LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
dėl vandens telkinių nuosėdų litologinės klasifikacijos PATVIRTINIMO
2016 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1-190
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.2.1.1 papunkčiu,
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos prie
Aplinkos ministerijos direktoriaus
2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-190
vandens telkinių nuosėdų litologinė klasifikacija
1. Vandens telkinių nuosėdų litologinė klasifikacija yra skirta vandens telkinių nuosėdų litologinių pavadinimų suvienodinimui. Šia klasifikacija privalo vadovautis Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys žemės gelmių geologinius tyrimus.
2. Vandens telkinių nuosėdos – vandenyje nusėdusi medžiaga iš kietų nuolaužinių (nuotrupinių) chemogeninių ir biogeninių dalelių, kurios pagal susidarymo vietą gali būti upinės, ežerinės, pelkinės, lagūninės, jūrinės ir vandenyninės. Nuosėdos, likusios susidarymo vietoje, vadinamos autochtoninėmis nuosėdomis, o nuosėdos, perneštos iš kitų rajonų ir nuguldytos kitoje vietoje, vadinamos alochtoninėmis nuosėdomis. Iš alochtoninių nuosėdų plačiausiai paplitusios terigeninės nuosėdos: gargždas, žvirgždas, smėlis, aleuritas, molis. Iš autochtoninių nuosėdų vandens telkiniuose (pastoviuose ar laikinuose), jų pakrantėse aptinkamos biogeninės (durpės, sapropelis) ir chemogeninės (gėlavandenė klintis, klintinis tufas, limonitas) nuosėdos.
3. Birios nuotrupinės (klastinės) nuosėdos skirstomos pagal granuliometrinę sudėtį (dalelių dydį) (1 – 3 priedai). Kai birios nuotrupinės (klastinės) nuosėdos savo sudėtyje turi daugiau nei 15% organogeninės ar daugiau nei 15% chemogeninės medžiagos, jos gali būti skirstomos pagal mišrių vandens telkinių nuosėdų klasifikaciją (4 priedas). Šiuo atveju, birios nuotrupinės (klastinės) nuosėdos įvardijamos pagal pagrindinį nuosėdos tipą (molis, smėlis, aleuritas), jų detaliau neskirstant į granuliometrinės sudėties mišinius. Tačiau turint nuosėdų granuliometrinės, cheminės, organinės medžiagos sudėties tyrimų duomenis, nuosėdų pavadinimą galima patikslinti pagal priemaišų sudėtį ir kiekį, t. y. pagal chemines ir (ar) biogenines sudedamąsias.
4. Terigeninės nuosėdos – nuolaužinės nuosėdos, nusėdusios vandens baseinų priekrantėje ir paplūdimiuose. Terigeninės nuosėdos susidaro iš sausumos paviršiaus uolienų ir mineralų dūlėsių, kuriuos nuplovė vanduo ar atnešė vėjas. Joms priskiriama:
4.1. gargždas – nuosėdinė stambianuolaužinė biri psefitų (nuosėdinių nuolaužinių uolienų, susidedančių iš didesnių negu 2 mm uolienų ir mineralų grūdelių) grupės uoliena iš 20 - 200 mm dydžio apzulintų uolienų nuolaužų (apvalainukų). Pagal nuolaužų dydį gargždas skirstomas į rupų (>50 - 200 mm) ir smulkų (>20 - 50 mm).
4.2. žvirgždas – nuolaužinė biri psefitų grupės uoliena iš 2 - 20 mm dydžio apzulintų uolienų nuolaužų (apvalainukų). Pagal grūdelių (apvalainukų) dydį žvirgždas skirstomas į rupų (>5 - 20 mm) ir smulkų (>2 - 5 mm).
