LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 1, 2, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2016 m. birželio 16 d. Nr. XII-2427

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas

1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą.

2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:

„23. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra) – viešas uosto žemės nuomos teisės suteikimo būdas, vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.“

2. Buvusią 2 straipsnio 23 dalį laikyti 24 dalimi.

3. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:

„24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.“

3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Uosto žemės nuomos tvarka

1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje veiklą vykdančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, nuosavybės teise valdančioms statinius uosto žemėje ar patikėjimo teise valdančioms valstybės ar savivaldybės joms perduotus statinius uosto žemėje, tokių statinių tiesioginei paskirčiai, ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, tokių įrenginių tiesioginei paskirčiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.

2. Uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant – didinamas).

3. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti.“

4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta:

1) nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;

2) uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, keitimo sąlygos ir tvarka;

3) nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui;

4) nuomininko įsipareigojimas ne vėliau kaip per vienus metus iki viešosios procedūros paskelbimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui;

5) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie pas viešosios procedūros laimėtoją perkeliamus darbuotojus.“

2. Papildyti 25 straipsnį 7 dalimi:

„7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu:

„25¹ straipsnis. Turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sąlygos

1. Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kitą turtą, reikalingą su uostu susijusiai veiklai vykdyti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, jis perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.

2. Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi suvaržymai nekilnojamajam turtui, esančiam uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaromi sandoriai, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti.

3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Nuomininkas iki uosto žemės nuomos termino pabaigos turi teisę uosto žemės nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Kai nuomos sutarties galiojimo metu yra perleidžiamas nuomininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype (išskyrus nekilnojamojo turto perleidimą viešosios procedūros laimėtojui), nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nuomininkas, perleidžiantis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype.“

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2 straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė