vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti IR karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo

2015 m. spalio 30 d. Nr. O3-578

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 straipsnio 2  dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos paskirstymo skyriaus 2015 m. spalio 22 d. pažymą Nr.  O5-370 „Dėl santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ Komisija
n u t a r i a:

1. Patvirtinti Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) (pridedama).

2. Nustatyti, kad 2015–2016 m. šildymo sezono metu cirkuliacinės sistemos galiai apskaičiuoti pagal Metodikos 1 priedą naudojami 2015 m. ne šildymo sezono mėnesių duomenys.

3. Nustatyti, kad Metodika įsigalios po trijų mėnesių nuo šio nutarimo įsigaliojimo.

Komisijos pirmininkė                                                                                                       Inga Žilienė

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

2015 m. spalio 30 d. nutarimu

Nr. O3-578

santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti IR karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo tvarką.

2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas)
(toliau – Prižiūrėtojas) pagal Metodikoje įtvirtintus skaičiavimus kiekvieną mėnesį nustato santykinius šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklius, analizuoja gautus duomenis ir sutartyje nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, teikia Metodikos 2 priedo 1 lentelės duomenis pastato savininkui arba valdytojui, pagal kompetenciją kartą per metus rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.

3. Metodikoje įtvirtintiems skaičiavimams atlikti naudojami skaičiuotino laikotarpio (mėnesio) šilumos ir geriamojo vandens suvartojimo duomenys, kurie nustatomi pagal pastato įvadinio šilumos apskaitos prietaiso ir (arba) atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso karštam vandeniui ir (arba) šildymui bei prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Pastato šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenys turi būti nuskaitomi vienu metu, atsižvelgiant į Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše [4.3] įtvirtintą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašą ir darbų atlikimo periodiškumą.

Pastaba. Metodikoje skaičiuotinas laikotarpis yra laikotarpis nuo praeito kalendorinio mėnesio pabaigoje pastato atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų ir geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenų nuskaitymo datos iki einamojo kalendorinio mėnesio pabaigoje minėtų apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo datos.

II SKYRIUS

NUORODOS

4. Šioje Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

4.1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą;

4.2. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą;

4.3. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4.4. Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“;

4.5. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“;

4.6. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“;

4.7. Maksimalias metines šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. O3-105 „Dėl Maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti“;

4.8. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodiką, patvirtintą Komisijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-133 „Dėl Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodikos patvirtinimo“.

III SKYRIUS

SĄVOKOS

5. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:

5.1. Šilumos kiekis karštam vandeniui – šilumos, skirtos karštam vandeniui paruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, kiekis;

5.2. Šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti – šilumos kiekio karštam vandeniui dalis, skirta geriamajam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos temperatūros;

5.3. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) – šilumos kiekio karštam vandeniui dalis, skirta cirkuliuojančio karšto vandens temperatūrai palaikyti ir vonios patalpų sanitarinėms higieninėms sąlygoms užtikrinti;

5.4. Šilumos kiekis pastatui šildyti – šilumos, skirtos pastato patalpose teisės aktais nustatytai temperatūrai palaikyti, kiekis;

5.5. kitos sąvokos atitinka Metodikos 4 punkte išvardintuose bei kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

IV SKYRIUS

faktinių šilumos KIEKIŲ pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti IR karšto vandens temperatūrai palaikyti apskaičiavimo tvarka

6. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti () nustatomas:

6.1. jei pastate įrengta karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacine linija (su karšto vandens cirkuliacija) šildymo ir nešildymo sezono metu:

                                                          (1)

čia:     

 – pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh;

 – pastate suvartoto karšto vandens kiekis, nustatytas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis, m³;

 – vidutinės šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, pateiktos Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos [4.6] 7 punkto 2 lentelėje kWh/m³;

6.2. jei pastate įrengta karšto vandens tiekimo sistema be cirkuliacinės linijos (be karšto vandens cirkuliacijos):

6.2.1. šildymo sezono metu – pagal 6.1 papunktį;

6.2.2. nešildymo sezono metu – prilyginamas šilumos kiekiui, nustatytam pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso arba atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso karštam vandeniui rodmenis;

Pastaba. Kol pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius geriamojo vandens apskaitos prietaisas nėra įrengtas arba geriamojo vandens apskaitos prietaisas laikinai neveikia, pastate suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodiką [4.8].

7. Pastate suvartotas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai)
() nustatomas:

7.1. šildymo sezono metu:

7.1.1. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, rodmenis – pagal Metodikos 1 priedą;

7.1.2. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal dviejų nuosekliai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, o kitas – šilumos kiekį karštam vandeniui, rodmenis arba pagal dviejų lygiagrečiai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį šildymui, o kitas – karštam vandeniui, rodmenis:

                                                   (2)

čia:

 – pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai, kWh;

 – šilumos kiekis karštam vandeniui, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso karštam vandeniui, rodmenis, kWh;

7.1.3. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal dviejų nuosekliai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, o kitas šilumos kiekį pastatui šildyti, rodmenis:

                                             (3)

čia:

 – įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, matuojančiu šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, išmatuotas šilumos kiekis, kWh;

 – šilumos kiekis pastatui šildyti, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso šildymui rodmenis, kWh.

7.2. nešildymo sezono metu:

7.2.1. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio visą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, rodmenis arba pagal dviejų nuosekliai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja visą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, o kitas tik šilumos kiekį pastatui šildyti arba karštam vandeniui, rodmenis:

                                                         (4)

7.2.2. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal dviejų lygiagrečiai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį pastatui šildyti, o kitas karštam vandeniui, rodmenis – pagal Metodikos 7.1.2 papunktį;

Pastaba. Jeigu pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai, nustatytas pagal 7 punktą, gaunamas su minuso ženklu, jis prilyginamas nuliui, atitinkamai mažinamas šilumos kiekis, priskirtas karštam vandeniui paruošti. Tokiais atvejais būtina nustatyti ir nurodyti neigiamos cirkuliacijos priežastis (karšto vandens tiekimo sistemos ypatumai, per žema paruošto karšto vandens temperatūra, tiekiamas pašilęs geriamasis vanduo, cirkuliacinės sistemos gedimai, neveikimas ir kt.).

8. Šilumos kiekis pastatui šildyti () nustatomas:

8.1. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso matuojančio šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, rodmenis:

                                                 (5)

čia:

 – šilumos kiekis pastatui šildyti, kWh;

8.2. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal dviejų nuosekliai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, o kitas – šilumos kiekį šildymui, rodmenis arba pagal dviejų lygiagrečiai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį šildymui, o kitas – karštam vandeniui, rodmenis:

                                                              (6)

8.3. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal dviejų nuosekliai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, o kitas – šilumos kiekį karštam vandeniui, rodmenis:

                                                    (7)

9. Kai pastate įrengta atviroji šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sistema, šilumos kiekiai karštam vandeniui paruošti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir pastatui šildyti nustatomi pagal pastate taikomame šilumos paskirstymo metode įtvirtintus skaičiavimus.

V SKYRIUS

SANTYKINIŲ ŠILUMOS PASTATUI ŠILDYTI, KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI IR KARŠTO VANDENS TEMPERATŪRAI PALAIKYTI SUVARTOJIMO RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

10. Santykinės šilumos sąnaudos cirkuliacijai nustatomos:

;                                                           (8)

čia:

 – santykinės šilumos sąnaudos cirkuliacijai;

 – pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai, nustatytas pagal Metodikos 7 punktą, kWh;

 – vidutinių energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvų, nustatytų pagal Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką [4.6], ir priskirtų butams ar kitoms negyvenamosioms paskirties patalpoms, kuriose įrengta atitinkamo tipo karšto vandens cirkuliacijos sistema, suma, kWh/butui per mėnesį.

11. Santykinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, tenkančios:

11.1. vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto ir vienam dienolaipsniui:

                                 (9)

čia:

 – santykinės šilumos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto šildyti vienam dienolaipsniui, kWh/m²×DL;

 – šilumos kiekis pastatui šildyti, nustatytas pagal Metodikos 8 punktą;

 – pastato butų naudingųjų plotų ir kitų bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtų negyvenamosios paskirties patalpų, prijungtų prie pastato centrinio šildymo sistemos, plotų suma, m²;

 – šilumos vartojimo pastatui šildyti per skaičiuotiną laikotarpį dienolaipsnių suma, nustatoma pagal Metodikos 11.3 papunktį.

11.2. vienam kubiniam metrui pastato tūrio ir vienam dienolaipsniui:

a) kai pastato butų ir bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtų negyvenamosios paskirties patalpų, prijungtų prie pastato centrinio šildymo sistemos, aukščiai yra vienodi:

(10)

čia:

 – santykinės šilumos sąnaudos vienam kubiniam metrui pastato tūrio šildyti vienam dienolaipsniui, kWh/m³×DL;

H – butų ir bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtų negyvenamosios paskirties patalpų, prijungtų prie pastato centrinio šildymo sistemos, aukštis nuo grindų iki lubų, m;

b) kai pastato butų ir bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtų negyvenamosios paskirties patalpų, prijungtų prie pastato centrinio šildymo sistemos, aukščiai yra nevienodi:

                             (11)

čia:

h_i – i-tojo buto, prijungto prie pastato centrinės šildymo sistemos, ir i-tosios pastato bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtos negyvenamosios paskirties patalpos, prijungtos prie pastato centrinio šildymo sistemos, aukštis nuo grindų iki lubų, m;

A_BŠi – i-tojo buto, prijungto prie pastato centrinio šildymo sistemos, naudingasis plotas ir i-osios pastato bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtos negyvenamosios paskirties patalpos, prijungtos prie pastato centrinio šildymo sistemos, plotas, m².

11.3. šilumos vartojimo pastatui šildyti per skaičiuotiną laikotarpį dienolaipsnių suma nustatoma:

                                                 (12)

čia:

 – skaičiuotino laikotarpio vidutinė lauko oro temperatūra, ;

– šilumos vartojimo pastatui šildyti per skaičiuotiną laikotarpį trukmė, paromis.

12. Santykinės šilumos sąnaudos vienam kubiniam metrui pastato tūrio šildyti vienam dienolaipsniui (), apskaičiuotos pagal Metodikos 11.2 papunktį, palyginamos su Maksimaliomis metinėmis šilumos suvartojimo normomis daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti [4.7], prieš tai jas perskaičiuojant:

;                                    (13)

čia:

 – maksimali šilumos suvartojimo norma vienam kubiniam metrui daugiabučių namų butų ir kitų patalpų tūrio šildyti vienam dienolaipsniui, kWh/m² DL;

 – maksimali metinė šilumos suvartojimo norma daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, esant standartinėms sąlygoms, nurodyta Maksimaliose metinėse šilumos suvartojimo normose daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti [4.7], kWh/m² per mėnesį.

13. Santykinių šilumos sąnaudų vienam kubiniam metrui pastato tūrio šildyti vienam dienolaipsniui, nustatytų pagal Metodikos 11.2 papunktį ir maksimalių šilumos suvartojimo normų vienam kubiniam metrui daugiabučių namų butų ir kitų patalpų tūrio šildyti vienam dienolaipsniui, nustatytų pagal Metodikos 12 punktą, palyginimas:

;                                              (14)

čia:

 – faktinių ir maksimalių (norminių) šilumos sąnaudų vienam kubiniam metrui pastato tūrio šildyti vienam dienolaipsniui procentinis santykis, %.

Pastaba. Pereinamuoju laikotarpiu (spalio ir balandžio mėnesį) dėl vidinių ir išorinių šilumos pritekių šilumos sąnaudoms pastatui šildyti įtakos padidėjimo, faktinių ir maksimalių (norminių) šilumos sąnaudų vienam kubiniam metrui pastato tūrio šildyti vienam dienolaipsniui procentinis santykis pagal Metodikos
13 punktą gali būti neskaičiuojamas (nevertinamas).

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Ginčai, kilę dėl Metodikos taikymo ir aiškinimo, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

___________________

Metodikos

1 priedas

ŠILUMOS KIEKIO CIRKULIACIJAI NUSTATYMAS SKAIČIAVIMO BŪDU

1. Šildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai skaičiavimo būdu nustatomas:

;                                                            (1)

čia:

Q_PR – šilumos kiekis cirkuliacijai per skaičiuotiną laikotarpį, kWh;

 – cirkuliacinės sistemos vidutinė galia, kW;

z_PR – cirkuliacinės sistemos veikimo trukmė per skaičiuotiną laikotarpį, val.

2. Cirkuliacinės sistemos vidutinė galia nustatoma pagal ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių duomenis (pvz., gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių):

                                                             (2)

čia:

N_PRmen – atitinkamo mėnesio cirkuliacinės sistemos galia, kW;

n – skaičiavimams pasirinktų mėnesių skaičius;

3. Cirkuliacinės sistemos galia atitinkamą mėnesį nustatoma:

                                                            (3)

čia:`

Q_PRmen – atitinkamo mėnesio šilumos kiekis cirkuliacijai, kWh;

z – atitinkamo mėnesio skaičiuotino laikotarpio trukmė, val.

4. Šilumos kiekis cirkuliacijai (Q_PRmen), naudojamas vidutinei galiai apskaičiuoti, nešildymo sezono metu nustatomas:

                                                  (4)

čia:

Q_P – įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis, kWh;

q_Kv – vidutinės šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m³;

G_Kv – pastate suvartoto karšto vandens kiekis, nustatytas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis, m³.

___________________

Metodikos

2 priedas

DUOMENŲ PATEIKIMO LENTELĖ

1 lentelė. Duomenų pateikimo lentelė

Data, (metai, mėnesis)

∑ABŠ, m^2

∑VBŠ, m^3

QP, kWh

QPŠmetr, kWh

QPKmetr, kWh

GKv, m^3

QPKv, kWh

QPR, kWh

QPŠ, kWh

qPR

ΣDL

qADŠ, kWh/m^2DL

qVDŠ, kWh/m^3DL

qVDŠmax, kWh/m^2

DŠ, %

čia:

∑A_BŠ – pastato butų naudingųjų plotų ir kitų bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtų negyvenamosios paskirties patalpų, prijungtų prie pastato centrinio šildymo sistemos, plotų suma, m²;

∑V_BŠ – pastato butų ir kitų bendrojo naudojimo patalpoms nepriskirtų negyvenamosios paskirties patalpų, prijungtų prie pastato centrinio šildymo sistemos, tūrių suma, lygi  arba  (žiūr. Metodikos 11.2 punktą);

Q_P – įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, matuojančiu šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, išmatuotas šilumos kiekis, kWh;

Q_PŠmetr – šilumos kiekis pastatui šildyti, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso šildymui rodmenis, kWh;

Q_PKmetr – šilumos kiekis karštam vandeniui, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso karštam vandeniui, rodmenis, kWh;

G_Kv – pastate suvartoto karšto vandens kiekis, nustatytas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis, m³;

Q_PKv – – pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh;

Q_PR – pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai, kWh;

Q_PŠ – šilumos kiekis pastatui šildyti, kWh;

q_PR – santykinės šilumos sąnaudos cirkuliacijai;

ΣDL – šilumos vartojimo pastatui šildyti per skaičiuotiną laikotarpį dienolaipsnių suma;

q_ADŠ – santykinės šilumos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto šildyti vienam dienolaipsniui, kWh/m²×DL

q_VDŠ – santykinės šilumos sąnaudos vienam kubiniam metrui pastato tūrio šildyti vienam dienolaipsniui, kWh/m³×DL;

q_VDŠmax – maksimali šilumos suvartojimo norma daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, esant faktinėms sąlygoms, kWh/m² per mėnesį;

D_Š – santykinių šilumos sąnaudų vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto šildyti ir maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, esant faktinėms sąlygoms, procentinis santykis, %.

___________________