Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2865, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMYNŲ ĮSTATYMO NR. XI-681 7, 10, 12, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2866, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2867 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 483, 484, 499, 501 IR 504 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2868
2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 809
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 15, 16, 17 ir 18 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621
8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2865 (toliau – Įstatymo projektas
Nr. XIIP-2865) 1 straipsnio 1 dalyje siūlomai teisinio reguliavimo priemonei – skirti 4 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta
šeimoje, ir atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad šiuo metu globa (rūpyba) šeimoje nustatyta apie 6 tūkst. likusių be tėvų globos vaikų, todėl Įstatymo projekto
Nr. XIIP-2865 1 straipsnio 1 dalyje, kuria Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) 8 straipsnis papildomas 3 dalimi, siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai būtų skiriama apie 11,2 mln. eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad 2016 metais prireiks papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų jau prisiimtiems ir numatomiems prisiimti įsipareigojimams vykdyti (sumažintoms pensijoms kompensuoti, dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo turėtiems praradimams grąžinti, skatinamosioms įmokoms į pensijų fondus padidinti nuo 1 procento iki 2 procentų ir kita), valstybės finansines galimybes ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 356 „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo ir kitų susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2936, kuriame siūloma nustatyti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, būtų mokamas 1 BSI dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, reikėtų nustatyti, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-2865 1 straipsnio 1 dalimi keičiamoje Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma teisinio reguliavimo priemonė įsigaliotų 2017 m. sausio 1 dieną.
2. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2865 1 straipsnio 3 dalimi keičiamoje Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūlomai teisinio reguliavimo priemonei – skirti globojamiems (rūpinamiems) vaikams 2 BSI dydžio globos (rūpybos) išmoką, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas, kol jis baigs minėtas mokymo programas, bet ne ilgiau, nei asmeniui sukaks 20 metų, nes, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-2865 1 straipsnio 3 dalies, kuria keičiama Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, nuostatos būtų specialiosios Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, siūlomas teisinis reguliavimas, nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-2865 rengėjai siekė priešingo tikslo, ne pagerintų, o pablogintų vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba) ir kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas, padėtį – jiems visiems be išimties būtų mokama tik 2 BSI dydžio globos (rūpybos) išmoka, nors galiojantis teisinis reguliavimas 2 BSI dydžio globos (rūpybos) išmokos mokėjimą sieja su objektyviai pateisinamomis priežastimis – vaikas ne tik mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas, bet ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, tai yra pragyvenimo lėšų jam reikia mažiau.
Be to, siūlomas teisinis reguliavimas nederėtų su Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad net ir pilnametystės sulaukusiems, emancipuotiems ar santuoką sudariusiems vaikams, kuriems globa (rūpyba) dėl šių priežasčių pasibaigė, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau, nei asmeniui sukanka 24 metai, skiriama ir kartą per mėnesį mokama 4 BSI dydžio globos (rūpybos) išmoka.
3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 7, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2866 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2866), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
3.1. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 14 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybių turtas gali, bet neprivalo būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis minėtame įstatyme nurodytiems subjektams, reikėtų tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2866 4 straipsnio 1 dalį, kuria keičiama Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo (toliau – Šeimynų įstatymas) 14 straipsnio 3 dalis, siekiant skatinti vaikų globą (rūpybą) šeimynoje sudarant palankias sąlygas vykdyti šeimynų veiklą, ir ją išdėstyti taip:
3.2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sistemiškumo principą, pasiūlyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2866 4 straipsnio 2 dalies, kuria Šeimynų įstatymo 14 straipsnis papildomas 4 dalimi, ir 5 straipsnio 2 dalies, kuria keičiama Šeimynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, nuostatas dėstyti ne atskirose Įstatymo projekto Nr. XIIP-2866 4 ir 5 straipsnių dalyse, bet Šeimynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir ją išdėstyti taip:
„1. Šeimyna sudaro su savivaldybės, kuri apgyvendino likusį be tėvų globos vaiką šeimynoje, administracija sutartį dėl socialinės globos finansavimo, o esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui – ir dėl finansinės paramos šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstravimo ar remonto. Sutartyje aptariamos socialinės globos finansavimo, finansinės paramos, šeimynos nekilnojamojo turto rekonstravimo ar remonto, šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, kitos finansinės ir materialinės paramos, užtikrinančios kokybišką šeimynos veiklą, skyrimo sąlygos ir priemonės. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
3.3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-2866 4 straipsnio 2 dalies, kuria Šeimynų įstatymo 14 straipsnis papildomas 4 dalimi, tikslo – skirti finansinę paramą šeimynų naudojamam ar nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui remontuoti ar rekonstruoti – gali būti pasiekta, jeigu savivaldybė lėšas minėtiems šeimynų poreikiams tenkinti skirtų iš nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, kaip numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.
4. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2867 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2867), tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad siūlomai teisinio reguliavimo priemonei – siekiant užtikrinti tinkamą globėjų ir įtėvių parengimą, nustatyti, kad kiekvienoje savivaldybėje dirbtų ne mažiau nei 2 atestuoti socialiniai darbuotojai, – įgyvendinti kasmet papildomai reikės apie 1,1 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. Kad siūloma teisinio reguliavimo priemonė derėtų su kitomis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) nuostatomis, Įstatymo projekto Nr. XIIP-2867 1 straipsnio, kuriuo keičiama Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, nuostatas tikslinga dėstyti kitoje Socialinių paslaugų įstatymo dalyje – minėto įstatymo 18 straipsnį papildyti 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama atestuotų socialinių darbuotojų (ne mažiau kaip 2 pareigybės) ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.“
5. Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 483, 484, 499, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2868) 2 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 484 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 499 straipsnis papildomas 6 punktu, 4 straipsnyje, kuriuo keičiama Civilinio proceso kodekso 501 straipsnio 1 dalis, ir 5 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 504 straipsnis papildomas 5 dalimi, siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms.
6. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte siūlomai teisinio reguliavimo priemonei, nustatančiai, kad teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, galėtų nereikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos pateikti išvados, ar nėra įstatymų nustatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenų apie tai, ar negauta kitų asmenų prašymų įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose, kai asmuo kartu su pareiškimu dėl įvaikinimo pateiktų teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, dėl šių priežasčių:
6.1. Tikslas, kuriuo Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamas Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktas – paspartinti įvaikinimo procedūras, bus pasiektas priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 2 straipsniu keičiamos Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 7 dalies pakeitimą, pagal kurį bylos nagrinėjimas teisme turės būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo dėl įvaikinimo priėmimo dienos.
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, prieš pateikdamas pareiškimą dėl įvaikinimo, gavęs Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte nurodytą teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, nebūtų įpareigotas per atitinkamą terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo, gali būti neužtikrinamas minėtoje pažymoje pateiktų duomenų aktualumas.
6.3. Pagal Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 4 dalį byla dėl įvaikinimo teisme nagrinėjama būtinai dalyvaujant valstybinės įvaikinimo institucijos ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, kurie teismui teikia išvadą dėl įvaikinimo. Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 dalyje nurodyta išvada – tik vienas iš teismui teikiamų dokumentų, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte pateiktam siūlymui, įvaikinimo procesas teisme nepaspartėtų, nes teismo posėdis nebūtų skiriamas ir byla dėl įvaikinimo nebūtų pradėta nagrinėti iš esmės, kol nebūtų gauti ir Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti, taip pat kiti teismo pareikalauti dokumentai, pavyzdžiui, vaiko atstovo pagal įstatymą (vaiko globos įstaigos) atsiliepimas.
6.4. Pareiškėjo tiesioginis kreipimasis į valstybinę įvaikinimo instituciją neatitiktų Hagos konferencijos „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ Nuolatinio biuro rekomendacijų nacionalinį ir tarpvalstybinį įvaikinimą maksimaliai atriboti nuo asmens, besikreipiančio dėl įvaikinimo, tiesioginio kreipimosi į centrinę įvaikinimo instituciją, sudarant jam galimybę kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos instituciją (nacionalinis įvaikinimas) ar įgaliotą užsienio įvaikinimo agentūrą šalyje (tarpvalstybinis įvaikinimas).