TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. kovo 17 d. Nr. 1-69
Tauragė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tauragės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1-124 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Tauragės rajono savivaldybės interneto svetainėje.
patvirtinta
Tauragės rajono savivaldybės tarybos
2021 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1-69
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinė parama nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).
2. Šis Aprašas nustato: kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tvarką; piniginės socialinės paramos apskaičiavimo, skyrimo, teikimo ir mokėjimo tvarką; turto, pajamų piniginei socialinei paramai gauti apskaičiavimo tvarką ir pagrindus; sąlygas, kai piniginė socialinė parama skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais Įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa); piniginės socialinės paramos gavėjų pareigas; savivaldybės administracijos teises ir pareigas teikiant piniginę socialinę paramą; seniūnijų socialinės pašalpos teikimo komisijos ir savivaldybės socialinės paramos teikimo komisijos teises ir pareigas skiriant piniginę socialinę paramą.
3. Šis Aprašas taikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą ar nuomojasi būstą (kai nuomos sutartis registruota viešajame registre) Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Tauragės rajono savivaldybėje, ir asmenims, kurie nedeklaruoja gyvenamosios vietos ir yra neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bet faktiškai gyvena Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje.
4. Apraše vartojamos sąvokos, piniginės socialinės paramos rūšys, bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisė į piniginę socialinę paramą, sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti, piniginės socialinės paramos dydžiai, normatyvai būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti, turto vertės normatyvai, pajamų, piniginei socialinei paramai gauti nustatymas ir apskaičiavimas, atitinka Įstatymo nuostatas.
5. Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams Tauragės rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) teikia vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri finansuojama iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMO
7. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – Socialinės paramos skyrius) ar seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ar pagal nuomojamo būsto vietą. Gyventojai, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Tauragės rajono savivaldybėje, ir gyventojai, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir nesantys įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl socialinės pašalpos skyrimo kreipiasi į Socialinės paramos skyrių ar seniūniją pagal asmens faktinę gyvenamąją vietą.
8. Kreipimosi į Socialinės paramos skyrių metu asmuo pateikia:
8.1. savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo, pateikiama šio dokumento kopija, patvirtinta Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir (ar) pažyma apie šio dokumento poėmį). Pareiškėją atstovaujantis asmuo pateikia įgaliojimą ar teismo sprendimą atstovauti pareiškėją ir dokumentą, patvirtinantį įgalioto asmens tapatybę;
9. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo, atsižvelgiant į aplinkybes, pateikia piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui reikalingus dokumentus:
9.3. procesinį dokumentą, patvirtinantį tą aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo;
9.5. juridinio asmens pažymą apie vaiko išlaikymui gaunamas periodines išmokas arba kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį materialinio išlaikymo vaikui teikimą;
9.7. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad iki numatytos gimdymo datos yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų;
9.8. švietimo įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo studijuoja pagal formaliojo švietimo studijų programą (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą;
9.9. karinio vieneto išduotą pažymą, patvirtinančią, kad privalomosios pradinės karo tarnybos karys atlieka jame privalomąją pradinę karo tarnybą;
9.10. kompetentingos institucijos pažymą apie asmeniui paskirtos bausmės atlikimą, jo sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar teismo pripažinimą nežinia kur esančiu;
9.11. kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį formaliojo švietimo įstaigos dieninio skyriaus baigimą;
9.12 sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie gydymo stacionare trukmę, ar medicininę pažymą apie ligos trukmę;
9.13. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį;
9.14. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentą, patvirtinantį vertinamo laikotarpio individualios įmonės savininko pajamas, gautas iš įmonės apmokestinto pelno; mažosios, tikrosios ūkinės ar komanditinės ūkinės bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentą, patvirtinantį vertinamo laikotarpio mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamas ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautas lėšų sumas; asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
9.16. dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą už komunalines paslaugas, sutartis su tiekėjais dėl įsiskolinimų padengimo;
9.18. švietimo įstaigų išduotą pažymą, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir vaikui, iki 8 metų amžiaus, neteikiamos vežimo į ugdymo įstaigą paslaugos;
9.22. kompetentingos įstaigos išduotą pažymą apie gaunamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir kitų valstybių mokamas pensijas, išmokas;
9.23. dokumentą, liudijantį transporto priemonės netinkamumą eksploatuoti arba dokumentą, patvirtinantis transporto priemonės patekimą į eismo įvykį;
9.24. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paskolos sutartis ir paskolos grąžinimo grafikas;
10. Kai Socialinės paramos skyrius reikalingus duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų, šio Aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai neteikiami. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai (duomenys) pateikiami Įstatymo nustatytais terminais.
11. Šio Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų Socialinės paramos skyrius turi teisę reikalauti ir pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisei į piniginę socialinę paramą, jos dydžiui ir (ar) mokėjimui.
12. Socialinės paramos skyriaus specialistai sutikrina asmens prašyme-paraiškoje pateiktus duomenis su registrais ir vadovaudamiesi Įstatymo 6 straipsnio 2 punktu nustato teisę į piniginę socialinę paramą.
13. Prašymai-paraiškos su visais reikalingais dokumentais, priimami nuo einamojo mėnesio 5 iki 25 dienos. Prašymas – paraiška pateikti po einamojo mėnesio 25 dienos įtraukiami į kito mėnesio mokėjimus.
14. Kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, seniūnijų ar Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai privalo informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ar nelegalaus darbo.
15. Prašymo-paraiškos priėmimo diena laikoma kreipimosi (asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) į Socialinės paramos skyrių diena.
16. Paštu ar elektroniniu būdu siunčiamo prašymo-paraiškos pateikimo diena laikoma jo gavimo Socialinės paramos skyriuje diena. Kai siunčiant prašymą elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS svetainėje www.spis.lt) nėra pateikti prašymo-paraiškos priedai ir (ar) kiti dokumentai, seniūnijos ar Socialinės paramos skyriaus atsakingas darbuotojas elektroniniu būdu informuoja pareiškėją apie trūkstamų dokumentų pateikimo terminą, eigą ir nurodo elektroninio pašto, kuriuo galima siųsti skenuotus dokumentus, adresą.
17. Kai prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie jo pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybėje (savivaldybėje) paskelbtų karantino ir ekstremaliųjų situacijų metu prašymai-paraiškos Socialinės paramos skyriui ar seniūnijai teikiami elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), elektroniniu paštu arba telefoninio ryšio priemonėmis. Pateikiant darbuotojui informaciją telefoninio ryšio priemonėmis žodžiu pateikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys – asmens kodas, gyvenamosios (deklaruotos ir faktinės) vietos adresas, telefono numeris, el. pašto adresas ir kt. informacija, pagal kurią besikreipiančio asmens vardu užpildomas prašymas-paraiška. Nesant galimybės prie prašymo-paraiškos pridėti Aprašo 8 ir 9 punktuose nurodytų dokumentų, Socialinės paramos skyrius priima sprendimus vertindamas turimų valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų duomenis, išskyrus informaciją apie priskaičiuotą darbo užmokestį.
III SKYRIUS
TRŪKSTAMŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
18. Prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijos darbuotojas įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį.
19. Nustačius trūkstamus dokumentus ne prašymo-paraiškos priėmimo metu arba kai prašymas-paraiška pateikiama paštu, Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijos darbuotojas informuoja pareiškėją apie trūkstamus dokumentus asmens prašyme-paraiškoje pageidaujamu būdu (telefonu, elektroniniu būdu, paštu).
20. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo ar informacijos apie trūkstamus dokumentus išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.
21. Jeigu asmuo pateikia nepasirašytą prašymą-paraišką, išskyrus Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytais atvejais, ir (ar) nenurodo kontaktinių duomenų (telefono, adreso, el. pašto), kuriais galima būtų informuoti apie trūkstamus dokumentus (duomenis), ir šių duomenų nėra „Paramos“ sistemoje, ir (ar) per Įstatymo nustatytą terminą nepateikia trūkstamų dokumentų, per 5 darbo dienas priimamas sprendimas neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžinami jo pateikti dokumentai, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
IV SKYRIUS
DUOMENŲ APIE TURTĄ PATEIKIMAS
22. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, jei jie nėra gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Kai šis terminas pasibaigia piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu, iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.
23. Socialinės paramos skyriaus specialistai, atsižvelgiant į vieno gyvenančio asmens arba bendrai gyvenančių asmenų įvertintą turimą turtą, nustato teisę į piniginę socialinę paramą.
(23 punktas įsigalioja kitą dieną po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai).
24. Turto vertė įvertinama gaunant informaciją iš Valstybės įmonės Registrų centro, VĮ „Regitra“, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Ūkinių gyvūnų registro, Žemės ūkio transporto priemonių registro ir kt. registrų (toliau – registrai), iš kurių duomenis gauna Socialinės paramos skyrius ir iš asmens prašyme-paraiškoje pateiktos informacijos apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens turtą.
25. Turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijų atsakingi darbuotojai, naudodami Socialinės paramos apskaitos sistemą „PARAMA“ (toliau – apskaitos sistema „Parama“) bei vadovaudamiesi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.
V SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
26. Vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (toliau – Aktas). Valstybėje (savivaldybėje) paskelbtų ekstremaliųjų situacijų metu Aktas užpildomas apklausiant pareiškėją telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
27. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimas atliekamas ir Aktas užpildomas, kai:
27.1. kyla pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą, užimtumą ir gaunamas pajamas, kaip tai numatyta Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kai:
27.1.2. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo savivaldybėje įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o jų faktinė gyvenamoji vieta galimai yra kitoje savivaldybėje;
27.1.3. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su bendrai gyvenančiais asmenimis ar vienu gyvenančiu asmeniu būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
27.1.4. darbingiems nedirbantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba darbingam nedirbančiam vienam gyvenančiam asmeniui atstovauja įgaliotas asmuo;
27.1.5. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi negyvenamosios paskirties patalpas (poilsio, paslaugų ir kt. paskirties patalpas), tačiau nenurodo iš nuomos gaunamų pajamų;
27.2. siekiama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, kaip tai numatyta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 13 punkte, kai:
27.2.1. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gauna ilgiau kaip 12 mėnesių;
27.2.2. auginamas vaikas (vaikai), kurio (kurių) tėvystė nenustatyta arba nustatyta, tačiau neišspręstas vaiko (vaikų) išlaikymo klausimas;
27.2.4. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi daugiau nei 1 gyvenamąjį būstą, tačiau nenurodo gaunantys turto nuomos pajamų;
27.3. piniginė socialinė parama skiriama kitais įstatyme nenumatytais atvejais arba nepinigine forma;
29. Piniginės socialinės paramos rūšys:
31. Nepinigine forma socialinė pašalpa gali būti teikiama:
31.5. apmokant būsto nuomos, elektros, komunalines ir kitas būsto išlaikymo išlaidas šias paslaugas teikiančioms įmonėms;
31.6. apmokant gydymosi nuo priklausomybių ir išlaidas už asmens sveikatos priežiūros paslaugas šias paslaugas teikiančioms įstaigoms;
32. Asmens prašymu, pagal pateikus apmokėjimo dokumentus, kompensacijos gali būti teikiamos pervedant į įmonių ar fizinių asmenų, teikiančių energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį, atsiskaitomąsias sąskaitas banke.
33. Socialinės pašalpos dydis pinigais socialinę riziką patiriantiems asmenims negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o kai atvejo vadyba netaikoma, – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendaciją.
34. Socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo laikotarpiai numatyti Įstatymo 21 straipsnio 1-6, 9-13 dalyse.
35. Socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, o kompensacija ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, nedirbantiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas:
36. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu:
36.1. yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą;
36.2. yra žinoma, kad piniginės socialinės paramos dydis pasikeis dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo;
37. Jeigu piniginė socialinė parama skiriama trumpesniam laikotarpiui (pasikeitus piniginės socialinės paramos skyrimo aplinkybėms), negu nurodo asmuo prašyme-paraiškoje, Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijos darbuotojas apie tai informuoja asmenį jo prašyme-paraiškoje pageidaujamu būdu.
38. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo – paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
39. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 1,45 Eur, ši suma nėra išmokama.
40. Paskirta socialinė pašalpa į gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje pervedama arba išmokama pašto paslaugas teikiančiose įmonėse ar Tauragės šeimos gerovės centro kasoje iki einamojo mėnesio 25 dienos. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.
41. Kompensacijos teikiamos:
42. Teisė į kompensacijas nustatoma vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu. Vadovaudamiesi Įstatymu ir šiuo Aprašu, Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijų darbuotojai, naudodamiesi apskaitos sistema „Parama“, suveda kompensacijų gavėjų duomenis į programą, atspausdina sprendimus dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nustatymo ir skyrimo.
43. Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas, naudodamasis apskaitos sistema „Parama“, parengia gyventojų, turinčių teisę į piniginę socialinę paramą, sąrašus kompensacijoms apskaičiuoti. Sąrašai pateikiami šilumos energiją ir vandenį teikiančioms institucijoms elektroniniu būdu iki mėnesio, einančio po teisės į kompensaciją nustatymo, antros darbo dienos imtinai.
44. Savivaldybės administracijos direktorius sudaro sutartis su šilumą, karštą bei geriamą vandenį teikiančiomis ir skaičiuojančiomis įmonėmis dėl kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo. Už kompensacijų skaičiavimą įmonėms skiriamas 1 procentas nuo apskaičiuotų kompensacijų sumos.
45. Kompensacijas skaičiuojančios įmonės kompensacijas apskaičiuoja vadovaujantis Įstatymu, šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais.
46. Kompensacijas pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems energetines ir komunalines paslaugas centralizuotai teikia įmonės, skaičiuoja UAB „Tauragės šilumos tinklai“, o pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą šeimoms arba vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems energetines ir komunalines paslaugas centralizuotai teikia įmonė, skaičiuoja UAB „Tauragės vandenys“.
47. Kompensacijas (išskyrus atvejus, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas pačių piniginės paramos gavėjų, naudojančių kietąjį ar kitokį kurą) skaičiuojančios įstaigos pateikia savivaldybei paraiškas dėl kompensacijų mokėjimo ir piniginės socialinės paramos gavėjų sąrašus su apskaičiuotais kompensacijų dydžiais iki mėnesio, einančio po teisės į kompensaciją nustatymo, 12 dienos imtinai.
48. Kompensacijas pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie būstą šildo ir karštą vandenį ruošia patys, naudodami kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, apskaičiuoja ir, naudodamasis apskaitos sistema „Parama“, sprendimu skiria Socialinės paramos skyrius. Sprendimą pasirašo jį rengiantis ir (ar) tikrinantis specialistas ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
49. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie būstą šildo ir karštą vandenį ruošia patys, naudodami kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, pateikdami prašymą-paraišką dėl kompensacijų gavimo, nurodo, kokia kuro rūšimi naudojasi ir, kaip papildomus dokumentus, kuro įsigijimo dokumentus. Kompensacijos suma, apskaičiuota pagal metodiką, išmokama ne didesnė, negu nurodyta pateiktuose mokėjimo dokumentuose.
Kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie būstą šildo ir karštą vandenį ruošia patys, naudodami kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, pateikdami prašymą-paraišką dėl kompensacijų gavimo, prašyme-paraiškoje nurodo kuro rūšį „malkos“, pateikti kuro įsigijimo dokumentų nereikia. Tokiems asmenims kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 12 ir 19 straipsniais.
50. Šildymo sezonu, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo būstą šildo ir karštą vandenį ruošia patys, naudodami kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, laikomas 6 mėnesių laikotarpis (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. imtinai). Kietojo kuro vidutines kainas visam šildymo sezonui kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 1 d., tvirtina Tauragės rajono savivaldybės taryba.
51. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota kompensacija yra mažesnė kaip 0,29 Eur, kompensacija nėra išmokama.
52. Jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir/ar atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius Socialinės paramos skyriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įvykusio susirinkimo turi pateikti šį faktą patvirtinančius dokumentus – susirinkimo protokolo išrašus.
53. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą arba nuomojamą būstą ir išvykus į kitą savivaldybę, paskirtos piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas nuo sekančio mėnesio 1 d.
54. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybę, kurios teritorijoje apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, parama teikiama vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalimis.
VI SKYRIUS
PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS
55. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:
55.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, dėl kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
55.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą ir piniginei socialinei paramai gauti reikalingus dokumentus;
55.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui;
55.4. savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
55.5. sudaryti galimybę savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
55.6. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka dalyvauti Tauragės rajono savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
55.7. dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje užimtumo didinimo ar motyvacinių mokymų programoje;
VII SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS IR TEISĖS TEIKIANT PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ
56. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą bendra tvarka, privalo vadovautis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir:
56.1. derinti socialinės pašalpos teikimo socialinę riziką patiriantiems asmenims, formas – nepinigine forma ir pinigais, kaip numatyta šio Aprašo 31, 33 punktuose.
56.2. kompensacijas socialinę riziką patiriantiems asmenims, teikti šio Aprašo 32 punkte nustatytu būdu;
56.3. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti šio Aprašo 41.2 papunktyje nustatytu būdu, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą;
56.4. kilus pagrįstų įtarimų dėl naujame prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, užpildyti Aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
57. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:
57.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, išimties tvarka, nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos įgyvendinamoje užimtumo didinimo programoje, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
57.2. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio Aprašo 55.2, 55.3 papunkčiuose nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio papunkčio nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šiame papunktyje nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
57.3. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio Aprašo 55.2, 55.3 papunkčiuose nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio papunkčio nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;
57.4.jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio Aprašo 55.1, 55.4 - 55.8 papunkčiuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
57.5. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio Aprašo 55.1, 55.4 - 55.8 papunkčiuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;
57.6. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą;
57.7. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
57.8. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
57.9. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
57.10. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir užpildžius Aktą (gavus papildomos informacijos iš kaimynų ar kitų asmenų, įstaigų, institucijų ir 2 kartus per mėnesį apsilankius ir neradus asmens prašyme-paraiškoje nurodytu adresu), neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
57.11. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;
57.12. tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, užpildyti Aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;
57.13. nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
57.14. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.
VIII SKYRIUS
VIENKARTINĖS, TIKSLINĖS, PERIODINĖS IR SĄLYGINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS
58. Vienkartinė, tikslinė, sąlyginė ir periodinė pašalpa skiriama asmenims, nurodytiems šio Aprašo 3 punkte.
59. Vienkartinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui vieną kartą per metus skiriama:
59.1. iki 15 bazinė socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio – asmens gydymosi išlaidoms kompensuoti sunkios ligos, nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame „Sunkių ligų sąraše“, sergant onkologine liga, sunkių pakenkimų sveikatai, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame „Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąraše“, atveju, po traumos, įvykusios nelaimingo atsitikimo metu, po medicininės operacijos, pateikus ne senesnę kaip prieš 6 mėnesius išduotą gydymo įstaigos pažymą apie gydymo ar atliktos operacijos metu patirtas išlaidas, kai bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamų vidurkis vienam asmeniui per mėnesį neviršija 4 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio;
59.2. iki 10 BSI – iš dalies kompensuoti patirtas medicinos reabilitacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje išlaidas, kurių neapmoka teritorinė ligonių kasa, vykimo į gydymo įstaigas ir grįžimo atgal kelionės išlaidas, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui neviršija 2 VRP dydžio, pateikus ne senesnius kaip 6 mėn. pateisinamus dokumentus;
59.3. iki 5 BSI – enterinių mišinių asmenims ir jiems suduoti skirtų medicinos priemonių, akinių, lęšių ir kitų nekompensuojamų techninės pagalbos priemonių (įsigytų pagal gydytojų išduotus receptus, išskyrus kompensuojamus vaistus) įsigijimo išlaidoms iš dalies kompensuoti pagal pateiktus įsigijimo dokumentus, išduotus ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dienos, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 4 VRP dydžio;
59.4. 5 BSI (netestuojant pajamų) – iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims, kurių pranešime apie asmens paleidimą iš pataisos įstaigos nurodyta grįžimo vieta Tauragės rajono savivaldybėje, išmokant ją per 24 val. nuo prašymo pateikimo dienos pervedant pašalpą į gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje. Dėl vienkartinės pašalpos kreiptis ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos, tačiau ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus. Jeigu vienkartinės pašalpos mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena, ši pašalpa mokama pirmąją darbo dieną, einančią po ne darbo dienos.
59.5. iki 10 BSI valstybėje (savivaldybėje) paskelbtų ekstremalių situacijų metu, kai sunki asmens materialinė padėtis susidarė dėl ekonominės finansinės pasekmės netekus darbo, darbo prastovos metu, sumažėjusių gaunamų pajamų ir kitais atvejais, jei vidutinės pajamos vienam bendrai gyvenančiam asmeniui neviršija 2 VRP dydžio;
59.6. iki 10 BSI kitais atvejais, kai asmuo kreipiasi dėl sunkios materialinės padėties, jei vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2 VRP dydžio;
60. Tikslinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui vieną kartą per metus skiriama:
60.1. nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės atveju, neatsižvelgiant į pajamas, kai suniokotas neapdraustas asmens nuosavybės teise turėtas nekilnojamas turtas ir jis yra Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje:
60.2. nevertinant bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamų, gali būti skiriama iki 35 BSI dydžio piniginė parama neįgaliems asmenims, piniginę socialinę paramą gaunantiems bendrai gyvenantiems ar vienam gyvenančiam asmeniui, pensininkams ir asmenims, vieniems auginantiems vaikus, būsto pritaikymo, sanitarinių įrenginių, buitinių valymo įrenginių, vandentiekio (šulinio) įrenginių ir jo įvado, nuotekų įrenginių ir įvado įrengimo ir (ar) prijungimo prie buitinių nuotekų tinklo išlaidoms iš dalies kompensuoti ar techninių pagalbos priemonių įsigijimo ir įrengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti bei kitoms reikmėms, esant objektyvioms priežastims, tuo atveju, kai nėra galimybės pritaikyti būstą pagal „Būsto pritaikymo neįgaliesiems“ programą, išskirtiniais atvejais, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo neturi galimybių padengti išlaidų už atliktus darbus, lėšas pervedant pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitas – faktūras.
60.3. iki 10 BSI dydžio - būtiniausiems baldams, buitinei technikai ar kitiems namų apyvokos daiktams įsigyti, prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų įrengimų gyventojo sklypo ribose patirtoms išlaidoms iš dalies kompensuoti, pateikus išlaidas ir jų dydį patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras, mokėjimo čekius, sutartis ir pan., apmokant išankstines sąskaitas), kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui neviršija 3 VRP dydžio;
60.4. 5 BSI - įsigyti kietajam kurui, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali gauti kompensacijos kietajam kurui įsigyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, jei vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 VRP dydžio;
60.5. iki 5 BSI - apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka atliekamo asmens švarinimo, kenkėjų naikinimo ar sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugas, jei asmens elgesys pažeidžia visuomenės viešąją tvarką ir bendruomenės interesus, dėl jo neveikimo kyla grėsmė jo ir aplinkinių saugumui, kai asmuo neadekvačiai vertina situaciją ir savarankiškai negali jos spręsti, kai asmeniui dėl objektyvių priežasčių negali padėti artimieji;
61. Periodinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui skiriama:
61.1. iki 2 BSI – kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanoms apmokėti, mirus vienam iš bendrai gyvenusių asmenų (buto savininkui), kol bus tvarkomi būsto paveldėjimo dokumentai, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius;
61.2. 1 BSI – kompensuoti dalį išlaidų už komunalines paslaugas pensinio amžiaus sukakusiems asmenims, kurie yra deklaruoti ir gyvena nuosavybės teise priklausančiame būste ir jeigu vieno gyvenančio pensinio amžiaus sukakusio asmens arba bendrai gyvenančių pensinio amžiaus sukakusių asmenų vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 VRP dydžio ir šie asmenys atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Ši išmoka skiriama ir mokama nuo kreipimosi mėnesio pirmos dienos ir ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos;
61.3. 1 BSI dydžio pašalpa per mėnesį teikiama socialinės pašalpos gavėjams, kai asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), kuriam (kuriems) yra paskirta ir mokama slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, globėju ar rūpintoju. Pašalpa skiriama socialinės pašalpos gavimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 6 mėn.
62. Sąlyginė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui vieną kartą per metus skiriama:
62.1. iki 10 BSI (netestuojant pajamų) – gydymosi išlaidoms ar jų daliai kompensuoti asmenims, grįžusiems iš socialinės, psichologinės reabilitacijos ar kitų gydymo įstaigų, besigydžiusiems nuo priklausomybių (alkoholio ar narkotikų), pateikiant dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas;
62.2. iki 1 BSI – autonominio dūmų signalizatoriaus įsigijimo (ir įrengimo) išlaidoms apmokėti, pateikiant dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas, jei vidutinės pajamos vienam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį neviršija 2 VRP dydžio. Ši pašalpa skiriama tik vieną kartą;
62.3. iki 2 BSI – įsiskolinimams už komunalinius patarnavimus iš dalies padengti (jeigu skola susidarė dėl objektyvių priežasčių) neįgaliems, bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikus, su sąlyga, kad asmuo pats mokės už komunalinius patarnavimus ne mažiau kaip 30 procentų savo gaunamų pajamų, jeigu asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 VRP dydžio. Sąlyginė pašalpa mokama, kol bus padengiamas įsiskolinimas, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius.
Ši pašalpa gali būti skiriama būsto savininkui arba savivaldybės socialinio būsto nuomininkui tik vieną kartą ir teikiama nepinigine forma, pervedant lėšas įmonėms, teikiančioms komunalines paslaugas.
63. Asmenys, turintys teisę gauti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą (toliau – vienkartinė parama), kreipiasi į seniūniją ar Socialinės paramos skyrių pagal faktinę gyvenamąją vietą. Asmenys, paleisti iš pataisos įstaigų, kreipiasi pagal pažymėjime apie asmens paleidimą nurodytą atvykimo gyventi vietą.
65. Jeigu suaugusiam ir besimokančiam vaikui reikalinga vienkartinė parama, tačiau tėvai, globėjai (rūpintojai) yra patiriantys socialinę riziką ir nesikreipia dėl šios paramos, ir (ar) vaiko ir šeimos santykiai yra komplikuoti ir vaikas atsisako gyventi su tėvais (vienu iš tėvų), ir (ar) vaikui praeityje buvo steigta globa (rūpyba), ir (ar) pilnametis vaikas yra prisiteisęs išlaikymą iš tėvų, ir (ar) kitais atvejais, kai apie vaiko sudėtingą situaciją praneša mokymo įstaiga, bendruomenė, socialiniai darbuotojai ir kt., dėl vienkartinės paramos gali kreiptis suaugęs (nuo 18 m. iki 24 m.) besimokantis asmuo.
66. Kreipiantis dėl vienkartinės paramos, būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prašymą skirti vienkartinę paramą. Prie prašymo, priklausomai nuo aplinkybių, pateikiami šie dokumentai:
66.2. gydymo išlaidas įrodantys dokumentai, išrašyti ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (sąskaitos faktūros kartu su mokėjimo čekiais, dokumentai apie pirktus nekompensuojamus vaistus ar medicinines priemones ir kt.);
66.3. techninių pagalbos priemonių (akinių, nekompensuojamų akių lęšiukų), enterinių maisto produktų ir priemonių įsigijimo išlaidas įrodantys dokumentai, išrašyti ne anksčiau nei prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
66.4. techninių pagalbos priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ir įrengimo patirtas išlaidas pateisinantys dokumentai;
66.5. nukentėjusiems nuo gaisro ar stichinių nelaimių – pažyma iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turto nuosavybę įrodantys dokumentai, jei informacija nėra gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
66.7. grįžusieji iš socialinės, psichologinės reabilitacijos ar kitų gydymo įstaigų pateikia dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas;
66.8. bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pažymas apie paskutinių 3 mėnesių pajamas iki kreipimosi arba kreipimosi mėnesio pajamas, jeigu, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis;
66.9. vaikų gimimo, santuokos, ištuokos, mirties liudijimai, jei informacija nėra gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
68. Prašymą vienkartinei paramai skirti priėmęs seniūnijos ar Socialinės paramos skyriaus darbuotojas jį užregistruoja apskaitos sistemoje „Parama“ prašymo pateikimo dieną. Nuo prašymo pateikimo per 15 darbo dienų yra užpildomas Aktas, išskyrus 59.4 papunkčio atveju.
69. Prašymai su pridėtais dokumentais pateikiami savivaldybės socialinės paramos teikimo komisijai ar Tauragės rajono seniūnijų, išskyrus miesto seniūniją, socialinės pašalpos teikimo komisijoms (toliau – komisijos), kurios juos apsvarsto ir teikia rekomendacijas dėl vienkartinės paramos skyrimo / neskyrimo.
70. Atsižvelgdamas į vienkartinės paramos skyrimo sąlygas, komisijos pirmininkas teikia rekomendaciją dėl skyrimo / neskyrimo ir nurodo rekomenduotiną vienkartinės paramos dydį arba jos neskyrimo priežastį.
71. Atsakingas specialistas per 3 darbo dienas nuo komisijos protokolo surašymo dienos parengia administracijos direktoriaus įsakymo dėl vienkartinės paramos skyrimo projektą.
73. Pareiškėjas per 5 darbo dienas po sprendimo dėl paramos skyrimo / neskyrimo priėmimo informuojamas jam patogiu prašyme nurodytu būdu (paštu, el. paštu, telefonu). Pranešime nurodomas skirtos pašalpos dydis. Prašymo netenkinimo atveju nurodoma neskyrimo priežastis bei sprendimo apskundimo tvarka.
IX SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS KITAIS ĮSTATYME NENUMATYTAIS ATVEJAIS
75. Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisija svarsto Tauragės rajono savivaldybės gyventojų prašymus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo kitais Įstatyme nenumatytais atvejais, dėl piniginės socialinės paramos skyrimo / neskyrimo, nutraukimo ir mokėjimo atnaujinimo, dėl vienkartinės paramos skyrimo Tauragės miesto gyventojams. Posėdžiams medžiagą pateikia Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijų atsakingi darbuotojai.
76. Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Socialinės paramos teikimo komisijos nariai, prieš pradėdami darbą komisijos veikloje, privalo pasirašyti komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją.
77. Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvienas posėdis protokoluojamas ir kiekvienu svarstytu atveju priimamas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo / neskyrimo, sustabdymo ar dėl piniginės socialinės paramos teikimo formos, dėl vienkartinių paramų skyrimo (neskyrimo).
78. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir užpildžius Aktą, savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisija siūlo:
78.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų teisei į piniginę socialinę paramą;
78.1 papunkčio redakcija, įsigaliojanti kitą dieną po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai:
78.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;
78.2. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų teisei į piniginę socialinę paramą;
78.2 papunkčio redakcija, įsigaliojanti kitą dieną po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai:
78.2. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;
78.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą naudingojo būsto ploto normatyvą;
78.4. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
78.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vadovaujantis socialinio darbuotojo rašytine rekomendacija dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nustatymo, mokama vaiką (vaikus) auginančiam vienam iš tėvų, nevertinant kito sutuoktinio teisės į piniginę socialinę paramą, jo pajamų ir nuosavybės teise priklausančio turto ir apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma;
78.6. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 VRP dydį, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 8 straipsnyje nurodytą sąlygą teisei į piniginę socialinę paramą: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų VRP dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų VRP dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų VRP dydžio;
78.6 papunkčio redakcija, įsigaliojanti kitą dieną po to, kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai:
78.6. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 VRP dydį, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų VRP dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų VRP dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų VRP dydžio;
78.7. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
78.8. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys nuosavybės teise nepriklausančiame būste deklaruoja gyvenamąją vietą ir jame gyvena arba nuomojasi tą būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
78.9. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
78.10. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju.
78.11. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos ir laikotarpiu, nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių) arba vaikas gyvena socialinę riziką patiriančioje šeimoje ir (ar) vaiko ir šeimos santykiai yra komplikuoti ir vaikas atsisako gyventi su tėvais (vienu iš tėvų), ir (ar) vaikui praeityje buvo steigta globa (rūpyba), ir (ar) pilnametis vaikas yra prisiteisęs išlaikymą iš tėvų, ir (ar) kitais atvejais, kai apie vaiko sudėtingą situaciją praneša mokymo įstaiga, bendruomenė, socialiniai darbuotojai ir kt.
Šiuo atveju piniginė socialinė parama skiriama kaip vienam gyvenančiam asmeniui, nevertinant tėvų teisės į piniginę socialinę paramą, pajamų ir nuosavybės teise priklausančio turto;
78.12. skirti piniginę socialinę paramą, kai vienas iš bendrai gyvenančių asmenų slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, arba įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto neveiksniu asmens arba vaiko, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa, globėju ar vaiko, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju, ir kitas iš bendrai gyvenančių asmenų taip pat slaugo ar prižiūri kitą asmenį (savo artimą giminaitį), kuriam mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos;
78.13. skirti piniginę socialinę paramą, kai vienas iš bendrai gyvenančių asmenų yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, jeigu jo duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir (ar) jeigu jis neatitinka nė vienos iš Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.
Šiuo atveju šiam asmeniui socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neteikiamos, o apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama, socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims;
78.14. skirti socialinę pašalpą 3 mėnesių laikotarpiui asmenims, kuriems reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, kai jie neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygų ir pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1 VRP;
78.15. neskirti kompensacijų, jei vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys kreipiasi dėl kompensacijų, nurodo vidutines pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, mažesnes nei 1 VRP dydis ir nesikreipia dėl socialinės pašalpos;
78.16. neskirti piniginės socialinės paramos, jei vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys nevykdo šio Aprašo 55.5 papunktyje įvardytos pareigos arba, gavę kvietimą atvykti į Socialinės paramos teikimo komisijos posėdį, jame nedalyvauja be pateisinamos priežasties (liga, artimųjų mirtis).
X SKYRIUS
ATVEJAI, KAI PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA DIDINAMA AR MAŽINAMA, SKIRIAMA NE VISIEMS BENDRAI GYVENANTIEMS ASMENIMS, SUSTABDOMAS, NUTRAUKIAMAS AR ATNAUJINAMAS JOS MOKĖJIMAS
80. Piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama ar mažinama vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu.
81. Piniginės socialinės paramos sustabdymas, nutraukimas arba atnaujinimas:
81.1. piniginės socialinės paramos mokėjimas sustabdomas kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, ir pasiuntus užklausimą į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas, apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu. Piniginės socialinės paramos mokėjimas atnaujinamas arba nutraukiamas, gavus atsakymą iš šių institucijų;
81.2. piniginės socialinės paramos mokėjimas sustabdomas, gavus informaciją arba kilus pagrįstų įtarimų, kad asmuo pateikė ne visus teisingus duomenis, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ar jos dydžiui, ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms. Piniginės socialinės paramos teikimas gali būti atnaujinamas arba nutraukiamas jos mokėjimas, išsiaiškinus ir nustačius asmens teisę į piniginę socialinę paramą;
XI SKYRIUS
NETEISĖTAI GAUTOS AR IŠMOKĖTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS GRĄŽINIMAS
82. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinama, kai:
82.1. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl jos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti;
83. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinta arba sumokėta dalimis į savivaldybės administracijos atsiskaitomąją banko sąskaitą.
84. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
85. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta ir neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
XII SKYRIUS
DĖL OBJEKTYVIŲ APLINKYBIŲ NEIŠMOKĖTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKĖJIMO PROCEDŪRA
87. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ar (ir) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar (ir) kompensacijos buvo paskirtos.
88. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ar (ir) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta socialinė pašalpa ar (ir) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ar (ir) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokama mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedama į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
XIII SKYRIUS
TAURAGĖS RAJONO SENIŪNIJŲ SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO KOMISIJOS
90. Tauragės rajono seniūnijų, išskyrus miesto seniūniją (toliau – seniūnijos), Socialinės pašalpos teikimo komisijos nagrinėja piniginės socialinės paramos, vienkartinės paramos gavėjų gyvenimo sąlygų, turimo turto, užimtumo, prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą, bendrai gyvenančių asmenų sudėtį.
91. Kiekvienoje seniūnijoje sudaromos Socialinės pašalpos teikimo komisijos, į kurių sudėtį įtraukiami bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) nevyriausybinių organizacijų atstovai, ir (ar) socialiniai pedagogai, ir (ar) socialiniai darbuotojai ir (ar) gyvenamosios vietos bendruomenės nariai, ir (ar) seniūnaičiai, ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys.
92. Seniūno teikimu seniūnijų Socialinės pašalpos teikimo komisijos sudėtis tvirtinama Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Socialinės pašalpos teikimo komisija sudaroma iš 7–9 narių, iš kurių ne mažiau kaip 3 bendruomenių atstovai. Komisijai vadovauja ir jos darbą organizuoja seniūnas. Seniūnijų Socialinės pašalpos teikimo komisijos nuostatai tvirtinami administracijos direktoriaus įsakymu. Seniūnijų Socialinės pašalpos teikimo komisijos nariai, prieš pradėdami darbą, komisijos veikloje privalo pasirašyti komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją.
93. Seniūnijų Socialinės pašalpos teikimo komisijos posėdžiai, į kuriuos pagal poreikį gali būti kviečiami piniginės socialinės paramos, vienkartinės paramos gavėjai, organizuojami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Seniūnijų Socialinės pašalpos teikimo komisijos posėdžiai protokoluojami ir kiekvienu svarstytu atveju priimamas motyvuotas sprendimas dėl piniginės socialinės ar vienkartinės paramos teikimo. Socialinės pašalpos gavėjų seniūnijoje sąrašus, svarstytinus atvejus ir reikiamus dokumentus seniūnijų Socialinės pašalpos teikimo komisijai pateikia darbuotojas, atsakingas už prašymų-paraiškų dėl piniginės socialinės paramos ar vienkartinės paramos skyrimo priėmimą.
94. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir užpildžius Aktą, seniūnijų Socialinės pašalpos teikimo komisijos, vadovaudamosi teisės aktais, teikia rekomendacijas Socialinės paramos skyriui dėl piniginės socialinės paramos skyrimo / neskyrimo, nutraukimo ar mokėjimo atnaujinimo šiais atvejais:
94.2. jeigu manoma, kad bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo pateikia neteisingus duomenis apie savo socialinę padėtį;
94.3. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio Aprašo 55 punkte numatytų pareigų;
95. Kilus pagrįstų įtarimų seniūnijos atsakingi darbuotojai turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą. Seniūnijos darbuotojai ir seniūnijos Socialinės pašalpos teikimo komisijos nariai turi teisę tikrinti piniginės socialinės paramos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą, užimtumą, pagal poreikį į posėdį kviesti piniginės socialinės paramos gavėją.
XIV SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ
97. Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
98. Seniūnijų ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojai atsako už prašymų-paraiškų bei reikalingų dokumentų priėmimą, pareiškėjų turimo turto įvertinimą bei išvadų dėl teisės į piniginę socialinę paramą parengimą, duomenų, reikalingų piniginei socialinei paramai skirti, iš registrų surinkimą, visų duomenų, reikalingų piniginei socialinei paramai skirti, suvedimą į apskaitos programą „Parama“. Seniūnijos Socialinės paramos skyriaus specialistams tvirtinti skyrimą piniginės socialinės paramos gavėjų bylas pristato kartą per savaitę, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos.
99. Socialinės paramos skyrius atsako už socialinių pašalpų apskaičiavimą ir dokumentų joms išmokėti parengimą, gyventojų, turinčių teisę į piniginę socialinę paramą, sąrašų kompensacijoms apskaičiuoti perdavimą kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms ir už teisingą kompensacijų apskaičiavimą, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant atskiras kito kuro rūšis.
100. Kompensacijas skaičiuojančios įstaigos atsako už teisingą kompensacijų (išskyrus kito kuro kompensacijas) apskaičiavimą ir sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą.
101. Savivaldybės Centralizuotos buhalterijos skyrius atsako už atsiskaitymą su šilumą ir vandenį tiekiančiomis įmonėmis nustatytu laiku.
XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
103. Jeigu piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo ir (ar) Tvarkos aprašo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
104. Tvarkos aprašo nuostatų nesilaikantys asmenys atsako Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.