Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 147 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1812(2)
2015 m. rugsėjo 2 d. Nr. 944
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1123 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1812(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147, 1471, 157, 303 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 1472 straipsniu įstatymu Nr. XI-2198 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 147 ir 157 straipsnių nuostatos buvo papildytos nauju subjektyviosios pusės požymiu, tai yra prekyba žmonėmis pradėta sieti su bet kokiu žmogaus išnaudojimo tikslu, kuriam priskirtinas tiek fiktyvios, tiek priverstinės santuokos sudarymas. Toks pakeitimas įvestas, be kita ko, siekiant ne tik suderinti Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių nuostatas su tarptautinių teisės aktų reikalavimais, bet ir išvengti galimų naujų baudžiamojo įstatymo pakeitimų ateityje. Būtina atkreipti dėmesį, kad kodifikuojant teisės normas siekiama išvengti pernelyg didelio detalumo, kuris visada palieka nemažai pavojingų veikų nereglamentuotų, nes baudžiamajame įstatyme neįmanoma numatyti visų galimų gyvenimo atvejų ir situacijų ir nustatyti už tai baudžiamąją atsakomybę. Įstatymo projekte pateiktas siūlymas vis detaliau reglamentuoti prekybos žmonėmis atvejus, plečiant subjektyviąją nusikalstamų veikų sudėtį, vertintinas kaip pernelyg detalus pavojingų veiksmų kriminalizavimas. Prekiaujant žmonėmis neteisėtai disponuojama kitu žmogumi – jis parduodamas ar kitaip perleidžiamas, perkamas ar kitaip įgyjamas, verbuojamas, gabenamas ar laikomas nelaisvėje, tai yra su žmogumi elgiamasi kaip su preke, daiktu. Nukentėjęs asmuo patenka į kaltininko kontrolę ar jau faktiškai jo kontroliuojamas, taip siekiant šią nukentėjusiojo asmens priklausomybę panaudoti, pavyzdžiui, prostitucijai, pornografijai ar kitiems išnaudojimo tikslams.
Taigi Įstatymo projekte siūlomas pakeitimas – perteklinis, nes fiktyvios ar priverstinės santuokos siekis prekybos žmonėmis sudėtyje patenka į išnaudojimo kitais tikslais terminą.
2. Kartu reikėtų pabrėžti ir tai, kad vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis fiktyvios santuokos sudarymas gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2065 straipsnį už pagalbą neteisėtu būdu užsieniečiui gauti dokumentą, patvirtinantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (tokia pat nuostata įtvirtinta 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541 straipsnyje).