II SKYRIUS
MTI KLASIFIKAVIMAS
4. MTI sudaro prielaidas MTEPI nacionaliniu, tarpvalstybiniu, pasauliniu mastu. MTI vienija aukšto lygio mokslo grupes, verslą, nevyriausybines organizacijas ir kitus dalyvius ir telkia jų pastangas kuriant mokslo žinias, inovacijas, reikalingas sprendžiant socialinius, ekonominius iššūkius, užtikrinant visuomenės pažangą. MTI įgalina atvirą aukšto lygio mokslą pagal FAIR (angl. Findable, Accessible, Interoperable, Reusable) principus.
5. Lietuvos MTI turi atitikti nacionalinius prioritetus ir specializaciją, būti tvari, turėti ilgalaikę strategiją, veiklos planus, stabilų ir efektyvų valdymą, gali būti įstojusi į užsienyje registruotas tarptautines MTI (toliau – tarptautinė MTI). Lietuvoje gali būti įsteigta tarptautinė MTI, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sąlygas užsienio subjektams dalyvauti tokios MTI veikloje (toliau – Lietuvoje įsteigta tarptautinė MTI). Lietuvoje įsteigtą tarptautinę MTI administruojantys konsorciumai ar kiti juridiniai asmenys Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka gali įgyti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo (angl. European Research Infrastructure Consortium, toliau – ERIC) statusą.
6. Lietuvos MTI gali formuoti Lietuvoje registruotos mokslo ir studijų institucijos ir kiti juridiniai asmenys, jų konsorciumai, gebantys užtikrinti sąlygas, lemiančias MTI įtraukimą į Kelrodį, finansavimą, aukšto lygio MTEPI vykdymą, MTEPI paslaugų ir atvirosios prieigos prie duomenų, įrangos ir kitų išteklių suteikimą.
7. Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka sudarant Kelrodį, nustatoma Lietuvos MTI padėtis pagal veiklos vietą ir organizavimą, plėtros fazę, pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje.
8. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal veiklos vietą ir organizavimą gali būti:
8.1. institucinė − įsikūrusi vienoje mokslo ir studijų institucijoje ar kitame juridiniame asmenyje. Jos veikla organizuojama ją įkūrusios mokslo ir studijų institucijos ar kito juridinio asmens nustatyta tvarka;
8.2. jungtinė – kelių mokslo ir studijų institucijų ir (ar) kitų juridinių asmenų konsorciumo ar mokslo ir studijų institucijų ir (ar) kitų juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi paremta MTI, išteklius paskirsčiusi keliose mokslo ir studijų institucijose ir (ar) kituose juridiniuose asmenyse. Jos veikla organizuojama, remiantis jos veikloje dalyvaujančių šalių susitarimu.
9. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal plėtros fazę gali būti:
9.1. pradedanti veiklą – MTI, kuriai suformuoti veiklos principai, techninis dizainas, valdymo struktūra, finansinis modelis, pradedamos formuoti sąlygos esminiams teigiamiems poslinkiams atitinkamose mokslo ir studijų srityse tarptautiniu lygiu;
9.2. veikianti – MTI, sudaranti sąlygas esminiams teigiamiems poslinkiams atitinkamose mokslo ir studijų srityse tarptautiniu lygiu, sėkmingai skleidžianti ir optimizuojanti MTEPI veiklos srityse pasiektus rezultatus; galimybė veiksmingai naudotis jos ištekliais, paslaugomis suteikiama MTEPI bendruomenei.
10. Lietuvos MTI gali dalyvauti tarptautinių MTI veikloje, kai Lietuvos Respublika įstoja į tarptautinę MTI Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu asocijuotos narės, visateisės narės, narės stebėtojos ir pan. teisėmis, arba Lietuvos MTI administruojančios mokslo ir studijų institucijos, kiti juridiniai asmenys, jų konsorciumai įstoja į tarptautinę MTI savarankiškai.
11. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje gali būti:
11.1. potenciali – MTI yra parengiamajame etape, įtraukiama į Kelrodį pabrėžiant turimą potencialą dalyvauti tarptautinių MTI veikloje;
11.2. brandi – MTI, kurios strategijoje numatytos gairės ir veiksmai dėl dalyvavimo konkrečių tarptautinių MTI veikloje ir vykdomi veiksmai ta linkme;
11.3. įsitvirtinusi – brandi MTI, jau dalyvaujanti tarptautinės MTI veikloje;
11.4. išstojanti – MTI, kurią Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) pripažįsta neperspektyvia toliau dalyvauti tarptautinės MTI veikloje, ir tam pritaria ministras.
12. Visos Lietuvos MTI ir Lietuvoje įsteigtos tarptautinės MTI, siekiančios patekti į Kelrodį, turi turėti ilgalaikę, ne tik galimu valstybės finansavimu, bet ir savarankišku funkcionavimu pagrįstą, reguliariai atnaujinamą MTI strategiją, apimančią viziją ir ilgalaikius mokslinius ir kitus tikslus, kaštų ir naudos analizę apimantį investicijų pagrindimą, stabilią, veiksmingą, su institucijų veiklos dokumentais susietą valdymo struktūrą, planą dėl MTI MTEPI veiklos ir įžvalgas dėl jos perspektyvų, pagrįstus tarptautinio bendradarbiavimo tikslus, planus ir perspektyvas, tvarką dėl sukurtos intelektinės nuosavybės apsaugos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, atvirosios prieigos prie duomenų, įrangos, paslaugų ir kitų išteklių suteikimo vartotojams sąlygas ir apskaitos mechanizmus, taip pat Europos Komisijos rekomendacijas dėl MTEPI veiklos duomenų patogaus kaupimo ir perdavimo pagal Europos atvirojo mokslo debesies (angl. European Open Science Cloud_– EOSC) reikalavimus bei FAIR principus, MTI tęstinumo ir tvarumo užtikrinimo, turimo žmogiškojo potencialo, nuostatas dėl vidinės ir išorinės komunikacijos, finansinį veiklos planą (ne trumpesnio nei 3 metų laikotarpio), ambicingus ir argumentuotus veiklos vertinimo kriterijus ir rodiklius.
III SKYRIUS
KELRODŽIO SUDARYMO NUOSTATOS
13. Kelrodis yra Tarybos parengtas ir patvirtintas MTI politikos dokumentas, nustatantis ilgalaikes nacionalines ir tarptautines MTI politikos kryptis, prioritetus, galimybes, perspektyvas, ateities įžvalgas ir kt.
14. Kelrodžiu vadovaujamasi formuojant ir įgyvendinant MTI politiką, atsižvelgiama įgyvendinant švietimo ir MTEPI politiką. Į Kelrodį įtrauktoms Lietuvos MTI ir Lietuvoje įsteigtoms tarptautinėms MTI kuriama palanki aplinka veiksmingai veiklai, plėtrai, dalyvavimui tarptautinių MTI veikloje. Kelrodyje esančios MTI, jų mokslo grupės, pvz., kompetencijų centrai, tinklai, įtraukiamos į MTEPI iniciatyvas, skatinamos dalyvauti tarptautinėse MTEPI programose (pvz., „Europos horizontas“), jungtis į bendradarbiavimo tinklus.
15. Kelrodis yra atnaujinamas atsižvelgiant į MTI poreikius, su jų plėtra susijusius pokyčius, ilgalaikių MTI politikos prioritetų, strateginių MTI raidos krypčių, MTEPI politikos prioritetų ir kitus pokyčius, prognozes ir kitus aspektus ne rečiau kaip kas 4 metai.
16. Kelrodis rengiamas, atsižvelgiant į ESFRI kelrodžio struktūrą ir principus, numatant:
16.1. bendrąją dalį, skirtą apžvelgti praėjusio Kelrodžio ir vykdytos MTI politikos rezultatus, stiprybes, silpnybes, galimybes, grėsmes, iššūkius ir ateities įžvalgas, pasiūlyti ilgalaikius MTI politikos prioritetus, strategines MTI raidos kryptis ir pan.;
16.2. dalį, skirtą apžvelgti Lietuvos MTI ir Lietuvoje įsteigtų tarptautinių MTI ekosistemą, raidos kryptis, MTI vidinius ir tarptautinius ryšius, mokslo pažangą, poveikį, aprašyti bendrus poreikius, spragas, sąsajas su ilgalaikiais MTI politikos prioritetais, sumanios specializacijos prioritetais, pasiūlyti investicijų kryptis ir pan.;
16.3. dalį, skirtą aprašyti į Kelrodį įtrauktas Lietuvos MTI ir Lietuvoje įsteigtas tarptautines MTI, vadovaujantis Aprašo II skyriaus nuostatomis, pagrindžiant potencialą (žmonių, infrastruktūros ir kt.), plėtros, veiklos ir dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje būklę, perspektyvas ir planus, galimybes dalyvauti tarptautinių MTI veikloje, aprašant ilgą laiką veikiančių MTI gyvavimo ciklą, pateikiant rekomendacijas dėl MTI plėtros (galimų naujų ir (ar) tęstinių MTI skirtų projektų), veiklos skatinimo, narysčių tarptautinėse MTI ir pan.
17. Kelrodžiui sudaryti Taryba skelbia kvietimą mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems juridiniams asmenims ar jų konsorciumams teikti paraiškas dėl jų administruojamų Lietuvos MTI įtraukimo į atnaujinamą Kelrodį. MTI buvimas esamame Kelrodyje neužtikrina jos įtraukimo į atnaujinamą Kelrodį, išskyrus Aprašo 22 punkte nurodytą atvejį.
18. Paraiškų dėl MTI įtraukimo į Kelrodį teikimo tvarką ir projektų atrankos kriterijus tvirtina Taryba.
19. Sudarydama Kelrodį, Taryba organizuoja viešas diskusijas su akademine, verslo bendruomene, suinteresuotomis mokslo ir studijų institucijomis ir kitais suinteresuotais juridiniais asmenimis dėl ilgalaikių MTI politikos prioritetų, strateginių MTI raidos krypčių, prioritetinių Lietuvos, tarptautinių MTI ir kt. Taryba taip pat organizuoja Mokslinių tyrimų infrastruktūrų komisijos (toliau – Komisija) susitikimus dėl strateginių MTI raidos krypčių ir ilgalaikių MTI politikos prioritetų nustatymo, Kelrodžio projekto svarstymo ir kt.
20. Siekdama užtikrinti nešališką ir profesionalų sprendimo dėl Lietuvos MTI įtraukimo į Kelrodį priėmimą, Taryba, pasitelkdama ekspertus, nedalyvaujančius Kelrodyje esančių arba į jį pretenduojančių MTI veikloje, organizuoja pateiktų paraiškų ekspertinį vertinimą. Jei prireikia, Taryba gali kreiptis į pareiškėjus dėl pateiktos paraiškos, MTI strategijos ar kitos informacijos patikslinimo.
21. Paraiškas dėl Lietuvos MTI įtraukimo į atnaujinamą Kelrodį pateikusios mokslo ir studijų institucijos ir (ar) kiti juridiniai asmenys ar (ar) jų grupės privalo užtikrinti, kad prie jų suformuotos MTI galėtų jungtis visi norintys Lietuvos dalyviai, turintys pakankamą potencialą dalyvauti atitinkamos MTI veikloje.
22. Į naują Kelrodį iškart įtraukiamos Lietuvos MTI, kurios Kelrodžio sudarymo metu dalyvauja tarptautinių MTI veikloje, išskyrus atvejus, kai mokslo ir studijų institucijos, kiti juridiniai asmenys, jų konsorciumai įstoja į tarptautinę MTI savarankiškai. Šias MTI atstovaujančios mokslo ir studijų institucijos, kiti juridiniai asmenys, jų konsorciumai teikia duomenis ir kitą informaciją apie MTI, jos mokslo grupių veiklą, rezultatus ir kitą Tarybos kvietime nurodytą informaciją, galinčią padėti nustatyti jų aktualią padėtį pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje ir parengti Kelrodį pagal Aprašo 16 punkto nuostatas.
23. Taryba parengia Kelrodžio projektą ir, jeigu prireikia, teikia siūlymus Ministerijai dėl narystės tarptautinėje MTI nutraukimo tuo atveju, kai atnaujinto Kelrodžio projekte MTI padėtis pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje nurodoma kaip išstojanti.
24. Ministerija per 2 mėnesius išnagrinėja Tarybos pateiktus siūlymus dėl narystės tarptautinėje MTI nutraukimo ir priima sprendimą pritarti arba nepritarti narystės tarptautinėje MTI nutraukimui. Ministerijai pritarus narystės tarptautinėje MTI nutraukimui, Kelrodyje šios MTI padėtis pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje nurodoma kaip išstojanti ir Ministerija inicijuoja narystės tarptautinėje MTI nutraukimą pagal Aprašo VIII skyriaus nuostatas. Ministerijai nepritarus narystės tarptautinėje MTI nutraukimui, narystė tęsiama. Taryba gali teikti siūlymus MTI ir Ministerijai dėl dalyvavimo tarptautinės MTI veikloje tobulinimo.
25. Gavusi Ministerijos sprendimą, Taryba tvirtina Kelrodį ir:
25.1. teikia ekspertines gaires ir rekomendacijas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, kitiems juridiniams asmenims, jų konsorciumams dėl MTI strategijų įgyvendinimo;
25.2. teikia siūlymus Vyriausybei ir ministerijoms dėl sėkmingai veiklas įgyvendinančių Lietuvos MTI ir Lietuvoje įsteigtų tarptautinių MTI plėtros, veiklos skatinimo, narysčių tarptautinėse MTI, politikos krypčių, prioritetų ir kt.
