais dėl įvairių studijų aspektų, įskaitant vertinimą.
48. Studijų ir vertinimo metodai turėtų būti parinkti taip, kad studentai turėtų galimybę studijų rezultatus skelbti visuomenei, pavyzdžiui, rengti įvairius projektus realioms problemos spręsti, dalyvauti atvirose diskusijose, literatūros vakaruose ir kt. Aktyvesnis ryšys su vietos bendruomene turėtų skatinti mokymosi motyvaciją.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
49. Lingvistikos, literatūrologijos, vertimo, kalbos studijų ir filologijos pagal kalbą krypčių programas turi vykdyti kompetentingi ir kvalifikuoti kalbos ir literatūros specialistai, atliekantys mokslinius tyrimus, susijusius su dėstomu dalyku, ir nuolat atnaujinantys studijų medžiagą, gebantys parinkti ir taikyti šiuolaikinius į studentą orientuoto mokymo ir vertinimo metodus. Formalieji reikalavimai, keliami dėstytojų ir kito personalo sudėčiai ir kvalifikacijai, taip pat reikalavimai, keliami studijų specialiesiems materialiesiems ištekliams, turi atitikti atitinkamu laiku galiojančius bendruosius studijų programoms vykdyti numatytus reikalavimus ir kitus studijas ir jų vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Baigiamiesiems darbams ir praktikai keliami reikalavimai taip pat išdėstyti minėtuose dokumentuose.
50. Studijų programos sandara turėtų būti lanksti, kad studentai galėtų ne tik sėkmingai ugdytis būsimai profesinei veiklai būtinas kompetencijas, bet ir maksimaliai atskleisti savo potencialą. Pagrindinės studijų krypties ir kitų krypčių pasirenkamieji dalykai turėtų užtikrinti įvairias studijų individualizavimo ir diferencijavimo galimybes, padėsiančias studentams tikslingai planuoti savo karjerą nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Lingvistikos, literatūrologijos,
vertimo, kalbos studijų ir filologijos
pagal kalbą studijų krypčių aprašo
1 priedas
LINGVISTIKOS, LITERATŪROLOGIJOS, VERTIMO, KALBOS STUDIJŲ IR FILOLOGIJOS PAGAL KALBĄ STUDIJŲ KRYPČIŲ VYKDYMO GALIMYBĖS
| Nr. |
|
|
Literatū-rologija |
|
Kalbos studijos |
Filologija pagal kalbą |
| 1. |
Koleginės studijos |
- |
- |
+ |
+ |
- |
| 2. |
Universitetinės pirmosios pa-kopos studijos |
+ |
+ |
+ |
- |
+ |
| 3. |
Universitetinės antrosios pa-kopos studijos |
+ |
+ |
+ |
- |
+ |
Lingvistikos, literatūrologijos,
vertimo, kalbos studijų ir filologijos
pagal kalbą studijų krypčių aprašo
2 priedas
LINGVISTIKOS, LITERATŪROLOGIJOS, VERTIMO, KALBOS STUDIJŲ IR FILOLOGIJOS PAGAL KALBĄ STUDIJŲ KRYPČIŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS
|
Filologija |
|
Lingvistika
|
|
Vertimas
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|||||
|
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|||||
|
|
|
_________________________