Administracinė byla Nr. eA-1797-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04796-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.9

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orsena“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1A-105 „Dėl UAB „Orsena“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus TM) 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM320026M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita); Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-163 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2.  Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1     Vilniaus TM, atlikusi teminį pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos, apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., surašė 2020 m. birželio 9 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320050M, kurioje, be kita ko, nusprendė nurodytose elektroninėse importo deklaracijose deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui netaikyti sandorio vertės metodo ir įregistruoti mokestinę prievolę muitinei: 34 062 Eur muito, 69 840 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 561 Eur baudos ir 303 Eur muito delspinigių, iš viso – 145 766 Eur. Muitinės departamentui panaikinus šią patikrinimo ataskaitą, Vilniaus TM atliko pakartotinį patikrinimą ir priėmė Patikrinimo ataskaitą, kurioje pakartojo tas pačias išvadas. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atmetė šį skundą ir patvirtino Patikrinimo ataskaitą. Komisija 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pakeitė Muitinės departamento sprendimą: patvirtino nurodymus sumokėti 34 062 Eur muito, 69 840 Eur importo PVM ir 303 Eur muito delspinigius, bet sumažino baudą nuo 40 proc. iki 20 proc., t. y. iki 20 780 Eur.

2.2     Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kurioje patvirtinti nurodymai sumokėti 34 062 Eur muitą, 69 840 Eur importo PVM, 303 Eur muito delspinigius. Teigia, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, klaidingai interpretavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2016 m. birželio 16 d. sprendimą EURO 2004. Hungary Kft. prieš Nemzeti Adó- és Vámhivatal Nyugat dunántúli Regionális Vám- és Pénzügyőri Főigazgatósága, C-291/15, EU:C:2016:455 (toliau – ir ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimas). Komisija iš esmės nurodė, kad 50 proc. deklaruotos vertės skirtumą galima nustatyti lyginant nepanašių prekių pardavimo atvejus, t. y. iš Prekių muitinio įvertinimo informacinės sistemos (toliau – ir PREMI IS) atrenkant sandorius, kurie gali ir neatitikti panašių prekių reikalavimų.

2.3     Vilniaus TM, atlikdama PREMI IS sukauptų įrašų analizę ir atranką, rėmėsi ne sandoriais, sudarytais tuo pačiu laikotarpiu dėl maždaug tokio paties deklaruotų prekių kiekio, pagaminto toje pačioje valstybėje, ir panašių charakteristikų prekių, o tais įrašais, kuriuose prekės buvo nepakankamai aprašytos ir nesutapo prekių kiekis. Tokio pobūdžio prekių išvis nebuvo galima lyginti su pareiškėjo importuotomis prekėmis, juolab jomis remiantis padaryti išvadą, kad pareiškėjo deklaruotų prekių vertė buvo daugiau nei 50 proc. mažesnė.

2.4     Nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas, nei Komisija nekvestionavo ir neatsisakė patvirtinti mokėjimo pavedimais faktiškai sumokėtos prekių kainos, tačiau Vilniaus TM ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų priemonių tikslui pasiekti, t. y. taikyti ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime pateiktą išaiškinimą. Komisija, nepasisakydama dėl šių esminių aplinkybių, ginčą išsprendė neteisingai. Be to, Komisija, nenurodydama konkretaus ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo punkto, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog ESTT išaiškinimai leido muitinei taikyti ne tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodą, bet alternatyvųjį (angl. fall-back) metodą.

2.5     ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo 34 punkte aiškiai nurodyta, kad muitinė remiasi panašių prekių pardavimo atvejais, kurių apyvartos lygmuo paprastai toks pat, esant maždaug tokiam pačiam parduotų prekių kiekiui kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Tai reiškia, kad Vilniaus TM, norėdama remtis šiuo ESTT išaiškinimu, pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę turėjo nustatyti remdamasi ne alternatyviuoju (fall-back) metodu (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 74 str. 3 d.), o panašių prekių sandorio verte (SMK 74 str. 2 d. b p.).

2.6     Vilniaus TM neįprastai mažą prekių kainą konstatavo remdamasi ne panašių prekių sandorio verte, o taikydama vidutinę muitinę vertę pagal prekės kodą, todėl toks muitinis įvertinimas neatitiko nei minėtame ESTT sprendime pateiktų išaiškinimų, nei SMK nuostatų, nei Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punkto. Komisija sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu.

2.7     Vilniaus TM, neteisingai taikydama muitinio įvertinimo metodus, taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju būtent Vilniaus TM teko našta įrodyti aplinkybių, su kuriomis siejamas pareiškėjo apmokestinimas, egzistavimą. Mokesčių administratorius negali savo sprendimų grįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausiai tenka muitinei.

2.8     Pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo faktiškai sumokėta kaina už nurodytas prekes yra aiški, už importuotas prekes nebuvo atlikti papildomi mokėjimai tiekėjams ar tretiesiems asmenims. Bendrovėms „Beijing Eurosen International Freight Forwarding“ ir „Just Right Intl Logistics“ faktiškai sumokėta kaina atspindi ir ginčo deklaracijose deklaruotą sandorio kainą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo deklaruota ginčo prekių vertė atitiko minėtoms bendrovėms faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą, taip pat nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjo faktiškai sumokėta kaina fiktyvi, nustatyta sukčiaujant ar piktnaudžiaujant teise.

2.9     Vilniaus TM, atlikdama faktinį prekių įvertinimą, neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius, tokius kaip prekių sudėtis, kokybiniai parametrai, medžiagiškumas. Pavyzdžiui, pagal 2019 m. balandžio 15 d. importo deklaraciją Nr. 19LTVC0100IM0CCEA9 pareiškėjas importavo prekę – moteriškos kelnaitės iš cheminių pluoštų, 4 844 vienetai, vieneto kaina – 0,22 Eur; ir prekę – liemenėlės (Wubiao), 522 vienetai, vieneto kaina – 0,25 Eur, tačiau Patikrinimo ataskaitoje (jos prieduose) nurodytos tik vidutinės šių prekių vienetų kainos (atitinkamai, 0,54 Eur ir 1 Eur), apskaičiuotos lyginant su kitų importuotojų deklaruotomis sandorio vertėmis. Toks vertinimas yra absoliučiai netikslus ir neatspindi realios importuotų prekių ekonominės vertės, taip pat nesuderinamas su ESTT išaiškinimais kitose bylose, be kita ko, 2021 m. balandžio 22 d. sprendime UAB „Lifosa“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C75/20, EU:C:2021:320.

2.10   Vilniaus TM nesurinko įrodymų, patvirtinančių, jog realiai ginčo prekės įsigytos ir ūkinės operacijos įvyko kitokiomis sąlygomis nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti pareiškėjo deklaruota sandorio verte ir ginčo prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą. Vien tik skirtumas tarp deklaruotos pareiškėjo importuotų prekių vertės ir PREMI IS esančios vidutinės muitinės vertės pagal prekės kodą negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo. Be to, šiuo atveju neaišku, kokius dar dokumentus pareiškėjas turėjo pateikti Vilniaus TM tam, kad įtikintų deklaruotos sandorio vertės realumu.

3.  Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.  Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1     ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime pažymėta, jog nustačius išskirtinai mažą palyginti su vidutinėmis statistinėmis pirkimo kainomis deklaruotą importuotų prekių sandorio vertę (jei deklaruota prekių vertė daugiau nei 50 proc. mažesnė už vidutinę statistinę vertę), to pakanka, kad būtų pagrįstos muitinės abejonės ir jos sprendimas nepatvirtinti deklaruotos prekių muitinės vertės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija sprendime nepadarė išvados, kad toks 50 proc. deklaruotos vertės skirtumas gali būti nustatytas lyginant nepanašių prekių pardavimo atvejus.

4.2     Pareiškėjo deklaruota prekių vertė buvo lyginama su vidutinėmis statistinėmis prekių vertėmis, sukauptomis PREMI IS, o nustačius tarp jų reikšmingą skirtumą, kurio pakanka muitinės abejones laikyti pagrįstomis, ir importuotojui (pareiškėjui) neišsklaidžius šių abejonių, Vilniaus TM pagrįstai perskaičiavo ginčo prekių muitinę vertę, vadovaudamasi muitinio įvertinimo taisyklėmis ir laikydamasi metodų taikymo nuoseklumo, įtvirtinto SMK 74 straipsnyje ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 141–143 straipsniuose.

4.3     Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, jog nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, kurios atitiktų tapačioms ir panašioms prekėms keliamus reikalavimus, nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl, nesant galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais, ginčo prekių muitinė vertė nustatytina vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu). Be to, Įgyvendinimo reglamento 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuomet, kai muitinė vertė nustatoma pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, šio kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio.

4.4     Vilniaus TM, siekdama įsitikinti deklaruotos vertės teisingumu, deklaruotas sandorio vertes lygino ne su pavieniais sandoriais, o su vidutinėmis prekių vertėmis, nurodytomis PREMI IS. Tokio pobūdžio palyginimas atitinka nurodytąjį ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime. LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-212-261/2021 nurodė, jog sandorio vertės metodas gali būti netaikomas ir tuomet, kai sandorio vertė apskritai nenustatyta (neaiški). Komisija patvirtino, jog tiek Patikrinimo ataskaitoje, tiek Skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai pagrindžia, kad muitinei dar prekių muitinio įforminimo metu kilusios abejonės dėl deklaruotos mažos prekių vertės yra pagrįstos visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant PREMI IS duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas panašių prekių sandorio vertes, nepaaiškintas ir buhalterinės apskaitos duomenimis nepagrįstas operacijas grynaisiais pinigais, nustatytus neatitikimus tarp pareiškėjo gautų apmokėjimų už Bulgarijos Respublikos (toliau – ir Bulgarija) ir Estijos Respublikos (toliau – ir Estija) įmonėms perduotas iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir Kinija) įsigytas prekes.

4.5     Vilniaus TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika ir faktinėmis aplinkybėmis, jie priimti išnagrinėjus pareiškėjo pareikštus prieštaravimus.

5.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.  Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

6.1     Vilniaus TM patikrino 35 elektroninėse importo deklaracijose deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumą ir jai kilo abejonių dėl deklaruotų prekių muitinės vertės pagrįstumo. Patikrinus muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus, nustatyta, kad sąskaitose prekės aprašytos neišsamiai, jose nėra pardavėjų parašų, be to, visų trijų tiekėjų sąskaitos yra identiškos (tas pats šifras, teksto išdėstymas ir pateiktos informacijos kiekis, sąskaitų numeracija), jose skiriasi tik tiekėjų pavadinimai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad sąskaitas išrašė tas pats asmuo (nebūtinai tiekėjas). Be to, kai kuriose deklaracijose prekių tiekėjai nurodyti neteisingai (deklaracijoje nurodant vieną tiekėją, o sąskaitoje – kitą tiekėją).

6.2     Iš naujo atliekant patikrinimą, išsamiai išnagrinėti pareiškėjo Muitinės departamentui pateikti papildomi dokumentai ir nustatyta daug trūkumų, pavyzdžiui, pareiškėjas pateikė tik kelių Didžiosios knygos sąskaitų apyvartas ir ne už visą tikrinamą laikotarpį; neaišku, kokios konkrečiai ūkinės operacijos pateiktose Didžiosios knygos sąskaitose yra apskaitytos; pareiškėjas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių operacijas grynaisiais pinigais; iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, pagal kokius dokumentus iš Kinijos įsigytos prekės, kurias pareiškėjas perdavė Bulgarijos ir Estijos bendrovėms; pareiškėjas nenurodė, kokį ryšį turi pateikti dokumentai su importuotų prekių įsigijimu. Vilniaus TM 2021 m. kovo 1 d. pranešime informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą ir išsamiai išdėstė tokio sprendimo motyvus, tačiau pareiškėjas, atsakydamas nurodė, jog nesutinka su pateiktomis išvadomis, ir nepateikė paaiškinimų dėl nurodytų trūkumų, papildomų dokumentų ar kitų įrodymų sandorio vertei pagrįsti.

6.3     Pareiškėjo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išsamūs, jie neatspindi viso tikrinamojo laikotarpio. Didžiosios knygos apyvartoje nenurodyti pirminiai dokumentai, pagal kuriuos buvo padaryti įrašai, neįvardyta, kokios ūkinės operacijos buvo apskaitytos prekių pardavimo sąskaitose. PVM sąskaitose faktūrose prekės aprašytos neišsamiai ir pan. Pareiškėjas nepateikė buhalterinės apskaitos registrų-atsargų apskaitos, skolų tiekėjams apskaitos ir kasos operacijų apskaitos dokumentų, taip pat dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų panaudojimą. Ginčo prekių deklaravimo metu ir su skundu Muitinės departamentui pateikti dokumentai nepaaiškino faktinių prekių pirkimo bei pardavimo aplinkybių, todėl ginčo prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas.

6.4     Atlikta prekių atranka PREMI IS neprieštarauja nei SMK 74 straipsnio, nei Įgyvendinimo reglamento 140 ir 144 straipsnių, nei Taisyklių nuostatoms. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad ginčo importo deklaracijose didžiosios dalies deklaruotų prekių, kurių muitiniam įvertinimui netaikytinas sandorio vertės metodas, kainos yra daug mažesnės (iki 96 proc.), palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis to paties pavadinimo ir toje pačioje KN subpozicijoje klasifikuojamų prekių vidutinėmis sandorio kainomis, sukauptomis PREMI IS, ir tai leidžia abejoti sąskaitose nurodytų kainų realumu. Pareiškėjas skunde neginčijo vertinimo, jog jo deklaruotos ginčo prekių kainos yra žemos.

6.5     Vilniaus TM teisingai nurodė deklaruojamų prekių ir tuo laikotarpiu kitų importuotojų įvežtų atitinkamų prekių vidutinių kainų proporciją, išreikštą procentais, todėl pareiškėjo teiginys, jog Vilniaus TM ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų priemonių, konstatuodama „nepaprastai mažą“ ginčo prekių sandorio vertę, yra nesuprantamas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai tvirtino, kad sprendimuose nepagrįstai remiamasi ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime pateiktu išaiškinimu, vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju PREMI IS palyginimui nebuvo rasta tapačių ar panašių prekių sandorių. ESTT šiame prejudiciniame sprendime išaiškino, kad tais atvejais, kai nepašalinamos muitinės abejonės dėl deklaruotos prekių kainos, gali būti taikomas ir alternatyvusis metodas, kuris buvo pritaikytas pareiškėjo atveju.

6.6     Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad tiek Patikrinimo ataskaitoje, tiek Muitinės departamento sprendime išdėstyti motyvai pagrindžia, jog muitinei dar prekių įforminimo metu kilusios abejonės dėl deklaruotos mažos prekių vertės yra pagrįstos visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant PREMI IS duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas prekių sandorio vertes.

 

II.

 

7.  Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Orsena“ skundą atmetė.

8.  Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Šių teisės normų aiškinimui ir taikymui aktualus yra ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimas priimtas  byloje Nr. C-291/15.

9Byloje nustatyta, kad muitinė patikrinusi ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę ir palyginusi ją su kitų importuotojų deklaruotomis panašių prekių sandorio vertėmis, sukauptomis PREMI IS, nustatė, jog 223 atvejais iš 273 (81,7 proc. atvejų) ši vertė buvo mažesnė daugiau kaip 50 procentų. Likusiais atvejais deklaruota prekių vertė buvo mažesnė 25-49 proc. Muitinė lygino prekes su tapačiu TARIC kodu ir jų vidutines statistines importo vertes. Tai lemia, kad Vilniaus TM egzistavo faktinės bei teisinės prielaidos ir sąlygos aptariamų prekių atžvilgiu nepripažinti pareiškėjo prekių deklaruotos sandorio vertės.

10.     Tiek atlikus pirmąjį, tiek pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, pareiškėjui buvo įteikti išsamūs pranešimai apie galimą nepalankų sprendimą (2020 m. gegužės 6 d. Nr. (11.10/11)-2V-6787 ir 2021 m. kovo 1 d. Nr. (11.10/11)-2V-2752), taip pat muitinė prašė pareiškėjo pateikti ir papildomus dokumentus, susijusius su deklaruotų prekių verte (raštai: Nr. (11.10/11)-2V-4020 (2020 m. kovo 6 d.), Nr. (11.10/11)-2V-4329 (2020 m. kovo 16 d.). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl motyvų, kuriais buvo grindžiamos Vilniaus TM abejonės dėl deklaruotos prekių vertės.

11.     Pareiškėjas muitinei teikė atitinkamus dokumentus, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius dėl  prekių  deklaruotos sandorio vertės, tačiau teismas sutiko su Vilniaus TM išvada, kad šie pareiškėjo teikti dokumentai buvo neišsamūs bei prieštaringi, nes pareiškėjo buvo prašoma pateikti atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, įskaitant operacijų grynaisiais pinigais dokumentus (Didžiosios knygos duomenis už visą ginčo laikotarpį, atsargų apskaitos, skolų tiekėjams apskaitos ir kasos operacijų apskaitos dokumentus ir kt.), tačiau pareiškėjas šių dokumentų neteikė, tokiu būdu atsisakydamas pašalinti Vilniaus TM kilusias abejones dėl  prekių deklaruotos sandorio vertės.

12.     Pareiškėjas nuomonėje (2021 m. kovo 8 d.) dėl Vilniaus TM 2021 m. kovo 1 d. pranešimo apie galimą nepalankų sprendimą Nr. (11.10/11)-2V-2752 nurodė, jog tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovėje operacijų grynaisiais pinigais nebuvo. Tačiau pakartotinio patikrinimo metu, remiantis banko sąskaitos išrašais, buvo nustatyta, kad į pareiškėjo sąskaitą buvo įnešamos ir išimamos lėšos grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, tikrintuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. iš pareiškėjo banko sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išimta 198 090 Eur.

13.     Pareiškėjas teismo 2024 m. sausio 22  d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus  (žr., pvz., Komisijos bylos II t., b. l. 87–107, 154, 156–161, 163, 168–170, 206–207; III t., b. l. 33, 54–57, 59, 102, 121, 137, 139–143, 153–154, 175, 187, 196; IV t., b. l. 30–32, 40, 60, 77, 81–83, 111, 113–116, 118–133, 147, 149–168, 178, 180–195; V t., b. l. 1, 17, 19) atitinkančius ABTĮ 9 straipsnio reikalavimus, t. y., išverstus į valstybinę kalbą. Tačiau pareiškėjas atsisakė tai daryti, motyvuodamas iš esmės tuo, kad tai turi daryti Vilniaus TM, nes jai teikė šiuos dokumentus.

14.     Įrodymų vertinimo prasme,  toks pareiškėjo elgesys lemia, kad jo ne valstybine kalba teikti dokumentai (įrodymai) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų ir jais pareiškėjas negali grįsti savo argumentų.

15.     Visa tai apibendrinęs teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog jo importuotų prekių vertė atitiko deklaruotą sandorio vertę.

16.     Teismo vertinimu, nepagrįsti ir tie pareiškėjo argumentai, kuriais neigiama, kad pareiškėjo prekių atžvilgiu galėjo būti taikomas alternatyvusis muitinės vertės nustatymo metodas (SMK 74 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo prekių muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu). Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, kurios atitiktų tapačioms ir panašioms prekėms keliamus reikalavimus, nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl nėra galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais.

17.     Pareiškėjas įrodymų, kurie paneigtų Vilniaus TM nustatytas aplinkybes dėl tapačių ar panašių prekių pobūdžio nepateikė, tokiu būdu nepaneigė ir muitinės išvadų pagrįstumo dėl  Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies (alternatyvaus metodo) taikymo.

18.     Įgyvendinimo reglamento 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuomet kai muitinės vertė nustatoma pagal Kodekso 74 straipsnio 3 dalį, Kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio.

19.     ESTT sprendime Baltic Master (C-599/20) išaiškino, kad Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalis (kuri atitinka SMK 74 straipsnio 3 dalį) turi būti aiškinama taip, kad kai importuotos prekės muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal šio kodekso 29 ir 30 straipsnius, nedraudžiama jos nustatyti remiantis nacionalinėje duomenų bazėje esančia informacija apie vienintelių tos pačios kilmės prekių, kurios, nors ir nėra „panašios“, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento 142 straipsnio 1 dalies d punktą, žymimos tuo pačiu TARIC kodu, muitinę vertę.

20.     Vilniaus TM lygino prekes su tapačiu TARIC kodu ir jų vidutines statistines importo vertes. Visa tai lemia, kad Vilniaus TM pareiškėjo prekių atžvilgiu pagrįstai ir teisingai taikė SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21.     Apibendrinęs teismas konstatavo, kad ginčijami Vilniaus TM ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti, teisingi bei teisėti, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

III.

 

22.     Pareiškėjas UAB „Orsena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą, Muitinės departamento sprendimą bei Vilniaus TM Patikrinimo ataskaitą.

23.     Pareiškėjas nurodo, kad pakartotinai išnagrinėjus administracinę bylą visi iki šiol priimti sprendimai liko pagrįsti neleistinais įrodymais. Vilniaus TM vertino visus pateiktus dokumentus surašytus ne valstybine kalba priimdama patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320050M, todėl pareiškėjas teikdamas skundą Muitinės departamentui pakartotinai šių dokumentų neteikė. Atsižvelgiant į tai, pareiga teismui pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą ir taip pagrįsti priimtų sprendimų teisėtumą tenka atsakovui Muitinės departamentui ir Vilniaus TM.

24.     Teismas nevertino ir netyrė pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, o kitas aplinkybes vertino tik Muitinės departamento ir Vilniaus TM pateiktų atsiliepimų apimtyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

25.     Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus TM atlikdama PREMI IS sukauptų įrašų analizę ir atranką, rėmėsi ne sandoriais sudarytais tuo pačiu laikotarpiu dėl maždaug tokio paties deklaruoto prekių kiekio, pagaminto toje pačioje valstybėje ir panašių charakteristikų prekių, o tais įrašais, kuriuose prekės buvo nepakankamai aprašytos ir nesutapo prekių kiekis, todėl tokio pobūdžio prekių apskritai nebuvo galima lyginti su pareiškėjo importuotomis prekėmis ir juo labiau nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo deklaruotų prekių vertė daugiau nei 50 proc. mažesnė.

26.     Pareiškėjo teigimu, Vilniaus TM iš esmės lygino objektyviai nepalyginamas prekes, kurių nei pardavimo momentas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, nei kiekis, nei kokybiniai parametrai nesutapo. Dėl šios aplinkybės Komisija nepasisakė, o tik deklaratyviai nurodė, kad jei deklaruota prekių vertė daugiau nei 50 proc. mažesnė už vidutinę statistinę vertę, to pakanka, kad būtų pagrįstos muitinės abejonės ir sprendimas nepatvirtinti deklaruotos prekių muitinės vertės.

27.     Nagrinėjamu atveju, Vilniaus TM atmesdama deklaruotų prekių sandorio vertę ir perskaičiuodama ginčo prekių vertę (mokesčio bazę), neteisingai taikė muitinio įvertinimo metodus (vietoje antrinio panašių prekių sandorio vertės metodo (SMK 74 str. 2 d. b punktas) buvo taikytas rezervinis metodas (SMK 74 str. 3 d.), todėl buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kuriose nurodyta, kad mokesčių administratorius, pagrįsdamas mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, turi pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo nustatytas aplinkybes (MAĮ 67 str. 1 d.). Šiuo atveju, visų pirma, Vilniaus TM teko našta įrodyti aplinkybes, su kuriomis sieja pareiškėjo apmokestinimą (50 proc. vertės skirtumą lyginant su panašiomis prekėmis, o ne su muitinės informacinėse sistemose kaupiamais muitinės deklaracijų duomenimis), egzistavimą. Jeigu mokesčių administratorius neturi pakankamai įrodymų ar savo sprendimus grindžia prielaidomis ir spėlionėmis, tokiu atveju toks mokesčių administratoriaus sprendimas turi būti pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu.

28.     Nagrinėjamu atveju, Vilniaus TM atliktas ginčo prekių kainų palyginimas su aritmetiniu vidurkiu (vidutinėmis vertėmis) esančiu PREMI IS ne tik kad neatspindi realios ekonominės ginčo prekių vertės, bet ir akivaizdžiai prieštarauja Sąjungos teisės aktams, susijusiems su muitiniu įvertinimu, kur siekiama įtvirtinti teisingą, vienodą ir neutralią sistemą, kuri pirmiausia pačiai muitinei neleistų naudoti savavališkai nustatytų arba fiktyvių muitinių verčių. Todėl muitinė vertė turi atspindėti realią importuotos prekės ekonominę vertę ir būti apskaičiuota atsižvelgiant į šios prekės elementų, turinčių ekonominę vertę, visumą, tačiau šiais aspektais teismas nepasisakė, nors pareiškėjas teikdamas skundą teismui ir grindė savo poziciją, kad deklaruota ginčo prekių muitinė vertė atspindi realią šių prekių vertę. Be to, nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas, nenurodo ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad pareiškėjo faktiškai už ginčo prekes sumokėta kaina buvo fiktyvi, nustatyta sukčiaujant ar piktnaudžiaujant teise. Skundžiamuose sprendimuose nurodomos tik prielaidos, kurios neva leido suabejoti pareiškėjo deklaruota ginčo prekių sandorio verte, tačiau neįrodinėjama, kad ginčas yra susijęs su savavališkai nustatyta arba fiktyvia muitinės verte.

29.     Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie atspindi realią importuotos prekės ekonominę vertę ir visą faktiškai sumokėtą kainą, todėl Vilniaus TM nepagrįstai taikė rezervinį muitinio įvertinimo metodą. Kita vertus teismas taip ir nepasisakė, kokius gi dar konkrečius dokumentus pareiškėjas turėjo pateikti Vilniaus TM, kad pastaroji būtų įtikinta deklaruotos sandorio vertės realumu. Pareiškėjui nežinoma, kaip laikantis teisės aktų jis turėjo / galėjo išsklaidyti muitinės abejones ir įtikinti, kad deklaruojamoji vertė, remiantis SMK 70 str. 1 d., atspindi ne tik sumokėtą bendrą sumą, nėra fiktyvi, nenustatyta sukčiaujant ar piktnaudžiaujant teise, bet ir atspindi tokio pobūdžio prekių realią ekonominę vertę. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai buvo vertinami kaip neišsamūs ir prieštaringi.

30.     Teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų viseto nevertino ir tik formaliai nurodė, kad Vilniaus TM ginčo prekių muitinę vertę pagrįstai nustatė vadovaudamasi SMK 74 str. 3 d. (alternatyviuoju metodu). Teismas pakartojo Vilniaus TM poziciją, o ne sprendė ginčą iš esmės.

31.     Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Orsena“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32.     Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus administracinę bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo iš esmės dėl to, kad teismo sprendimas buvo grindžiamas nevalstybine kalba įformintais dokumentais, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, šiame ginče prašo pripažinti jo importuotų prekių muitinę vertę būtent sandorio vertės muitinio įvertinimo metodu pagal muitinio įforminimo metu teiktas užsienio kalba įformintas sąskaitas faktūras, kurių vertimų pareiškėjas šiame ginče ir neteikia.

33.     Atsakovas teigia, kad deklaruotas sandorio vertes lygino ne su pavieniais sandoriais, o su vidutinėmis prekių vertėmis iš PREMI IS. Tokio pobūdžio palyginimas yra įtvirtintas ir ESTT 2016 birželio 16 d. sprendime (nustačius išskirtinai mažą palyginti su vidutinėmis statistinėmis pirkimo kainomis deklaruotą importuotų prekių sandorio vertę (jei deklaruota prekių vertė daugiau kaip 50 procentų mažesnė už vidutinę statistinę vertę), to pakanka, kad būtų pagrįstos muitinės abejonės ir jos sprendimas nepatvirtinti deklaruotos prekių muitinės vertės).

34.     Vilniaus TM, Muitinės departamento, Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika ir faktinėmis aplinkybėmis, priimti išnagrinėjus pareiškėjo pareikštus prieštaravimus, todėl tenkinti jo skundą ir skundžiamus administracinius aktus panaikinti nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

35.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus TM 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitos  Nr. 1VM320026M, Muitinės departamento 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1A-105 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-163 teisėtumo ir pagrįstumo. 

36.     Vilniaus teritorinė muitinė priėmė 2021 m. balandžio 6 d.  patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM320026M, kuria nusprendė netaikyti elektroninėse importo deklaracijose, nurodytose patikrinimo ataskaitos 2 priede, deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo ir perskaičiuoti jų muitinę vertę bei pareiškėjui įregistruoti papildomą mokestinę prievolę, taip pat  skirti baudą.

37.     Muitinės departamentas, išnagrinėjęs UAB „Orsena“ skundą, 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1A-105, patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. birželio 30 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM320026M.

38.     Mokestinių ginčų komisija, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. S-163(7-11/2021) nusprendė pakeisti Muitinės departamento 2021 m birželio 30 d.  sprendimą Nr. 1A-105, t. y. patvirtinti nurodymus sumokėti 34 062 Eur muitą, 69 840 Eur importo PVM bei 303 Eur muito delspinigius, tačiau  vietoje nurodymo sumokėti 40 proc. dydžio 41 561 Eur baudą, nurodyti sumokėti 20 proc. dydžio 20 780 Eur baudą.

39.     Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl minėtų mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

40.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-267-968/2024 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo, 2024 m. sausio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, be kita ko, būtina įvertinti pareiškėjo muitinei pateiktus dokumentus, kuriais jis grindžia ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę. Tačiau nustatyta, kad didelė dalis paminėtų reikšmingų dokumentų yra įforminti ne lietuvių kalba (žr., pvz., Komisijos bylos II t., b. l. 87–107, 154, 156–161, 163, 168–170, 206–207; III t., b. l. 33, 54–57, 59, 102, 121, 137, 139–143, 153–154, 175, 187, 196; IV t., b. l. 30–32, 40, 60, 77, 81–83, 111, 113–116, 118–133, 147, 149–168, 178, 180–195; V t., b. l. 1, 17, 19). Byloje nėra paminėtų ne lietuvių kalba surašytų bylai reikšmingų dokumentų teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintų vertimų į lietuvių kalbą, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo vertėjas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas, nes dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. nebuvo laikomasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl paminėtos proceso teisės normų pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl paminėtą proceso teisės normos pažeidimą pripažino esminiu.

42.     Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, jog vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį priimtą šioje byloje, pareiškėjas teismo 2024 m. sausio 22  d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus  (žr., pvz., Komisijos bylos II t., b. l. 87–107, 154, 156–161, 163, 168–170, 206–207; III t., b. l. 33, 54–57, 59, 102, 121, 137, 139–143, 153–154, 175, 187, 196; IV t., b. l. 30–32, 40, 60, 77, 81–83, 111, 113–116, 118–133, 147, 149–168, 178, 180–195; V t., b. l. 1, 17, 19) atitinkančius ABTĮ 9 straipsnio reikalavimus, t. y., išverstus į valstybinę kalbą. Tačiau pareiškėjas atsisakė tai daryti, motyvuodamas iš esmės tuo, kad tai turi daryti muitinė. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. ABTĮ 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Įrodymų vertinimo prasme,  toks pareiškėjo elgesys lemia, kad jo ne valstybine kalba teikti dokumentai (įrodymai) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų ir jais pareiškėjas negali grįsti savo argumentų.

43.     Kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 148 str. 2 d.).

44.     Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų (ABTĮ 9 str. 2 d.). Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 str. 3 d.).

45.     Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartyje išdėstytu procesinės teisės normų išaiškinimu, kad, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, be kita ko, būtina įvertinti pareiškėjo muitinei pateiktus dokumentus, kuriais jis grindžia ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę, todėl, vadovaujantis ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis  būtina prie bylos pridėti ne lietuvių kalba surašytų bylai reikšmingų dokumentų teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą ar šiuos dokumentus teismo posėdyje gali išversti vertėjas.

46.     Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

47.     Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ne lietuvių kalba surašytų dokumentų vien dėl to, kad pareiškėjas atsisakė juos išversti į valstybinę kalbą bei nesilaikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartyje išdėstyto procesinės teisės normų išaiškinimo, pažeidė aukščiau minėtas procesinės teisės ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). 

48.     Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 11 d sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                    Jolanta Malijauskienė

 

 

Dainius Raižys

 

 

Virginija Volskienė