26. Atsižvelgdamos į MTI plėtros, strateginių MTI raidos krypčių, politikos prioritetų ir kitus pokyčius, prognozes, Ministerija arba Taryba gali inicijuoti Kelrodžio atnaujinimą anksčiau, nei numatytas jo atnaujinimo terminas. Atnaujinant Kelrodį taikomos šiame Aprašo skyriuje nustatytos procedūros.
IV SKYRIUS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ KOMISIJA
27. Komisija sudaroma MTI klausimams nagrinėti. Komisijos sudėtį tvirtina Tarybos pirmininkas.
28. Atstovus į Komisiją deleguoja:
28.1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija −1;
28.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija – 1;
28.4. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – 1;
28.6. Lietuvos universitetų rektorių konferencija – 1;
28.7. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija – 1.
29. Komisijos narių kadencija – 5 metai, išskyrus Aprašo 30 punkte numatytą atvejį. Pasibaigus Komisijos atitinkamų narių kadencijai, jos sudėtis atnaujinama kas 2,5 metai.
30. Pirmą kartą sudarant Komisiją, dviejų Tarybos, vieno Ministerijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Valstybinių mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos atstovų kadencija – 2,5 metų.
31. Komisijos nariui baigus darbą, bet Komisijoje nepasibaigus jo kadencijai, naujas Komisijos narys skiriamas laikotarpiui iki buvusio nario kadencijos pabaigos.
32. Į Komisijos posėdžius gali būti kviečiami Lietuvos MTI atstovai, taip pat nepriklausomi ekspertai.
33. Komisija:
33.1. teikia išvadas Tarybai dėl Kelrodžio atnaujinimo, jo projekto, siūlymus dėl Kelrodžio įgyvendinimo, Lietuvos MTI dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje, kitų Lietuvos MTI ir Lietuvos įsteigtų tarptautinių MTI plėtros aspektų;
33.2. teikia siūlymus Tarybai dėl strateginių MTI raidos krypčių ir ilgalaikių MTI politikos prioritetų.
34. Komisijos pirmininko skyrimo tvarką, kitą jos veiklos organizavimo tvarką nustato Taryba. Taryba užtikrina nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir kitų principų įgyvendinimą, organizuojant Tarybos darbą.
V SKYRIUS
NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE MTI INICIJAVIMAS
35. Taryba, ne vėliau kaip praėjus 1 metams nuo Kelrodžio patvirtinimo, skelbia kvietimą mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems juridiniams asmenims ar jų konsorciumams, administruojantiems į Kelrodį įtrauktas Lietuvos MTI, teikti paraiškas dėl jų administruojamų Lietuvos MTI narysčių tarptautinėse MTI.
36. Narystė tarptautinėje MTI gali būti inicijuojama, jei:
36.1. Narystę inicijuojančios Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal dalyvavimą tarptautinės MTI veikloje apibrėžta kaip brandi;
36.2. Konkreti (-čios) tarptautinė (-s) MTI, kurios veikloje planuojama dalyvauti, įtraukta į ESFRI kelrodį ar jame pažymima svarbia Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų bendruomenės dalimi ir (ar) bendradarbiavimo partnere.
37. Paraiškų dėl Lietuvos MTI narystės tarptautinėje MTI teikimo tvarką ir projektų atrankos kriterijus tvirtina Taryba.
38. Paraiškoje turi būti įvertinti ir pagrįsti šie aspektai:
38.1. narystės tarptautinėje MTI svarba Lietuvai ekonominiu, socialiniu, technologiniu požiūriu, suteikiama pridėtinė vertė šalies MTEPI, galimybės aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos MTEPI veiklai vykdyti;
38.2. narystės tarptautinėje MTI atitiktis strateginėms MTI raidos kryptims, ilgalaikiams MTI politikos prioritetams, sumanios specializacijos prioritetams;
38.3. pateikta alternatyvų analizė ir pagrįstas tinkamiausių alternatyvų pasirinkimas dėl narystės tarptautinėje MTI formos (steigėja, asocijuota narystė, visateisė narystė, narystė stebėtojo teisėmis), pasirinktos tarptautinės MTI ir narystės tarptautinėje MTI trukmės (terminuota narystė ar neterminuota narystė).
39. Paraiškoje turi būti nurodyta:
39.1. mokslinis ir techninis MTI pagrindimas (taip pat planuojamos vykdyti MTEPI veiklos, žmogiškasis potencialas);
39.2. su naryste tarptautinėje MTI susijusių išlaidų (išskyrus narystės įnašą ar jam prilyginamą tarptautinės MTI mokestį (toliau – Narystės mokestis)) padengimo planas ir finansavimo šaltiniai, taip pat paraišką teikiančių mokslo ir studijų institucijų ir (ar) kitų juridinių asmenų finansinis prisidėjimas prie visų su naryste tarptautinėje MTI susijusių išlaidų (išskyrus Narystės mokestį) (jei Narystės plano projektą rengė pagal bendradarbiavimo sutartį veikiantis mokslo ir studijų institucijų ir (ar) kitų juridinių asmenų konsorciumas, pateikiama informacija apie visų dalyvių finansinį prisidėjimą);
39.3. Paraiškos rengėjų iki šiol iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių gautos lėšos finansuoti MTI veiklą, plėtrą ir viešai paskelbti planai, ketinimai dėl finansavimo (pvz., protokolai, teisės aktai ir jų projektai, kiti dokumentai);
39.4. pasinaudojant naryste tarptautinėje MTI planuojamų vykdyti ekonominių veiklų išsamus pagrindimas, procentinė apimtis (jeigu pasinaudojant naryste tarptautinėje MTI planuojama vykdyti ekonomines veiklas);
39.5. siūloma narystės tarptautinėje MTI forma ir trukmė;
39.6. narystės tarptautinėje MTI metu siektini rezultatai pamečiui;
39.7. atvirosios prieigos prie narystę tarptautinėje MTI inicijuojančios (-ių) mokslo ir studijų institucijos (-jų), kito (-ų) juridinio (-ių) asmens (-ų) ar jų konsorciumo (-ų) administruojamos Lietuvos MTI duomenų, įrangos, paslaugų ir kitų išteklių suteikimo mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems subjektams tvarka;
39.8. MTEPI veiklos duomenų kaupimo ir perdavimo pagal Europos atvirojo mokslo debesies (angl. European Open Science Cloud_– EOSC) reikalavimus tvarka;
39.9. siūlymas dėl atstovaujančios mokslo ir studijų institucijos (-jų) ir (ar) kito (-ų) juridinio (-ių) asmens (-ų) (jei paraišką rengė pagal bendradarbiavimo sutartį veikiantis mokslo ir studijų institucijų ir (ar) kitų juridinių asmenų konsorciumas) ir jo pagrindimas;
39.10. narystės tarptautinėje MTI nutraukimo procedūra.
40. Taryba, pasitelkdama Lietuvos ir (ar) užsienio ekspertus, organizuoja pateiktų paraiškų ekspertinį vertinimą.
41. Prioritetas narystei tarptautinėje MTI teikiamas toms Lietuvos MTI, prie kurių finansavimo prisideda suinteresuotos ministerijos ir verslo subjektai.
42. Taryba, atsižvelgdama į ekspertinio vertinimo rezultatus, valstybės finansines galimybes, kitą turimą informaciją, vertinimus ir aplinkybes, sudaro Lietuvos MTI, kurioms siūloma dalyvauti tarptautinių MTI veikloje, sąrašą ir teikia siūlymą Ministerijai inicijuoti Lietuvos Respublikos stojimo į šias tarptautines MTI procedūrą.
43. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos stojimo į tarptautinę MTI priima Seimas, ratifikuodamas Lietuvos Respublikos ir tarptautinės MTI susitarimą ar kitus teisės aktus, arba Vyriausybė, patvirtindama tokį susitarimą ar priimdama kitą sprendimą.
44. Seimui arba Vyriausybei priėmus sprendimą stoti į tarptautinę MTI:
44.1. Ministerija paskiria Lietuvos atstovą, įgyvendina valstybės, kaip konkrečios tarptautinės MTI konsorciumo narės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, taip pat nustato, kaip šiomis teisėmis naudojasi Lietuvos atstovas ir Taryba;
44.2. Taryba savo nustatyta tvarka rengia ir tvirtina Lietuvos MTI narystės tarptautinėje MTI planą (toliau – Narystės planas) ne ilgesniam nei 7 metų laikotarpiui ir su Lietuvos atstovu sudaro sutartį dėl Narystės plano įgyvendinimo.
45. Lietuvos atstovas turi teisę išreikšti Lietuvos Respublikos poziciją narystės tarptautinėje MTI klausimais, dalyvauti tarptautinės MTI valdymo organų veikloje.
46. Taryba Kelrodžio galiojimo laikotarpiu kvietimus teikti paraiškas dėl Lietuvos MTI narysčių tarptautinėse MTI gali skelbti neribotą kiekį kartų.
VI SKYRIUS
SU NARYSTE TARPTAUTINĖSE MTI SUSIJUSIOS IŠLAIDOS IR FINANSAVIMAS
47. Su naryste tarptautinėse MTI susijusias išlaidas sudaro:
47.2. būtinosios su naryste tarptautinėje MTI susijusios išlaidos (toliau – būtinosios išlaidos), kurioms gali būti priskiriama:
47.2.1. tarptautinės MTI veiklų koordinavimo išlaidos (tarptautinės MTI valdymo organų susitikimų organizavimas Lietuvoje);
47.2.2. patalpų ir techninės įrangos, reikalingos Lietuvos MTI veiklai palaikyti ir paslaugoms teikti, išlaikymas;
47.2.3. valdymo ir administravimo išlaidos, apimančios narystę tarptautinėje MTI administruojančių asmenų darbo užmokestį, išlaidas, skirtas komandiruotėms, stažuotėms ir kompetencijai tobulinti;
47.2.4. perkamų veiklos paslaugų išlaidos (narystę tarptautinėje MTI užtikrinančių duomenų surinkimas ir kt.);
47.2.5. komunikacijos ir veiklos viešinimo išlaidos (seminarų, konferencijų ir kitų viešinimo renginių organizavimas ir iniciatyvų įgyvendinimas, MTI rinkodara ir kt.);
47.2.6. kitos narystei tarptautinėje MTI užtikrinti būtinos išlaidos, nepatenkančios į Aprašo 47.2.1–47.2.5 papunkčiuose nurodytas išlaidų kategorijas, tačiau nurodytos tarptautinės MTI steigimo ar kituose narystę tarptautinėje MTI reglamentuojančiuose dokumentuose.
48. Būtinosios išlaidos finansuojamos Tarybos administruojamomis Dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje finansavimo priemonės lėšomis. Dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje finansavimo priemonė suprantama kaip priemonių visuma, skirta narystėms tarptautinėse MTI užtikrinti.
49. Valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi finansuoti Narystės mokesčius ir būtinąsias išlaidas, kasmet numatomi Tarybos biudžete.
50. Iki einamųjų metų kovo 1 d. Taryba pateikia Ministerijai lėšų poreikį, reikalingą finansuoti kitų metų su narystėmis tarptautinėse MTI susijusias išlaidas.
51. Narystės tarptautinėje MTI metai pradedami skaičiuoti įsigaliojus Seimo ratifikuotam arba Vyriausybės patvirtintam Lietuvos Respublikos ir tarptautinės MTI susitarimui ir (ar) kitam teisės aktui.
52. Pirmaisiais narystės metais laikomi:
52.1. Aprašo 51 punkte minimiems dokumentams įsigaliojus iki einamųjų metų birželio 30 d. – likęs laikotarpis iki einamųjų metų pabaigos;
52.2. Aprašo 51 punkte minimiems dokumentams įsigaliojus nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – ateinantys kiti metai.
53. Antrieji ir vėlesni narystės metai sutampa su kalendoriniais metais.
54. Narystės mokestį visu narystės laikotarpiu padengia Taryba arba Ministerija, arba kitos ministerijos.
55. Būtinąsias išlaidas pirmaisiais narystės metais padengia Taryba arba Ministerija, arba kitos ministerijos.
56. Lietuvos atstovas:
56.1. antraisiais narystės metais sumoka ne mažiau kaip 10 procentų būtinųjų išlaidų;
56.2. trečiaisiais narystės metais sumoka ne mažiau kaip 20 procentų būtinųjų išlaidų;
56.3. ketvirtaisiais ir vėlesniais narystės metais sumoka ne mažiau kaip 30 procentų būtinųjų išlaidų.
57. Lietuvos atstovo būtinosioms išlaidoms finansuoti savo lėšomis tinka tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai prisideda prie MTI veiklos.
58. Su naryste tarptautinėje MTI susijusių išlaidų galimi finansavimo šaltiniai:
58.1. Europos Sąjungos fondų investicijų lėšos;
58.2. valstybės biudžeto asignavimai;
58.3. dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje finansavimo priemonių lėšos;
58.4. mokslo ir studijų institucijų lėšos;
58.5. verslo ir pramonės įmonių lėšos, taip pat iš kitų fizinių ar juridinių asmenų teisėtai gaunamos lėšos;
58.6. tarptautinių MTI, jų programų ir kitų iniciatyvų lėšos;
58.7. tarptautinių programų lėšos.
59. Jei su naryste tarptautinėse MTI susijusios išlaidos numatytos finansuoti Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis, projektų finansavimą ir lėšų panaudojimą nustato Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis finansuojamų projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.
VII SKYRIUS
KELRODŽIO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR NARYSČIŲ TARPTAUTINĖSE MTI vertinimas
60. Kelrodžio įgyvendinimo stebėseną vykdo Taryba, rinkdama, kaupdama, apdorodama, sistemindama, analizuodama duomenis bei kitą informaciją apie Lietuvos MTI ir Lietuvoje įsteigtų tarptautinių MTI veiklą, plėtrą, dalyvavimą tarptautinių MTI veikloje, kitose tarptautinėse programose, kitose iniciatyvose, poveikį ir pan. Kelrodžio įgyvendinimo stebėsena apima Narysčių planų įgyvendinimo stebėseną.
61. Taryba Kelrodžio įgyvendinimo stebėseną vykdo savo nustatyta tvarka, remdamasi viešai prieinamais ar specialiai pateikiamais duomenimis ir kita informacija apie MTI, jų mokslo grupių veiklą ir rezultatus. Kelrodžio MTI atstovaujančios mokslo ir studijų institucijos, kiti juridiniai asmenys, jų konsorciumai, jeigu prireikia, užtikrina duomenų ir informacijos apie MTI, jų mokslo grupių veiklą ir rezultatus pateikimą Tarybai.
62. Taryba kasmet iki vasario 15 d. parengia ir pateikia Ministerijai Kelrodžio įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą.
63. Narystės tarptautinėje MTI atveju Lietuvos atstovai, be Aprašo 61 punkte numatytų duomenų ir kitos informacijos, Tarybai taip pat teikia:
63.1. kasmet – narystės tarptautinėje MTI finansinę ataskaitą pagal Tarybos patvirtintą formą;
63.2. tarpinę dalykinę Narystės plano įgyvendinimo ataskaitą – per 2 mėnesius, įpusėjus Narystės plano įgyvendinimo laikotarpiui, pagal Tarybos patvirtintą formą;
63.3. apibendrinamąją narystės tarptautinėje MTI ataskaitą (apimančią Narystės plano įgyvendinimo ataskaitą) – per 2 mėnesius nuo Narystės plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, pagal Tarybos patvirtintą formą.
64. Tais atvejais, kai Narystės plano įgyvendinimo laikotarpis yra trumpesnis nei 4 metai, tarpinė dalykinė Narystės plano įgyvendinimo ataskaita neteikiama.
65. Gavusi tarpinę dalykinę Narystės plano įgyvendinimo ataskaitą, Taryba atlieka tarpinį Narystės plano įgyvendinimo vertinimą Tarybos nustatyta tvarka.
66. Gavusi apibendrinamąją narystės tarptautinėje MTI ataskaitą, Taryba atlieka apibendrinamąjį narystės tarptautinėje MTI vertinimą Tarybos nustatyta tvarka.
67. Taryba, įvertinusi ataskaitas, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, kitą turimą informaciją, vertinimus ir aplinkybes, priima sprendimą dėl narystės tarptautinėje MTI efektyvumo ir kartu su gautomis ataskaitomis teikia rekomendacijas Ministerijai ir atitinkamų MTI atstovams.
68. Ministerija turi teisę:
68.1. pakeisti Lietuvos atstovą;
68.2. teikti argumentuotą siūlymą Seimui ir (ar) Vyriausybei dėl poreikio Lietuvos Respublikai nutraukti narystę tarptautinėje MTI.
69. Ministerija privalo teikti argumentuotą siūlymą Seimui ar Vyriausybei dėl poreikio Lietuvos Respublikai nutraukti narystę tarptautinėje MTI, remdamasi Tarybos rekomendacijomis tuo atveju, kai sudarant Kelrodį Taryba siūlė Ministerijai nutraukti šią narystę, tačiau Ministerija nepritarė.
70. Ministerija apie savo sprendimą informuoja atitinkamą MTI administruojančią (-čias) mokslo ir studijų instituciją (-as) ir (ar) kitą (-us) juridinį (-ius) asmenį (-enis), ir (ar) jų konsorciumus, ir Tarybą.
71. Taryba atsižvelgia į vertinimo rezultatus, atnaujindama Kelrodį.
VIII SKYRIUS
NARYSTĖS TARPTAUTINĖJE MTI NUTRAUKIMAS
72. Narystės tarptautinėje MTI nutraukimo inicijavimo pagrindas gali būti:
72.1. sudarant Kelrodį – Ministerijos pritarimas Tarybos siūlymui nutraukti narystę tarptautinėje MTI;
72.2. vertinant narystes tarptautinėse MTI – Aprašo 68.2 papunktyje arba 69 punkte numatyti Ministerijos sprendimai Tarybos teikimu.
73. Seimui ar Vyriausybei pritarus narystės tarptautinėje MTI nutraukimui, Ministerija informuoja apie tai atitinkamos Lietuvos MTI atstovus, tarptautinę MTI ir (ar) jos atstovus, Tarybą ir inicijuoja narystės tarptautinėje MTI nutraukimo procedūrą, remdamasi šios tarptautinės MTI taisyklėmis.
74. Ministerijai priėmus sprendimą inicijuoti narystės tarptautinėje MTI nutraukimą, toliau įgyvendinamas Narystės planas, iki kol bus parengtas naujas Narystės planas, skirtas užbaigti Lietuvos MTI įsipareigojimus tarptautinėje MTI iki oficialaus narystės nutraukimo. Tuo atveju, kai narystė tarptautinėje MTI oficialiai nutraukiama Narystės plano įgyvendinimo laikotarpiu, naujas Narystės planas nerengiamas, esamo Narystės plano įgyvendinimas nutraukiamas, atsižvelgiant į galimybes, o jeigu nėra tokių galimybių, – Narystės plano įgyvendinimas tęsiamas iki jo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.
75. Narystės planą, skirtą užbaigti Lietuvos MTI įsipareigojimus tarptautinėje MTI, savo nustatyta tvarka rengia ir tvirtina Taryba ir su Lietuvos atstovu sudaro sutartį dėl jo įgyvendinimo.
IX SKYRIUS
NAUJO NARYSTĖS PLANO RENGIMAS
76. Likus ne mažiau kaip pusei metų iki Narystės plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, Taryba savo nustatyta tvarka rengia ir tvirtina metinį Lietuvos MTI narystės tarptautinėje MTI planą (toliau – Metinis narystės planas).
77. Ministerija, jeigu prireikia, paskiria naują Lietuvos atstovą.
78. Patvirtinus Metinį narystės planą, Lietuvos atstovo indėlis skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 56.3 papunkčio nuostatas.
79. Tuo atveju, kai po apibendrinamojo narystės tarptautinėje MTI vertinimo, gavusi Tarybos rekomendacijas, Ministerija nepriima Aprašo 68.2 papunktyje arba 69 punkte numatyto sprendimo, tęsiama Lietuvos MTI narystė tarptautinėje MTI. Taryba savo nustatyta tvarka rengia ir tvirtina naują Narystės planą ne ilgesniam nei 7 metų laikotarpiui ir su Lietuvos atstovu sudaro sutartį dėl Narystės plano įgyvendinimo.
80. Naujo Narystės plano ir sutarties dėl jo įgyvendinimo įsigaliojimo data suderinama su Metinio narystės plano ir sutarties dėl jo įgyvendinimo galiojimo pabaigos data.
81. Patvirtinus naują Narystės planą Lietuvos atstovo indėlis skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 56.3 papunkčio nuostatas.
X SKYRIUS
KELRODŽIO ĮGYVENDINIMO, MTI VEIKLOS viešinimas IR KOMUNIKACIJA
82. Lietuvos atstovas savo ir (arba) administruojamos Lietuvos MTI interneto svetainėje nuolat skelbia informaciją apie MTI, pasiektus rezultatus, planuojamas veiklas dalyvaujant tarptautinės MTI veikloje, teikia informaciją apie prieigos prie tarptautinės MTI mokslo ir studijų institucijoms, kitiems subjektams suteikimo tvarką ir kitą informaciją savo nuožiūra.
83. Taryba savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie Kelrodžio sudarymą, atnaujinimą, įgyvendinimą, Lietuvos MTI, Lietuvoje įsteigtas tarptautines MTI, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijų, kitų juridinių asmenų ar jų konsorciumų ketinimus ir narystes tarptautinėse MTI, pasiektus rezultatus, Kelrodžio įgyvendinimo stebėsenos, narysčių tarptautinėse MTI vertinimo rezultatus, MTI kontaktinę informaciją ir kitą svarbią informaciją.
84. Taryba organizuoja komunikaciją su MTI ir MTI tarpusavio komunikaciją, konsultuoja MTI Kelrodžio paraiškų rengimo, Narystės planų rengimo ir kitais MTI veiklos ir plėtros klausimais.
85. Taryba, sudariusi Kelrodį, pristato jį Lietuvos MTI, Lietuvoje įsteigtoms tarptautinėms MTI, akademinei ir verslo bendruomenei, valdžios institucijoms, tarptautiniame kontekste ir kt.
