VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CENTRINĖS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo vykdant viešuosius pirkimus, finansuojamus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos ir Sporto rėmimo fondo lėšomis, taikymo metodikOS PATVIRTINIMO

 

2020 m. gruodžio 4 d. Nr. 2020/8-376

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CPVA) įstatų 39.4 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų valstybinės reikšmės kelių reikmėms, vykdant viešuosius pirkimus, priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu 2020 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-582 ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123,

 

tvirtinu  Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo vykdant viešuosius pirkimus, finansuojamus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos ir Sporto rėmimo fondo lėšomis, taikymo metodiką (pridedama).

 

 

 

Direktorė                                                                                                                  Lidija Kašubienė

 

 

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo

agentūros direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. 2020/8-376

 

Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo VYKDANT VIEŠUOSIUS PIRKIMUS, FINANSUOJAMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS LĖŠOMIS IR SPORTO RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS, Taikymo metodika

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodika (toliau – Finansinių pataisų taikymo metodika) nustato Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų valstybinės reikšmės kelių reikmėms (toliau – Programa) ir Sporto rėmimo fondo lėšų, kuriomis  finansuojami sporto projektai, skirti esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui (toliau – Sporto fondas) panaudojimo tinkamumo bei teisėtumo vertinimo metu nustatytų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų reikalavimų nesilaikymu, ištaisymo nustatant netinkamas finansuoti Programos ir Sporto fondo išlaidas būdus ir tvarką, mutatis mutandis vadovaujantis 2019 m. gegužės 14 d. Europos komisijos sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) nuostatomis.

2. Finansinių pataisų taikymo metodikos tikslas – nustatyti Gairėse rekomenduojamų finansinių pataisų dėl pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, dydžius bei jų nustatymo būdus pagal atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir finansinį pažeidimo poveikį, atsižvelgiant į tarptautinių, supaprastintų ir mažos vertės viešųjų pirkimų ypatumus bei jų teisinį reguliavimą.

3. Finansinių pataisų taikymo metodika vadovaujasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros darbuotojai, atsakingi už Programos ir Sporto fondo pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tyrimą bei nustatymą.

4. Finansinė pataisa (korekcija) – pažeidimo, susijusio su viešuoju pirkimu, ištaisymo būdas nustatant netinkamų finansuoti išlaidų dydį.

5. Kitos Finansinių pataisų taikymo metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gairėse, Viešųjų pirkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų valstybinės reikšmės kelių reikmėms, vykdant viešuosius pirkimus, priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame 2020 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-582 bei Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123.

 

II SKYRIUS

Finansinių pataisų nustatymo TIKSLAS ir DYdžiai

 

6.  Finansinių pataisų tikslas – nustatyti netinkamų finansuoti Programos ir Sporto fondo lėšų dydį, užtikrinant proporcingumo principą bei atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir susijusį finansinį poveikį Lietuvos Respublikos biudžetui.

7.  Finansinės pataisos gali būti taikomos nustatant tikslią netinkamai išleistą sumą, o jei tai neįmanoma – apskaičiuojant fiksuotos normos finansinę pataisą.

8. Atsižvelgiant į konkretų pažeidimą, remiantis šios metodikos 18 punkte nustatytais kriterijais bei vadovaujantis šia metodika bei Gairėmis, fiksuotos normos finansinių pataisų dydžiai gali būti:

8.1.   jei viešojo pirkimo sutarčiai taikomos Direktyvos 2014/24/ES[1] nuostatos arba šios nuostatos netaikomos, tačiau viešasis pirkimas turi aiškų tarptautinį susidomėjimą, kaip tai apibrėžta šios metodikos 9 punkte: 5, 10, 25 ar 100 procentai;

8.2.    jei nėra šios metodikos 8.1 papunktyje nurodytų aplinkybių, tačiau nustatomas nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimas, priklausomai nuo viešojo pirkimo rūšies ir būdo (taikytina supaprastintiems ir mažos vertės pirkimams), mutatis mutandis taikomos Gairių 2 skirsnyje nurodytos fiksuoto dydžio finansinių pataisų normos, kurios atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, sunkumą ir finansinį poveikį, užtikrinant proporcingumo principą, gali būti atitinkamai sumažintos: 2, 5, 10, 25, 50 ar 100 procentų.

9. Sprendžiant, ar pirkimas kelia tarptautinį susidomėjimą, atsižvelgiama į sutarties dalyką (pirkimo objektą), numatomą pirkimo vertę, techninius sutarties reikalavimus, kitų valstybių narių pasiūlymų įrodymus arba skirtingų valstybių narių ekonominių operacijų vykdytojų pareikštą susidomėjimą, atitinkamos rinkos ypatybes (dydis, struktūra ir kt.), geografinę sutarties vykdymo zoną. Nustatant, ar supaprastintas pirkimas kelią tarptautinį susidomėjimą, vadovaujamasi Komisijos aiškinamojo komunikato 2006/C 179/02 2.1 skirsniu.

10.     Kai nustatomi keli pažeidimai, susiję su tuo pačiu viešuoju pirkimu, finansinių pataisų normos nesudedamos, o finansinės pataisos dydis nustatomas pagal sunkiausią pažeidimą, t. y. taikoma viena didžiausia pataisos norma.

11. Išlaidoms, patirtoms dėl pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimais, darančiais poveikį Lietuvos Respublikos biudžetui, susijusiems su sukčiavimu, kenkiantiems Lietuvos Respublikos finansiniams interesams, ar bet kokia kita Direktyvos (ES) 2017/1371[2] 3–5 straipsniuose apibrėžta nusikalstama veika, kurią nustatė kompetentinga teisminė įstaiga arba kompetentinga nacionalinė ar Europos Sąjungos institucija, remdamasi įrodomaisiais elementais, kuriais patvirtinama, kad padaryta su sukčiavimu susijusių pažeidimų[3], taikoma 100% finansinė korekcija.

 

III SKYRIUS

Finansinių pataisų nustatymo Tvarka

 

12.  Visais atvejais nustatant finansinių pataisų dydį pirmenybė teikiama tikslios netinkamų finansuoti Programos ar Sporto fondo išlaidų sumos nustatymui, tačiau tai taikytina tik tais atvejais, kai finansinį pažeidimo poveikį yra įmanoma tiksliai įvertinti kiekybiškai. Jei dėl pažeidimo pobūdžio nėra galimybių nustatyti tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos, taikoma finansinės pataisos norma pagal Gairių 2 skirsnyje nurodytas pažeidimų rūšis, o jei pažeidimas susijęs su pirkimo sutarties vykdymu, finansinės pataisos norma nustatoma pagal šios metodikos IV skyriuje nurodytas pažeidimų rūšis.

13.  Finansinės pataisos dydis apskaičiuojamas visai viešojo pirkimo sutarties sumai (taikoma Programos atveju) ar deklaruotai išlaidų sumai (taikoma Sporto fondo atveju) arba jos daliai, kuriai pažeidimas daro poveikį. Ta pati fiksuotos pataisos norma taikoma ir bet kurioms būsimoms išlaidoms, susijusioms su ta pačia pažeidimo paveikta sutartimi arba jos dalimi, prieš patvirtinant išlaidų tinkamumą.

14.  Sutarties dalimi, kuriai pažeidimas daro poveikį, laikytina sutarties dalis finansuojama Programos ar Sporto fondo lėšomis, taip pat kitais pagrįstais atvejais.                   

15.  Finansinių pataisų taikymo metodika taikoma pažeidimams, nustatytiems po Finansinių pataisų taikymo metodikos įsigaliojimo dienos.

16.  Pažeidimo nustatymo diena – Pažeidimo tyrimo išvados įsigaliojimo data.

17.  Gairių 2 skirsnyje ir šios metodikos IV skyriuje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Kiti Gairėse bei šioje metodikoje nenurodyti pažeidimai turėtų būti taisomi pagal proporcingumo principą ir, jei įmanoma, pagal analogiją su Gairėse ar šioje metodikoje nustatytomis pažeidimų rūšimis.

18. Atsižvelgiant į pirkimų ypatumus, nustatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, konkretaus pažeidimo atveju taikytinos pataisos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tris kriterijus:

18.1. pažeidimo pobūdį;

18.2. pažeidimo sunkumą;

18.3. pažeidimo finansinį poveikį.

