LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS

2021–2023 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO IR 2021 METŲ PROGRAMOS SĄMATOS PATVIRTINIMO

2021 m. sausio 29 d. Nr. N-1

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Valstybinė kultūros paveldo komisija n u t a r i a patvirtinti:

1. Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2021–2023 metų strateginį veiklos planą (pridedama);

2. Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2021 metų programos sąmatą (pridedama).

Paveldo komisijos pirmininkė                                                                            Vaidutė Ščiglienė

PATVIRTINTA

Valstybinės kultūros paveldo komisijos

2021 m. sausio 29 d.

nutarimu Nr. N-1

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija (kodas 07 900 0007)

2021–2023 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I SKYRIUS

MISIJA

Dalyvauti formuojant efektyvią integralią kultūros paveldo apsaugos valstybės politiką ir strategiją, siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą, naudojimą ir perdavimą ateities kartoms, išsaugoti šias vertybes, kaip autentiškas Lietuvos ir jos regionų istorijos, kultūros bei meno liudytojas bei valstybės tapatumo pamatą.

II SKYRIUS

VEIKLOS PRIORITETAI

Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Paveldo komisija) 2021–2023 metų veiklos prioritetai:

1.  Paveldosaugos prioritetų nustatymas nacionaliniu mastu (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano). Pagrindinės veiklos:

·   Nustatyti prioritetines kryptis kultūros paveldo apsaugoje.

·   Analizuoti ir vertinti kultūros paveldo apsaugos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma kitų valdymo sričių politika.

·   Dalyvauti formuojant integralią kultūros paveldo apsaugos politiką.

·   Pateikti išvadas apie kultūros paveldo apsaugos problemas, būklę, raidą ir pažangą.

·   Vertinti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros paveldo vietovių apsaugą.

2.  Glaudesnė sąveika su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis kultūros paveldo apsaugos srityje (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, LR Vyriausybės programos įgyvendinimo panas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano 37 priemonė). Pagrindinės veiklos:

·   Pristatyti Lietuvos kultūros paveldo apsaugos tendencijas tarptautiniuose renginiuose.

·   Analizuoti užsienio valstybių kultūros paveldo apsaugos tendencijas bei gerosios praktikos pavyzdžius ir juos taikyti Lietuvoje.

·   Vertinti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, apsaugą ir rinkti apie šį paveldą informaciją ir ją aktualizuoti.

3.  Kultūros paveldo išsaugojimas ir aktualizavimas (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas). Pagrindinės veiklos:

·   Aktualizuoti kultūros paveldą visuomenėje.

·   Skatinti Lietuvos švietimo įstaigų bendruomenę domėtis kultūros paveldu ir jį saugoti.

·   Plėtoti Europos kultūros paveldo strategijos XXI amžiuje nuostatas praktikoje.

III SKYRIUS

STRATEGINIS TIKSLAS IR PROGRAMA

1 grafikas. 2021–2023 metų strateginis tikslas ir jam įgyvendinti numatoma programa.

1 lentelė. 2021–2023 metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas (tūkst. eurų)

Eil. Nr.	Programos kodas ir pavadinimas	2021 metų asignavimai				2022 metų asignavimai				2023 metų asignavimai
		iš viso	iš jų			iš viso	iš jų			iš viso	iš jų
			išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti
			iš viso	iš jų darbo užmokes-čiui			iš viso	iš jų darbo užmokes-čiui			iš viso	iš jų darbo užmokes-čiui
1.	01 Valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimas ir įgyvendinimas	330.0	330.0	277.0		330.0	330.0	277.0		330.0	330.0	277.0
	Iš viso	330.0	330.0	277.0		330.0	330.0	277.0		330.0	330.0	277.0

2 grafikas. 2021–2023 metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas (tūkst. eurų).

Strateginis tikslas

Dalyvauti formuojant bendrą integralią Lietuvos kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, plėtoti Lietuvos Respublikos bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, stiprinti visuomenės kultūrinę tapatybę ir skatinti aktyvų dalyvavimą išsaugant Lietuvos kultūros paveldą.

Strateginis tikslas įtvirtina siekį įvertinti kultūros paveldo apsaugos tendencijas Lietuvoje, nustatyti prioritetus paveldosaugoje ir skatinti kultūros paveldo integralumą su kitomis valdymo politikos sritimis, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis kultūros paveldo apsaugos srityje ir panaudoti užsienio valstybių gerosios praktikos pavyzdžius Lietuvoje, aktualizuoti ir išsaugoti kultūros paveldo objektus skatinant dialogą tarp paveldosaugos specialistų ir visuomenės.

EFEKTO VERTINIMO KRITERIJUS

Efekto vertinimo kriterijus. Paveldo komisijos sukurtų ekspertinės veiklos produktų, kuriais prisidedama prie kultūros paveldo apsaugos tobulinimo, santykinis kitimas

(skaičiaus pokytis procentine išraiška)

Tai naujas vertinimo kriterijus, kuris bus taikomas nuo 2021 metų, todėl ankstesnių metų kitimo nėra galimybės palyginti. Vertinimo kriterijaus aprašymas pateiktas vertinimo kriterijaus techniniame priede.

STRATEGINĮ TIKSLĄ (01) ĮGYVENDINANTI PROGRAMA

VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS POLITIKOS IR STRATEGIJOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS (kodas – 01)

Bendra informacija apie programą.

Programa parengta vykdyti Paveldo komisijai pavestas funkcijas, susijusias su dalyvavimu formuojant valstybinę kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, jos įgyvendinimu, vertinimu ir tobulinimu. Vykdant programą planuojama netiesiogiai prisidėti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių, LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, Lietuvos kultūros politikos strategijos, Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos, Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairių bei tiesiogiai prisidėti Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės įsipareigojimas remti kultūrą ir mokslą, rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių, ypač vertingų vietovių apsauga. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse kultūros paveldas įvardijamas kaip neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis, vienas svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo garantų.

Paveldo komisija nuo 1997 metų akcentavo kultūros paveldo integralumo su kitomis valdymo politikos sritimis svarbą. Integralumo principas įtvirtintas ir Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Paveldas – tai svarbi, integrali ir pridėtinę vertę kurianti ūkio dalis, kurią tvarkant ir naudojant turi būti išsaugotos visos paveldo vertės ir nepažeistos ateinančių kartų teisės. Paveldo komisija toliau prisidės prie bendros integralios paveldo apsaugos politikos formavimo.

Lietuvos Respublika yra atsakinga už kultūros paveldo vietovių, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą. Pasaulio paveldo vietovėms nustatyti privalomi reikalavimai, todėl negalima planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti jų visuotinei išskirtinei vertei. Paveldo komisija, vadovaudamasi UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, jos įgyvendinimo gairėmis bei LR valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymu, tęs į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vietovių apsaugos stebėseną.

Kultūros paveldo apsaugą visame pasaulyje reglamentuoja tarptautinių institucijų ir organizacijų priimti tarptautiniai teisės aktai. Norint užtikrinti, kad į Lietuvos paveldosaugos praktiką ir teisinę sistemą būtų integruotos tarptautinių teisės aktų nuostatos bei sukurta teisinė kultūros ir gamtos paveldo apsaugos aplinka, deranti Europos valstybei, užsienio politikos srityje turėtų būti stiprinamas Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis kultūros paveldo apsaugos srityje, turėtų būti remiamasi užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiais, kurie galėtų būti pritaikomi Lietuvos paveldosaugoje. Paveldo komisija analizuos tarptautinės paveldosaugos tendencijas ir teiks siūlymus kaip tobulinti Lietuvos paveldosaugos sistemą.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano 37 punkte numatyta, jog Paveldo komisija, Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turi organizuoti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą bei prisidėti prie šių darbų. Paveldo komisija, suprasdama informacijos apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą svarbą, tęs informacijos apie šį paveldą rinkimą. Surinkta informacija bus viešinama duomenų bazėje U-PAVELDAS, tokiu būdu prisidedant prie edukacinių valstybės tikslų, kultūros paveldo sklaidos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bei Lietuvos tautinio identiteto stiprinimo.

Kultūros paveldas yra vietos bei regionų nacionalinės tapatybės pagrindas. Paveldo išsaugojimas ir apsauga, taip pat socialinės tapatybės vietos ir regionų lygmeniu stiprinimas yra svarbiausi tvarumo veiksniai, kurie padės išsaugoti ateities kartoms kultūros vertybes ir tradicinių ypatumų bei žinių ilgaamžiškumą. Turi būti siekiama aktyvaus visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo priimant sprendimus, taip skatinant veiksmingą dalyvavimu grindžiamą valdymą. Šviečiamasis ir ugdomasis darbas turi būti plėtojamas nuo vietos jaunuomenės, bendruomenių, savivaldybių iki politikų ir vietinių ar tarptautinių investuotojų.

Programa siekiama skatinti visuomenės įtrauktį į kultūros paveldo pažinimą ir puoselėjimą. Paveldo komisija prisidės prie kultūros paveldo aktualizavimo, ypač akcentuojant savivaldybių ir vietos bendruomenių bei mokyklų bendruomenių vaidmenį išlaikant ir stiprinant kultūrinę tapatybę. Paveldosaugos specialistų ir visuomenės bendradarbiavimas bei bendras problemų nagrinėjimas prisidės prie kultūros paveldo išsaugojimo bei įveiklinimo. Bus siekiama Europos kultūros paveldo strategiją XXI amžiuje pritaikyti Lietuvoje. Ši strategija skatina naujus, labiau integralius ir bendradarbiavimu grįstus vadybos būdus, apimti ne tik vietines, regionines, nacionalines ir Europos valdžios institucijas, bet ir visus paveldu suinteresuotus subjektus, įskaitant specialistus, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas bei savanorius ir pilietinę visuomenę.

Programos vertinimas. Kiekvienais metais Paveldo komisija įvertina nuveiktą veiklą ir paskaičiuoja ekspertinės veiklos produktų skaičių (sprendimai, nutarimai, išvados dėl teisės aktų derinimo ir tobulinimo, Paveldo komisijos posėdžiai, renginiai).

Šios programos vykdymo ataskaita yra sudėtinė Paveldo komisijos veiklos ataskaitos, teikiamos LR Seimui, dalis.

Programos trukmė. Programa yra tęstinė.

Programos vykdytojas – Paveldo komisija.

Programos koordinatorius – Paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė, tel. 2663277, el. paštas viktorija.gadeikiene@vkpk.lt

2 lentelė. 2021–2023 metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų)

Tikslo, uždavinio, priemonės kodas	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	Įvykdyti 2020 metų asignavimai				Patvirtinti 2021 metų asignavimai				Numatomi 2022 metų asignavimai				Numatomi 2023 metų asignavimai				Tarpinstitu-cinio veiklos plano kodas	Vyriausybės programos įgyvendini- mo plano elemento kodas
		iš viso	iš jų			iš viso	iš jų			iš viso	iš jų			iš viso	iš jų
			išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti
			iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui			iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui			iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui			iš viso	iš jų darbo užmo-kesčiui
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20
01	Tikslas: nustatyti paveldosaugos prioritetus nacionaliniu mastu
01-01	Uždavinys: formuoti integralią su kitomis valstybės ūkio valdymo sritimis susijusią kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, siekti Lietuvoje esančių, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros paveldo vietovių apsaugos gerinimo, analizuoti ir vertinti informaciją apie kultūros paveldo būklę ir apsaugos tendencijas
01-01-01	Priemonė: Ekspertinės veiklos vykdymas, užtikrinimas, stebėsena ir sklaida, bendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, kitomis organizacijomis	293,7	290,5	254,0	3,2	328,0	328,0	277,0		328,0	328,0	277,0		328,0	328,0	277.0
01-01-02	Priemonė: Dalyvavimas tarptautinėje veikloje, sklaidos vykdymas,  gerosios praktikos analizė siekiant informaciją panaudoti Lietuvoje (renginiai, komandiruotės, Europa Nostra mokymai, U-Paveldas)	0,3	0,3			2,0	2,0			2,0	2,0			2,0	2,0
	1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas
	iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos
	1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
	1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos
	2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)
	Iš viso programai finansuoti (1+2)	294,0	290,8	254,0	3,2	330,0	330,0	277,0		330,0	330,0	277,0		330,0	330,0	277,0

3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo kriterijaus kodas	Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai	Vertinimo kriterijų reikšmės				Susijęs strateginio planavimo dokumentas
		2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1	2	3	4	5	6	7
	1 tikslas – nustatyti paveldosaugos prioritetus nacionaliniu mastu
R-01-01-01	Vertinimo kriterijus – ekspertinės veiklos produktų skaičius (vnt.)	74	78	80	85
	1 tikslo 1 uždavinys –  formuoti integralią su kitomis valstybės ūkio valdymo sritimis susijusią kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, siekti Lietuvoje esančių, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros paveldo vietovių apsaugos gerinimo, analizuoti ir vertinti informaciją apie kultūros paveldo būklę ir apsaugos tendencijas
P-01-01-01-01	Vertinimo kriterijus – sprendimų, nutarimų, išvadų dėl teisės aktų tobulinimo, posėdžių, raštų Seimui, LR Prezidentui, Vyriausybei, renginių, skirtų kultūros paveldo apsaugos strategijos formavimui skaičius (vnt.)	66	68	70	75
P-01-02-01-01	Vertinimo kriterijus – tarptautinių renginių ir sklaidos pranešimų skaičius (vnt.)	8	10	10	10

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAI

Paveldo komisija investicinių projektų nevykdo.

6 lentelė. 2021-2023 metų investicijų projektai ir asignavimai (tūkst. eurų)

Priemonės kodas	Institucijos (įstaigos) (priemonės vykdytojo) pavadinimas	Investicijų projekto pavadinimas	Įgyvendinimo terminai		Bendra vertė	Panaudota lėšų iki (n – 1) metų	Planuojama panaudoti (n – 1) metais	n metais					(n + 1) metais					(n + 2) metais
			pradžia	pabaiga				Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	iš jų			Kiti šaltiniai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	iš jų			Kiti šaltiniai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	iš jų			Kiti šaltiniai
									tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos	Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama	bendrojo finansavimo lėšos			tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos	Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama	bendrojo finansavimo lėšos			tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos	Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama	bendrojo finansavimo lėšos
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23
Iš viso investicijų projektams

V SKYRIUS

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI IR VALDYMO IŠLAIDOS

7 lentelė. Informacija apie institucijos (ministro valdymo srities) žmogiškuosius išteklius, asignavimus jiems išlaikyti ir valdymo išlaidas (tūkst. eurų)

Eil. Nr.	Institucijos ar įstaigos pavadinimas	2020 metai				2021 metai				2022 metai				2023 metai
		Pareigybių skaičius		Išlaidos darbo užmokesčiui	Valdymo išlaidos*	Pareigybių skaičius		Išlaidos darbo užmokesčiui	Valdymo išlaidos*	Pareigybių skaičius		Išlaidos darbo užmokesčiui	Valdymo išlaidos*	Pareigybių skaičius		Išlaidos darbo užmokesčiui	Valdymo išlaidos*
		iš viso	iš jų valstybės tarnautojai			iš viso	iš jų valstybės tarnautojai			iš viso	iš jų valstybės tarnautojai			iš viso	iš jų valstybės tarnautojai
1.	Valstybinė kultūros paveldo komisija	13	9	230,9	230,9	12	9	255,2	255,2	12	9	255,2	255,2	12	9	255,2	255,2
2.	Kiti biudžeto lėšas gaunantys subjektai (Paveldo komisijos nariai – valstybės pareigūnai)	11		23,1	23,1	11		21,8	21,8	11		21,8	21,8	11		21,8	21,8
Iš viso		24	9	254,0	254,0	23	9	277,0	277,0	23	24	277,0	277,0	23	9	277,0	277,0

VI SKYRIUS

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

8 lentelė. Veiklos efektyvumo didinimo kryptys.

Eil. Nr.	Bendrosios veiklos sritis	Planuojami atlikti darbai	Laukiamas rezultatas	Įgyvendinimo terminas
1.	Strateginių krypčių įgyvendinimas	Bendradarbiavimas su institucijomis ir visuomene kultūros paveldo apsaugos klausimais	Efektyvesnė ir kokybiškesnė Paveldo komisijos ekspertinė veikla.	2021 metai
2.	Informacinių technologijų valdymas	Informacinės sistemos U-PAVELDAS duomenų pildymas	Padidės informacijos apie Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, prieinamumas visuomenei.	2021 metai
3.	Personalo valdymas	Paveldo komisijos administracijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas	Sustiprės administracijos darbuotojų kompetencijos.	2021 metai
		Užtikrinti Paveldo komisijos darbuotojams nuotolinio darbo galimybes	Sudarytos galimybės visiems Paveldo komisijos darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.	2021 metai

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

Paveldo komisija neturi valdomų įmonių.

9 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai

Eil. Nr.	Valstybės valdomos įmonės pavadinimas	Rodiklio pavadinimas, mato vnt.	Planuojamos rodiklių reikšmės
			n metais	(n + 1) metais	(n + 2) metais
1.

VIII SKYRIUS

VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA VALSTYBĖ ARBA KAI VALSTYBĖ TURI 50 PROCENTŲ IR DAUGIAU BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

Paveldo komisija viešųjų įstaigų neturi.

10 lentelė. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai

Eil. Nr.	Viešosios įstaigos pavadinimas	Strateginis tikslas arba programos tikslas	Rodiklio pavadinimas, mato vnt.	Planuojamos rodiklių reikšmės
				n metais	n + 1 metais	n + 2 metais
1.

VERTINIMO KRITERIJAUS TECHNINIS PRIEDAS

2021 metai

Pavadinimas	Kodas
Asignavimų valdytojas: Valstybinė kultūros paveldo komisija
Strateginis tikslas: Dalyvauti formuojant bendrą integralią Lietuvos kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją	01
(Programa (nurodoma, kai techninis priedas pildomas rezultato ir produkto vertinimo kriterijams)
(Programos tikslas ar uždavinys (nurodoma, kai techninis priedas pildomas rezultato ir produkto vertinimo kriterijams)
(Vyriausybės veiklos prioritetas (nurodoma, kai techninis priedas pildomas Vyriausybės veiklos prioriteto vertinimo kriterijui)
Vertinimo kriterijus: Paveldo komisijos sukurtų ekspertinės veiklos produktų, kuriais prisidedama prie kultūros paveldo apsaugos tobulinimo, santykinis kitimas	E-01-01

1.	Apibrėžimas	Vertinamas ataskaitiniais metais planuotų ir ankstesnių metų ekspertinės veiklos produktų procentinis pokytis.
2.	Ar tai naujas vertinimo kriterijus	Taip
3.	Pasirinkimo pagrindimas	Tai pagrindinis kiekybinis kriterijus, parodantis Paveldo komisijos veiklą prisidedant prie kultūros paveldo apsaugos tobulinimo.
4.	Skaičiavimo metodas	Vertinimo reikšmė matuojama procentais. Nustatant efekto kriterijaus reikšmę taikoma formulė: A x 100% : B. Kur A - planuojamų metų veiklos produktai, B - praėjusių metų veiklos produktai. Skirtumas (padidėjimas) tarp A ir B išreiškiamas procentais. Metiniai ekspertinės veiklos produktai: sprendimai, nutarimai, išvados dėl teisės aktų tobulinimo, Paveldo komisijos posėdžiai, raštai Seimui, LR Prezidentui, Vyriausybei, renginiai, skirti kultūros paveldo apsaugos strategijos formavimui, tarptautiniai renginiai ir spaudos pranešimai tarptautiniais klausimais (vnt.). PVZ., 2020 m. 74 vnt., 2021 m. 78 vnt., 2022 m. 80 vnt. Taikant formulę A x 100% : B. A yra 2021 m., B yra 2020 m. 78x100%:74= 105,41%.  A yra 2022 m., B yra 2021 m.. 80x100%:78= 102,56%. 105,41-102,56= 2,85%. Paveldo komisijos veiklos efektyvumas padidėjo 2,85%.
5.	Duomenų šaltinis	Paveldo komisijos metinės veiklos ataskaita, parengti teisės aktai, raštai ir kiti dokumentai, renginių sąrašai.
6.	Duomenų auditas	2020 m. valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių valstybinį auditą. Audito tikslas – įvertinti minėtų ataskaitų rinkinių duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones. Auditas pradėtas 2020-09-23 ir bus baigiamas 2021-10-10. UAB „Audifina“ atliko veiklos auditą (tam tikroms sritims)
7.	Skaičiavimo reguliarumas	Atliekama kasmet
8.	Už vertinimo kriterijų atsakingas kontaktinis asmuo	Paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė
9.	Kita informacija apie vertinimo kriterijaus patikimumą