Administracinė byla Nr. eAS-256-629/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02657-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. N. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja N. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2024 m. lapkričio 17 d. administracinį sprendimą Nr. 04-2-949 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas).
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos N. N. skundą.
Teismas, susipažinęs su Rašto turiniu, nustatė, kad Raštu Seniūnija pareiškėjai suteikė informaciją apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nustatytus pažeidimus ir ketinimą įtraukti šį sklypą į 2025 m. Nenaudojamos žemės sąrašą (toliau – ir Sąrašas), taip pat informaciją apie pareigą prižiūrėti Žemės sklypą, priklausantį pareiškėjai nuosavybės teise, ir apie galbūt teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei Žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, taip pat nustatytas terminas Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – Taisyklės) pažeidimams pašalinti.
Įvertinęs Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytą procedūrą, teismas pažymėjo, jog įspėjimas žemės sklypų savininkams ir nuomininkams (naudotojams) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą yra tik pirmas veiksmas (tarpinis sprendimas), kuris pats savaime tiesiogiai pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmais), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama tą sprendimą, kuris sukelia teisines pasekmes (įtraukimas į sąrašą, nutarimas paskirti administracinę nuobaudą), tuomet būtų įvertinami iki skundžiamo sprendimo priimti aktai (veiksmai, neveikimas) bei padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
III.
Pareiškėja N. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Jos nuomone, skundžiamojo teismo nutartyje nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimta nutartis bei atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Nutarties teiginys, kad Raštu buvo pateikta informacija, yra abstraktus bei pažeidžiantis pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Iš šio teiginio neaišku, koks teisinis reguliavimas draudžia nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais pateiktą skundą.
Pareiškėjos vertinimu, Rašte konstatuotos išvados sukelia jai teisines pasekmes – nustatytos aplinkybės, kad Žemės sklype pastatytas betoninis atitvaras (tvora) yra pasviręs, aptrupėjęs, jame formuojasi plyšiai, o pati Žemės sklypo teritorija yra neprižiūrima, apaugusi piktžolėmis, todėl ji įpareigota iki 2025 m. gruodžio 16 d. stabilizuoti atitvarą bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją. Pareiškėja mano, kad toks nurodymas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jai nebuvo suteikta teisė dalyvauti faktinių aplinkybių patikrinime.
Pareiškėja pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet teismas atsisako priimti skundą, tačiau jos atveju teismas, atsisakydamas priimti skundą, nenurodė atitinkamos ABTĮ normos.
Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl galutinio atsakovo administracinio sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas vartotojo skundas ir konstatuota, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, todėl ji, manydama, kad buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, turi neginčijamą teisę ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Rašte nurodyta apskundimo tvarka sukūrė pareiškėjai teisėtą lūkestį, kad ji turi teisę į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl jos reikalavimo panaikinti Raštą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad Raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nedaro poveikio jos teisėms ir pareigoms, nes yra informacinio pobūdžio.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).
Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Byloje nustatyta, kad Raštu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas ir 2024 m. spalio 29 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 04-7-325, kuriame buvo užfiksuotos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės („<...> Žemės sklypo pietų pusėje (nuo Aušros tak. pusės) pastatytas betoninis atitvaras (tvora), kurio betonas vietomis aptrupėjęs, keliose vietose vertikaliai trūkęs per visą statinio aukštį, formuojasi plyšiai. Atitvaro konstrukcija praradusi vertikalumą ir pasvirusi į Aušros tak. pusę. Žemės sklypo teritorija neprižiūrima, apaugus piktžolėmis, šiaurės pusėje iš sklypo teritorijos per metalo tinklo tvorą auga savaiminiai želdiniai, atitvaras išteptas grafiti.“). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjai nurodyta imtis konkrečių priemonių pasvirusiai atitvaro konstrukcijai stabilizuoti bei sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, o apie nurodymo vykdymo eigą raštu informuoti Seniūniją iki 2024 m. gruodžio 16 d. Taip pat pareiškėja informuota, jog už šių nurodymų nevykdymą gali būti taikomos administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnį, bei, nesutvarkius Žemės sklypo, jis gali būti įtrauktas į 2025 m. Nenaudojamos žemės sąrašą ir apmokestintas maksimaliais žemės mokesčio tarifais.
Pagal Aprašo 6 punktą Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją) (Aprašo 7 p.). Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį (Aprašo 8 p.). Skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 9 p.).
Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei nurodytas Aprašo nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įspėjimas apie ketinimą įtraukti į Sąrašą yra tik pirmas veiksmas (tarpinis sprendimas), kuris pats savaime tiesiogiai pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Įvertinus ginčijamo Rašto turinį, darytina išvada, kad tai yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kadangi juo tik pateikiama informacija apie patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Raštu nėra priimtas joks konkretus sprendimas, pareiškėjai nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos, o tik nurodytos nustatytos aplinkybės ir sudaryta galimybė veikti nurodytu būdu. Vadovaujantis nurodytomis Aprašo nuostatomis, pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukeltų būtent savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas, kuriuo, patvirtinus žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą, į jį būtų įtrauktas pareiškėjai nuosavybes teise priklausantis Žemės sklypas arba, vadovaujantis ANK 366 straipsniu, būtų paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai šių išvadų nepaneigia.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija