LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEIMENOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2015 m. balandžio 20 d. Nr. D1-323
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.31 punktu:
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.1. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Žeimenos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Švenčionių rajono savivaldybei;
3. N u s t a t a u, kad Žeimenos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2015 m.balandžio 20 d.įsakymu Nr. D1-323
ŽEIMENOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žeimenos valstybinio kraštovaizdžio draustinio (toliau – Draustinis) tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).
II SKYRIUS
kraštovaizdžio tvarkymo zonos
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ (toliau – Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.2.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.3. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gynybinės (karinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos gynybinė (karinė) (NLn) kraštovaizdžio tvarkymo zona ir urbanizuotos aplinkos gynybinė (karinė) (NHu) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III SKYRIUS
apsaugos ir tvarkymo priemonės
4. Siekiant išsaugoti Draustinio kraštovaizdį, vertingus gamtinius kompleksus ir objektus, biologinę įvairovę ir gamtinius išteklius, užtikrinti gamtinės ekosistemos stabilumą, mažinti antropogeninį poveikį, numatytos šios gamtos apsaugos ir tvarkymo priemonės:
4.1. Tvarkymo plane pažymėtose vandens turistų išlipimo – įlipimo vietose įrengti priėjimus prie vandens;
6. Plėtojant pažintinį turizmą Draustinyje numatyta:
6.1. Tvarkymo plane pažymėtose vietose pastatyti Draustinio ženklus, informacinius stendus, rodykles, įrengti vandens turistų išlipimo – įlipimo vietas, automobilių sustojimo aikšteles, atokvėpio vietas, apžvalgos aikšteles, stovyklavietę, medinius laiptus;
6.2. Tvarkymo plano brėžinyje nepažymėtose vietose, esant poreikiui, galima pastatyti Draustinio ženklus, informacinius stendus ir rodykles prie trasų, takų ir lankomų objektų;
IV SKYRIUS
Gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptys
7. Draustinyje naujas sodybas galima kurti Tvarkymo plane išskirtose specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonose (ŽAS) žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių plotas ne mažesnis nei 4 ha.
8. Kai į Draustinį patenka dalis žemės sklypo, sodybą kurti sklypo dalyje, kuri nepatenka į Draustinį, jei tokia galimybė numatyta bendrajame plane.
9. Naujų sodybų kūrimui ir statinių rekonstrukcijai taikomi šie reikalavimai:
9.1. viename žemės sklype formuojama viena sodyba. Sodyba susideda iš šių pastatų: gyvenamojo namo, lauko virtuvės, lauko rūsio, tvarto, daržinės (gali būti sujungta su tvartu), klėties, svirno, klojimo, pirties, malkinės. Joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pastatai ūkinei veiklai);
9.2. gyvenamasis namas – vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Didžiausias namo aukštis – 8 m (pastato aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki stogo kraigo aukščiausio taško). Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas – iki 150 m²;
9.3. sodybos priklausinių aukštis – iki 6 m, klojimo ir daržinės – iki 9 m aukščio (pastato aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki stogo kraigo aukščiausio taško). Priklausiniai (išskyrus asmeninio naudojimo pirtį) statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo. Naujai statomų ūkinių pastatų dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai turi atitikti pastatų paskirtį.
10. Draustinyje esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
11. Gyvenamosiose vietovėse skatinama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai būdingą gyvenamųjų vietovių vaizdą ir susidariusį kraštovaizdžio pobūdį.
12. Draustinyje esantys transporto (valstybinės reikšmės kelių) ir inžinerinės infrastruktūros objektų sklypai tvarkomi pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus.