LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. RUGSĖJO 29 D. ĮSAKYMO NR. 475/3D-397 „DĖL INFORMACIJOS APIE VANDENS TARŠĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. rugpjūčio 20 d. Nr. D1-761/3D-567

Vilnius

 

 

1.    P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 475/3D-397 „Dėl informacijos apie vandens taršą iš žemės ūkio šaltinių teikimo Europos komisijai tvarkos patvirtinimo“:

1.1. pakeičiame 2.2 papunktį ir jį išdėstome taip:

2.2. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentui teikti Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie Europos Bendrijų Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių nuostatų perkėlimą į nacionalinės teisės aktus;“;

1.2. pakeičiame 2.4.1 papunktį ir jį išdėstome taip:

2.4.1. Tvarkos 5.2 papunktyje nurodytą žemėlapį su jame pažymėtais požeminiais vandens telkiniais, kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė kaip 50 mg/l, jeigu nebūtų įgyvendinamos Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Veiksmų planas);“;

1.3. pakeičiame 2.4.3 papunktį ir jį išdėstome taip:

2.4.3. Tvarkos 5.3.8 papunktyje nurodytą prognozę, kada yra tikėtina, kad požeminiuose vandens telkiniuose, kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė kaip 50 mg/l, ši koncentracija pradės mažėti įgyvendinus Veiksmų plano priemones, lyginant su situacija, jeigu tokios priemonės nebūtų įgyvendinamos, ir kokia yra tokių prognozių pasitvirtinimo tikimybė.“;

1.4. pripažįstame netekusiu galios 2.5 papunktį;

1.5. pakeičiame 2.6 papunktį ir jį išdėstome taip:

2.6. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos teikti Aplinkos apsaugos agentūrai ataskaitoms reikalingus duomenis pagal pareikalavimą;“;

1.6. pripažįstame netekusiu galios 4 punktą.

2.    P a k e i č i a m e nurodytu įsakymu patvirtintą Informacijos apie vandens taršą iš žemės ūkio šaltinių teikimo Europos komisijai tvarką:

2.1. pakeičiame 4 punktą ir jį išdėstome taip:

4. Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Valstybinėje vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 „Dėl Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos“, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose vandenų sritį ir su ja susijusią veiklą;“;

2.2. pakeičiame 5.2.1 papunktį ir jį išdėstome taip:

5.2.1. paviršiniai gėlo vandens telkiniai, ypač tie, kuriuos numatoma naudoti geriamam vandeniui išgauti arba požeminio vandens ištekliams papildyti, ir kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė negu Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN HN24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, jeigu nebūtų įgyvendinamas Veiksmų planas;“;

2.3. pakeičiame 5.2.2 papunktį ir jį išdėstome taip:

5.2.2. požeminiai vandens telkiniai, kuriuose nitratų koncentracija yra arba gali būti didesnė kaip 50 mg/l, jeigu nebūtų įgyvendinamas Veiksmų planas;“;

2.4. pakeičiame 5.2.3 papunktį ir jį išdėstome taip:

5.2.3. natūralūs gėlo vandens ežerai, kiti gėlo vandens telkiniai, estuarijos, priekrančių ar jūros vandenys, kurie yra eutrofiniai ar gali tapti eutrofiniais artimoje ateityje, jei nebūtų įgyvendinamas Veiksmų planas.“;

2.5. pakeičiame 5.3 papunktį ir jį išdėstome taip:

5.3. Veiksmų plane nustatytų priemonių apibendrinimas, detaliau išdėstant informaciją apie:

5.3.1. laikotarpius, kada draudžiama tręšti dirvą tam tikrų rūšių trąšomis;

5.3.2. gyvulių mėšlo saugojimo talpų dydžius ir įrengimą;

5.3.3. PŪTP atitinkančius trąšų panaudojimo apribojimus, atsižvelgiant į tam tikrų vietovių ypatybes, o ypač į:

5.3.3.1. dirvožemio tipą ir žemės paviršiaus nuolydį;

5.3.3.2. klimatines sąlygas, kritulių kiekį ir dirbtinį dirvožemio drėkinimą;

5.3.3.3. žemės panaudojimo būdus bei žemdirbystės metodus, įskaitant ir sėjomainos sistemas, remiantis pusiausvyra tarp numatomo augalams reikalingo azoto kiekio ir azoto kiekio, kurį augalai gauna iš dirvos bei panaudotų trąšų;

5.3.4. kitas, 5.3.3 papunktyje nenurodytas, bet į PŪTP įtrauktas, priemones;

5.3.5. priemones, užtikrinančias, kad kiekvienoje fermoje ar gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą, ir gyvulių mėšlas, patenkantis į dirvą, ganant gyvulius, kiekvienais metais neviršytų aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyto mėšlo kiekio hektarui;

5.3.6. papildomas vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių priemones ar veiksmus, kurių imtasi, kai nepakanka nustatytų priemonių, vykdant Veiksmų planą;

5.3.7. Veiksmų plano veiksmingumui vertinti skirtos monitoringo programos (-ų) rezultatų apibendrinimą, žemėlapyje pateikiant monitoringo stočių, skirtų stebėti nitratų kiekį paviršiniuose bei požeminiuose vandens telkiniuose, išdėstymą ir matavimų rezultatus;

5.3.8. prognozes, kada yra tikėtina, kad 5.2 papunktyje nurodytų vandens telkinių (t. y. vandens telkiniai, kurie yra arba gali būti, jeigu nebūtų įgyvendinamas Veiksmų planas, paveikti tarša nitratais) būklei turės įtakos Veiksmų plano priemonių taikymas, ir kokia yra tokių prognozių pasitvirtinimo tikimybė.“

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                   Kęstutis Navickas

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                               Giedrius Surplys