4.3. smėlis – nuosėdinė birioji psamitų (nuosėdinių nuolaužinių uolienų, susidedančių iš 0,05 - 2 mm dydžio uolienų nuolaužų ir mineralų grūdelių) grupės uoliena iš 0,05 - 2 mm dydžio apzulintų arba aštriabriaunių uolienų ar mineralų grūdelių. Pagal grūdelių dydį (granuliometrinę sudėtį) smėlis būna smulkutis (>0,05 - 0,1 mm), smulkus (>0,1 - 0,25 mm), vidutinis (>0,25 - 0,5 mm), rupus (>0,5 - 1 mm), itin rupus (>1 - 2 mm) ir įvairus.
4.4. aleuritas – tarpinė tarp smėlio ir molio nuosėdinė nuolaužinė uoliena iš 0,005 - 0,05 mm uolienų ir mineralų dalelių. Pagal grūdelių dydį (granuliometrinę sudėtį) aleuritas būna smulkus (0,005 - 0,01 mm) arba rupus (>0,01 - 0,05 mm).
5. Dumblas – vandens telkinyje esančios bestruktūrinės nekonsoliduotos itin smulkios (smulkesnės už 0,05 mm) dalelės, esančios koloidinės suspensijos būsenoje, kurioje vanduo sudaro ne mažiau 50 % bendros masės. Dumblas nėra atskiras nuosėdos tipas, tai tik nuosėdų susidarymo stadija. Dumblui nusėdus telkinio dugne (arba išgaravus jame buvusiam vandeniui) susiformuoja aleuritas, molis, sapropelis, chemogeninės ar mišrios nuosėdos.
6. Biogeninėms nuosėdoms priskiriamos durpės ir sapropelis:
6.1. durpės dažniausiai kaupiasi pelkėse, taigi yra pelkių darinys, tačiau ežerui užaugant, jo pakraščiuose taipogi gali susikaupti augalų liekanų, kurios palaipsniui suformuos durpes, t.y. organinės kilmės uolieną iš nevisiškai suirusių augalų liekanų (5 - 70 %) turinčią daug drėgmės (85 - 96 %). Durpės pagal pelkės mitybos sąlygas ir vyraujančią paviršiaus augaliją skirstomos į žemapelkės, aukštapelkės, tarpines ir mišrias.
6.2. sapropelis (sin. gitija) – bestruktūrinė, koloidinės sandaros, nuo skystus drebučius primenančios iki tankios, plastiškos arba purios konsistencijos, daugiausia tamsios spalvos, vienalytė ar mikrosluoksniuota ežerų nuosėda, turinti ne mažiau 15 % organinės kilmės medžiagos. Sapropelis susidaro vandens telkiniuose (lagūnose, ežeruose ir kt.), kur organinė medžiaga (augalų, planktoninių ir bentosinių organizmų) skaidosi (ỹra) trūkstant deguonies. Priklausomai nuo jame esančių priemaišų kiekio, sapropelis gali būti durpingas, karbonatingas, smėlingas, aleuritingas, molingas (4 priedas). Pagal sudėtį sapropelis gali būti:
7. Chemogeninės nuosėdos:
7.1. gėlavandenė klintis (sin. ežerų kreida) – chemogeninės kilmės puri, poringa, lengvai trupanti nuosėdinė uoliena, susidaranti ežeruose išsiskiriant jų vandenyje esantiems cheminiams junginiams (dažniausiai CaCO3 mineralui). Grynos klinties cheminė sudėtis artima kalcito (56 % CaO ir 44 % CO2) sudėčiai. Nuo gėlavandenėje klintyje aptinkamų priemaišų, klintis gali būti sapropelinga, molinga, aleuritinga, smėlinga (4 lentelė).
7.2. klintinis tufas (sin. šaltinių klintis) – šaltiniuose susidariusi gėlavandenės klinties atmaina - poringas lengvas šviesus kalcio karbonatas.