19.  Nustatant pažeidimo sunkumą atsižvelgiama į konkurencijos lygį, skaidrumą ir lygiavertiškumą įvertinant:

19.1.  pirkimo objekto sudėtingumą ir prieinamumą;

19.2.  pažeidimo įtaką tiekėjų konkurencijai, įvertinant:

19.2.1. pažeidimo įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime;

19.2.2. gautų pasiūlymų skaičių;

19.2.3. galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose pasitelkiant kitus ūkio subjektus;

19.2.4. pasiūlymų atmetimo ar priėmimo priežastis;

19.2.5. informaciją apie atmestus bei priimtus pasiūlymus;

19.3.  kainą (ar racionali perkančioji organizacija naudojosi visuotinai prieinama informacija, paraiškoje nurodyta informacija, atsižvelgė į pasikeitusias rinkos sąlygas);

19.4.  su pažeidimu susijusias pretenzijas, jų nagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje, teikusių pretenzijas tiekėjų dalyvavimą pirkime;

19.5su pažeidimu susijusius ieškinius teismui;

19.6aplinkybę, ar įvykdytas tarptautinis, keliantis tarptautinį susidomėjimą, supaprastintas, mažos vertės, skelbiamas ar neskelbiamas (kreipimaisi į kelis, du ar vieną tiekėją) pirkimas;

19.7kitas svarbias aplinkybes.

20.  Nustatant pažeidimus bei finansines pataisas vadovaujamasi susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar su pažeidimu susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika galiojo ir pažeidimo padarymo metu.

 

IV SKYRIUS

FINANSINIŲ PATAISŲ NUSTATYMO TVARKA PAŽEIDIMUOSE, SUSIJUSIUOSE SU PIRKIMO SUTARTIES VYKDYMU

 

21. Pažeidimuose, susijusiuose su pirkimo sutarčių vykdymu, finansinės pataisos dydis, priklausomai nuo konkretaus pažeidimo pobūdžio, nustatomas pagal žemiau pateiktas pažeidimų rūšis:

 

Pažeidimo rūšis

Pažeidimo aprašymas

Pataisos dydis

 

Tarptautinių ir tarptautinį susidomėjimą keliančių pirkimų atvejai

Supaprastintų pirkimų atveju

Mažos vertės pirkimų atveju

21.1. Skelbimo apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nurodytų sutarties nuostatų pakeitimai, neatitinkantys Direktyvų

 

 

(1) Yra sutarties pakeitimų (įskaitant sutarties apimties sumažinimą), kurie neatitinka nurodytos Direktyvos

2014/24/ES 72 str. 1 d.;

Tačiau sutarties nuostatų pakeitimai nebus laikomi pažeidimais, kuriems taikoma finansinė pataisa, kai laikomasi 72 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y.:

a) pakeitimų vertė yra mažesnė nei abi šios vertės:

(i) ribos, nurodytos Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnyje; ir

ii) 10 % pradinės sutarties vertės paslaugų ir prekių pirkimo sutartims ir mažesnė kaip 15% pradinės sutarties vertės darbų sutartims, ir

b) pakeitimai nekeičia bendro sutarties ar preliminarių susitarimų pobūdžio.

2) Keičiamos esminės sutarties nuostatos (pvz., kaina, darbų pobūdis, atlikimo laikotarpis, apmokėjimo sąlygos, naudojamos medžiagos) ir dėl to įgyvendinta sutartis iš esmės skiriasi nuo pasirašytos pradinės sutarties. Bet kokiu atveju toks pakeitimas bus laikomas esminiu, jei atitiks sąlygas nurodytas Direktyvos 2014/24/ES 72 str. 4 d.

25 %

pradinės sutarties vertės ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų / prekių / paslaugų (jei tokių yra)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10 % pradinės sutarties vertės ir papildoma sutarties vertė, gauta iš esmės pakeitus sutartį.

 

Skelbiamų pirkimų atvejais - 5 % pradinės sutarties vertės ir papildoma sutarties vertė, gauta iš esmės pakeitus sutartį; neskelbiamų pirkimų atveju - 2 % pradinės sutarties vertės ir papildoma sutarties vertė, gauta iš esmės pakeitus sutartį.

Bet koks kainos padidėjimas, viršijantis 50 % pradinės sutarties vertės (kaip tai numatyta Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 1 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje ir

Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio c punkto iii papunktyje).

25 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas)

10 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas)

Skelbiamų pirkimų atvejais - 5 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas); neskelbiamų pirkimų atveju- 2 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas)..

21.2. Netinkamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas:

Nepateiktas pirkimo sąlygose nurodyto dydžio ir trukmės pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (garantija, laidavimas, užstatas ar kt.).

Taikoma, jei sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas yra laikytinas esminiu sutarties keitimu.

Preliminarus tikslių netinkamų Programos išlaidų skaičiavimas:

Pagal pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo kainą, apskaičiuotą ir pagrįstą perkančiosios organizacijos pateiktais duomenimis.

Jei neturima pagrįstų duomenų, taikomas palūkanų dydis, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo, pažeidimo nustatymo dienai.

21.2.1. nepateiktas;

Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas nepateiktas.

Išskaičiuojamas pirkimo sąlygose nurodytos konkrečios ar procentinės pirkimo sutarties užtikrinimo sumos palūkanų dydis.

Skaičiavimo pavyzdys:

Pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo užtikrinimo dydis 5 % pasiūlymo kainos, kuri yra 1 000 000 Eur 12 mėn.

1 000 000 Eur x 5 % : 100 = 50 000 Eur (Procentinis pirkimo sutarties užtikrinimo dydis nustatomas išskaičiuojant sutarties kainos dydį, nurodytą pirkimo sąlygose bei išreikštą procentais);

50 000 Eur x 0,01 % / 100 = 5 Eur (dienos sutarties užtikrinimo kaina);

5 Eur x 365 (dienų skaičius, atsižvelgiant į metinį dienų skaičių) = 1 825 Eur.

21.2.2. pateiktas netinkamo (per mažo) dydžio;

Pateiktas netinkamo dydžio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas.

Išskaičiuojamas netinkamo dydžio pirkimo sutarties užtikrinimo sumos palūkanų dydis.

Užtikrinimo kaina apskaičiuojama iš pagal 21.2.1 punktą nustatyto užtikrinimo dydžio atėmus tiekėjo pateikto užtikrinimo dydį.

Skaičiavimo pavyzdys:

Pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo užtikrinimo dydis 5 % pasiūlymo kainos, kuri yra 1 000 000 Eur 12 mėn. Tiekėjas pateikė užtikrinimą 20 000 Eur.

1 000 000 Eur x 5 % : 100 – 20 000 = 30 000 Eur;

30 000 Eur x 0,01 % / 100 = 3 Eur (suma dienai);

3 Eur x 365 (dienų skaičius, atsižvelgiant į metinį dienų skaičių) = 1 095 Eur.

21.2.3. pateiktas netinkamam laikui.

Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pateiktas pavėluotai, t. y. nevisam pirkimo sąlygose nurodytam laikotarpiui.

Išskaičiuojamas netinkamo laikotarpio pirkimo sutarties užtikrinimo sumos palūkanų dydis.

Užtikrinimo dienos įkainis dauginamas iš nepateikto užtikrinimo dienų skaičiaus.

Skaičiavimo pavyzdys:

Pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo užtikrinimo dydis 50 000 Eur, terminas 365 d. Užtikrinimas pateiktas 200 d.;

50 000 Eur x 0,01 % / 100 = 5 Eur (dienos sutarties užtikrinimo kaina);

5 Eur x (365 - 200) (dienų skaičius, atsižvelgiant į metinį dienų skaičių) = 825 Eur.

21.3.Viešojo pirkimo sutarties apmokėjimo sąlygų nesilaikymas teikėjui išmokėjus sumą anksčiau, nei numatyta sutartyje.

Pirkimo sąlygose numatytų sutarties apmokėjimo sąlygų nesilaikymas teikėjui išmokėjus sumą anksčiau.

Taikoma, jei apmokėjimo sąlygų nesilaikymas laikytinas esminiu sutarties keitimu.

Preliminarus tikslių netinkamų Programos išlaidų skaičiavimas:

Tiekėjo gauta ekonominė nauda už naudojimąsi neteisėtai suteiktomis lėšomis tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojama taikant palūkanų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo, pažeidimo nustatymo dienai.

Skaičiavimo pavyzdys:

Sutarties kaina 1 000 000 Eur. Sutartyje numatytas apmokėjimas suteikus paslaugą, t. y. po 12 mėn. Tiekėjui išmokėtas pirkimo sąlygose nenumatytas avansas 100 000 Eur. Dienų skaičius nuo apmokėjimo dienos iki sutartyje numatyto termino išmokėjimo dienos - 300 d.;

100 000 Eur x 0,01 % : 100 = 10 Eur (suma dienai);

10 Eur x 300 d. = 3 000 Eur.

21.4. Viešojo pirkimo sutartyje numatytų tiekėjo įsipareigojimų vykdymo vėlavimas nesilaikant pirkimo sąlygose numatytų terminų.

Taikoma, jei įsipareigojimų vėlavimas yra laikytinas esminiu sutarties keitimu.

Preliminarus tikslių netinkamų Programos išlaidų skaičiavimas:

Perkančiajai organizacijai, netaikančiai viešojo pirkimo sutarties užtikrinimo priemonių, taikoma pirkimo sutartyje nustatyto dydžio finansinė pataisa.

Apskaičiuojama taikant delspinigių dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo, pažeidimo nustatymo dienai.

Skaičiavimo pavyzdys:

1 – sutarties kaina 1 000 000 Eur;

2 – delspinigių norma 1 dienai 0,03 %;

3 = 1 x 2 / 100 – vienos dienos kaina;

4 – vėluotų dienų skaičius 150;

5 = 3 x 4 – delspinigių suma 45 000 Eur.

21.5.Neesminis pirkimo sutarties keitimas sumažinant pirkimo objektą nemažinant sutarties vertės.

Tiekėjo faktiškai pristatytos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai neatitinka ir nesiekia Pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų ar / ir tiekėjo pasiūlymo.

25 % pradinės sutarties vertės.

Pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

10 % pradinės sutarties vertės.

Pataisa gali būti sumažinta iki 5 arba 2 %,

atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Skelbiamų pirkimų atvejais - 5 % pradinės sutarties vertės, neskelbiamų pirkimų atveju -

2 % pradinės sutarties vertės.

Preliminarus tikslių netinkamų Programos išlaidų skaičiavimas:

Taikymo srities susiaurinimo (objekto sumažinimo) vertė.

21.6. Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo reikalavimų nesilaikymas pirkimo sutarties įgyvendinimo metu.

Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu nesilaikoma pirkimo sąlygose nustatytų ir laimėjusio tiekėjo nurodytų ekonominio naudingumo kriterijų reikšmių pirkimo sutarties įgyvendinimo metu.

25 % pradinės sutarties vertės.

Pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

 

10 % pradinės sutarties vertės.

Pataisa gali būti sumažinta iki 5 arba 2 %,

atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

 

Skelbiamų pirkimų atvejais - 5 % pradinės sutarties vertės, neskelbiamų pirkimų atveju -

2 % pradinės sutarties vertės.

 

V SKYRIUS

Finansinių pataisų netaikymo atvejai

 

22.  Kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, t. y. nėra pažeidžiami pagrindiniai pirkimų principai ir neturi jokio teisinio ar galimo finansinio poveikio, pažeidimas nenustatomas ir finansinės pataisos netaikomos.

23.  Finansinės pataisos netaikomos labai mažos ekonominės svarbos pažeidimų atvejais.

24.  Labai mažos ekonominės svarbos pažeidimais laikytini atvejai, kai pažeidimo poveikis (taikytinos finansinės pataisos dydis) ne daugiau nei 180 eurų, išskyrus atvejus, kai apmokėtos nepatirtos išlaidos (pavyzdžiui, neatlikti sutartyje numatyti ir apmokėti darbai).

____________________

 



[1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (ja panaikinama Direktyva 2004/18/EB) (OL L 94, 2014 3 28, p. 65) su pakeitimais  (toliau - Direktyva 2014/24/ES);

[2] Kaip nustatyta 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis 3 straipsnio 2 dalies b punkte;

[3] Sukčiavimą gali nustatyti specializuotosios Europos sąjungos arba nacionalinės kovos su korupcija ir (arba) kovos su sukčiavimu administracinių ir nusikalstamų veikų tyrimo įstaigos