LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2018 M. BIRŽELIO 11 D. ĮSAKYMO NR. 1V-426
„DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PROJEKTŲ IŠLAIDŲ ATITIKTIES VIDAUS SAUGUMO FONDO REIKALAVIMAMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. spalio 30 d. Nr. 1V-689
Vilnius
Pakeičiu Rekomendacijas dėl projektų išlaidų atitikties Vidaus saugumo fondo reikalavimams, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-426 „Dėl Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Vidaus saugumo fondo reikalavimams patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
2. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Su projektu susijusios operacijos yra laikomos projekto vykdytojo arba projekto partnerio bendros apskaitos sudėtine dalimi. Projekto vykdytojas ir projekto partneris projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto išlaidų finansinės apskaitos atskyrimą nuo projekto vykdytojo arba projekto partnerio bendros finansinės apskaitos. Su projektu susiję finansinės apskaitos įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų įprastinių operacijų arba su kitais vykdomais projektais susijusių operacijų. Projekto operacijų apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitaip atskirti operacijas, pvz., naudojant kodavimą.“
3. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:
„33. Jeigu projekto išlaidoms ar jų daliai taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, projekto vykdytojas ar projekto partneris šių išlaidų finansinę apskaitą tvarko vadovaudamasis ES ir LR teisės aktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą, tačiau mokėjimo prašymuose nurodomą tinkamų finansuoti išlaidų sumą apskaičiuoja pagal projekto sutartyje nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų (įkainių, sumų, normų) dydžius.“
4. Pakeičiu 35¹ punktą ir jį išdėstau taip:
„351. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas gali būti laikomas išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu tik tuo atveju, kai užskaita yra abipusė, t. y. kai užskaitos aktą pasirašo ir projekto vykdytojas ar projekto partneris, ir prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas ar rangovas (toliau – šalys). Tarpusavio skolų užskaitymo aktu dengiamos išlaidos turi būti įtrauktos į finansinę apskaitą, o užskaitymo aktas turi turėti visus privalomus apskaitos dokumentams taikomus rekvizitus (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), pvz., turi būti nurodyta akto pasirašymo data, atsiskaitančių šalių rekvizitai, užskaitoma išlaidų suma, sąskaita (-os) faktūra (-os), pagal kurią (-ias) patirtos išlaidos užskaitomos, arba kodėl tam tikra suma nepervedama prekių tiekėjui, paslaugų teikėjui ar rangovui (netesybos) ir kt.“
5. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
„44. Jeigu projekto vykdytojas ar projekto partneris nepanaudoja visų lėšų, gautų pagal fiksuotąją normą, fiksuotuosius įkainius ar fiksuotąsias sumas, lėšų likutį jis gali panaudoti kitoms projekto išlaidoms apmokėti, jei jos nėra apmokamos iš kitų projektui skirtų lėšų. Atlikdamas šiuos veiksmus projekto vykdytojas (projekto partneris) privalo laikytis projekto sutarties ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių projekto vykdytojo finansinę apskaitą. Projekto vykdytojas taip pat turi teisę, suderinęs su įgaliotąja institucija, grąžinti lėšas (ar jų dalį), kurios buvo gautos supaprastintai apmokant išlaidas.“
7. Pakeičiu 122 punktą ir jį išdėstau taip:
„122. Neatsižvelgiant į išlaidų tipą, reikia pateikti šiuos projekto išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus: mokėjimo nurodymus, sąskaitų įrašus, kasos išlaidų orderius, kvitus (čekius), valstybės iždo mokėjimus pagal mokėjimo paraiškas, nustatytos formos pažymas ar kitus lygiaverčius dokumentus (prie išlaidų apmokėjimą įrodančių lygiaverčių dokumentų priskiriamas ir tarpusavio skolų užskaitymo aktas, jei jis atitinka Rekomendacijų 35¹ punkte nurodytus reikalavimus, taip pat kiti dokumentai (įskaitant projekto vykdytojo ir tiekėjo susirašinėjimą), kurie kartu įrodo netesybų (delspinigių / baudos) apskaičiavimo faktą).“