Vandens telkinių nuosėdų litologinės klasifikacijos
1 priedas
BIRIŲ NUOTRUPINIŲ (KLASTINIŲ) NUOSĖDŲ SKIRSTYMAS
| Nuosėdos pavadinimas, žymuo |
Frakcijos pavadinimas |
Dalelių skersmuo, mm |
| Rieduliai, R |
|
>200 |
| Gargždas, G |
rupus smulkus |
>50 – 200 >20 – 50 |
| Žvirgždas, ŽV
|
rupus smulkus |
>5 – 20 >2 – 5 |
| Smėlis, S
|
itin rupus rupus |
>1 – 2 >0,5 – 1 |
| vidutinis |
>0,25 – 0,5 |
|
| smulkus |
>0,1 – 0,25 |
|
| smulkutis |
>0,05 – 0,1 |
|
| Aleuritas, A
|
rupus smulkus |
>0,01 – 0,05 0,005 – 0,01 |
| Molis, M |
|
<0,005 |
Vandens telkinių nuosėdų litologinės klasifikacijos
2 priedas
MIŠRIŲ SMĖLIO-ŽVIRGŽDO-GARGŽDO NUOGULŲ SKIRSTYMAS
| Nuosėdų pavadinimas |
Dalelių skersmuo, mm |
Kiekis nuosėdose, % |
|
| Gargždo-žvirgždo nuogulos |
Ø>2 |
>50 |
|
| Žvirgždo-smėlio nuogulos |
Ø>2 |
>30 - 50 |
|
| Žvirgždingas smėlis |
Ø>2 |
>10 – 30 |
|
| Smėlis su žvirgždu |
Ø>2 |
5 – 10 |
|
| Smėlis įvairus |
|
|
|
| Smėlis rupus-itin rupus Smėlis itin rupus-rupus Smėlis vidutinis-rupus |
Ø>2 - 0,5
|
>50 |
|
| Ø>1 - 0,25 |
>50 |
||
| Smėlis rupus-vidutinis Smėlis smulkus-vidutinis |
|||
| Ø>0,5 - 0,1 |
>50 |
||
| Smėlis vidutinis-smulkus Smėlis smulkutis-smulkus |
|||
| Ø>0,2 - 0,05 |
>50 |
||
| Smėlis smulkus-smulkutis |
|
Nustatant smėlio, kurio granuliometrinėje sudėtyje nėra vyraujančios frakcijos, t. y., nė viena iš išskirtų frakcijų nesudaro pusės ar >50 % bendro nuosėdų kiekio, smėlio granuliometrinė sudėtis apibūdinama dvigubu pavadinimu: pvz., smėlis, kuriame vidutinio smėlio frakcija sudaro 20 %, o rupaus smėlio frakcija sudaro 35 %, bus vadinamas „smėlis vidutinis-rupus“. Kuomet smėlyje nėra ryškiai išsiskiriančių dviejų frakcijų (t. y., dviejų gausiausių frakcijų suma nesiekia 50 %), smėlis vadinamas „įvairiu“, nurodant vyraujančią frakciją: pvz., „smėlis įvairus vyraujant smulkiam“.
Vandens telkinių nuosėdų litologinės klasifikacijos
3 priedas
SMĖLIO – ALEURITO – MOLIO NUOSĖDŲ PAVADINIMAI
Pagrindinė nuosėda |
Priemaišos |
Nuosėdos pavadinimas |
Nuosėdos žymuo |
|
Smėlis |
aleuritas + molis |
Smėlis aleuritingas (nežymiai aleuritinis) S 70 - 90 %, A 10 - 30 % |
Sna |
| Smėlis aleuritinis S 50 - 70 %, A 30 - 50 % |
Sa |
||
| Smėlis molingas-aleuritinis S >50 %, A 30 - 50 %, M >20 % |
Sma |
||
|
Smėlis |
aleuritas + molis |
Smėlis nežymiai molingas S 70 - 90 %, M 10 - 30 % |
Snm |
| Smėlis molingas S 50 - 70 %, M 30 - 50 % |
Sm |
||
| Smėlis aleuritinis-molingas S >50 %, M 30 - 50 %, A >20 % |
Sam |
||
|
Smėlis |
aleuritas + molis |
Smėlis nežymiai molingas-aleuritingas S >50 %, A 10 - 30 %, M 10 - 30 % |
Snma |
| Smėlis nežymiai aleuritingas-molingas S >50 %, M 10 - 30 %, A 10 - 30 % |
Snam |
||
|
Aleuritas |
smėlis + molis |
Aleuritas nežymiai smėlingas A 70 - 90 %, S 10 - 30 % |
Ans |
| Aleuritas smėlingas A >50 %, S 30 - 50 % |
As |
||
| Aleuritas molingas-smėlingas A >50 %, S 30 - 50 %, M 10 - 20 % |
Ams |
||
|
Aleuritas |
smėlis + molis |
Aleuritas nežymiai molingas A 70 - 90 %, M 10 - 30 % |
Anm |
| Aleuritas molingas A >50 %, M 30 - 50 % |
Am |
||
| Aleuritas smėlingas-molingas A >50 %, M 10 - 50 %, S 10 - 20 % |
Asm |
||
|
Aleuritas |
smėlis + molis |
Aleuritas nežymiai molingas-smėlingas A >50 %, S 10 - 30 %, M 10 - 30 % |
Anms |
| Aleuritas nežymiai smėlingas-molingas A >50 %, M 10 - 30 %, S 10 - 30 % |
Ansm |
||
|
Molis |
aleuritas + smėlis |
Molis nežymiai aleuritingas M 70 - 90 %, A 10 - 30 % |
Mna |
| Molis aleuritinis M >50 %, A 30 - 50 % |
Ma |
||
| Molis smėlingas-aleuritinis M >50 %, A 30 - 50 %, S 10 - 20 % |
Msa |
||
|
Molis |
aleuritas + smėlis |
Molis nežymiai smėlingas M 70 - 90 %, S 10 - 30 % |
Mns |
| Molis smėlingas M >50 %, S 30 - 50 % |
Ms |
||
| Molis aleuritinis-smėlingas M >50 %, S 30 - 50 %, A 10 - 20 % |
Mas |
||
|
Molis |
aleuritas + smėlis |
Molis nežymiai smėlingas-aleuritingas M >50 %, A 10 - 30 %, S 10 - 30 % |
Mnsa |
| Molis nežymiai aleuritingas-smėlingas M >50 %, S 10 - 30 %, A 10 - 30 % |
Mnas |
Paryškinta – pagrindinė nuosėda ir vyraujanti priemaiša
Vandens telkinių nuosėdų litologinės klasifikacijos
4 priedas
MIŠRIŲ VANDENS TELKINIŲ NUOSĖDŲ PAVADINIMAI
| Pagrindinė nuosėda |
Pagal priemaišas |
Pagal priemaišų kiekį |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
sapropelingos (sapropelio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
karbonatingos (karbonatų priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
| Durpės |
molingos (molio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
aleuritingos (aleurito priemaiša iki 50%) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
smėlingos (smėlio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
durpingas (durpių priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
karbonatingas (karbonatų priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
| Sapropelis |
molingas (molio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
aleuritingas (aleurito priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
smėlingas (smėlio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
durpinga (durpių priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
sapropelinga (sapropelio priemaiša iki |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
50 %) |
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
| Gėlavandenė klintis |
molinga (molio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 – 50 %) |
|
|
aleuritinga (aleurito priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50%) |
|
|
smėlinga (smėlio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
durpingas (durpių priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
| Molis |
|
stipriai (>30 - 50 %) |
| (Ø<0,005 mm) |
sapropelingas (sapropelio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
karbonatingas (karbonatų priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
durpingas (durpių priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
| Aleuritas |
|
stipriai (>30 - 50 %) |
| (Ø 0,05 - 0,005 mm) |
sapropelingas (sapropelio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
karbonatingas (karbonatų priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
durpingas (durpių priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
| Smėlis |
|
stipriai (>30 - 50 %) |
| (Ø 2,0 - 0,05 mm) |
sapropelingas (sapropelio priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |
|
|
|
stipriai (>30 - 50 %) |
|
|
karbonatingas (karbonatų priemaiša iki 50 %) |
vidutiniškai (15 - 30 %) |
|
|
|
silpnai (iki 15 %) |